- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-2272-803/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23252-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- N. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo N. S. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas N. S. pateikė teismui skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, kuriame skundžia antstolio 2015 m. kovo 31 d. patvarkymą Nr. 0035/04/00351. Nurodė, jog antstolis minėtu patvarkymu neteisėtai areštavo Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administruojamoje pareiškėjo banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pareiškėjo teigimu, minėtoje sąskaitoje esančios piniginės lėšos jam nepriklauso, jos nelaikytinos darbo užmokesčio ar kitokio pobūdžio pajamomis. Nurodė, kad pinigines lėšas pervedė pareiškėjo sesuo tikslu patenkinti pareiškėjo būtiniausius poreikius, tačiau dėl sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto pareiškėjas negali nusipirkti būtiniausių priemonių (muilo, šampūno, dantų pastos ar šepetėlio, taksofono kortelės). Pareiškėjo teigimu, tokiais veiksmais pažeidęs pareiškėjo teises antstolis privalo grąžinti nurašytus pinigus (b. l. 4).
Antstolis D. B. 2015-07-01 patvarkymu pareiškėjo N. S. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nurodė, kad vykdo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-02-17 vykdomąjį raštą Nr. 1-22-05/2004 dėl turto konfiskavimo, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolio teigimu, skolininko skundžiamas patvarkymas surašytas remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014m. įsakymu Nr. 1R-231 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko (fizinio asmens) turto eile bei CPK 624 straipsnio 2 dalyje ir 688 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe išieškoti iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių pas kitus asmenis. Antstolio teigimu, skolininkas neturi hipoteka įkeisto turto, nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto, todėl išieškojimas nukreiptas į skolininko asmeninę banko sąskaitą, administruojamą įkalinimo įstaigos bei į skolininko darbo pajamas (CPK 664 straipsnio 2 dalis). Antstolis nurodė, jog pareiškėjo sesers pervestos pinigų sumos pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį laikytinos skolininkui priklausančiomis pajamomis, gautomis iš kitų asmenų. Antstolio teigimu, nuteistieji būtiniausiomis reikmėmis bei minimaliais poreikiais aprūpinami iš valstybės biudžeto, todėl nepagrįstas skolininko argumentas, jog skundžiamu patvarkymu iš skolininko atimta galimybė įsigyti būtiniausius reikmenis (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime teismo prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, jog palaiko antstolio D. B. poziciją (b. l. 9-10).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo N. S. skundo dėl antstolio D. B. veiksmų netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas neturi hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, kito nekilnojamojo turto ar jo vardu registruotų transporto priemonių, pagrįstai išieškojimą nukreipė į skolininko asmeninę banko sąskaitą, administruojamą įkalinimo įstaigos bei nukreipė išieškojimą į skolininko pajamas (CPK 624 straipsnio 2 dalis). Taip pat nustatė, jog nepagrįsti skolininko argumentai, kad skolininko asmeninės sąskaitos areštas atėmė iš skolininko galimybę nusipirkti būtiniausius reikmenis pragyvenimui, kadangi išmokos būtiniausioms reikmėms įsigyti nuteistiesiems yra mokamos iš valstybės biudžeto. Teismas konstatavo, jog antstolis laikėsi teisės aktais nustatytų imperatyvių reikalavimų ir nenustatė antstolio veiksmų neteisėtumo (b. l.16-17).
