- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-1209-160/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Alma Urbanavičienė, Zita Smirnovienė (pran.)
- Ieškovas
- B. D.
- Atsakovas
- L. V., E. V., Z. V., R. V.
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant M. S., dalyvaujant ieškovei B. D., jos atstovui adv. P. M., atsakovų L. V., E. V. ir R. V. atstovei adv. M. J., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovams Z. V., L. V., E. V., R. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl paskolos rašto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė B. D. prašė priteisti iš atsakovų Z. V., L. V., E. V., R. V. bei personalinės V. V. įmonės „Vainė“ solidariai 45 000 Lt skolos, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad V. V. pagal 2002-01-05 paskolos sutartį negrąžino ieškovei 45 000 Lt. V. V. mirus 2005-04-19 ieškovė kreditorinį reikalavimą pareiškė V. V. paveldėtojams, tačiau jie paskolos geruoju negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovai pareiškė priešieškinį, prašė ieškinį atmesti bei pripažinti negaliojančiu 2002-01-05 paskolos raštą. Paaiškino, kad ieškovės pateiktas paskolos raštas yra suklastotas, nes tekstas surašytas ant tuščio popieriaus lapo, kuriame jau buvo V. V. parašas ir jo įmonės „Vainė“ antspaudas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-11-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Z. V. L. V., E. V., personalinės įmonės „Vainė“ turto areštą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė paaiškino, kad V. V. paskolino gautus pinigus dovanojimo sutartimi, tačiau joje nurodyta, kad pinigai yra dovanojami buto pirkimui ir šio fakto neneigia pati ieškovė. Ieškovė įrodymų, kad savo vardu butą pirko ne už motinos dovanotus pinigus, o iš savo santaupų, nepateikė. Teismas įvertinęs V. V. įmonės finansinę būklę konstatavo, jog 2002 m. sausio 1 d. V. V. personalinės įmonės „Vainė“ sąskaitoje buvo 251 120,05 Lt ir ši aplinkybė paneigia ieškovės teiginį, kad V. V. skolinosi pinigus įmonės skoloms apmokėti, atsiskaitymui su tiekėjais. Įvertinęs ieškovės parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei argumentus nurodytus patikslintame ieškinyje padarė išvadą, jog jie prieštaringi, kadangi ieškovė nesugebėjo nurodyti datos kada perdavė skolinamus pinigus V. V.. P. V. parodymai apie paskolintą pinigų sumą nenuoseklūs ir prieštaringi. Remdamasis 2007 m. sausio 25 d. teismo nutartimi skirtos paskolos rašto techninės ekspertizės išvadomis, nurodytomis 2007 m. vasario 10 d. ekspertizės akte Nr. 03/07 (ekspertas N. K.), padarė išvadą, jog nustatyti požymiai liudija apie tai, kad spausdinto dokumento tekstas išspausdintas vėliau nei buvo pasirašytas (dokumentas) ir uždėtas apvalaus spaudo atspaudas, t.y. rašytinis parašas ir apvalaus antspaudo spaudas ant popieriaus lapo uždėti anksčiau nei buvo (išspausdintas) dokumento tekstas. Nors ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nustatyti vienu ar skirtingu metu buvo išspausdintas tiriamo dokumento tekstas, jis pasirašytas ir uždėtas apvalaus spaudo atspaudas nėra įmanoma, kadangi spausdintinių, rašaliniais spausdintuvais išspausdintų tekstų spausdinimo laiko nustatymo metodikų nėra, tai neturėjo esminės reikšmės sprendimui, nes atliekant ekspertizę buvo tirtas ne konkretus laikas, t.y. kada kuris tekstas buvo surašytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė B. D. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad teismo sprendimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodyta atsakovė E. V., kadangi jos atvilgiu ieškinys reiškiamas nebuvo.
Atsakovai priešieškinį pareiškė prieš baigiamasias kalbas, tuo pažeisdami CPK 143 str. 1 d. Teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi suteiktos skolos raštas pagal savo turinį ir formą atitinka paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus ir jo būvimas pas ieškovę patvirtina paskolos dalyko, pinigų, perdavimą paskolos gavėjui V. V.. Teismas be leistinų įrodymų patenkindamas priešieškinį pažeidė CPK 178 str. reikalavimus ir nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo naštą ieškovei, konstatavo, kad ieškovė, kaip paskolos davėja, nepateikė įrodymų, iš kur gavo pinigus, kuriuos paskolino V. V. ir to pasekoje sprendė, kad paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas V. V..
