- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- 1-423-443/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04807-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Kaltinamasis
- H. J.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
2025 m. gegužės 28 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teismo teistas:
1) 2017-09-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 ir 2 dalis, subendrinta 1 m. ir 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;
2) 2019-05-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 284 str. subendrinta 53 parų arešto bausme;
3) 2020-09-08 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 140 str. 1 d. subendrinta 4 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. laikotarpiui, kuri 2020-11-23 nutartimi panaikinta;
4) 2022-05-05 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 140 str. 2 d. subendrinta 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;
5) 2023-04-12 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 140 str. 2 d. subendrinta 8 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;
6) 2023-07-24 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 140 str. 2 d. subendrinta 11 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme;
7) 2023-09-21 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 284 str. subendrinta 1 m. ir 4 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2024-12-05;
8) 2025-03-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
9) 2025-04-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. (2 veikos), pripažintas recidyvistu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu, griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2024 m. gruodžio 21 d., 11.56 val., iki 2024 m. gruodžio 23 d., 11.58 val., tai yra 2 (dvi) dienos, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu šis nuosprendis neįsiteisėjęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
H. J. 2025 m. vasario 6 d., apie 20.30 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio asmeninio konflikto metu, mušė savo artimą giminaitį – brolį E. J., t. y., tyčia, ne mažiau kaip tris kartus įspyrė E. J. į kairį šoną, šiam pargriuvus, koja ne mažiau kaip du kartus įspyrė į galvos sritį bei vieną kartą į dešinės rankos plaštaką, tuo padarydamas nukentėjusiam E. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis H. J. visiškai prisipažino kaltu, tačiau duoti parodymus atsisakė (2 t., b. l. 24).
Teismas, kaltinamajam atsisakius duoti parodymus teisme, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė H. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
H. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2025 m. vasario 6 d. su sugyventine I. P. buvo svečiuose pas motiną S. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Į motinos namus atėjo ir jo brolis E. J., kuris atsinešė butelį brendžio "Gloria", kurį keturiese išgėrė. Po to dar parsinešė alkoholio ir išgėrė kokius 3 butelius to paties brendžio "Gloria". Jis buvo stipriai apsvaigęs, todėl visko gerai neprisimena. E. ir mama taip pat buvo girti, mažiausiai gėrė I. Bute įvyko konfliktas su E. dėl to, kad jis priekabiavo prie jo sugyventinės I., jam tai nepatiko. Atsimena tik tiek, kad bute pirmiausiai koja spyrė E. į galvą, dėl ko E. pargriuvo, galėjo dar vieną kartą kumščiu suduoti į galvą. Pamena, kad įspyrė į juosmens sritį 3 kartus, po to pats savo veiksmus nutraukė. Jis su I. išėjo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kas galėjo vykti lauke, daugiabučio namo kieme, jis nepamena dėl girtumo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 144-145).
H. J. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltę pripažino visiškai, dėl to ką padarė, nuoširdžiai gailisi, pasižada, kad ateityje daugiau taip nepasikartos. Apie įtarime nurodytas įvykio aplinkybes nieko naujo papasakoti neturi ką, kadangi viską yra papasakojęs pirminės apklausos metu, anksčiau duotais parodymais prašo vadovautis. Nors pats tą vakarą buvo neblaivus, tačiau gerai atsimena, kad su broliu E. J. konfliktas bei muštynės įvyko pas motiną bute, įtarime nurodytą dieną ir laiku, tikrai ne lauke. Bute be jo, draugės I. P., brolio E. J. ir mamos, daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Po įvykio bandė susisiekti su E. J., jam kelis kartus skambino, norėjau pakalbėti ir atsiprašyti, tačiau brolis į skambučius neatsiliepė (1 t., b. l. 150-151).
