- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-269-382-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- T. S.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Kategorijos
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. dvejiems metams laisvės atėmimo.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš T. S. priteista nukentėjusiajam V. G. 5000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1392,60 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. nuteistas už tai, kad ,, 2008 m. liepos mėn. 4 d. nuo 20 val. 40 min. iki liepos 5 d. 9 val. 40 min., Tauragės rajono policijos komisariato patalpose, esančiose adresu Gedimino g. 17, Tauragės m., laikino sulaikymo kameroje Nr. 1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė toje pačioje kameroje buvusiam V. G. tris smūgius kumščiu į veido sritį, kas sukėlė jam fizinį skausmą. Vėliau, V. G. užmigus, jis žiebtuvėliu padegė jo baltinius ir kelnes, dėl ko jam buvo padarytas juosmens ir dešinės kojos III-0 nudegimas, supūliavęs, tai yra nukentėjusiajam V. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.“
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teigia, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pagal pareikštą kaltinimą jis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, kadangi laikinojo sulaikymo kameroje nieko nesumušė ir niekam jokių rūbų nepadegė, nes neturėjo su kuo tai padaryti. Į areštinę pakliuvo 2008 m. liepos 4 d. vakare, apie 20 val. ir buvo iki 8 val. ryto. Prieš uždarydami į kamerą, pareigūnai iš jo paėmė visus jo daiktus, t. y. du butelius alaus, mobilųjį telefoną, žiebtuvėlį, cigaretes, raktus ir pinigus. Tuo metu, kai buvo uždarytas į kamerą, joje dar nieko nebuvo, jis buvo pirmas. Kadangi buvo girtas, iškart atsigulė, prieš užmigdamas dar bandė dainuoti, šaukė, kad jį išleistų iš kameros, ir nepajuto, kaip užmigo. Kada ir kokie dar asmenys buvo uždaryti, jis nejuto, nes miegojo. Triukšmo nakties metu kameroje negirdėjo. Ryte pabudęs pamatė dar keturis ar penkis asmenis. Iš jų pažino K. P., su kuriuo prieš pakliūnant į laikino sulaikymo kamerą Nr. 1 tą vakarą kartu gėrė, ir dar vieną iš matymo pažįstamą vaikiną. Sumuštų ar apdegusių asmenų taip pat nepastebėjo, dūmų kvapo nebuvo. Visa tai paliudijo ir liudytojas Tadas Mažutis, kuris dirba areštinės postiniu. Jis paliudijo, kad naktį negirdėjo jokio pagalbos šauksmo bei neužuodė jokio dūmų kvapo.
Liudytojai R. Tabutis ir K. Baldauskas, kurie sulaikė ir apieškojo V. G. ir J. N., nepamena, kad kuris iš sulaikytojų būtų turėję žiebtuvėlį ir cigaretes. Liudytojas V. Pažereckas, Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojas, kuris dirbo 2008 m. liepos 5 d. nuo 9 val. ryto, iš areštinės postinio ar pačių pirmoje kameroje buvusių asmenų nusiskundimų negirdėjo. Išleidžiant išsiblaiviusį V. G. iš kameros, jokių akivaizdžių sumušimų, nudegimų nepastebėjo, pradegintų rūbų nepastebėjo. V. G. nesiskundė dėl sumušimo ir apdeginimo. Liudytojai A. Vaitkus ir I. Šegždienė, kurie tą rytą, kai jį išleido iš laikinojo sulaikymo kameros, dirbo Operatyvaus valdymo skyriuje, iš areštinės postinio ar kitų kameroje sulaikytų asmenų jokių nusiskundimų taip pat negirdėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad V. G. sveikatos istorijos išraše, padarytame 2008 m. liepos 16 d., gydytojos D. Mažonienės buvo įrašas apie tai, kad paciento nugara buvo nudeginta, jis buvo sumuštas. Todėl būtų neįmanoma, paleidžiant iš kameros sužalotą V. G., nepastebėti sumušimų veide žmogaus, kuris patyrė tris smūgius į veidą ir yra apdegęs. Veide susidaryti kraujosruvoms užtenka švelnaus smūgio. Jo, kaip fiziškai aktyvaus, sportuojančio žmogaus, smūgiai tikrai nėra lengvi krepštelėjimai. Todėl logiška, kad patruliai nematė sumuštų asmenų, nes jis nesimušė, o ir muštis su gerokai stambesniu už save asmeniu nebūtų tikslo. Peršasi išvada, kad V. G. greičiausiai buvo sumuštas gerokai vėliau nei paleistas iš išblaivymo kameros, tačiau kaip mėgstantis išgerti nebesusivokė, kur patyrė sužalojimus.
