Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Zita Smirnovienė, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant ieškovui S. P., jo ir ieškovės R. P. atstovui adv. V. K., Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančių Policijos departamento atstovui E. Š. ir VĮ „Turto bankas“ atstovei E. G., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. P. ir R. P. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir VĮ Turto banko, dėl turto pagerinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas S. P. ir ieškovų atstovas ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad namo remonto dokumentus išsikraustant iš namo, neapgalvotai, kaip nereikalingus, sudegino R. P. Todėl atliktų darbų sąmatų bei apmokėjimo dokumentų kaip įrodymų dėl patirtų išlaidų pateikti negali. Dalis nesudėtingų darbų buvo atlikta paties ieškovo S. P., o įmonių, kurios buvo samdomos, šiuo metu nebėra – jos subankrutavo ar buvo likviduotos. Todėl ieškinys remiamas turto vertinimo aktais, pagal turto vertinimo aktus atlygintina suma sudarytų apie 135000 Lt.

Teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad buvo svarstoma galimybė ieškovams atlyginti patirtus nuostolius dėl turto pagerinimo taikiu susitarimu. Tačiau ieškovai nepateikė pateisinamų dokumentų, įrodančių atliktų darbų ir pirktų medžiagų vertė dėl pagerinimų, kurie nustatyti turto grąžinimo akte. Todėl toks susitarimas nebuvo galimas. Priimant sprendimą dėl nuostolių atlyginimo turi būti atsižvelgta į policijos departamento atsiliepimą ir į aplinkybes, kad sprendžiant apie nuostolių atlyginimą turi būti atsižvelgta ir į tai, kad realiai patirtos išlaidos namo remontui nėra tapačios namo vertei; nuostolių atlyginimas gali būti tik dėl namo pagerinimo, nes nei sodinukų, nei kiemo laikinų statinių iš ieškovų Policijos departamentas neperėmė, todėl ieškovai turi galimybę juos pasiimti.

Teismo posėdžio metu atstovė prašė ieškinį VĮ „Turto bankas“ atžvilgiu atmesti. Paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ namas buvo perduotas jau kilus ginčui dėl nuostolių atlyginimo ir VĮ „Turto bankas“ visiškai nėra atsakingas dėl situacijos, kuri susiklostė iki turto perdavimo VĮ „Turto bankas“.

Panevėžio apygardos teismo 2010-04-08 sprendimu buvo patenkintas Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ieškinys, pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro ir R. P. bei S. P. 2004-06-09 sudaryta žemės sklypo su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Sprendimu pripažinta, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei šiltnamio privatizavimas prieštaravo imperatyvioms teisės normoms, S. P., žinodamas privatizavimą reglamentuojančius teisės aktus, sudarydamas sandorį buvo nesąžiningas, todėl taikė restituciją CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. Policijos departamentui valdymui patikėjimo teise gražintas valstybei priklausantis parduotas turtas, R. P. ir S. P. grąžinti sumokėti už turto privatizavimą 158000 Lt (t. I, b. l. 10-16). Lietuvos Apeliacinis teismas 2011-11-02 nutartimi šį teismo sprendimą paliko galioti. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-02 nutartyje padaryta išvada, kad sandorį pripažinus negaliojančiu dėl prieštaravimo teisės aktams, restitucijos taikymui sąžiningumo ar nesąžiningumo aplinkybė neturi reikšmės, todėl jos nenagrinėjo. Todėl išvados dėl neteisėtai įgyto valstybės turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, daromos šioje byloje (t. I, b. l. 17-23).

Pagal CK 1.80 str. 2 d. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 6.150 str. nustatyta, kad grąžinti turtą privalančio asmens išlaidos, susijusios su grąžintino turto priežiūra ir saugojimu, atlyginamos pagal šio kodekso ketvirtosios knygos normas, reglamentuojančias sąžiningą ir nesąžiningą turto valdymą.

Pagal CK 4.97 str. 2 d. neteisėtas nesąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos. O šio straipsnio 4 d. nustatyta, kad neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto. Jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Taikant CK 4.97 str. nustatytas taisykles dėl išlaidų atlyginimo, kurios buvo padarytos gerinant įsigytą ir, taikius restituciją, grąžintą pirminiam savininkui daiktą, turi būti atsižvelgta į tai, ar daiktas buvo įsigytas sąžiningai.