H. J. patvirtino, kad tai jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu be jokios prievartos. Paaiškino, jog vidutinis buvo jo neblaivumas įvykio metu, nemano, kad būtų įvykęs šitas įvykis, jeigu būtų buvęs blaivus ir viskas būtų gerai pasibaigę, jeigu jis pats nebūtų šitaip padaręs. Žinojo kai smurtavo, kad jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kitų veikų. Dabartinį šitą įvykį su broliu matė jo mama ir matė jo draugė. Su broliu po to įvykio nekalbėjo – kalbėjo po kokių 3 savaičių, kaltinamasis jo atsiprašė. Blogai šitą savo elgesį vertina. Žino, kad bausmę jau buvo atlikęs, paleistas iš pataisos namų 2024 m. gruodžio 5 d. Jeigu neina kitaip išaiškinti, tai ką daryti, kai gražiai pasako, tai nesupranta, kito pasirinkimo nėra. Kieme nebuvo nieko, vyko viskas viduje pas mamą kambaryje. Ten kur jie ir gėrė, ten viskas ir vyko. Taip, gerai atsimena šitą aplinkybę, kur vyko įvykis. Pas mamą kambaryje kaltinamasis jį prirėmė prie sienos ir jam į galvą įspyrė, tai šitą kaip dabar atsimena (2 t., b. l. 24-25).
Kadangi kaltinamasis nurodė, jog visiškai prisipažįsta įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas, prokurorei išreiškus nuomonę, jog įrodymų tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnį byloje gali būti sutrumpintas, tam pritarė ir pats kaltinamasis, nusprendė įrodymus tirti sutrumpinta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje pagarsintos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad:
nukentėjęs E. J. parodė, jog 2025 m. vasario 6 d. po pietų, vienas nuėjo pas motiną S. J. į butą, (duomenys neskelbtini). Pas motiną svečiuose jau buvo brolis H. J. su drauge I. Jis atsinešė butelį brendžio "Gloria" 0,5 l talpos, kurį vartojo visi keturiese. Baigę gerti šį butelį, galėjo nusipirkti ir išgerti dar kokius 3 butelius to paties brendžio "Gloria". Nuo tokio kiekio jis pasigėrė, bet šiek tiek prisimena įvykio aplinkybes. Išgertuvėms pasibaigus, buvo jau tamsu, valandų pasakyti negali, jis, brolis H. ir I. išėjo parūkyti į lauką, mama liko bute. Jie rūkė daugiabučio namo kieme. H. iš niekur nieko įspyrė jam į kairį šoną, dėl ko jis pargriuvo ant žemės. H. į kairį šoną galėjo įspirti kokius 3 kartus, nes skauda trijose vietose. Po to H. įspyrė du kartus į galvą, padarė sužalojimą prie kairės akies, antras sužalojimas prie kairio antakio, dar įspyrė į dešinės rankos plaštaką, dėl ko skauda nykštį, sunku sulenkti, liko pajuodusi nago plokštelė. Jis H. J. jokio smūgio nesudavė, nes buvo per girtas. Kaip viskas baigėsi, negali pasakyti, gal nuo smūgių buvo apsvaigęs, be to, buvo girtas. Kas iškvietė policiją, nežino, po to atmintis sugrįžo, kai buvo pristatytas į Vilkaviškio ligoninę. Dėl patirtų sužalojimų jį išleido gydytis į namus ambulatoriškai. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks (1 t., b. l. 40-41);
papildomai nukentėjęs E. J. parodė, kad pasilieka prie duotų parodymų ir juos tvirtina. 