Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-11-27 · Civilinė byla Nr. e2S-992-425/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
e2S-992-425/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-992-425/2015

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08446-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.21; 3.3.2.4; 3.4.4.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7390-223/2015 pagal pareiškėjo V. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliams A. B. ir M. A. dėl antstolių veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. 2015-08-17 pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė priteisti iš antstolio A. B. 170,01 Eur bei 2 316,96 Eur padarytą turtinę žalą bei 5 000 Eur neturtinės žalos, nušalinti antstolį A. B. nuo vykdymo vykdomojoje byloje Nr.0025/12/03545, grąžinant visas vykdymo teises antstoliui M. A. vykdomojoje byloje Nr.0089/15/00905. Pareiškėjas paaiškino, kad 2013-12-02 antstolio A. B. patvarkymu buvo padalintos po varžytynių gautos lėšos, antstolis turėjo galimybę išskaityti ieškovo DNB naudai 170,01 Eur, nes vykdomasis raštas buvo išduotas 2013-11-18, tačiau to neatliko ir pareiškėjui buvo padaryta 170,01 Eur žala, kuri priteistina iš antstolio A. B.. Tuo pačiu 2013-12-02 patvarkymu antstolis A. B. vykdomojoje byloje Nr.0089/15/00905 pilnai padengė šioje vykdomojoje byloje keliamą reikalavimą, todėl byla turėjo būti baigta, o veiksmai nukreipti vykdomosios bylos Nr.0089/15/00905 atžvilgiu, yra neteisėti. Antstolis A. B. su pareiškėjo žinia kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą prie SADM, kuris perėmė mokėjimo pareigą vaikų išlaikymui, o tuo pačiu išnyko eiliškumo prioritetas, visi reikalavimai yra tos pačios eilės, todėl antstolis jokių išskirtinių veiksmų negalėjo imtis ir buvo pažeistas CPK 754 str. 4 d. Pareiškėjas vykdomojoje byloje Nr.0089/15/00905 savo prašymu antstolio M. A. prašė Fondui išmokėti 200,78 Eur, tačiau nei vienas iš antstolių to neatliko tuo pažeisdami CPK 662 str. 2 d. A. B. pareiškėjui padarė 2 316,96 Eur žalą, kuri priteistina iš antstolio. Dėl antstolio A. B. neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta 5 000 Eur neturtinė žala, kuri priteistina iš antstolio A. B..

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundo dalį dėl antstolio nušalinimo atmetė, likusią dalį paliko nenagrinėtą. Įvertinęs pareiškėjo keliamus reikalavimus ir skunde nurodytas faktines aplinkybes, teismas nustatė, kad pareiškėjas V. J. savo skunde siekia dvejopo teisinio rezultato, t.y. pirma,- prisiteisti iš antstolio A. B. turtinę ir neturtinę žalą, kuri jam kilo dėl neteisėtų antstolio veiksmų ir antra, - nušalinti antstolį A. B. nuo vykdymo vykdomojoje byloje Nr.0025/12/03545. Nutartyje pažymima, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo negali būti patenkintas, nes tokio pobūdžio reikalavimas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas todėl, kad pareiškėjo skundas yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o pareiškėjui manant, kad antstolio veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, jis turi teisę ginčo teisenos tvarka reikšti ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo antstoliui. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje skundą paliko nenagrinėtą. Išnagrinėjęs skundo argumentus dėl antstolio nušalinimo, teismas konstatavo, kad skundas šioje dalyje nėra motyvuotas, nėra aiškus antstoliui reiškiamas nušalinimo pagrindas, nes pareiškėjas jo nenurodė. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus, o vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus. Pareiškėjas antstolio nušalinimo būtinumą grindė ta aplinkybe, kad antstolis buvo šališkas, užsiėmė saviveikla, įtaria, kad tai ne vien dėl dalykinių santykių su D. J.. Tačiau šiems teiginiams pateikti pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė ir jie liko neįrodyti. Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje atliktus vykdymo veiksmus, šališkumo antstolio veiksmuose taip pat nenustatė, todėl pareikšto antstolio A. B. nušalinimo netenkino.