Panevėžio apygardos teismo 2010-04-08 sprendimas tvirtina, kad ieškovams R. P. ir S. P. įsigyjant gyvenamąjį namą, šiltnamį ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), imperatyvios teisės normos buvo pažeistos tiek iš pirkėjo, tiek iš pardavėjo pusės. Šiuo sprendimu pripažinta, kad S. P., būdamas pareigūnu, veikė nesąžiningai, taigi ieškovai laikytini nesąžiningais įgijėjais. Tuomet pagal įstatymą jie turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos. Taigi turi būti nustatyta, ar įsigytam daiktui buvo būtinos pagerinimo išlaidos, kokios pagerinimo išlaidos patirtos ir nuo kurio laiko jos turi būti atlygintos.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad gyvenamasis namas statinio priėmimo naudotis aktu tinkamas naudojimui buvo pripažintas 1995-04-12 (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 2-79/278/2010, t. I, b. l. 135-136). 2003-07-03 Policijos departamento pažyma Nr. SD-8126 tvirtina, kad Policijos departamentas žemės sklypą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo ir jo būklę įvertino kaip gerą (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 2-79/278/2010, t. I, b. l. 24). Centrinės nekilnojamojo turto biržos Nekilnojamojo turto vertinimo 2003-05-27 ataskaitoje nurodoma, kad pastato statybos metai yra 1994-ji, pastato fizinė būklė gera, vidaus apdailos grindys laminuotos, melacho plokštelės, sienos tinkuotos, dažytos, glazūros plytelių (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 2-79/278/2010, t. III, b. l. 218-239). Taigi išeitų, kad 2004 metais ieškovams perduotas gyvenamasis namas buvo geros būklės ir gyventi tinkamas be remonto. Tačiau kiti įrodymai tvirtina, kad remontas namui buvo reikalingas. Žemės sklypas su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), Policijos departamentui buvo perduotas Nekilnojamojo turto mainų sutarties, sudarytos 2003-11-28 su A. T. ir L. T. pagrindu (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 2-79/278/2010, t. I, b. l. 16-21). Namų valdos techninės apskaitos byla su fotofiksacijomis tvirtina, kad turto perdavimo metu Policijos departamentui fasado tinkas buvo pradėjęs trupėti, virtuvės sienos nuo užpylimo iš viršaus ar vidaus tinko nubyrėjimo, apdailos plytelių išdaužymo, grindų defektų, reikalingos remonto, kambario 1-9 siena trūkusi, yra užpylimo iš viršaus ar vidaus tinko nubyrėjimo pėdsakai, kambario 1-12 siena trūkusi, yra didelės žymės užpylimo iš viršaus ar vidaus apdailos tinko nubyrėjimo žymės (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 2-79/278/2010, t. I, b. l. 66-84). Prie 2009-10-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos 2004 m. pastato fotonuotraukos tvirtina, kad namui buvo reikalingas stogo remontas, fasado remontas bei vidaus apdailos pilnas remontas (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 2-79/278/2010, t. IV, b. l. 58-68). Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, 2012-07-31 perdavimo ir priėmimo aktas tvirtina, kad S. P. ir R. P. Policijos departamentui perdavė gyvenamąjį namą, šiltnamį ir 0,06 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Perdavimo akto pastabose pažymėta, kad pastatas tinkamas gyventi, pastatas apšildytas, naujai pakeista šildymo sistema, radijatoriai, išskyrus šilumos apskaitos mazgą. Gyvenamosiose patalpose naujai pakeisti plastikiniai langai, įdėtos šarvo durys (įėjimo) ir lauko durys. Name įrengta priešgaisrinė - apsauginė signalizacija (t. I, b. l. 39-40). Atliekant Panevėžio apygardos teismo 2009-11-16 nutartimi paskirtą namo vertės ir jo pagerinimo ekspertizę fotonuotraukomis fiksuota namo būklė, kuri aiškiai parodo, jog buvo atliktas namo fasado remontas bei atliktas pilnas vidaus apdailos remontas, objekto būklė labai gera (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 2-79/278/2010, t. IV, b. l. 128-143).