2025 metų pradžioje, tiksliai mėnesio nenurodys, dienos taip pat, atėjo pas motiną S. J. į namus, kur kartu su mama, broliu H. ir šio drauge gėrė. Jis buvo gėręs iš vakaro su draugu, pas mamą taip pat nemažai išgėrė, todėl dėl girtumo gerai visų vakaro aplinkybių neatsimena. Kiek atsimena, kol buvo mamos bute, su broliu nekonfliktavo, kažkuriuo momentu su broliu ir šio drauge I., buvo išėjęs į lauką parūkyti, kas vyko toliau nelabai atsimena, žino, kad kai brolis pergeria, būna konfliktiškas. Brolis lauke, prie bendrabučio, jam iš niekur sudavė smūgius. Kaip buvo mušamas, nurodė pirmoje apklausoje, kaip viskas pasibaigė, neatsimena. Atsimena, kad parėjo iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo jo draugė, kuri automobiliu jį nuvežė iki Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyriaus. Ten buvo atvykę policijos pareigūnai, su jais bendravo, tačiau ką jiems pasakojo, neatsimena dėl girtumo. Neatsimena, kad policijos pareigūnams ligoninėje būtų pasakęs apie kokius nors dar du jam nepažįstamus asmenis, gal jie buvo tuo momentu, kaip jis su broliu ir jo drauge lauke rūkė prie barako, gal kur netoliese ir buvo, tikrai neatsimena, tačiau jį sumušė tik vienas brolis, kiti pašaliniai asmenys į jų konfliktą tikrai nesikišo, niekas iš pašalinių asmenų jo nemušė. Anksčiau su broliu konfliktų, muštynių nebuvo. Tai buvo pirmas kartas, H. anksčiau turėjo konfliktų su kitu broliu – S. Po įvykio su broliu nebendravo, broliui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Kadangi pats tą dieną buvo neblaivus, dėl girtumo visko gerai neatsimena, gali ir klysti, kad muštynės įvyko lauke, tačiau, kaip jis grįžo namo, jo striukė ir kelnės buvo purvinos, kiek atsimena, lauke buvo šlapia, eidamas į namus, tikrai niekur negriuvo, dėl to ir mano, kad viskas įvyko lauke, o ne pas mamą bute, nes drabužiai tuomet būtų buvę švarūs. Grįžęs į namus, persirengė ir į ligoninę vyko su švariais drabužiais (1 t., b. l. 42-44);
liudytoja I. P. parodė, kad 2025 m. vasario 6 d. svečiavosi pas sugyventinio H. J. motiną S. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ten atėjo ir sugyventinio brolis E. J., kuris atsinešė butelį brendžio "Gloria". Jie keturiese išgėrė minėtą butelį, po to dar išgėrė kokius 3 butelius brendžio "Gloria". Ji alkoholio daug negėrė, todėl nepasigėrė, viską prisimena. E. J. nuo brendžio pasigėrė, H. buvo blaivesnis. Konfliktas su E. kilo dėl to, kad E. priekabiavo prie jos ir H. tai nepatiko. Nuo alkoholio pasigėrė ir S., ši apskritai nesuprato, kas vyksta. H. liepė E. prie jos nepriekabiauti, tada, dar bute E. griebė H. už kaklo, H. liepė baigti, tačiau E. pasakė, kad jam vis vien, tada H. du kartus vieną kartą koja, kitą kartą kumščiu, sudavė E. kairę akį, todėl liko sužalojimas prie akies ir antakio, dar po to koja įspyrė kokius 3 kartus į šonus. E. nuo smūgių rankomis dengėsi veidą, todėl galėjo atsirasti sužalojimas ant dešinio nykščio. E. H. nesužalojo. Pirmas iš buto išėjo E., po to ji su H. Lauke, prie daugiabučio namo laiptų, E. rūkė, dar H. pasakė, kad „esi lavonas“. H. susinervino, E. pastūmė, dėl ko E. suklupo, daugiau smūgių nesudavė. Tik ryte sužinojo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 53-55);
liudytoja S. J. parodė, kad 2025 m. sausio 6 d., apie pietus, pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo sūnus H. J. su drauge I. P.. Po valandos į svečius atėjo kitas sūnus E. J., jis buvo vienas. E. J. nuėjo į parduotuvę ir nupirko vieną butelį 0,7 l talpos brendžio "Gloria". Jie keturiese išgėrė brendžio butelį, po to dar išgėrė dar kokius 3 butelius to paties brendžio "Gloria", kurį nupirko E. J. Ji alkoholio daug negėrė, todėl nepasigėrė. Sūnūs nuo brendžio pasigėrė, o I. P. brendžio taip pat gėrė mažiau. Išgertuvių metu E. su H. nesipyko. Apie 21.30 val. visi išėjo į lauką parūkyti, o ji bute liko viena. Nei sūnūs, nei I. P. daugiau pas ją negrįžo. Netrukus, už kokių 10 minučių, pas ją į butą atvyko policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad sūnus E. yra Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyriuje, sumuštas. Ji pareigūnams pasakė, kad nieko nematė ir nežino, jos bute broliai E. ir H. nesipyko. Jos buto langai yra į daugiabučio namo kiemą, tačiau ji per langą nežiūrėjo, todėl nieko nežino, kas ten įvyko ir kaip buvo sužalotas E. J. (1 t., b. l. 59-60);