Teismas nepagrįstai N. K. ekspertizės išvadą vertino kaip pagrindinį įrodymą, patvirtinanatį priešieškinio dalyką ir pagrindą, kadangi atsakovės Z. V. prašymu dėl dokumento klastojimo ir sukčiavimo buvo atlikti trys ikiteisminiai tyrimai ir 2007-07-24, Z. V. pateikus N. K. ekspertizės išvadą, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas neįrodžius ieškovės nusikalstamos veikos, paskolos rašto suklastojimo. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistų pateiktoje 2006-05-11 išvadoje Nr. 11K-112(06) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-07-10 ekspertizės akte Nr. 11-1935(07) konstatuota, jog paskolos rašte pasirašė V. V., o nustatyti kas 2002-01-05 paskolos rašte buvo atlikta pirmiau, spausdintinis tekstas ar parašas ir apvalus spaudas, nėra galimybės. Šios išvados patvirtina, kad paskolos raštas buvo pasirašytas paskolos gavėjo ir tai įrodo pinigų jam perdavimą. N. K. ekspertizės aktas byloje neturi jokios įrodomosios galios, kadangi ekspertizės akte nenurodyta kokiu mikroskopu tiriama, ekspertizė atlikta vadovaujantis 1987 m. metodine medžiaga skirta studentams. Be to, N. K. Estijoje nėra įtrauktas į oficialiai sertifikuotų ekspertų sąrašą (Estijos Respublikos Teisingumo ministerijos 2007-04-18 raštas Nr. 8-1-05/3962). Tai, kad eksperto išvados nepatikimos patvirtino ir Lietuvos teismo ekspertizės centras, kuris susipažinęs su N. K. atliktos ekspertizės Nr. 03/07 išvadomis pripažino, jog išvados į 2-3 klausimus yra nepatikimos, nes nebuvo nustatyta esminė požymių visuma kategoriškoms išvadoms formuluoti.
Atsiliepimas
Atsakovės Z. V. paaiškinimai prieštaringi, kadangi teismo posėdžio metu ji nurodė, jog 2001 metų Šv. Kalėdas ir 2002 metus su velioniu vyru sutiko Vilniuje, o 2005-09-16 ikiteisminio tyrimo protokole nurodyta, kad 2001 Šv. Kalėdos ir 2002 metai sutikti su P. V. ir jo šeima. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė įrodinėjo, jog vyras buvo silpnos sveikatos ir sutinkant 2002 metus Tauragėje būti negalėjo, tuo tarpu 2005-09-16 ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino, jog vyras po operacijos sėkmingai atsistatinėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir gydytojų pažymos, kuriose nurodyta, jog V. V. sveikatos stovis patenkinamas ir jis vaikšto. Ikiteisminio tyrimo apklausos protokole taip pat paneigtas atsakovės teiginys, jog ji 2002 metų Tauragėje su vyru nesutiko, kadangi jame atsakovė paaiškino jog negali pasakyti kada velionis buvo nuvykęs į Tauragę. Tai, kad V. V. intensyviai dirbo ir jo sveikata buvo patenkinama patvirtina ir jo pasirašyta 2002-01-02 žemės panaudos sutartis, todėl atsakovių argumentai apie jo blogą sveikatą aiškiai nepagrįsti.