S. P. sudarė neįvardintų darbų ir medžiagų ekspertizės akte ir sąmatose sąrašą, pagal kurį jis turėjo papildomų neįvertintų išlaidų 73165 Lt sumai (t. I, b. l. 41) bei pridėjo kai kuriuos išsaugotus, išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2008-09-19 14000 Lt sumokėjimo dokumentus pagal sąskaitą-faktūrą dėl šildymo sistemos pakeitimo (t. I, b. l. 46), dėl 2004 m. balandžio mėn. 2834 Lt apmokėjimo už virtuvės baldus (t. I, b. l. 49). Kiti dokumentai – sudarytos sąmatos ir pirkinių kvitai tiesiogiai nepateisina išlaidų dėl namo remonto, nes nepateikti pagal sąmatas atliktų darbų apmokėjimo dokumentai, o pridėti pirkinių kvitai neparodo, kokios statybinės medžiagos buvo pirktos (t. I, b. l. 42-45, 47-51). Taigi ieškovai nepateikė įrodymų visa apimtimi, kiek tiesioginių išlaidų patyrė dėl namo remonto. Panevėžio apygardos teismas 2009-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-79-278/2010 pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos policijos logistikos centrui, S. P. bei R. P. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia skyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Ekspertams buvo užduoti klausimai, kurie liečia šioje byloje nagrinėjamą ginčą: ar gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2004-06-09 atlikti einamojo (kapitalinio) remonto darbai, jeigu taip, kokia jų rinkos vertė; ar gyvenamajame name atlikti remonto darbai turėjo įtakos nekilnojamojo turto rinkos vertei, esančiai ekspertizės atlikimo dienai, jei taip koks remonto indėlis į bendrą turto vertę (taikant atkūrimo kaštų metodą) (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 2-79/278/2010, t. IV, b. l. 105-107). 2010-01-11 ekspertizės aktu pastato būklė įvertinta kaip labai gera. Padaryta išvada, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2004-06-09 atlikti einamojo (kapitalinio) remonto darbai. Pagal civilinėje byloje esančius duomenis jų sąmatinė vertė buvo 134,962 Lt, kas, eksperto nuomone, atitinka jų rinkos vertę, kuri suapvalinus yra 135000 Lt. Gyvenamajame name atlikti remonto darbai turėjo įtakos nekilnojamojo turto rinkos vertei, esančiai ekspertizės atlikimo dienai, remonto indėlis į bendrą turto vertę sudaro iki 50 procentų viso objekto vertės (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 2-79/278/2010, t. I, b. l. 110-149). Atsakovo atstovo paaiškinimas, kad šia eksperto išvada šioje byloje negalima remtis, nes Policijos departamentas nepasirašė šios išvados, nepagrįsta. Eksperto išvada yra vienas iš įrodymų šioje byloje ir ji vertinama kitų įrodymų kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nepaneigė, jog valstybei priklausantis turtas ieškovų valdytas nuo 2004 m. iki 2012 m. buvo pagerintas ir šie pagerinimai sudaro 50 procentų jo vertės, laikytina, kad pagerinimų vertė yra 50 procentų namo vertės. Namas valstybei grąžintas 2012-07-31. Namo vertės ekspertizė, kurios vertės nustatymu remiasi ieškovai, atlikta 2010-01-11. Ieškovai namu po šios ekspertizės atlikimo naudojosi dar 2,5 metus. 2013-07-10 UAB „Jungtinis verslas“ išvada dėl turto vertės tvirtina, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vertė 2013-07-10 datai buvo 255000 Lt (t. I, b. l. 152, 160-204). Ši vertinimo data yra artimesnė laikui, kuomet namas buvo grąžintas valstybei, todėl laikytina, kad namo vertė turto gražinimo valstybei metu buvo 255000 Lt. Kitokių namo vertės įrodymų nei ieškovai, nei atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad namo pagerinimų vertė sudaro 50 procentų namo vertės ir kitokių įrodymų į bylą nepateikta, laikytina, kad ieškovų namo būtinųjų pagerinimo išlaidų vertė yra 122500 Lt.

Neteisėtas nesąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas. Tačiau šios išlaidos nėra tapačios namo vertės padidėjimui dėl atliktų remonto darbų, kadangi namo vertė nustatoma atsižvelgiant ne tik į namo pagerinimo patirtas konkrečias išlaidas, tačiau ir į rinkos pokyčius. 2004-05-12 UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža ir Co“ gyvenamojo namo vertę buvo nustačiusi 1136000 Lt (t. I, b. l. 84-160). Prieita išvados, kad grąžinant turtą valstybei namo vertė buvo 255000 Lt. Tokio turto vertės padidėjimo negalima sieti vien tik su patirtomis namo pagerinimo išlaidomis, kurių dokumentais pagrįsti ieškovai negalėjo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad namu ieškovai naudojosi 8 metus, jame gyveno kaip savininkai ir tuo metu valstybė neturėjo galimybės dėl nesąžiningai sudaryto sandorio naudotis namu, per tą laikotarpį namas patyrė ir nusidėvėjimą bei valstybei buvo grąžintas tik 2012-07-31, valstybė juo naudotis galėjo tik nuo 2012-07-31 bei tai, kad ieškovai negali remtis sąžiningų įgijėjų argumentu, protinga atlygintinų išlaidų suma nustatoma 61250 Lt.

2004-05-27 kredito sutartis tvirtina, kad S. P. ir Vilniaus bankas sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią būsto pirkimui S. P. buvo suteiktas 22937,11 Lt kreditas, kurio grąžinimo terminas – 2014-05-26 (t. I, b. l.52-59). 2012-01-03 SEB banko pažyma tvirtina, kad pagal šią sutartį S. P. sumokėjo 3339,17 Lt palūkanų (t. I, b. l. 60). Ieškovas S. P. pripažintas nesąžiningu valstybės turto įgijėju. Todėl patirtus nuostolius dėl nesąžiningo sandorio sudarymo aplinkybių ieškovai turi prisiimti sau.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi nei įstatymu nei sutartimi kitoks palūkanų dydis nenustatytas, iš atsakovo ieškovams priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteisiamą sumą.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas S. P. paduodant ieškinį sumokėjo 5051 Lt žyminio mokesčio (t. I, b. l. 1). Ieškinį patenkinus iš dalies – 61250 Lt sumai, ieškovui, sumokėjusiam žyminį mokestį iš atsakovo priteistinas 1837,50 Lt žyminio mokesčio atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 61250 Lt (šešiasdešimt vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt Lt) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 1837,50 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt septynis Lt 50 ct) S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai žyminio mokesčio atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.