papildomai liudytoja S. J. parodė, kad atsisako duoti parodymus sūnaus H. J. atžvilgiu. Nori papildyti, kad ankstesnėje apklausoje yra nurodyta klaidinga įvykio data, patikslina, kad įvykis buvo ne sausio, o vasario mėnesį, o ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, įvykio metu, kai pas ją į namus buvo atėję sūnus E. ir H. J., jie visi kartu gėrė, išgertuvių metu ji sau greitosios medicinos pagalbos tikrai nekvietė, 112 neskambino ir pagalbos nei sau, nei kam kitam nekvietė (1 t., b. l. 62-63);
liudytoja J. Š. parodė, kad E. J. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį daugiau nei metus laiko. Žino, kad E. turi du brolius S. ir H. J., mamą S., tačiau su jo giminaičiais ji artimų santykių nepalaiko, pas juos namuose nesilanko. Žino tik tiek, kad E. mama gyvena Vilkaviškio mieste esančiame barake, tikslaus adreso nepasakys. Kiek atsimena, galimai vasario mėnesio pradžioje, iš ryto E. išėjo iš namų, ji tą dieną dirbo rytinėje pamainoje nuo 06.00 val. ryto, į namus grįžo 14 val. Žinojo, kad E. buvo išėjęs pas mamą. Apie 22 val. E. grįžo, buvo akivaizdžiai neblaivus, sužalota kairė akis, visas kruvinas, striukė bei dėvėtos medžiaginės kelnės visos buvo purvinos. E. jai sakė, kad su broliu išėjo į lauką parūkyti į gyvenamojo namo kiemą, tarp jų kilo konfliktas ir H. jį sumušė. E. buvo neblaivus, todėl vis skirtingai pasakojo, kas jam nutiko. Ji dar paklausė, ar viską matė mama, tai E. pasakė tik tiek, kad galimai galėjo matyti per langą. E. skundėsi skausmu šonkaulių srityje, rodė į kažkurį šoną, tačiau jau neatsimena kurį, savaitę po įvykio tepė E. šoną nuskausminamuoju geliu. Buvo sužalotas kažkurios rankos nykštys. kurį jam irgi skaudėjo. E. sakė, kad brolis iš niekur nieko jam sudavė, įspyrė, tačiau kiek kartų ir į kurias kūno vietas nedetalizavo, tik pasakė, kad jis nespėjo apsiginti, pats broliui smūgių nesudavė. E. jai neminėjo, kad su jais kartu būtų buvę kitų asmenų. Kiek ji žino, H. buvo su drauge, kurios vardo ir pavardės nežino. Ji išsigando pamačiusi E. sužalotą akį, dar E. sakė, kad dėl sužalotų šonkaulių jam sunku kvėpuoti, todėl jį automobiliu nuvežė į Vilkaviškio ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. E. padėjo persirengti jo dėvimus nešvarius drabužius, nuvežė jį priėmimą. E. dar iš pradžių nenorėjo niekur važiuoti. Drabužiai jau yra išskalbti, drabužių nefotografavo. H. anksčiau turėjęs konfliktų ir bylų su kitu broliu S. Į ligoninės priėmimo skyrių buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kurie bendravo tik su E., ji jų pokalbio negirdėjo, nes kol E. buvo apžiūrimas medikų, ji laukė priėmimo laukiamajam. E. dar pasisakė, kad tą dieną jie kartu visi gėrė motinos namuose. E. su H. bendraudavo, susirašinėdavo ir žinutėmis, jokių konfliktų neturėjo. Žino, kad kai H. užgeria, visada pasidaro toks konfliktiškas ir agresyvus, pats ieško priekabių (1 t., b. l. 64-66).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje yra CD laikmenos su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, skambučio BPC garso įrašu (1 t., b. l. 99, 101).