Atsakovai atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad nepagrįstas ieškovės argumentas, jog atsakovai nagrinėjant bylą neginčijo paskolos sutarties. Atsakovai teismo posėdžio metu įrodinėjo, jog paskoliniai santykiai tarp ginčo šalių susiklostę nebuvo, nes V. V. nebuvo būtinybės skolintis pinigų. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog teismas priešieškinį priėmė po bylos nagrinėjimo iš esmės, nes priešieškinys buvo pateiktas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Be to, priimant priešieškinį, nebuvo pažeisti jokie ieškovės interesai ir civilinio proceso principai. Ieškovė nepagrįstai nurodė, jog N. K. ekspertizės išvados prieštarauja viena kitai, kadangi be ekspertizės akto byloje yra pakankamai dokumentų įrodančių priešieškinio pagrįstumą. Taip pat nepagrįsti ieškovės argumentai dėl eksperto netinkamumo, kadangi LR Teismo ekspertizės įstatyme yra numatyta galimybė skirti ekspertu Europos Sąjungos valstybės ekspertą ir eksperto teisę atlikti ekspertizes patvirtina liudijimas Nr. 4941 bei Estijos Teisingumo ministerijos Kriminalinės policijos departamento raštas, o Vilniaus apygardos teismas 2008-05-28 nutartyje konstatavo, jog N. K. ekspertizės akto išvadas turi vertinti pirmos instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl parodymų nuoseklumo, kadangi teismas šalių paaiškinimus įvertino nuosekliai ir pagrįstai bei konstatavo, jog liudytojo P. V. paaiškinimai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Be to, ieškovės parodymai civilinėje byloje prieštaringi, kadangi ji nesugebėjo nurodyti datos kada pinigai buvo perduoti V. V., negalėjo nurodyti apie paskolinius santykius susiklosčiusius tarp P. V. ir V. V. Taip pat nepagrįsti ieškovės argumentai apie V. V. sveikatos būklę ir jo darbo intensyvumą bei 2002-01-02 pasirašytą žemės panaudos sutartį, nes toks argumentas prieštarauja faktinei bylos medžiagai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009-06-30 nutartimi ieškovės B. D. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-02 sprendimą pakeitė. Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys atsakovams Z. V., L. V., E. V. bei R. V. dėl 45000 Lt paskolos, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo negrąžintos paskolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patenkintas atsakovių Z. V., L. V., E. V. ir R. V. priešieškinys ieškovei B. D. dėl 2002-01-05 paskolos rašto pripažinimo negaliojančiu, panaikino. Ieškovės B. D. ieškinį patenkino iš dalies, o atsakovų Z. V., L. V., E. V. bei R. V. priešieškinį atmetė. Priteisė solidariai iš atsakovių Z. V., L. V., E. V. ieškovės B. D. naudai 45000 Lt skolą, 5 procentų dydžio ,etines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1750 Lt žyminio mokesčio, 134,66 Lt kelionės išlaidų bei 2700 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti. Priteisė iš Z. V., E. V., L. V. valstybės naudai 2300 Lt žyminio mokesčio.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-12-08 nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-30 nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2008-12-02 sprendimas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismas 2009-06-30 nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-12-08 nutartimi paliktas galioti. Taigi šio apeliacinio bylos nagrinėjimo ribos – ieškinio ir priešieškinio išsprendimo apylinkės teisme teisėtumas ir pagrįstumas bei su šiuo sprendimu susijusių teismo išlaidų paskirstymas. 2009-09-03 mirus atsakovei Z. V., jos įpėdiniai yra L. V., R. V. ir E. V. (t. V, b. l. 155), taigi atsakovai šioje byloje yra L. V., R. V. (atstovaujamas L. V.), E. V. ir IĮ „Vainė“.
Ieškiniu ieškovė prašo priteisti negražintą 45000 Lt skolą, priešieškiniu atsakovai prašo pripažinti paskolos raštelį negaliojančiu. Taigi apylinkės teismas išnagrinėjo ginčą, kurio metu buvo tiriamos ginčijamos paskolos sutarties sudarymo aplinkybės.
Pagal LT CK 6.870 str. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybės pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja gražinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (LR CK 6.871 str. 1 d.). Paskolos gavėjas privalo gražinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (LR CK 6.873 str. 1 d.).
Pagal LR CK 6.875 str. paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu paskolos sutartis rašytinė, paskolos sutartį ginčyti remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus LR CK 1.93 str., taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. LR CK 1.93 str. numatyti atvejai liečia sandorius, kurie sudaryti nesilaikant įstatymo nustatytos formos, - šiuo atveju – paprastos rašytinės formos. Šio straipsnio 6 dalis nustato atvejus, kuomet įrodinėjimas, kad sandoris sudarytas, liudytojų parodymais yra galimas: yra kitokių, rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai prarasti ne dėl šalies kaltės; atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias byla aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Taigi šie išvardinti atvejai remiantis LR CK 6.875 str. taikomi ir priešingai situacijai - ginčijant paskolos rašto sudarymą.
Paskolos raštas ( t. I, b. l. 5) rodo, kad Tauragėje V. V. 2002-01-05, kaip personalinės įmonės savininkas, pasiskolino iš B. D. 45000 Lt, už skolą garantavo savo asmeniniu ir personalinės įmonės „Vainė“ turtu, 45000 Lt įsipareigojo gražinti per trejus metus iki 2005-01-05. Rašte yra parašas ir personalinės įmonės „Vainė“ spaudas. Atsakovai paaiškino, kad šis raštas buvo suklastotas, nes V. V. ir D. D. paskolos santykiai nesiejo.
Teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokia įrodinėjimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose 2004-09-29 Nr. 3K-3-516/2004; 2004-10-04 Nr. 3K-3-513/2004).
Kadangi nuo to, ar paskolos gavėjas šioje byloje įrodė, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, priklauso bylos baigtis, sveriama, ar atsakovai įrodė, kad paskolos sutartis tarp B. D. ir V. V. sudaryta nebuvo.
Ieškovės paaiškinimai tvirtina, kad pinigų perdavimo metu paskolos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, kaip to reikalauja LR CK 6.871 str. 1 d. Įstatymo nenustatytos sutarties sudarymo formos nesilaikymą pinigų paskolinimo metu ieškovė paaiškino susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais tarp brolio ir sesers. Paaiškino, kad paskolą patvirtinantį raštą V. V. jai 2002 metų pabaigoje ar 2003 metų pradžioje atvežė pats. Pinigus perduodant 2002-01-01 dalyvavo brolis P. V., pinigai buvo jos motinos jai padovanoti buto pirkimui. Pinigų skolinimui ji turėjo, nes buvo gavusi 45000 Lt dovaną iš motinos, kurią laikė namuose. Paskolos V. V. nedeklaravo, nes deklaruojant neturėjo rašytinio dokumento – paskolos rašto.
Atsakovai paaiškino, kad V. V. turėjo personalinę įmonę „Vainė“, kurios sąskaitoje buvo pakankamai pinigų ir nebuvo poreikio skolintis. 2002-01-01 V. V. Naujuosius Metus šventė Vilniuje namuose ir dėl ligos (pooperacinio ir chemoterapijos periodo) negalėjo keliauti, todėl 2002-01-01 pinigų Tauragėje jo sesuo B. D. jam perduoti negalėjo. B. D. padėdavo V. V. tvarkyti jo įmonės buhalterinius dokumentus ir turėjo tuščių popieriaus lapų su V. V. parašais ir įmonės anspaudu, todėl raštą B. D. suklastojo. Tai akivaizdžiai matosi iš rašto teksto, kuriame atspausdinta ne visa D. pavardė ir raidė „e“ per puse ir tai liudija, kad spausdinant tekstą buvo uždengtas V. V. parašas ir anspaudas, kurie tuščiame lape prieš spausdinant tekstą jau buvo. Tai patvirtina eksperto N. K. atliktas ekspertizės aktas, kuriame padaryta išvada, kad tekstas skolos rašte atspausdintas vėliau, nei buvo V. V. pasirašyta ir uždėtas įmonės spaudas. Išreikalauti ieškovės pajamų ir turto deklaravimo dokumentai tvirtina, kad ieškovei deklaruotų pinigų skolinimui neužteko, paskolos ji nedeklaravo, nors kitas paskolas yra deklaravusi. Iš motinos dovanų gautus 45000 Lt ieškovė panaudojo buto Klaipėdoje įsigijimui, kaip ir buvo nurodyta dovanojimo sutartyje.
Paskolos raštas yra rašytinis įrodymas. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad tekste prieš V. V. parašą ir įmonės anspaudą, paskutinis žodis paskolos rašte pagal teksto prasmę „D.“ yra atspausdintas be žodžio pabaigos, tai yra „D.“, kuriame paskutinė raidė „e“ yra nukirsta iš apačios, tai yra iš parašo ir anspaudo pusės, aiškiai matyti paskolos rašto tekste. Tai leidžia abejoti, ar tikrai V. V. patvirtino raštu, kad gavo paskolą iš B. D. ir įsipareigojo ją gražinti garantuodamas savo asmeniniu ir savo personalinės įmonės „Vainė“ turtu (rašto originalas t. III, b. l. 33), tai yra ar šis raštas gali būti paskolos sandorio sudarymo patvirtinimas. Byloje paskolos raštui ištirti buvo paskirta ekspertizė, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar rašto tekstas parašytas ir parašas bei anspaudas uždėtas vienu metu. Ekspertizę pavedus atlikti UAB „D-grupė“, pastaroji darbą atlikti perdavė Estijos Respublikos specialistui N. K., kuris nėra įrašytas į Estijos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Taigi jo pateiktos išvados nelaikomos eksperto išvadomis. Tačiau jos yra rašytinis įrodymas, tirtinas kartu su kitais įrodymais byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-12-08 nutartį t.V, b. l. 179-185). Šiose išvadose nurodoma, kad tirtu metodu nebuvo įmanoma nustatyti, ar paskolos rašte tekstas, rašytinis parašas ir anspaudas uždėti vienu metu ar skirtingu metu. Tačiau rašte parašas ir anspaudas yra uždėti pirmiau, nei atspausdintas tekstas. Šios išvados sutampa su ydingu teksto atspausdinimu paskolos rašte ir tai patvirtina abejones, kad skolos rašto nesurašė pats V. V., prieš tai lape pasirašęs ir uždėjęs įmonės anspaudą. Liudytojas P. V. patvirtino, kad jis matė kaip B. D. 2002-01-01 perdavė V. V. 45000 Lt, tačiau tuo metu B. D. ir V. V. nekalbėjo kokiu tikslu pinigai perduodami ir ar V. V. įsipareigoja juos grąžinti. Taigi šio liudytojo, V. V. ir B. D. brolio parodymai paskolos sandorio sudarymo nei patvirtina, nei paneigia ( t. III, b. l. 28). Asmuo, skolinantis pinigus, turi jų turėti. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, ji 2001-2002 metais dirbo valstybinį darbą ir turėjo pateikti gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų deklaraciją (Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004-01-01). Pagal šio įstatymo 3 str. 1 d. 3 ir 5 p. ieškovė privalėjo deklaruoti pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 2000 Lt, taip pat paskolintas ir nesugražintas pinigines lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 2000 Lt. Teismo išreikalautos ieškovės pateiktos Gyventojų turto ir pajamų deklaracijos už 2000 – 2004 metus tvirtina, kad deklaruotų piniginių sumų judėjimas nepatvirtina, kad 2002-01-01 ieškovė būtų paskolinusi broliui V. V. 45000 Lt (t. VI, b. l. 84-124). Ieškovės deklaruotas pinigų judėjimas tvirtina, kad jos motinos dovanoti jai pinigai 2001 m. pradžioje buvo išleisti pagal paskirtį – buto pirkimui, o jos iki tol turėta 50000 Lt suma buvo deklaruota kaip likusi 2002-12-31, 2003-12-31 ir sumažėjo tik 2003 metais deklaravus 16000 Lt paskolą kitam asmeniui. Šio rašytinio įrodymo ieškovės paaiškinimas, kad ji turėjo ir nedeklaruotų pinigų, kuriuos jai gražino sūnus, paneigti negali, kadangi pinigų dovanojimas, skolinimas ir gražinimas sūnui ir iš sūnaus taip pat turėjo būti deklaruojamas remiantis tuo pačiu įstatymu dėl turto deklaravimo. Taigi šios deklaracijos taip pat patvirtina, kad pateiktas skolos raštas negali būti pripažintas kaip tvirtinantis paskolos sandorį, pagal kurį ieškovė savo asmeninius pinigus paskolino V. V.. Personalinės V. V. įmonės „Vainė“ lėšų likučio patvirtinimo pažyma ( t. II, b. l. 147) tvirtina, kad 2002-01-02 įmonė sąskaitoje turėjo 251120,05 Lt lėšų likutį, per 2001 metus iš įmonės V. V. paėmė grynais pinigais dideles pinigų sumas ( t. II, b. l. 148-175), per 2001 metų 3 paskutinius ketvirčius įmonės bendrosios įplaukos sudarė 823945 Lt., apmokestinamasis pelnas sudarė 362788 Lt ( t. II, b. l. 176-181). Tai rodo, kad įmonė dirbo pelningai ir skolinimuisi poreikio nebuvo. Įvertinus tai, kad ieškovė tvarkė V. V. įmonės buhalterinius dokumentus, ši situacija ir jai buvo žinoma. Apylinkės teismo sprendime išanalizuoti ieškovės paaiškinimų skirtumai aiškinantis skolos sandorio sudarymo aplinkybes, taip pat įtikina, kad tarp B. D. ir V. V. buvo susiklostę ne paskoliniai santykiai. Šių įrodymų visuma teismą įtikina, kad atsakovai įrodė, jog tarp B. D. ir V. V. nebuvo sudaryta pinigų paskolos sutartis, o paskolos raštas yra suklastotas. Taigi apylinkės teismui buvo pagrindas priešieškinį patenkinti, ieškinį atmesti, todėl naikinti ar pakeisti apylinkės teismo sprendimą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, priešieškinys patenkintas visiškai, 2002-01-05 paskolos raštas tarp V. V. ir B. D. dėl 45000 Lt paskolos suteikimo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei paskirstytos teismo išlaidos, palikti nepakeistą.