Nukentėjusysis V. G. teigė, kad skausmo nejuto, nes buvo girtas ir šoko būsenos, todėl ir nesiskundė pareigūnams nei tą pačią naktį, nei išleidžiant namo. Tokie paaiškinimai yra absurdiški, kadangi iš kameros V. G. buvo paleistas jau visiškai išsiblaivęs, todėl tokie nudegimai turėjo kelti neapsakomą skausmą. Išėjęs iš kameros, V. G. jautėsi gerai ir nei po dienos, nei dar po kelių dienų į policiją dėl sužalojimo nesikreipė. Į ligoninę dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis kreipėsi tik 2008 m. liepos 17 d., praėjus net dviem savaitėms po paleidimo iš kameros. Atliktos akistatos metu nukentėjusysis V. G. jau teigė, kad vos tik įėjus į kamerą jis V. G. sudavė kumščiu į veidą, nors teismas nustatė, kad jis tris kartus sudavė V. G. į veidą. Taigi V. G. parodymai prieštaringi.
Liudytojas K. P., kuris atėjo į kamerą po jo antras, liudijo, kad matė apdegusį V. G. ir matė, kaip jis paėmė cigaretes ir žiebtuvėlį iš kito vyro. Kodėl jis taip liudijo, nežino. Tačiau K. P. pripažino, kad dūmų kameroje nebuvo. Ir pripažino, kad V. M. yra jo geras pažįstamas. Galbūt jis buvo šališkas savo draugui V. M., kuris galėjo asmeniškai pažinoti nukentėjusįjį V. G.. Liudytojas V. M. nurodė, kad 2008 m. liepos 4 d. Tauragės mieste buvo uždarytas į tą pačią kamerą kaip ir jis. V. M. teigia matęs, kaip T. S. sudavė kelis smūgius V. G. į veidą, o tai išgirdęs policininkas nuramino jį, kad nelįstų prie žmogaus. Deja, nė vienas pareigūnų, kurie budėjo 2008 m. liepos 4–5 d., neatsimena, kad būtų kilę kokių neramumų kameroje ar būtų kuris raminęs T. S.. V. M. teigė, kad matė kai jis (T. S.) padegė V. G. marškinius, kad šis šaukė, jam skaudėjo, jis dejavo, ko pats nukentėjusysis nepatvirtino, atvirkščiai, V. G. tvirtino skausmo nejutęs. Tai tik įrodo, kad piktnaudžiaujančio alkoholiniais gėrimais V. M. liudijimai yra niekiniai, su polinkiu fantazuoti, todėl reikėtų, kad tokio žmogaus psichinę būklę įvertintų teismo psichiatras.
Liudytojas A. S. parodė, kad 2008 m. vasarą galėjo būti uždarytas išblaivinimui į Tauragės policijos komisariatą, tačiau tokio įvykio, kad toje pačioje kameroje būtų kas buvęs padegtas, nepamena. V. G. draugas K. N., kuris nebuvo šoko būsenos, pareigūnams nepranešė nei apie draugo sumušimą, padegimą, nei apie iš jo atimtas cigaretes ir žiebtuvėlį.
Jo neprisipažinimą teismas nepagrįstai įvertino kaip jo pasirinktą gynybos taktiką ir siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, jis neabejoja, jog teismas pripažino jį kaltu vien todėl, kad praeityje buvo ne kartą susidūręs su teisėsauga, todėl į jį žiūrėjo kaip į recidyvistą, būtent dėl to byla nebuvo objektyviai ir nuodugniai išspręsta. Prisipažinti dėl to, ko nepadarė, jis negali.
Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino T. S. kaltu dėl V. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nuteistojo versija, kad jis V. G. nemušė ir jo nepadegė, visiškai paneigta teismo ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2008 m. liepos 4 d. apie 18 val., už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje jis ir J. N. iš Skaudvilės miestelio Tauragės r. buvo Skaudvilės policijos pareigūnų atvežti į Tauragę ir uždaryti į Tauragės r. PK areštinę išsiblaivinimui. Kai pareigūnai jį įvedė į kamerą, joje buvęs ilgaplaukis vyriškis, kaip dabar žino, kaltinamasis T. S., nieko nesakęs, sudavė jam kumščiu į veidą apie tris smūgius. Vėliau jis užmigo ir pajuto kaistant kūną, prabudęs pamatė, kad dega jo marškiniai iš nugaros pusės. Jis plėšė nuo savęs marškinius, taip nudegė pirštus. Jo degančius rūbus užgesinti padėjo J. N., kiti vyrai. Jie nešė saujomis vandenį ir pylė ant jo. Vėliau J. N. pasakojo, kad ilgaplaukis vaikinas iš jo atėmė žiebtuvėlį, su kuriuo uždegė jo (V. G.) rūbus iš nugaros pusės. Kai buvo užgesinti rūbai, jis skausmo nejautė, todėl pareigūnams nepasakė apie įvykį nei tą pačią naktį, nei išleidžiant namo. Jo manymu, taip elgėsi dėl šoko būsenos ir neblaivumo. Jo rūbuose (megztinyje, marškiniuose, kelnėse) nuo išdegimo buvo skylės, toks jis ir grįžo į namus. Jam buvo nudeginta nugara, kairė koja. Tą patį mėnesį jis kreipėsi į šeimos gydytoją D. Mažonienę, po to gavęs siuntimą dėl patirtų sužalojimų 6 dienas gydėsi Tauragės apskrities ligoninės Chirurgijos skyriuje, t. y. nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2008 m. liepos 22 d., po to ambulatoriškai iki 2008 m. rugsėjo 1 d. gydėsi pas šeimos gydytoją D. Mažonienę.
Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Nukentėjusysis V. G. iš jam pateiktų 5 asmenų nuotraukų atpažino T. S. kaip asmenį, jį sužalojusį areštinės kameroje. Akistatos su T. S. metu nukentėjusysis V. G. patvirtino, kad T. S. vos tik jam įėjus į kamerą sudavė kumščiu į veidą, po to jis užmigo ir po kurio laiko pajuto skausmą nugaroje, tada pabudo ir pajuto, kad dega jo baltiniai iš nugaros pusės, jis rankomis norėjo nuplėšti baltinius nuo savęs, taip jis nudegė rankas, kiti kameroje buvę vyrai padėjo užgesinti degančius rūbus, vėliau iš J. N. sužinojo, kad T. S. iš J. N. atėmė žiebtuvėlį ir su juo padegė jo baltinius. Be to, nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina ir liudytojų K. P. ir V. M. parodymai. Liudytojas K. P. parodė, kad jis 2008 m. liepos mėn. pradžioje, apie 16–17val., kartu su T. S. parduotuvėje „MAXIMA“, esančioje Gedimino g., Tauragės m., buvo sulaikyti dėl vagystės ir pristatyti į Tauragės policijos komisariatą. Jie buvo girti, todėl uždaryti į tą pačią laikino sulaikymo kamerą. Netrukus į tą pačią kamerą buvo uždarytas ir jo pažįstamas V. M. bei dar vienas jam nepažįstamas asmuo. Po kurio laiko į kamerą buvo uždaryti dar trys asmenys. Jis matė, kad įvedus į kamerą V. G. bei kartu su juo kitą asmenį, prie jų buvo priėjęs T. S. ir prašė cigarečių, matė, kad T. S. iš to kito vyriškio ištraukė pakelį cigarečių ir žiebtuvėlį. Tačiau jis nepastebėjo, kad kas nors būtų V. G. sudavęs smūgius. Jis buvo pradėjęs miegoti. Vėliau V. G. pradėjo šūkauti ir tuomet jis pabudo. Tada matė, kad V. G. nugara buvo apdegusi bei apdegę jo baltiniai nugaros pusėje. Tuo metu jokių dūmų kameroje nebuvo, jau viskas buvo užgesinta. Kas ir kada tai padarė, jis nematė. Liudytojas V. M. parodė, kad 2008 m. liepos 4 d. Tauragės m. jis buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą policijos komisariate, nes mieste pasirodė girtas. Tuo metu kameroje buvo jo pažįstami K. P. ir T. S.. Vėliau ten įvedė dar du asmenis iš Skaudvilės, o vėliau dar vieną asmenį. Iš jų ne vieno nepažino. Iš Skaudvilės atvežtas vyriškis, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, kaip dabar žino, jog tai nukentėjusysis V. G., pradėjo šūkauti ir dėl to T. S. susinervinęs sudavė jam kelis smūgius į veidą. T. S., kuris tuo metu buvo ilgais plaukais, atėmė iš V. G. draugo žiebtuvėlį, cigaretes. Jie visi parūkė, išskyrus V. G.. Paskui jis matė, kaip gulinčiam V. G. T. S. žiebtuvėliu uždegė baltinius. Kiti buvę kameroje asmenys V. G. nieko nedarė. Beje, akistatos su T. S. metu liudytojas V. M. patvirtino, kad V. G. smūgius sudavė ir žiebtuvėliu uždegė jo baltinius T. S., o žiebtuvėlį T. S. paėmė iš V. G. draugo, t.y. to vyriškio, su kuriuo V. G. buvo atvežti iš Skaudvilės. Netikėti liudytojų K. P. ir V. M. parodymais taip pat nėra pagrindo, byloje nėra duomenų, jog šie liudytojai turėtų priežastį apkalbėti T. S., pats nuteistasis tokių duomenų irgi nepateikė.
T. S. nusikalstamos veikos padarymo fakto nenuneigia ir ta aplinkybė, jog nukentėjusysis V. G. dėl sužalojimų į medikus kreipėsi beveik po dviejų savaičių. Kolegijos nuomone, V. G. apylinkės teisme pakankamai įtikinamai, nors apeliantas mano priešingai, paaiškino, jog išeidamas iš areštinės jis nepranešė pareigūnams, kas atsitiko, nes manė, kad jam nieko nėra, tada jam taip neskaudėjo. Netikėti tokiu V. G. paaiškinimu kolegija neturi pagrindo, juolab, kad 9 metų teismo medicinos eksperto stažą turinčio specialisto, kurio kompetencija kolegija visiškai neabejoja, išvadoje konstatuota, kad V. G. juosmens ir dešinės kojos III laipsnio nudegimas padarytas aukštos temperatūros, gali būti ir ugnies poveikiu (degant drabužiams) ir jie padaryti galbūt užduotyje nurodytu ir nustatytu laiku.
Kolegija nemato pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, jog jis negalėjo padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo, nes kameroje sėdėję asmenys negalėjo turėti žiebtuvėlio ir cigarečių, kadangi visi asmenys prieš įleidžiant juos į kamerą yra apžiūrimi ir iš jų atimami visi turimi daiktai. Liudytojai policijos patruliai R. Tubutis ir K. Baldauskas parodė, kad 2008 m. liepos 4 d. Skaudvilės miestelyje sulaikė du asmenis – V. G. ir J. N. – neblaivius viešoje vietoje, todėl pristatė į Tauragės policijos komisariatą išblaivinimui. Prieš šiuos piliečius sodinant į tarnybinį automobilį, jie buvo apžiūrėti, kad neturėtų aštrių daiktų, V. G. nerūko ir apžiūros metu neturėjo nei cigarečių, nei žiebtuvėlio, o ar pas J. N. buvo cigaretės ir žiebtuvėlis, neprisiminė. Taip pat neprisiminė, kas juos apžiūrėjo pristačius į Tauragės policijos komisariatą. Liudytojas A. Vaitkus parodė, kad 2008 m. liepos 4 d. nuo 9 val. ryto dirbo Operatyvaus valdymo skyriuje. Jo padėjėja buvo I. Šėgždienė (Savodnikaitė). Jų skyriui priklauso atlikti išblaivinimui pristatytų asmenų apžiūrą, kad neturėtų aštrių daiktų, su kuriais galėtų susižaloti kameroje. Iš Skaudvilės pristatytiems dviem asmenims apžiūras atliko Skaudvilės nuovados pareigūnai, kurie juos pristatė į Tauragės policijos komisariatą. Asmenų apžiūros atlikimą stebėjo jo padėjėja. Liudytoja I. Šegždienė parodė, kad 2008 m. liepos 4 d. dirbo Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo padėjėja. Ji pamena, kad T. S. ir V. G. buvo uždaryti išblaivinimui į 1 kamerą. Šiems asmenims apžiūrą atliko patruliai, kurie juos pristatė. Ji jokios apžiūros neatliko, nes negali. Iš aptartų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad V. G. ir J. N. išsamios kratos darytos nebuvo, jie buvo paviršutiniškai apžiūrėti, todėl patikimai tvirtinti, kad J. N. negalėjo įsinešti į kamerą žiebtuvėlio ir cigarečių, nėra pamatuoto pagrindo.
T. S. nusikalstamos veikos padarymo fakto taip pat negali nuneigti ir ta apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog policijos pareigūnai išleisdami iš areštinės V. G. jokių sumušimų ar apdegimo žymių nepastebėjo. Liudytojas V. Pažereckas, išleidęs išsiblaiviusį V. G. iš kameros, apylinkės teime parodė, kad išleidžiamo asmens, jie detaliai neapžiūri. Kadangi V. G. išeidamas niekuo nesiskundė, jis ypatingo dėmesio į jo rūbus neatkreipė.
Taigi nuteistojo T. S. kaltė dėl V. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę nesunkiai sutrikdžius V. G. sveikatą. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, naikinti ar keisti jį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.