Kaltinamojo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais duomenimis:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK) Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo fiksuota, kad 2025 m. vasario 6 d., apie 22.05 val., iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių, kreipėsi E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), sumušta akis, galva. Ligoninėje E. J. paaiškino, kad buvo svečiuose pas mamą S. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten svečiavosi ir jo brolis H. J., gimęs (duomenys neskelbtini), su drauge. Išgertuvių metu tarp E. J. ir H. J. įvyko žodinis konfliktas. E. J. išėjus į lauką prie namo parūkyti, kažkas priėjo iš nugaros, pargriovė ant žemės ir pradėjo jį mušti. E. J. matė, kad jį galimai muša du nepažįstami vyriškiai, su kuriais taip pat buvo ir jo brolis H. J., kuris galimai spardydamas E. J. pasakė "ar žinai už ką?". E. J. jautė fizinį skausmą. Medikai E. J. nustatė akies voko ir periokulinės srities žaizdą ir paviršinius sužalojimus, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimus, riešo ir plaštakos dalių sumušimus. Konfliktą galėjo matyti S. J. (1 t., b. l. 13-17);
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuota, kad pagalbos kreipėsi nukentėjęs asmuo – E. J., fiksuoti matomi kūno sužalojimai – kraujuojanti žaizda kairės akies srityje, patinimas, nubrozdinimas, įdrėskimas. Smurtą patyręs asmuo yra akivaizdžiai neblaivus. E. J. pats kreipėsi į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai apžiūrėję E. J., nustatė jam akies voko ir periokulinės srities žaizdą ir paviršinius sužalojimus, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimus, riešo ir plaštakos dalių sumušimus. E. J. paaiškino, kad išgertuvių metu tarp jo ir H. J. įvyko žodinis konfliktas. E. J. išėjus į lauką prie namo parūkyti, kažkas priėjo iš nugaros, pargriovė ant žemės ir pradėjo jį mušti, mano, kad jį mušė galimai du vyriškiai, su kuriais taip pat buvo ir jo brolis, H. J. Jis jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 21-24);
Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – neaptverta bendrabučio automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas baltos spalvos keturių aukštų pastatas su laiptais ir neįgaliojo užvažiavimo takeliu, kurie veda į pastato pagrindinį įėjimą, priešais kurį, nulipus laiptais yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje ir yra įvykio vieta. Aikštelės dalis kuri yra arčiau pastato, yra išklota pilkos spalvos trinkelėmis, kur galimai buvo sumuštas E. J., likusi aikštelės dalis yra žvyro skaldos dangos. Teritorija nestebima vaizdo filmavimo kameromis (1 t., b. l. 25-32);
Asmens apžiūros protokole fiksuota, kad ant E. J. veido užlipinti du pleistrai prie kairės akies, ant kairės akies viršutinio ir apatinio voko yra kraujosruva, po dešinės rankos nykščio nagu yra kraujosruva. Ant dešinės rankos delno vidinės pusės matyti raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo, bei ant nykščio kraujosruva bei kraujo. Ant E. J. kairės pusės pomentinės srities yra raudonos spalvos dėmė, panaši į sumušimo žymę (1 t., b. l. 86-93);
VšĮ Vilkaviškio ligoninės gydytojo išraše fiksuota, kad E. J. į ligoninę atvyko 2024 m. vasario 6 d. 21.57 val., paaiškino, kad maždaug prieš valandą buitinio konflikto namuose metu jį sumušė brolis su draugais, skundėsi galvos, dešinės plaštakos ir kairės pusės juosmens skausmu. Stebima kairės akies hematoma, viršutinio antakio muštinė apie 1 cm. dydžio žaizdelė, dešinės rankos I pirštas sutinęs, judesiai riboti, skausmingi, stebima ponaginė hematoma, stebimas kairio juosmens srities nubrozdinimas, nosies nubrozdinimas, juosmens srities nubrozdinimas. E. J. diagnozuota akies voko ir periokulinės srities žaizda, kiti akies voko ir periokulinės srities paviršiaus sužalojimai, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas (1 t., b. l. 83);
Žemesnės instancijos teismas
Specialisto išvadoje G82/2025(09) fiksuota, kad E. J. klinikiniais duomenimis konstatuota muštinė žaizda, nubrozdinimas ir kraujosruva veide, kraujosruva dešinės plaštakos I piršto srityje, nubrozdinimas juosmenyje buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais galimai artimu vienas kitam metu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. vasario 6 d., trimis poveikiais, tiek suduodant smūgius kumščiais, tiek spiriant (1 t., b. l. 85);
Alkoholio kiekio matuokliu 2024 m. vasario 6 d. S. J. 21.52 val. nustatytas 2.72 prom. neblaivumas, E. J. 22.22 val. nustatytas 2.37 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 38, 57);
Žemesnės instancijos teismas