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas (pareiškėjas) N. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas teismo jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-16 nutarties tenkinti ir įpareigoti antstolį D. B. panaikinti jo asmeninės banko sąskaitos, administruojamos įkalinimo įstaigos, areštą. Nurodo, jog atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nedirba, kadangi nėra laisvų darbo vietų, todėl jam finansinę paramą tikslu pagerinti minimalius poreikius pagal galimybes teikia sesuo. Apelianto teigimu, dėl antstolio areštuotos sąskaitos negali susimokėti už buitinių prietaisų sunaudotą elektros energiją, įsigyti taksofono kortelių, apmokėti pašto išlaidų bei įsigyti maisto ir higienos priemonių, kurių skyrimas nepakankamas. Pasak apelianto, dėl antstolio taikomų apribojimų jis negali palaikyti ryšio su nepilnamečiu sūnumi, o leidžiami pasimatymai reti ir nepakankami. Nurodo, jog galėtų kiekvieną mėnesį antstolio sąskaitą pervesti iki 15 Eur sumą, jeigu būtų panaikintas antstolio taikomas sąskaitos areštas (b. l. 25-27).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys antstolis D. B. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/04/00351 duomenimis nustatyta, jog antstolis D. B. vykdo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-22-05/2004 dėl 28,96 Eur vertės turto konfiskavimo iš skolininko N. S. trečios eilės išieškotojo valstybės naudai (vykd. b. l. 1-3). Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkas N. S. nedirba, jo vardu registruotų transporto priemonių buvimo vieta nenustatyta, kredito įstaigoje AB SEB banke esančioje skolininkui priklausančioje sąskaitoje piniginių lėšų, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą, nėra, kitose kredito įstaigose sąskaitų skolininkas neturi. Antstolis nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime ir 2015 m. kovo 31 d. priėmė patvarkymą Nr. 0035/04/00351 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 249,96 Eur sumą esančią Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje, priklausančią skolininkui N. S. (vykd. b. l. 65). Pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
Pareiškėjas ginčija minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, jog teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau - BVK) jam suteiktas teises, ir dėl antstolio veiksmų areštuotomis skolininko asmeninėje banko sąskaitoje, administruojamoje įkalinimo įstaigos, esančiomis piniginėmis lėšomis negali patenkinti būtinųjų poreikių, bendrauti su nepilnamečiu sūnumi.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Įvertinęs bylos ir atskirojo skundo medžiagą, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, jog antstolis pagrįstai areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias skolininko asmeninėje banko sąskaitoje, administruojamoje įkalinimo įstaigos ir atliekant minėtą vykdymo procese numatytą veiksmą antstolis nepažeidė nei teisės normų, nei pareiškėjo teisių.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymas įtvirtina išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę (CPK 664 straipsnis). Vykdomojoje byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad skolininkas turi kito turto, iš kurio nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto eiliškumo būtų galima išieškoti ir taip įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Tokių aplinkybių nenurodė ir įrodymų dėl galimybės išieškoti iš kito turto nepateikė ir apeliantas kartu su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nepateikti ir įrodymai, jog pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos (pareiškėjo sesers pervedamos sumos) atitinka CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigines sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog antstolio veiksmai, atlikti areštuojant apelianto sąskaitoje, administruojamoje įkalinimo įstaigos, esančias pinigines lėšas, yra neteisėti.
Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, jog antstolio atlikti vykdymo veiksmai apribojo skolininko būtinųjų ir minimalių poreikių užtikrinimą. BVK 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Taigi būtinomis higienos priemonėmis nuteistieji aprūpinami nemokamai. Minėtą aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo prie atskirojo skundo pateikti įrodymai – Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2015-07-29 pranešimas Nr. 96-2028 dėl informacijos suteikimo (b. l. 38). Pareiškėjo nurodytas kaip jo teisių pažeidimas negalėjimas susimokėti už elektros energiją, kurią sunaudoja buities prietaisai, įsigyti papildomų higienos priemonių ar maisto, nelaikytini pagal teisės aktus būtinaisiais poreikiais ir jų apribojimas nepažeidžia pareiškėjo BVK numatytų teisių. Įstatyminis reguliavimas, suteikiantis laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui teisę įsigyti daiktų ar paslaugų papildomai, nereiškia, kad tai daryti būtina ir be to nebūtų patenkinti kasdieniniai apelianto poreikiai. Bendrauti su nepilnamečiu sūnumi galima ne tik laiškais bei telefonų skambučiais, bet ir kitais alternatyviais būdais.
Paminėtina, kad vykdymo proceso esmė ir tikslas yra užtikrinti realų vykdomo dokumento įvykdymą. Siekiant užtikrinti skolininko interesus ir kuo greičiau įvykdyti skolos išieškojimą, antstolis imasi įstatyme numatytų veiksmų ir taiko atitinkamas poveikio priemones. Skolininko lėšų turto areštas jau savaime yra varžančio pobūdžio, todėl neabejotinai sukelia pareiškėjui laikinus suvaržymus. Tačiau tokiu būdu skolininkas raginamas kuo greičiau įvykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su išieškotoju. Įvykdžius savo prievoles išieškotojui, skolininko lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, areštas panaikinamas.
Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, nors vykdomasis dokumentas yra vykdomas nuo 2004 metų, tačiau tik 2015-06-04 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstyta dalis išieškotų lėšų. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, kad jis skolą mokės dalimis. Pastebėtina, jog ir pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jis nedirba ir jokių pajamų, išskyrus artimųjų finansinę paramą, neturi, todėl teismas negali remtis vien tik deklaratyviais apelianto pažadais mokėti įsiskolinimus.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai išsprendė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį nepakeistą.