Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2016 m. liepos 15 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016 m. gegužės 28 d. ir 2016 m. birželio 11 d. (nuo 12 val. iki 15 val.), būdama įmonės savininke, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimo pradžią neinformavusi VSDVFV Tauragės skyriaus, pagalbinės darbininkės pareigose, kavinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti D. D. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). 2016 m. birželio 11 d. pagalbinės darbuotojos pareigose virtuvėje dirbusi D. D. raštu nurodė, kad operatyvaus patikrinimo metu dirbo virtuvėje, kai į pagalbines (virtuvės patalpas) įėjo VMI specialistai. Be to įmonėje dirbo ir 2016 m. gegužės 28 dieną. Įmonėje dirba po 2-3 val. per 1 darbo dieną. Rašytinės darbo sutarties su V. D. nėra sudariusi, už 1 dienos darbą jai mokamas 10 Eur darbo užmokestis. Dirba pagalbinės darbininkės pareigose. 2016 m. birželio 11 d. dirbo nuo 12 val. iki 15 val. 2016 m. birželio 11 d. V. D. raštu nurodė, kad 2016 m. birželio 11 d. jos įmonės patalpose, virtuvėje, patikrinimo metu pagalbinė darbininkė D. D. padėjo kolegei pjaustyti svogūnus. Su minėta darbuotoja sudarys rašytinę darbo sutartį ir SODRA apie darbuotojos įdarbinimą informuos pirmadienį. Išanalizavus patikrinimo metu surinktą informaciją, įmonės pateiktus dokumentus, bei įvertinus pagalbinės darbininkės D. D. ir įmonės savininkės V. D. raštu pateiktą informaciją, nustatyta, kad pagalbinė darbininkė D. D., aptarusi su įmonės vadove V. D. būtinąsias darbo sąlygas, t. y. darbo funkcijas, darbo vietą, darbo užmokestį, nesudariusi rašytinės darbo sutarties, įmonės vadovei leidus, 2016 m. gegužės 28 d. ir patikrinimo dieną, t. y. 2016 m. birželio 11 d., dirbo V. D. IĮ priklausančioje kavinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Taip V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio l dalies, 99 straipsnio 2 dalies, 3 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; <...>. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2013).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadai apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Kadangi byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų V. D. kaltės įrodymų, todėl teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant V. D. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu aplinkybių vertinimu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiama V. D. 2016 m. birželio 11 d. duodama paaiškinimą nurodė, kad patikrinimo metu D. D. padėjo kolegei pjaustyti svogūnus. Su darbuotoja D. D. nuo pirmadienio sudarys darbo sutartį ir praneš Sodrai (b. l. 5). D. D. 2016 m. birželio 11 d. paaiškinime nurodė, kad patikrinimo metu dirbo bare, pjaustė svogūnus, vėliau būtų atlikusi pagalbinius darbus, taip pat kavinėje dirbo 2016 m. gegužės 28 d. Dirba po 2-3 val., padeda pažįstamai L. M., kuri pasikvietė į pagalbą. Už darbą virtuvėje būtų gavusi 10 Eur, darbo sutarties nėra sudariusi, bet sudarys, pareigos yra pagalbinės darbuotojos (b. l. 4). Taigi duodamos paaiškinimus patikrinimo metu tiek V. D., tiek D. D. nurodė, kad D. D. dirbo kavinėje, virtuvėje pjaustė svogūnus, darbo sutartis nebuvo sudaryta, bet bus sudaryta. Teismo posėdžio metu V. D. parodė, kad atliekant patikrinimą, virtuvėje buvo rasta D. D., kuri buvo atvykusi pas draugę – virėją L. M.. D. D. bendraudama su drauge, užsidėjusi prijuostę, pjaustė svogūnus. V. D. su D. D. nesitarė dėl darbo, nes jai nereikėjo darbuotojo. 2016 m. gegužės 28 d. D. D. nematė, su L. M. nebuvo kalbos apie padėjėją ir D. D. pas ją nedirbo (b. l. 59). D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo atvažiavusi į kavinę pas savo draugę. Draugė L. M. turėjo daug darbo, todėl ji padėjo lupti svogūnus. Po kelių minučių atėjo valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojos, kurios jos neišleido, šaukė, darė spaudimą, sakė iškvies policiją, jei nerašys paaiškinimo, diktavo ką rašyti. Ji kavinėje nedirbo, jokio pokalbio dėl darbo neturėjo, niekas pinigų už darbą nežadėjo. Be to, negalėjo dirbti, nes augina tris vaikus, vienas vaikas turėjo nuobaudų, turėjo su juo būti namuose (b. l. 124-126).