Policijos registruojamų įvykių registre (ROIK 0125000072322) fiksuota informacija, kad 2024 m. vasario 6 d. 20.38 val. J. K. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad bute susimušė broliai, pranešėja daugiau informacijos nežino (1 t., b. l. 6-8);
Policijos registruojamų įvykių registre (ROIK 0125000072449) fiksuota informacija, kad 2024 m. vasario 6 d. 22.05 val. E. J. kreipėsi į VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių, sumušta akis, galva (1 t., b. l. 9- 12);
Bendrojo pagalbos centro skambučio suvestinėje fiksuota, kad 2024 m. vasario 6 d. 20.38 val. į BPC paskabino greitosios medicinos pagalbos specialistė J. K., informavo, kad reikalinga pareigūnų pagalba, kadangi, kaip ji suprato, bute susimušė, broliai, kompanija girta. Iš pradžių GMP kvietė dėl galvos svaigimo, bet pokalbis nutrūko, vėliau perskambinus atsiliepė visiškai girta moteris, pasakė, kad brolis brolį sumušė (1 t., b. l. 100);
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuota, kad 2024 m. vasario 6 d. 20.36 val. gautas pranešimas iš tel. Nr.( duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo duomenimis jis priklauso liudytojai S. J.), kad blogai jaučiasi, svaigsta galva. Kvietimo adresas (duomenys neskelbtini). Atvykus asmuo nerastas vietoje (1 t., b. l. 106-107);
Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėti 2024 m. vasario 6 d. policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Peržiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas PSS-20250206-205103UTC+0200, iš kurio matyti, kaip kambaryje policijos pareigūnas su kažkuo bendrauja, girdimas moteriškas balsas sakantis "nieko nėr", policijos pareigūnas klausia "nieko nėr", tas pats moteriškas balsas atsako "ne". Policijos pareigūnas klausia ar nebuvo svečių, kas buvo, moteriškas balsas atsako "vaikai". Policijos pareigūnas pasako, kad kaimynai skundžiasi keliamu triukšmu, gal galima būtų būti ramiau, klausia kas čia vyko, ar baliavojo, dainavo, tačiau moteris pasako, kad "ne". Policijos pareigūnas klausia, ar broliai mušėsi, ir moteris atsako, kad "ne". Pareigūnas klausia, gal garsiai kalbėjo, kad kaimynams trukdo, galvojo, kad mušatės, klausia ar broliai tikrai nesimušė ir moteris pasako, kad "ne". Policijos pareigūnas pasako moters vardą "S.", kuriai pasako, kad netriukšmautų, moteris pasako savo pavardę "J.". Daugiau naudingos informacijos nefiksuota;
Kūno kamerų vaizdo įrašas PSS-20250206-214716UTC+0200, kuriame fiksuota, kad kambaryje policijos pareigūnas bendrauja su moterimi, klausia, ar buvo du sūnus, ir moteriškas balsas atsako "ne, vienas", policijos pareigūnas dar kartą paklausia "vienas?" ir moteriškas balsas atsako "jo", toliau policijos pareigūnas paklausia "kuris buvo?", Moteris atsako "H.", toliau policijos pareigūnas klausia, tai jis atėjęs parėkė čia ir moteris atsako "pas mane niekas nerėkė". Policijos pareigūnas pasako, kad turi įvertinti smurto artimoje aplinkoje buvimą, tačiau moteris, pasako, kad čia nieko nebuvo, t. y. smurto. Pareigūnas moteriai nustato 2,72 promilių girtumą. Toliau moteris kažką pasakoja apie vaikus, kad jie pabėgę, policijos pareigūnas moteriai pasako, kad ji sakė, kad buvo vienas vaikas, tačiau moteris atsako, kad buvo ir kitas vaikas. Policijos pareigūnas klausia moters, ar H. čia atėjęs rėkavo, paklausia jo telefono numerio, moters paprašo jį padiktuoti. Policijos pareigūnas klausia, ar moteris žino, ar H. buvo nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau moteris atsako, kad "nežinau". Toliau policijos pareigūnas užduoda moteriai ir kitus klausimus dėl smurto artimoje aplinkoje įvertinimo. Policijos pareigūnas moters paprašo paskambinti H., nes gal jis ateitų, reikia atlikti smurto artimoje aplinkoje įvertinimą, tačiau moteris įjungia telefono garsiakalbį ir girdima, kaip su abonentu nėra galimybės susisiekti. Daugiau naudingos informacijos neužfiksuota;
Peržiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas PSS-20250206-224033UTC+0200, iš kurio matyti, kad Vilkaviškio ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyriuje policijos pareigūnas bendrauja su vyriškiu, ikiteisminio tyrimo duomenimis, t. y. nukentėjusysis E. J., kurio policijos pareigūnas paklausia, ar jis buvo pas mamą S., ir E. J. patvirtina, kad buvo, kad buvo barake, gėrė. Policijos pareigūnas patikslina, kad buvo S., brolis H. J.. E. J. paaiškina, kad gėrė keturiese, kad dar buvo brolio merga, kad begeriant brolis prie jo pradėjo kabinėtis, jis liepė broliui ramintis, tačiau brolis toliau konfliktavo, sakė eis į lauką pasišnekėti, kad išėjo į lauką ir jį suspardė iš niekur nieko. Kad buvo dar du nepažįstami asmenys, su kuriais kartu jie negėrė, jis gėrė tik su mama, broliu ir jo drauge, kad išėjęs į lauką, užsidegė cigaretę ir iš niekur nieko jį pradėjo spardyti, spardė ir brolis. Policijos pareigūnas paaiškina, kad gaus šaukimą dėl atvykimo į apklausą, nes yra pats neblaivus, apklausti jo negali. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, daugiau naudingos informacijos, galinčios turėti įtakos tolimesniam ikiteisminiam tyrimui, neužfiksuota (1 t., b. l. 94-98).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam ir yra pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra: tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kaltinamasis H. J., nors teisme ir atsisakė duoti parodymus, tačiau kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus prisipažino visiškai, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais kaltę pripažino visiškai. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kaltinamasis tvirtina konfliktą tarp brolių vykus motinos bute, o pagal kitus vieni kitiems neprieštaraujančius įrodymus – kieme, nėra esminė aplinkybė, galinti įtakoti kaltinimo kvalifikacijai ir bausmės skyrimui. Teismo nuomone, toks neesminis prieštaravimas yra atsiradęs dėl išgertuvėse bei konflikte dalyvavusių asmenų buvusio didelio girtumo ir atitinkamai dėl to įvykio aplinkybių tikslaus neatsiminimo.
Tai, kad kaltinamasis smurtavo, įrodo ištirti ir anksčiau aprašyti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, nukentėjusiojo apžiūros protokole ir kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos metu veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs/veiksnus, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis, jau būdamas teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiajam sukels fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.
Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamasis nukentėjusiajam – artimam giminaičiui, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas tenkina prokurorės prašymą – pirminį kaltinimą, kuriame nurodyta, jog nusikalsta prieš „šeimos narį“, keičia į sąvoką „artimą giminaitį“, nes kaltinamasis ir nukentėjusysis nėra kartu gyvenantys šeimos nariai.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad H. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Teismo pripažįstamos H. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas H. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad kaltinamasis H. J. nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Įvertinus nuteistojo H. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo daugkartinius teistumus jis pripažintinas recidyvistu.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, agresijos; į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas 7 kartus, iš viso – 8 kartus, baustas administracine tvarka 2024 m. birželio 12 d. pagal ANK 73 str. 1 d., nuobauda galiojanti, niekur nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamų veiksmų priešistorę, į tai, kad teisiamas už nusikaltimus, kuriuos padarė praėjus nedideliam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, jog jo padaryta smurtinė nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, bet buvo dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, išvadų vis nepadarančiam kaltinamajam, už smurtinį nusikaltimą šį kartą skirtina griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė – 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina viena trečiąja dalimi ir galutinai paskirtina 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Civilinis ieškinys kaltinamojo visiškai pripažįstamas ir tenkintinas. Daiktai – vaizdo ir garso įrašai paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga, o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad pagrindo H. J. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra. Kaltinamasis iki nusikaltimo šioje byloje padarymo teistas septynis kartus, teistas ir už tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, niekur nedirbantis, nors Užimtumo tarnyboje ir registruotas. Esant visumai anksčiau paminėtų aplinkybių, teismas sprendžia nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atidėti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais ir 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
H. J. pripažinti recidyvistu.
H. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti H. J. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – baudžiamojoje byloje esančias CD laikmenas su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, skambučio BPC garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos medžiagos.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš H. J. 81,25 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 25 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinei ligonių kasai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus (Šakiai).