- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-21
- Bylos Nr.
- 2S-161-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V.R.
- Atsakovas
- Z.V.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas, Vilniaus
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A.Juknevičius Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2;122.4
NUTARTIS
2008 m. vasario 21 d.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą civilinėje byloje pagal ieškovo V.R. ieškinį atsakovui Z.V. dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, tretieji asmenys Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, V.L.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir grąžinti jam nuosavybės teise priklausančią 779 kv.m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, t.y. įpareigoti atsakovą per 90 kalendorinių dienų pastatą, klėtį, ir tvorą, skiriančią ieškovo ir atsakovo užimamas ieškovui priklausančias žemės sklypo dalis, nugriauti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė prašymą dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Nurodė, jog prašymas pareikštas atsižvelgiant į tai, jog byloje kyla ginčas dėl jam priklausančio žemės sklypo ribos su atsakovu.
Vilniaus r. apylinkės teismas 2008-01-07 nutartimi atsisakė priimti V.R. prašymą dėl ieškovui priklausančių žemės sklypo ribų nustatymo. Teismas konstatavo, jog žemės sklypo ribų nustatymo klausimas priklauso Vilniaus apskrities viršininko administracijos kompetencijai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-01-07 nutartį ir išspręsti ieškovo prašymo priėmimo klausimą. Nurodo, jog galiojantys teisės aktai nesuteikia apskrities viršininko administracijai teisės spręsti ginčus dėl privačių žemės sklypų ribų nustatymo, todėl toks ginčas negali būti laikomas žinybingu kitai institucijai. Priskirtinumas teismo kompetencijai nustatytas CK 4.45 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog toks ginčas turi būti sprendžiamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, vėlesnėje stadijoje – ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme.
Atskirasis skundas tenkintinas. Kolegijos vertinimu skundžiama nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio keitimo klausimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamai nutarčiai panaikinti.
Šalies argumentai
Kaip jau buvo paminėta, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir grąžinti jam nuosavybės teise priklausančią 779 kv.m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, t.y. įpareigoti atsakovą per 90 kalendorinių dienų pastatą, klėtį, ir tvorą, skiriančią ieškovo ir atsakovo užimamas ieškovui priklausančias žemės sklypo dalis, nugriauti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šis reikalavimas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-12-02 sprendimu buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 16 d. nutartimi panaikino 2005-12-02 teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje ir grąžino bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo. Kolegija pažymėjo, kad šalių ginčo esminis klausimas – kieno (ieškovo ar atsakovo) žemėje yra pastatytas atsakovui priklausantis statinys (klėtis),taigi byloje svarbu nustatyti ieškovo ir atsakovo sklypų ribas.
Ieškinio reikalavimas turėtų būti formuluojamas tiksliai ir aiškiai, jo formuluotė turi atitikti bent vieną iš Civiliniame kodekse numatytų civilinių teisių gynimo būdų, kad būtų galimybė nustatyti, kokio sprendimo ieškovas siekia, pareikšdamas ieškinį ir, kad priėmus teismo sprendimą, būtų aišku, kaip jis turi būti vykdomas (CPK 135 str.). Ieškovo pareikšto ieškinio dalykas-įpareigoti atsakovą grąžinti jam nuosavybės teise priklausančią 779 kv.m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį nėra pakankamai apibrėžtas, taigi ieškovo prašymas dėl žemės sklypo ribų nustatyto iš esmės yra ieškovo bandymas tikslinti pareikšto ieškinio dalyką.
Konstatuotina, jog toks prašymas glaudžiai susijęs su ieškinio reikalavimu atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir grąžinti jam nuosavybės teise priklausančią 779 kv.m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį ir vertintinas kaip išvestinis iš jau pareikšto ieškinio reikalavimų, reikalingas teisingai išspręsti bylą. .
Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 42 str. 1 d. suteiktą teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas gali įgyvendinti, pateikdamas teismui rašytinį pareiškimą, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str., 141 str. 1 d.). Kai ieškovo pateiktas procesinis dokumentas šių reikalavimų neatitinka, teismas turi taikyti procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutą (CPK 115 str. 2 d.). CPK 141 str. ne tik nustato ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimo tvarką, bet ir aiškiai įvardija tokį veiksmą patvirtinantį procesinį dokumentą – pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo. Pažymėtina, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis atlikti tuos procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame dokumente (CPK 115 str. 4 d.). Tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju, teismas nepagrįstai netaikė CPK 115 str. numatyto procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto ir nesuteikė teisės ieškovui patikslinti savo prašymą ir patikslinti ieškinio reikalavimus. Kadangi, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pateiktą prašymą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, akivaizdu, jog pagrindinis ieškinio reikalavimas nėra visiškai tiksliai suformuluotas ir pateiktas prašymas jį transformuoja į tinkamą ieškinio reikalavimo suformulavimą, taip užtikrinant asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kadangi tinkamai išspręsti ginčą galima tik tada, kai tiksliai žinoma, ko ieškovas reikalauja.
Atsižvelgiant į ginčo dalyką, kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog prašymo nagrinėjimo priskirtinumas teismo kompetencijai nustatytas CK 4.45 str.
Procesinių teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio patikslinimo priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui prašymo (ieškinio patikslinimo) priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo.