Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-185-538/2014

2014 m. kovo 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų V. L., M. E. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Baltic Transit Alliance“, V. L., M. E., tretiesiems asmenims D. Z., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė ieškinį atsakovams UAB „Baltic Transit Alliance“, V. L., M. E., tretiesiems asmenims D. Z., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2009 m. gruodžio 30 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą ir patvirtintą Palangos m. 1-ojo notarų biuro notarės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria UAB „Baltic Transit Alliance“ iš UAB „Ardela“ įsigijo 500/2386 (iš bendro 0,2386 ha) žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/30 dalį vandentiekio linijos - vandentiekio įvado, 1/30 dalį nuotekų linijos - buitinio nuotekų išvado ir 1/30 dalį nuotekų linijos - lietaus nuotekų išvado, dalyje dėl 500/2386 žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo; 2) pripažinti, kad 2009 m. gruodžio 30 d. pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta ir patvirtinta Palangos m. 1-ojo notarų biuro notarės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje dėl 1/30 dalies vandentiekio linijos - vandentiekio įvado, 1/30 dalies nuotekų linijos - buitinio nuotekų išvado ir 1/30 dalies nuotekų linijos - lietaus nuotekų išvado pirkimo pardavimo, buvo sudaryta ne su juridiniu asmeniu UAB „Baltic Transit Alliance", o su fiziniu asmeniu - D. Z.; 3) taikyti restituciją natūra ir grąžinti pasibaigusio juridinio asmens - UAB „Ardela“ turtinių teisių perėmėjams - M. E. ir V. L. 500/2386 (iš bendro 0,2386 ha) žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei grąžinti UAB „Baltic Tranist Alliance“ pagal sandorį sumokėtus pinigus - 1 Lt (vieną litą). Nurodė, kad tyrimo metu buvo gauti duomenys, jog nuosavybės teisę į 500/2386 (iš bendro 0,2386 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/30 dalį vandentiekio linijos — vandentiekio įvado, 1/30 dalį nuotėkų linijos - buitinio nuotėkų išvado ir 1/30 dalį nuotėkų linijos — lietaus nuotėkų išvado, pirkimo pardavimo sandoriu įgijo UAB „Baltic Transit Aliance“, kuri įkurta vieno steigėjo ir akcininko - D. Z., 2009 m. rugpjūčio 5 d. steigimo aktu. Viešajame juridinių asmenų registre bendrovė įregistruota 2009 m. rugpjūčio 12 d. Tą pačią dieną buvo įregistruoti ir bendrovės įstatai. Ieškovas teigia, kad sandoris dėl ginčo žemės sklypo dalies nuosavybės teisių perleidimo yra apsimestinis, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu nuo jo sudarymo momento. Tikrajai sandorio šaliai įgyti nuosavybės teises į žemę draudė imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatos, todėl sandoris šioms normoms prieštarauja ir yra negaliojantis ab initio LR CK 1.80 straipsnio pagrindu. Ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Šio žemės sklypo priklausinys – poilsio namai, jame suformuoti 31 atskiras nekilnojamojo turto objektas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo sklypas yra suformuotas jame esančiam daugiabučiui pastatui eksploatuoti, o 500/2386 šio sklypo dalys, skirtos butui ar kitai patalpai name eksploatuoti ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą privalėjo būti perleistas kartu su gyvenamuoju namu jį perkančiam asmeniui. Aplinkybės, jog nekilnojamojo daikto – buto, pirkėju buvo D. Z., o 500/2386 ginčo sklypo dalys, kurio priklausinys yra gyvenamasis namas, kuriame pirkėjas įgijo butą, pirkėju yra juridinis asmuo, atsižvelgiant į šio juridinio asmens įsteigimo, registracijos, nuosavybės teisių perleidimo kitiems asmenims laiką, juridinio asmens akcininkus ir administraciją (vienintelis akcininkas ir direktorius – D. Z.) ir nuosavybės teisių perleidimo į patalpą bei žemės sklypo dalį sandorių sudarymo aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog tikrasis ginčo žemės sklypo pirkėjas yra ne UAB „Baltic Transit Alliance“, bet D. Z.. Duomenys gauti iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nepatvirtina, jog UAB „Baltic Transit Alliance“ realiai užsiima tam tikra ūkine komercine veikla, kuriai būtų reikalingas įsigytos žemės sklypo dalys, įmonės įsigytoje žemės sklypo dalyje bendrovės veiklos vykdymo požymių nenustatyta. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir pasekmes, taikytina restitucija natūra ir UAB „Baltic Transit Alliance“ įpareigotina grąžinti UAB „Ardela“ akcininkams ir šios įmonės materialinių ir procesinių teisių perėmėjams (pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 13 d., CK 2.95 str., 2.63 str., 2.74 str., CPK 48 str.) atsakovams V. L. ir M. E., o šie įpareigotini grąžinti minėtai įmonei pagal sandorį sumokėtus pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Byloje nustatyta, kad 2009-08-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Rusijos Federacijos pilietis D. Z. nuosavybės teise iš UAB „Ardela“ įsigijo pastarajai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14). 2009-12-30 pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta ir patvirtinta Palangos m. 1-ojo notarų biuro notaro UAB „Baltic Transit Alliance“, atstovaujama bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko Rusijos Federacijos piliečio D. Z., nuosavybės teise iš tos pačios UAB „Ardela“, atstovaujamos bendrovės direktoriaus M. E., už 1 Lt įsigijo UAB „Ardela“ nuosavybės teise priklausančias 500/2386 dalis (iš bendro 0,2386 ha) žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/30 dalį vandentiekio linijos - vandentiekio įvado, 1/30 dalį nuotekų linijos - buitinio nuotekų išvado ir 1/30 dalį nuotekų linijos - lietaus nuotekų išvado (b.l. 15-16, 34).

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Apeliantai savo nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia tuo, kad likvidavus ir išregistravus UAB „Ardela“, jie neperėmė jokių šios įmonės teisių, todėl nėra tinkami atsakovai byloje, o byla turi būti nutraukta CPK 293 str. 8 p. pagrindu.

Byloje taip pat nustatyta, jog UAB “Ardela” įregistruota 2007-03-05 (b.l. 78), 2010-05-05 atsakovas M. E. pateikė prašymą įregistruoti UAB “Ardela” juridinių asmenų registre (b.l. 67-69). 2010-05-04 UAB “Ardela” akcininkų sprendimu abu atsakovai V. L. ir M. E., turintys po 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, nusprendė likviduoti UAB “Ardela”, likvidatoriumi pskiriant M. E. (b.l. 72, 73-74). 2010-08-06 likvidavimo akte likvidatorius pažymėjo, jog likviduojama įmonė kreditorinių ir debitorinių bei kitų finansinių įsipareigojimų ir prievolių neturi (b.l. 77). 2010-08-11 UAB “Ardela” išregistruota (b.l. 80-81).

LR CK 2.45 straipsnis nustato, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. LR CK 2.48 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės arba patikėjimo teise. Straipsnis taip pat numato, kad juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise priklauso tik tas turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Tai reiškia, kad teisnaus juridinio asmens nuosavybės teise valdomas turtas jo steigėjams arba dalyviams nuosavybės teise nepriklauso. Tačiau akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio, apibrėžiančio akcinės bendrovės akcininkų teises, 1 dalies 6 punktas suteikia teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, atvejais kai tokio turto lieka patenkinus kreditorių reikalavimus. Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 dalyje, numatyta, kad likviduojant akcinę bendrovę, atsiskaičius su įmonės kreditoriais, likęs likviduojamos bendrovės turtas padalinamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybes teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Ši norma nustato, kad analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išbada, kad UAB „Ardela“ įsteigimo ir jos likvidavimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad likviduotos UAB „Ardela“ vieninteliai akcininkai atsakovai M. E. ir V. L. yra šios įmonės materialinių, o tuo pačiu ir procesinių teisių bei pareigų perėmėjai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Konstitucinis įstatymas) 2 straipsnio 1, 2 dalis užsienio subjektai – užsieniečiai – yra užsienio valstybių piliečiai ir užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės. Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teise įsigyti žemę gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Šie užsienio subjektai išvardyti Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje, tačiau Rusijos Federacijos piliečiai į nurodytų subjektų sąrašą nepatenka. Pagal Konstitucinio įstatymo 6 straipsnį įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus. Konstitucinio įstatymo 6 straipsnio norma, kurioje įtvirtintas draudimas įsigyti žemę nuosavybėn, yra imperatyvioji. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad kai įstatymo nuostata suformuluota imperatyviai, teismas, netgi remdamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, negali priimti kitokio sprendimo, t. y. prieštaraujančio imperatyviajai teisės normai. Toks Konstitucinio įstatymo nurodytų nuostatų aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2011). Taigi tretieji asmenys, būdami Rusijos Federacijos piliečiai, negali Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise įgyti žemės.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.), tačiau šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str. 1 d.), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Taigi šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl jos sąlygų, šių vykdymo ir pan., tačiau, teismui nustačius, kad šalių susitarimas neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų, jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu (CK 1.80 str., 1.81 str. ir kt.).

Byloje nustatyta, kad UAB „Baltic Transit Alliance“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2009-08-12, jos steigėjas, vadovas ir vienintelis akcininkas yra D. Z. (b. l. 51,82). Trečiasis asmuo D. Z. iš UAB „Ardela“ 2009-08-03 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamosios paskirties patalpą – butą. Aplinkybę, kad UAB „Baltic Transit Alliance“ buvo įsteigta tikslu įgyti nuosavybės teise žemės sklypą, įrodo 2013-01-09 UAB „Baltic Transit Alliance“ direktoriaus D. Z. raštas Klaipėdos apskrities VMI, kuriame nurodoma, jog žemės sklypas bendrovės veikloje nenaudojamas (b.l. 51), tiek duomenys apie šio juridinio asmens įsteigimo aplinkybes – šio juridinio asmens steigimo akte ir Įstatuose nurodytas bendrovės registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), (tai butas gyvenamajame name, kurį įsigijo trečiasis asmuo D. Z.), šio juridinio asmens vienintelis akcininkas, steigėjas ir vadovas yra D. Z., kuris tapo buto/patalpos savininku (b. l. 20-23). Ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis – rekreacinės teritorijos, bei tai, kad Valstybinės mokečių inspekcijos darbuotojams tikrinant bendrovės veiklą 2013 m., bendrovės registracijos vietoje minėtame sklype jokių bendrovės veiklos vykdymo požymių nenustatyta, pats D. Z. nurodęs, kad negalėjo sklypo įsigyti, nes nėra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl sklypą įsigijo bendrovės vardu, tačiau sklypas bendrovės veikloje nenaudojamas (b.l. 50). Kadangi nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta duomenų, kad ginčijamo sandorio žemės sklypas tenkina juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos poreikius, yra vienintelė ir pagrindinė įmonės veiklos vieta ar kitaip susijusi su įmone UAB „Baltic Transit Alliance“, todėl tik įmonės registracija minėtame bute, neįrodo ir nepatvirtina žemės sklypo paskirties įmonės veiklai vykdyti ir plėtoti. Visos šios aplinkybės rodo, kad Rusijos Federacijos piliečiai žinodami, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatos draudžia subjektui, kuris neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, nuosavybės teise įsigyti žemę, nuosavybės teise įsigydami patalpą / butą, šiam statiniui priklausančią žemės valdos dalį įsigijo statytinio asmens - UAB „Baltic Transit Alliance“ vardu, kuri ir buvo įkurta šiam tikslui pasiekti.

Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Ginčo atveju tokia sutarčių turinio aiškinimo taisyklė netaikytina, kadangi turimi duomenys rodo jog trečiasis asmuo D. Z. yra Rusijos Federacijos pilietis, kuris pagal Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnį neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, todėl pagal to paties įstatymo 3 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, negali Lietuvos Respublikoje įgyti nuosavybės teises į žemę, o tai padarius buvo pažeistos ne tik nurodytos imperatyvios Konstitucinio įstatymo, bet ir imperatyvios Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sudarytam sandoriui dėl ginčo žemės sklypo dalies perleidimo negali būti taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje taisyklės, kadangi toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekinis ir negalioja (LR CK 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnis). Kilus ginčui dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) būtina aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai - juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo- pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Esmine tokio ginčo metu įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai reikalavimo teisę įsigijusiu asmeniu, o sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, įrodinėjimo dalyką lemia sandorio rūšis bei faktinis reikalavimo pagrindas, t.y. dėl kurių sandorio dalių (sąlygų) vyksta ginčas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šalys, sudarydamos ginčijamą žemės pirkimo-pardavimo sandorį, elgėsi nesąžiningai, žinodamos apie užsienio subjektams galiojančius draudimus įsigyti žemę, siekė patenkinti savo interesus kitais būdais, kurie įstatymo nedraudžiami (juridinio asmens steigimas ir žemės jo vardu įsigijimas), tačiau tokiais būdais siekiamas tikslas (užsienio subjektui (fiziniam asmeniui) įgyti žemės Lietuvoje, pasinaudojant įsteigtu juridiniu asmeniu) patenka į pirmiau nurodytų imperatyviųjų normų taikymo sritį (draudimus užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje), todėl šiam tikslui pasiekti sudarytas sandoris negali būti laikomas teisėtu viešosios tvarkos požiūriu. Kaip minėta teismui nepateikta duomenų, kad ginčijamo sandorio žemės sklypas tenkina juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos poreikius, yra įmonės veiklos vieta ar kitaip susijusi su UAB „Baltic Transit Alliance“ bei neįrodo ir nepatvirtina žemės sklypo paskirties įmonės veiklai vykdyti ir plėtoti. Todėl ginčijamas žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris yra apsimestinis, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, todėl šis sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento LR CK 1.87 straipsnio pagrindu. Tikrajai sandorio šaliai įgyti nuosavybės teises į žemę draudė imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatos, todėl šis sandoris šioms normoms prieštarauja ir yra negaliojantis ab initio LR CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Apeliantai tvirtina, kad nėra UAB „Adrela“ teisių perėmėjai bei jiems neturi būti taikoma restitucija.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais bei konstatuoja, jog, kaip minėta, apeliantai į procesą buvo įtraukti atsakovais vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, Akcinių bendrovių įstatymo 15, 73 straipsniais kaip asmenys pagal įstatymą turintys teisę į po bendrovės likvidavimo atsiradusį turtą, todėl taikant restituciją, ginčo turtas pagrįstai grąžintas apeliantams (CPK 178 str., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai jas įvertino, padarė pagrįstas išvadas bei tinkamai taikė įstatymus, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.