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2015-09-18 nutartį civilinėje byloje e2-7390-223/2015 ir bylą spręsti iš esmės, priteisti V. J. iš antstolio A. B. 8 999,2 EUR žalos, bylos šalimi įtraukti prokurorą dėl pareiškimo pateikimo viešojo intereso klausimu, išreikalauti antstolio M. A. paaiškinimo dėl solidarių veiksmų su antstoliu A. B., pažeidžiant CPK 591, 586 str. normas, nušalinti antstolį A. B. nuo vykdymo vykdomojoje byloje 0025/12/03545, grąžinant visas vykdymo teises antstoliui M. A. vykdomojoje byloje 0089/15/00905, nušalinti teisėją B. Mėlinauskienę. Apeliantas paaiškino, kad antstolis M. A. pareiškėjo naudai išieškojo 2 316,97 EUR iš D. J. už šios be pagrindo parduotą V. J. turtą. Šią sumą pareiškėjas prašė padalinti įvairiems kreditoriams, tačiau antstolis A. B. šias lėšas areštavo ir pervedė D. J., taip tapdamas kilnojamojo daikto grobimo bendrininku. Iš V. J. buvo atliekamas dvigubas išieškojimas ir vaikų išlaikymui - pirmiausia buvo sumokėta ir mokama D. J. , o tuo pačiu momentu Vaikų išlaikymo fondas prie SADM moka išmokas D. J. už nepilnamečius vaikus, taip sudarydamas įsiskolinimą ir plius reikalaudamas 5 proc. metinių palūkanų iš V. J.. Fondui perėmus vaikų išlaikymo mokėjimą, antstolis turėjo nutraukti bylą dėl išieškojimo D. J. naudai, tačiau to nepadarė, taip sukeldamas V. J. žalą. M. A. nepateikė paaiškinimo, kodėl neatliko išieškotų lėšų padalinimo, nors imperatyviai tai turėjo padaryti, tačiau perleido jas A. B.. Pareiškėjas prašė CPK 66 str. pagrindu nušalinti antstolį A. B., CPK 65 str. 1 d. 1 p. ir CPK 66 str. pagrindais nušalinti teisėją B. Mėlinauskienę, taip pat CPK 49 str. 1 d. pagrindu įtraukti prokurorą proceso šalimi dėl viešojo intereso pažeidimo, kuris yra akivaizdus. Teismas nepareikalavo iš antstolio dokumentų, nors pareiškėjas tokį prašymą reiškė. Apeliantas pažymėjo, kad antstolis A. B. remdamasis LR CPK 591 str. 1 ir 2 p. privalėjo gauti teismo rezoliuciją veikti antstolio M. A. teritorijoje, tačiau to neatliko. Teisėja B.Mėlinauskienė skundžiamoje nutartyje net neužsiminė apie 2015-08-06 V. J. pateiktą ieškinį A. B. 8 999,2 EUR sumai. Pareiškėjas pažymėjo nesutinkantis su teismo siūlymu pateikti ieškinį ginčo teisena, kadangi ta pati procesinė medžiaga tinka tiek ypatingosios teisenos, tiek ginčo teisenos dalykui nagrinėti, be to, taip užtikrinamas proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principas. Juolab, kad CPK 115 str. 4 d. numato, kad dėl dokumento pavadinimo neatitikimo procesas nestabdomas, o EPP kai kurie dokumentai taip ir įvardijami: skundas /prašymas/ieškinys. Nors nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė antstolį A. B. esant viešuoju asmeniu, tačiau pareiškėjui nėra žinoma, ar antstolis A. B. yra kontoros savininkas, ar samdomas I. B., kadangi už darbuotoją atsakytų jo darbdavys.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0025/12/03545 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-29 vykdomąjį raštą Nr. VR-1632 dėl išlaikymo iš V. J. jo nepilnamečiams vaikams išieškojimo. Antstolis M. A. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0089/15/00905 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-09 vykdomąjį raštą Nr. VR-1030 dėl iš skolininkės D. J. išieškotojui V. J. priteistos 2 316,96 EUR žalos išieškojimo. Antstolio M. A. kontoroje 2015-07-01 gautas antstolio A. B. 2015-06-30 patvarkymas, kuriuo A. B. areštavo 2 578,53 EUR V. J. priklausančias lėšas, esančias pas antstolį M. A., ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į A. B. depozitinę sąskaitą. 2015-07-02 patvarkymu antstolis M. A. užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0089/15/00905 kaip įvykdytą ir grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas V. J. šiuos antstolio A. B. veiksmus, areštuojant antstolio M. A. išieškotus pinigus, laiko neteisėtais ir dėl šios priežasties teigia antstolį A. B. esant šališką bei prašo nušalinti.