Kaip matyti, tiek V. D., tiek D. D. pirmos instancijos teismo posėdyje paneigė paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad D. D. dirbo kavinėje, nors nebuvo sudaryta darbo sutartis, bet bus sudaryta vėliau, o teisme nurodė, kad D. D. į kavinę atėjo pas draugę, kuriai padėjo virtuvėje, ji kavinėje nedirbo, nesitarė dėl darbo. Nors paaiškinimus surašė pačios, tačiau teisme teigė, kad buvo daromas spaudimas, norėjo iškviesti policiją, buvo diktuojama ką rašyti. Akivaizdu, kad V. D. ir D. D. pačios rašydamos paaiškinimus turėjo galimybę užrašyti tikras aplinkybes. Nors D. D. nurodo, kad paaiškinimus jai diktavo valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojos, tačiau iš 2016 m. birželio 11 d. paaiškinimo turinio matyti, kad pareigūnės negalėjo žinoti ir padiktuoti, jog D. D. padeda pažįstamai L. M.. Be to, valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojos nebuvo suinteresuotos iškreipti V. D. ir D. D. paaiškinimus. Tokių duomenų nenurodo ir apeliantė.

Teismų praktikoje pastebima, kad nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui yra pareigūnų parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-535/2012). Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė, liudytoja V. P. parodė, kad buvo gauta užduotis atlikti patikrinimą V. D. įmonėje dėl nelegalaus darbo, nes kiekvieną savaitgalį ten dirba konkretus asmuo. Su J. J. užėjo į virtuvę, kurioje dirbo virėja ir jos padėjėja, prisistatė kaip VMI specialistės, paprašė nurodyti vardus ir pavardes, viena iš jų buvo neįdarbinta – D. D., kuri virtuvėje pjaustė svogūnus. Dėl D. D. ir buvo gautas pranešimas apie tai, kad ji savaitgalį dirba įmonėje. Buvo paimti paaiškinimai, raštu atsakant į užduotus klausimus. Paaiškinimas buvo imamas iš V. D., D. D., barmenės. D. D. nurodė, kad ji dirbo ir gegužės 28 dieną. V. D. ir D. D. visiškai pripažino nelegalaus darbo faktą. D. D. minėjo, kad darbus jai paskirsto virėja, paklausus koks darbo užmokestis sutartas, paaiškinime nurodė, darbo laiką nurodė pati. V. D. galėjo net nerašyti paaiškinimo, ji sutiko pateikti paaiškinimą, pripažinusi nelegalų darbą. V. D. klausė kokios lengvinančios aplinkybės, pasakė, kad prisipažinimas teisme visada yra lengvinanti aplinkybė ir darbuotojus reikia įdarbinti. Keletą kartų paklausė ar ji pripažįsta, kad D. D. dirbo jos naudai. V. D. tai pripažino (b. l. 126-128). Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė, liudytoja J. J. parodė, kad kolegė V. P. paprašė padėti patikrinti V. D. įmonę, nes pasitikėjimo telefonu buvo gautas pranešimas, kad ten dirba nelegalus darbuotojas ir kita informacija. Patikrinimo metu buvo atliktas prekių kontrolinis patikrinimas, bendravo su darbuotojais, patikrino kasą, paėmė paaiškinimus apie darbo sąlygas, apžiūrėjo virtuvės patalpas, rūsį. Virtuvėje rado D. D., kuri pjaustė svogūnus. V. P. bendravo su D. D. ir V. D.. Su kolege uždavė klausimus, susijusius ne tik su nelegaliu darbu, bet ir su darbo apmokėjimo sąlygomis. Girdėjo, kaip V. P. D. D. sakė, kad atėjo padirbėti kažkokios pažįstamos prašymu kelias dienas, nes buvo užsakytas kažkoks renginys, suprato, jog savininkė apie tai žinojo (b. l. 106-107). Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė, liudytoja D. N. teigė, jog buvo gautas pranešimas, jog įmonėje dirba nelegalus darbuotojas ir yra kontrabandinio alkoholio, buvo nurodyta, kur jo ieškoti. Į virtuvę nuėjo V. P. ir atsivedė kelias moteris, kurių viena buvo nelegali darbuotoja. D. D. aiškino, kad ateina padėti draugei dirbti, gauna 10 eurų už dieną, kartais jai duoda dar kažkokio maisto, kartais bulvių, sakė, jog dar buvo gegužės 28 d. atėjusi padėti, negirdėjo, kieno prašymu. Paaiškinimą kiekvienas asmuo rašė pats. D. D. vis klausdavo ką rašyti, V. P. sakydavo rašyti viską kaip yra, kaip buvo. Ji rašė, atsakinėjo į užduodamus klausimus. Visų pirma buvo kalbama žodžiu, paskui buvo rašomas paaiškinimas (b. l. 107-109). Kaip matyti iš valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiųjų specialistų parodymų, pasitikėjimo telefonu buvo gautas pranešimas apie V. D. įmonėje dirbančią nelegalią darbuotoją. Patikrinimo metu pranešimas pasitvirtino, buvo nustatyta, kad V. D. įmonėje kavinės virtuvėje dirbo D. D., kuri atliko pagalbinius darbus. Nustatyta, kad V. D. su D. D. darbo sutarties nebuvo sudariusi. V. D. ir D. D. paaiškinimus rašė pačios, buvo užduodami klausimai, į kuriuos juos atsakydavo. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nepaneigta aplinkybė, jog D. D. paaiškinimą surašė verčiama, yra nepagrįstas.

Sistemiškai vertinant V. D., D. D. 2016 m. birželio 11 d. paaiškinimus, liudytojų V. P., J. J., D. N. parodymus duotus teismo posėdyje, taip pat operatyvaus patikrinimo pažymoje pateikiamą informaciją (b. l. 7-30), matyti, jog V. D. veiksmuose galima konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. D. pradėjo dirbti realiai, t. y. 2016 m. birželio 11 d. virtuvėje pjaustė svogūnus, atliko pagalbinius darbus. Taigi, D. D. atlikdama minėtus veiksmus darbo vietoje (atlikdama pagalbinius darbus) realiai veikė V. D. verslo naudai. V. D. ir D. D. paaiškino, kad kavinėje D. D. atliko pagalbinius darbus. D. D. paaiškinime nurodė, kad buvo sutarta dėl darbo užmokesčio (10 Eur), dirbo po 2-3 val. Tokiu būdu V. D. ir D. D. susitarė dėl būtinų darbo sąlygų. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo sutartis su D. D. pasirašyta nebuvo. Paaiškinime V. D. nurodė, kad darbo sutartį pasirašys pirmadienį. Taigi, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes darbo sutartis nebuvo pasirašyta ir apie D. D. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai.

Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai P. D., I. B., E. K., R. L., kurie paaiškino, kad D. D. nedirba kavinėje (b. l. 60-62, 106). Liudytojas P. D. žinojo, kad D. D. ateidavo į kavinę pas draugę L. M.. Liudytoja L. M. teigė, kad D. D. atvyko pas ją į kavinę, kadangi turėjo daug darbo, tai D. D. pasisiūlė padėti. Tai, kad kavinės darbuotojos teigė anksčiau nemačiusios D. D., neleidžia daryti išvados, kad D. D. nedirbo kavinėje pagalbinės darbuotojos pareigose. Minėtų liudytojų parodymai nepaneigia to, kad D. D. dirbo kavinėje nesudariusi darbo sutarties, nes jie to galėjo ir nežinoti.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, V. D. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Byloje esančių įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 7-30), V. D. paaiškinimu ir parodymais teisme (b. l. 5, 59), D. D. paaiškinimais ir parodymais teisme (b. l. 4, 124-126), liudytojų V. P., J. J., D. N. parodymais (b. l. 106-109, 126-128) ir kitais byloje esančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas laiko patikimai nustatytu, kad V. D. 2016 m. gegužės 28 d. ir 2016 m. birželio 11 d. (nuo 12 val. iki 15 val.), būdama įmonės savininke, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimo pradžią neinformavusi VSDVFV Tauragės skyriaus, pagalbinės darbininkės pareigose, kavinėje leido dirbti D. D.. Tuo V. D. pažeidė DK 99 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, ir padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas – V. D. pripažįstama kalta pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir jai skiriama administracinė nuobauda. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, jog V. D. buvo bausta administracine tvarka, todėl už nelegaliai dirbusį asmenį jai skirtina minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

V. D. pripažinti kalta, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 868 Eur baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas neskundžiamas.