CPK 754 str. nustato tvarką kreditorių reikalavimų tenkinimui: pirmąja eile tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir žalą, padarytą sveikatos sužalojimu, antrąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių, o trečiąja eile tenkinami visi kiti reikalavimai. Kaip jau buvo minėta, antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, t. y. dėl pirmosios eilės reikalavimų. CPK 624 str. numato, kad jei skolininkas geruoju sprendimo neįvykdo, antstolis imasi priverstinių vykdymo priemonių, kurių viena yra išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis (CPK 624 str. 2 d. 2 p.). Antstolis A. B., nustatęs, kad antstolio M. A. kontoroje yra skolininkui V. J. priklausančių lėšų, pagrįstai jas areštavo ir nurodė pervesti į A. B. depozitinę sąskaitą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, kuria antstoliai vadovaujasi savo veikloje, 8 punktas numato, kad jeigu skolininko lėšas, esančias pas kitus asmenis, skolininko turtines teises areštuoja antstolis (antstoliai) ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti skolininko lėšas, lėšos pervedamos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Nagrinėjamu atveju išlaikymo V. J. vaikams reikalavimas tenkinamas pirmąja eile, o pareiškėjo nurodomi mokesčiai valstybei ir įvairiems juridiniams asmenims tenkinami paskesne eile, todėl antstolis A. B. turėjo pagrindą kito antstolio kontoroje esančias lėšas areštuoti, o antstolis M. A. pagrįstai išieškotas lėšas pervedė į A. B. depozitinę sąskaitą. Apeliantui paaiškintina, kad tokiems antstolių veiksmams nereikia papildomų teismo leidimų ir tai nėra laikoma veikimu kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Taip pat nėra pagrindo prašyti antstolį M. A. pateikti paaiškinimą dėl tokių veiksmų, kadangi šie veiksmai atitinka įstatymų bei poįstatyminių aktų normas.

Apeliantas teigia, kad antstolis A. B. nepagrįstai vykdė dvigubą išieškojimą vaikų išlaikymui: tiek D. J., tiek Vaikų išlaikymo fondui, tačiau iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad Vaikų išlaikymo fondas teikdavo tik dalinį išlaikymą V. J. vaikams, todėl antstolis pagrįstai likusią priteisto bet nesumokėto išlaikymo dalį išieško D. J., o Vaikų išlaikymo fondas turi teisę išsiieškoti fondo už V. J. jau išmokėtas lėšas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nušalinti antstolį nuo vykdomosios bylos Nr. 0025/12/03545 vykdymo nėra jokio pagrindo, juolab, kad ir pats pareiškėjas tokio pagrindo nenurodė. Apeliantui paaiškintina, kad CPK 66 str. numatyti nušalinimo pagrindai yra skirti teisėjams nušalinti ar nusišalinti teismo procese, tačiau ne antstoliui prasidėjus vykdymo procesui. Taip pat pažymėtina, kad prašymai nušalinti teisėją turi būti reiškiami CPK 69 str. nustatyta tvarka – teismui, nagrinėjančiam bylą ir išsprendžiami to teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar Civilinių bylų skyriaus pirmininko, o ne apeliacinės instancijos teismui atskirajame skunde. Be to, teisėjo nušalinimas baigtoje byloje nėra galimas, todėl apelianto prašymas nušalinti teisėją B. Mėlinauskienę nuo jau išnagrinėtos bylos nagrinėjimo, nėra sprendžiamas apeliaciniame procese.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo 2015-08-06 pateikto ieškinio A. B. dėl žalos atlyginimo, tačiau pažymėtina, kad pirmiausia, toks ieškinys nebūtų bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi byla nagrinėjama dėl antstolio veiksmų ypatingosios teisenos tvarka. Antra, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tokio ieškinio pateikimą teismui, toks dokumentas nėra užregistruotas LITEKO teismų informacinėje sistemoje ar pateiktas per EPP sistemą. Pažymėtina ir tai, kad teikiant dokumentus per EPP sistemą prikabinamo dokumento įvardinimas kaip „skundas/prašymas/ieškinys“ nereiškia, kad vienu dokumentu gali būti pradėtos kelios bylos skirtingomis teisenomis. Sutiktina, kad dokumento pavadinimas nėra esminis trūkumas, dėl kurio byla turėtų būti stabdoma ar nutraukiama, kadangi svarbiausi dokumento elementai yra jo dalykas (reikalavimai) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai). Iš pareiškėjo pateikto dokumento dalyko ir pagrindo matyti, kad jis pareiškė skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas pagrįstai skundą išnagrinėjo, o reikalavimų dalį dėl žalos priteisimo paliko nenagrinėtą bei išaiškino pareiškėjui jo teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą ginčo teisena tiesiogiai, o ne per antstolį. Apeliantas nurodo, kad teismo darbuotojai nesistengia ex officio išeiti už bylos ribų ir išnagrinėti abi bylas kartu, tačiau pabrėžtina, kad civilinio proceso taisyklių laikymasis negali būti pripažįstamas proceso koncentracijos ar ekonomiškumo principų pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nėra nustatyto ir jokio viešojo intereso pažeidimo. Pareiškėjui taip pat paaiškintina, kad antstolis nėra ir negali būti darbuotojas, pavaldus darbdaviui, kadangi antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, antstolius skiria ir atleidžia LR teisingumo ministras.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas