- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- eI3-11238-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07801-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos
- Advokatai
- Eglė Morkūnienė
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įgaliotam atstovui Vincui Zaliauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovėms Lietuvos kariuomenei, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. P-1129 „Dėl srž. J. K. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – Įsakymas) ir grąžinti į profesinę karo tarnybą – Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ vadovybės Štabo kuopos Valdymo grupės intendanto pareigas; 2) priteisti visas pinigines išmokas, susijusias su nušalinimu nuo pareigų ir atleidimu; 3) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Ministerija) Įsakymu atleido pareiškėją iš Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ vadovybės Štabo kuopos Valdymo grupės intendanto pareigų. Nutraukė 2023 m. birželio 30 d. profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido pareiškėją iš profesinės karo tarnybos į atsargą, Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ vadas Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. P-317 įsakė pareiškėjui atsiskaityti su Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ vadovybės skyriais ir tarnybomis, išbraukė pareiškėją iš Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ sąrašų, įsakė Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui išmokėti pareiškėjui 7 mėnesių vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką, 93,01 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų ir kitas priklausančias išmokas.
2023 m. vasario 14 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-8-00039-22 pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 254 straipsnio 1 dalį, įtariant pareiškėją pasisavinus šautuvą Hecker & Koch G36 KA4, Nr. 84-024162 arba jo komplekto dalis. Pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 15 d. buvo nušalintas nuo pareigų iki kol bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Pareiškėjui nuo 2023 m. vasario 15 d. nebemokamas tarnybinis atlyginimas ir priedai. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04- 8-00039-22 nutraukė ikiteisminį tyrimą nenustačius pareiškėjo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjui tapo žinoma tik, kai pareiškėjui buvo įteiktas Įsakymas su priedais, kadangi minėtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pareiškėjui buvo išsiųstas į tarnybinį el. paštą. Pareiškėjui esant nušalintam nuo pareigų ir negalint patekti į teritoriją, pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su minėtu nutarimu, kadangi neturėjo galimybės prisijungti prie tarnybinio el. pašto, prie kurio galima prisijungti tik esant tarnybos vietoje. Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdyba 2023 m. gegužės 8 d. informavo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ vadą, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas.
Teigia, kad Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ vadui sužinojus, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nedelsiant turėjo būti rengiamas įsakymo projektas, kuriuo pareiškėjas grąžinimas į pareigas bei per 10 dienų pareiškėjui turėjo būti išmokamas jo tarnybinis atlyginimas ir priedai už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Po 2023 m. balandžio 24 d. pareiškėjas ne tik nebuvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą jo atžvilgiu, tačiau ir nebuvo grąžintas į pareigas bei įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų galiojo iki pat Įsakymo ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ 2023 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. P-317 priėmimo, t. y. iki kol pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 43 straipsnio 9 ir 10 dalys bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtinto Karių nušalinimo nuo pareigų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 12 ir 13 punktai.
Nurodo, kad Lietuvos kariuomenė 2023 m. birželio 1 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą dėl pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir pareiškėjo atleidimo iš tarnybos. Pagrindinis pareiškėjo atleidimo motyvas - pareiškėjo veikla, kai karys priima sąmoningą sprendimą parduoti Lietuvos kariuomenei priklausantį turtą, ypač, kai šis viešai parduodamas turtas sietinas su tarnybos ginklu, yra nesuderinama su asmens turimu kario statusu, jo duota priesaika, karo tarnybos organizavimo principais. Įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas atleidžiamas atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės vado 2023 m. birželio 1 d. rašte Nr. KVS-459 ,,Dėl srž. J. K. profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir jo atleidimo iš tarnybos“ nurodytus motyvus, kad dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina. Mano, kad pareiškėjo atleidimo kompetentingų pareigūnų valia buvo išreikšta pažeidžiant KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytos chronologinę tvarką. Visų pirma turėjo būti priimtas ne žemesnio kaip dalinio vado (karinio viršininko) teikimas, kurio nagrinėjamu atveju nėra. Po to Lietuvos kariuomenės vado sprendimas (šiuo atveju 2023 m. birželio 1 d. raštas Nr. KVS-459) ir galiausiai priimtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pritarimas (Įsakymas). Mano, kad Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatas. Pareiškėjo manymu, jeigu krašto apsaugos ministras būtų visiškai laisvas priimti bet kokius sprendimus priimti karį į tarnybą, jį bet kada ir dėl bet kokios priežasties atleisti, įstatymų leidėjui nebūtų reikėję į minėtą KASOKTĮ 38 straipsnį įrašyti kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų. Atleidžiant karį iš tarnybos būtina nurodyti ne tik teisinį, bet ir faktinį atleidimo pagrindą. Tai reiškia, kad ne žemesnis kaip dalinio vadas (karinis viršininkas), taip pat kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras nėra visiškai laisvi bet kokią faktinę aplinkybę traktuoti kaip pagrindą atleisti karį tarnybos interesais. Karo tarnybos reguliavimo metodas yra imperatyvus, paremtas valdžios pavaldumo santykiu, kas itin ryšku statutinių valstybės tarnautojų, kokie yra ir kariai, atžvilgiu. Pareiškėjo manymu, sprendimai, kuriuos padarė kompetentingi pareigūnai, atleisdami jį iš karo tarnybos, yra akivaizdžiai neproporcingi, priimti savavališkai ir subjektyviai traktuojant KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytą faktinį sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos pagrindą. Pagrindinis motyvas, kodėl pareiškėjas atleidžiamas iš pareigų, yra tai, kad į internetinės svetainės portalą įkėlė skelbimą, susijusį su ginklu, t. y. ginklo krepšį, papildomą rankeną, kompensatorių ir ginklo valymo reikmenų rinkinį. Pareiškėjas ne kartą akcentavo, jog 2023 m. vasario 14 d. atliktos kratos metu, prieš atliekant procesinį veiksmą, savanoriškai pateikė ginklo transportavimo krepšį, pridedamą ginklo rankeną ir ginklo valymo komplektą su kompensatoriumi skirtu šaudyti imitaciniais šoviniais. Nurodė, jog minėtus daiktus turi apie keletą metų, krepšį rado brigados štabo patalpose, viename iš buvusių štabo kuopos kabinetų, kai štabo kuopa kraustėsi į kitas patalpas. Lietuvos kariuomenė apie dingusį krepšį su aukščiau išvardintais daiktais nieko nežinojo iki tol, kol 2023 m. vasario 14 d. buvo pastebėtas skelbimas internete. Daiktai galėjo būti nurašyti arba utilizuotini kaip nebetinkami naudoti. Krepšys su daiktas buvo rastas prieš keletą metų, šios informacijos pareiškėjas neslėpė bei bendradarbiavo, savanoriškai grąžino minėtus daiktus, kas atspindinti pareiškėjo asmenybę ir jo sąžiningumą. Pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-8-00039-22 tyrimo metu nėra gauti duomenys, kurie leistų daryti objektyvią išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą veiką ar iš viso kitaip yra susijęs su ginklo grobimu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas su įvykiu, kuomet dingo ginklas nėra susijęs.
Pažymi, kad pareiškėjas už pavyzdingą tarnybą, uolų ir nepriekaištingą pareigų atlikimą 2021 m. birželio 29 d. paskatintas padėka, per laikotarpį nuo 2012 m. liepos 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. šešis kartus įvertintas gerai, vieną kartą – patenkinimai bei vieną kartą – labai gerai. Tai rodo, kad pareiškėjas yra sąžiningas karys, tinkamai atlieka savo pareigas.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos kariuomenės vado rašte aprašomos aplinkybės dėl Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ vado įgaliotos Logistikos kuopos paskirstymo būrio vadės 2023 m. balandžio 3 d. priimtos tarnybinio patikrinimo išvados. Vadovaujantis 2023 m. balandžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėjui jau buvo pritaikyta drausminė atsakomybė, t. y. 2023 m. balandžio 21 d. pareiškėjui paskirtas papeikimas ir tarnybinio atlyginimo sumažinimas. Visą žalą pareiškėjas yra atlyginęs. Lietuvos kariuomenei dėstant tuos pačius argumentus, kurių pagrindu buvo priimtas Įsakymas, iš esmės buvo pažeistas non bis in idem principas, kadangi pareiškėjui ne tik buvo pritaikyta drausminė atsakomybė, bet ir tais pačiais argumentais remiantis, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas ir Įsakymas.
Paaiškina, kad pareiškėjas augina neįgalų sūnų, kuriam nustatytas ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Netekus darbo pareiškėjui bus sunku greitai įgyti naują specialybę bei susirasti kitą darbą. Lietuvos kariuomenei pareiškėjas visada buvo lojalus.
Mano, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti Įsakymą teisėtu, kadangi Įsakymas priimtas pažeidžiant KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatas. Pareiškėjas prašo Įsakymą panaikinti bei grąžinti jį į pareigas, priteisiant už priverstinės pravaikštos laiką tarnybinį atlyginimą ir kitas išmokas (neaišku, ar pareiškėjui buvo išmokėta tinkamo dydžio kompensacija, už Įsakymo priėmimą, kai pareiškėjas nebuvo apie atleidimą informuotas prieš dviejų mėnesių terminą).
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija su skundu nesutinka, mano, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas pagrįstai ir teisėtai, o skundas yra nepagrįstas.
Pažymėjo, kad Įsakymu pareiškėjui nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, o pareiškėjas atleistas iš tarnybos savarankišku KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Atleidžiant pareiškėją iš tarnybos buvo laikomasi KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytos tvarkos.
Atsakovė Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka.
Šalies argumentai
Dėl kario atleidimo chronologijos nurodo, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad nebuvo laikytasi KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytos chronologijos, t. y. nebuvo priimtas ne žemesnio kaip dalinio vado teikimas. Kaip jau buvo minėta aukščiau Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“ vado 2023 m. gegužės 19 d. raštu „Dėl sprendimo priėmimo atleisti srž. J. K. iš profesinės karo tarnybos“ Nr. IS-270, buvo kreiptasi į Lietuvos kariuomenės vadą, kuriuo buvo teikiamas siūlymas dėl pareiškėjo atleidimo pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Lietuvos kariuomenės vadas teikė siūlymą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui, kuris ir priėmė galutinį sprendimą. Mano, kad visi šioje teisės normoje nurodyti subjektai tinkamai ir vieningai išreiškė savo valią atleisti pareiškėją iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje ir nutraukti su juo profesinės karo tarnybos sutartį, todėl yra visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai susiję su chronologinės tvarkos pažeidimu. Su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta ir jis išleistas į atsargą vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punktu, dėl to, kad vykdydamas Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“ vadovybės Štabo kuopos intendanto pareigas, t. y. buvo atsakingas už kuopos materialinį aprūpinimą, organizavo kuopos aprūpinimą materialinės vertybėmis ir buitinėmis priemonėmis, buvo atsakingas už patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą ir pan., internete bandė parduoti Lietuvos kariuomenei priklausančias materialinis vertybes. Pareiškėjo atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių, tačiau pats pareiškėjas pripažino, jog ginklo transportavimo krepšį, papildomą ginklo rankeną ir ginklo valymo komplektą su kompensatoriumi, skirtu šaudyti imitaciniais šoviniais, pasisavinęs iš Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“ vadovybės Štabo kuopos patalpų. Pareiškėjas būdamas profesinės karo tarnybos kariu, eidamas materialiai atsakingo asmens pareigas, 2023 m. vasario 14 d. įdėjo viešą skelbimą į portalą www.skelbiu.lt ir siekė parduoti atskiras, ginklui Heckler&Koch G36 tinkančias, minėtas komplekto dalis. Pareiškėjo padaryti veiksmai kelia pagrįstų abejonių pareiškėjo sąžiningumu ir patikimumu, vykdant jam pavestas tarnybines funkcijas, daro neigiamą įtaką Lietuvos kariuomenės ir krašto apsaugos sistemos interesams, dėl šių priežasčių tolesnis darbas profesinėje karo tarnyboje buvo įvertintas kaip nesuderinamas su tarnybos interesais. Pažymi, kad kario, atsakingo už padalinio aprūpinimą materialinėmis vertybėmis, asmeninės savybės yra ypač svarbios, jis turi turėti aukštesnių vadų pasitikėjimą, nepriekaištingą reputaciją, rodyti pavyzdį pavaldiniams. Pareiškėjas kaip karys, ne tik privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kurie galėtų versti suabejoti jo garbingumu ir profesionalumu, bet ir būti pavyzdžiu kitiems kariams ir visai visuomenei, kurios pasitikėjimas Lietuvos kariuomene yra ypatingai svarbus. Pareiškėjas savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau už valstybės ir Lietuvos kariuomenės. Sąmoningas siekis pasipelnyti iš Lietuvos kariuomenei priklausančio turto kertasi ne tik su visuomenės, bet ir krašto apsaugos sistemos vadovybės lūkesčiais, įstatymais, kariams keliamais reikalavimais. Materialinių vertybių pasisavinimas ir siekis jas parduoti, akivaizdžiai parodo pareiškėjo moralines savybes ir jo duotos priesaikos Lietuvos Respublikai svarbą. Pareiškėjo veiksmai yra priešingi Lietuvos kariuomenėje puoselėjamoms vertybėms ir yra nesuderinami su nacionalinio saugumo stiprinimu. Laiko visiškai nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad minėtus daiktus pasisavino prieš keletą metų, manė jie galėjo būti nurašyti arba utilizuoti kaip netinkami. Pareiškėjas tokiais savo argumentais siekia išvengti kilusių padarinių (profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo), pareiškėjas kaip materialiai atsakingas asmuo puikiai žino (privalo žinoti), kurie daiktai nurašyti, o kurie ne. Pareiškėjas daiktus grąžino tik prieš kratą, prieš procesinį veiksmą, t. y. akivaizdžiai žinodamas ir matydamas, kad daiktai bus surasti. Nors ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau faktas, kad materialiai atsakingas asmuo internete pardavinėja šaunamojo ginklo komplektuojamąsias dalis, leidžia konstatuoti, kad toks karys neteko pasitikėjimo ir tokie jo veiksmai priešingi tarnybos interesams, dėl ko Lietuvos kariuomenė nemato pareiškėjo galimybių toliau vykdyti profesinės karo tarnybos kario pareigas. Pareiškėjas Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“ vado 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. P-192 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo srž. J. K.“ gavo dvi drausmines nuobaudas: papeikimą ir atlyginimo sumažinimą. Šios drausminės nuobaudos buvo skirtos po 2023 m. balandžio 3 d. atlikto tarnybinio patikrinimo Nr. TT-16, kuris visiškai nebuvo susijęs su tuo metu atliekamu ikiteisminiu tyrimu, todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad buvo pažeistas non bis in idem principas (už tą patį baudžiamas du kartus). Mano, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras teisėtai ir pagrįstai su pareiškėju nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Įsakymą. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos kariuomenė papildomai nurodė, kad išmokėjo pareiškėjui tarnybinį atlyginimą už visą nušalinimo laikotarpį bei delspinigius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, kad nori grįžti į tarnybą Klaipėdos apskrityje. Sutinka grįžti į tas pačias ar žemesnes pareigas, sutinka dirbti pagal darbo sutartį. Paaiškino, kad kariuomenėje jis nebuvo atsakingas už ginklų apskaitą. Jis buvo materialiai atsakingas už kitus išteklius. Kai rado ginklo rankinę su priedais, klausinėjo, kieno ji galėtų būti, gal kas pametė. Šių daiktų trūkumas nebuvo nustatytas, todėl jis parsinešė rankinę su ginklo priedais namo. Rankinė didelė ir į ją buvo galima susidėti daug daiktų. Jis tuo metu kraustėsi iš vieno būsto į kitą ir didelė rankinė kraustymosi metu buvo naudinga. Po to sugalvojo įdėti skelbimą į internetą, galvojo, kad tokiu būdu atsilieptų daikto savininkas. Nemanė, kad dėl to gali būti padaryta žala kariuomenei ar jam. Žino, kad radęs rankinę su ginklo priedais, turėjo ją atiduoti ginklininkui. Paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, nes pratybų metu buvo prarastas ginklas, todėl Karo policijos tyrėjai manė, kad jis susijęs su šiuo ginklo dingimu, tačiau jis nesusijęs, todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Pažymėjo, kad visos išmokos jam buvo išmokėtos tik po to, kai jis kreipėsi į teismą. Prašė jo skundą tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliota atstovė advokatė E. Morkūnienė palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad jei teismas nuspręstų skundą atmesti, prašė priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų, nes pareiškėjui visos kompensacijos buvo išmokėtos ir su pareiškėju visiškai atsiskaityta tik po to, kai jis kreipėsi į teismą. Visų finansinių reikalavimų atsisakė. Prašė panaikinti įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo ir grąžinti jį į tarnybą į to paties laipsnio pareigas arba į žemesnes pareigas (pažeminus laipsnį). Pažymėjo, kad pareiškėjas tarnybą atliko ilgą laiką, jokių nuobaudų nebuvo turėjęs. Nurodė, kad vertinant aplinkybes dėl pareiškėjo pasitikėjimo praradimo, turi būti atsižvelgta į tokių aplinkybių egzistavimą ir vertinimą. Dėl tokių aplinkybių egzistavimo ginčo nėra, tačiau pareiškėjas nesitikėjo, kad jos gali sukelti žalos. Tai buvo vienintelis kartas, kai jis suklydo, ir jam buvo pritaikyta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Sutiko, kad dėl tokio elgesio pareiškėjas galėjo prarasti vadų pasitikėjimą, bet nemano, kad pareiškėjas dėl to negali toliau dirbti. Pažymėjo, kad pareiškėjas augina neįgalų vaiką, todėl norėjo prisidurti prie atlyginimo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir Lietuvos kariuomenės poziciją. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pasakė, kad rastus daiktus turėjo atiduoti ginklininkui. Pažymėjo, kad jei pareiškėjas randa Lietuvos kariuomenės turtą, tas turtas turi būti užpajamuojamas. Pareiškėjas neparašė tarnybinio pranešimo apie rastus daiktus, nepriklausančius jam. Pareiškėjas rastus daiktus pasisavino ir bandė juos parduoti. Taip siekė finansinės naudos sau. Šios aplinkybės, priimant sprendimus, yra svarbios. Pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės vadas, priimdamas sprendimą, nurodė ir kitas aplinkybes, kad pareiškėjas buvo baustas už turto praradimą, už pareigų neatlikimą. Šios aplinkybės taip pat turėjo įtakos kario tarnybos vertinimui ir atleidimui. Pareiškėjo atleidimui turėjo įtakos jo veiksmai. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas tam įtakos neturėjo. Manė, kad visos aplinkybės buvo įvertintos tinkamai ir pareiškėjas atleisdtas pagrįstai. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Lietuvos kariuomenės atstovas parodė, kad Karo policija, tikrindama skelbimus internetinėje erdvėje, aptiko pareiškėjo skelbimą apie parduodamą ginklo rankinę su ginklo priedais. Atvykus pas pareiškėją daryti kratą, pareiškėjas iš karto atidavė ginklo rankinę su ginklo priedais. Nutraukus ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, buvo priimtas sprendimas dėl kario atleidimo iš tarnybos dėl tarnybos interesų, nes karys – materialiai atsakingas asmuo, šalies viduje parduodantis Lietuvos kariuomenės turtą, prarado pasitikėjimą. Pareiškėjas daugiau kaip 10 metų tarnauja kariuomenėj, todėl mano, kad jis suprato, ką daro, tieisog norėjo papildomai užsidirbti. Prašė skundo netenkinti. Dėl bylinėjimosi išlaido priteisimo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. P-1129 „Dėl srž. J. K. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ teisėtumo ir pagrįstumo.
2023 m. vasario 15 d. Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdyba raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. ITVS-197 (reg. Nr. G-96) informavo Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigadą „Žemaitija“ apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 254 straipsnio 1 dalį, įtariant jį pasisavinus šautuvą Heckler&Koch G36 KA4 (Nr. 84-024162) arba jo dalis, nurodė, kad kario gyvenamojoje vietoje atlikus kratą buvo rastos atskiros komplekto dalys, tinkančios ginklui Heckler&Koch G36: ginklo krepšys, papildoma rankena, kompensatorius ir ginklo valymo reikmenų rinkinys.
2023 m. vasario 15 d. Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vado įsakymu Nr. P-73 „Dėl srž. J. K. nušalinimo nuo pareigų“, vadovaujantis KASOKTĮ 43 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, Aprašo 8 ir 10 punktais, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos 2023 m. vasario 15 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. G-96, nuo 2023 m. vasario 15 d. iki kol bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, pareiškėjas nušalintas nuo Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybės Štabo kuopos Valdymo grupės intendanto pareigų.
2023 m. gegužės 8 d. Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdyba raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. G-314) informavo Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus pėstininkų brigadą „Žemaitija“, kad atlikus būtinuosius ikiteisminio tyrimo veiksmus nustatyta, kad pareiškėjo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 254 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. 2023 m. balandžio 24 d. Klaipėdos paygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 04-8-00039-22 pareiųkėjo atžvilgiu nutrauktas. Papildomai informavo, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas profesinės karo tarnybos kariu, eidamas materialiai atsakingo asmens pareigas, 2023 m. vasario 14 d. patalpino viešą skelbimą į portalą www.skelbiu.lt ir siekė parduoti atskiras, ginklui Heckler&Koch G36 tinkančias, komplekto dalis (ginklo transportavimo krepšį, papildomą ginklo rankeną, kompensatorių ir ginklo valymo reikmenų rinkinį). Rekomendacija įvertinti, ar pareiškėjo veiksmuose nėra Lietuvos kariuomenės drausmės statute numatytų drausmės pažeidimų sudėties požymių.
2023 m. gegužės 19 d. Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas raštu „Dėl sprendimo priėmimo atleisti srž. J. K. iš profesinės karo tarnybos“ Nr. IS-270, adresuotu Lietuvos kariuomenės vadui, išdėstė aplinkybes. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 8 d. Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdyba raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. G-314) informavo Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigadą „Žemaitija“, kad pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 04-8-00039-22 „Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 1 dalyje“, nutrauktas, pareiškėjo veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas nurodė, kad ginklo transportavimo krepšį, papildomą ginklo rankeną ir ginklo valymo komplektą su kompensatoriumi, skirtu šaudyti imitaciniais šoviniais, turįs jau apie 2 metus, pripažino šiuos daiktus pasisavinęs iš Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybės Štabo kuopos patalpų. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyta, jog pareiškėjas, būdamas profesinės karo tarnybos kariu, eidamas materialiai atsakingo asmens pareigas, 2023 m. vasario 14 d. įdėjo viešą skelbimą į portalą www.skelbiu.lt ir siekė parduoti atskiras, ginklui Heckler&Koch G36 tinkančias, komplekto dalis (ginklo krepšį, papildomą ginklo rankeną, kompensatorių ir ginklo valymo reikmenų rinkinį). Karys yra Lietuvos valstybės gynėjas, o kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių (KASOKTĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipnis numato kiekvieno Lietuvos piliečio teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tačiau Lietuvos valstybės nepriklausomybės gynyba kiekvienam profesinės karo tarnybos kariui yra ne teisė, bet įstatyme numatyta pareiga. Šiai pareigai vykdyti karys su valstybe turi būti susietas specialiais ištikimybės santykiais, ir karys savo elgesiu neturėtų sukelti pagrįstų įtarimų dėl jo ištikimybės valstybei fakto. Ištikimybės valstybei santykis kario tarnyboje ir laisvu nuo tarnybos metu pasireiškia tuo, kad karys gerbia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose, statutuose bei kituose teisės aktuose įtvirtintas specialiąsias karių ir visų kitų Lietuvos gyventojų pareigas ir jų laikosi, o esant reikalui pasiruošęs ginti Lietuvos valstybę ginklu. Stodamas į profesinę karo tarnybą karys pasižada ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus, būti doras ir garbingas Lietuvos karys (KASOKTĮ 23 straipsnio 2 dalis), o sulaužęs priesaiką atsako pagal įstatymus (KASOKTĮ 23 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjas yra profesinės karo tarnybos karys, todėl tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu jam privalu laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad iš jo elgesio gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijų, taip pat savo privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir kario reputacija. Pareiškėjo veika, kai karys priima sąmoningą sprendimą parduoti Lietuvos kariuomenei priklausantį turtą, ypač kai šis viešai parduodamas turtas sietinas su tarnybos ginklu, yra nesuderinama su asmens turimu kario statusu, jo duota priesaika, karo tarnybos organizavimo principais. Teisės aktų reikalavimų laikymasis formuoja teigiamą Lietuvos gyventojų nuomonę apie kariuomenę, stiprina jų saugumo ir pasitikėjimo valstybe, taip pat ir karių pasitikėjimo vienų kitais jausmus. Susvyravus šiam pasitikėjimui pažeidžiami ne tik visuomenės interesai, bet pakertamas ir karių komandinis darbas, galintis turėti lemiamą reikšmę karo ar ginkluoto konflikto metu, todėl susidarė aplinkybės, kai dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina. Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punktu, siūlė pritarti išdėstytiems motyvams ir priimti sprendimą su pareiškėju nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį dėl tarnybos interesų.
2023 m. birželio 1 d. Lietuvos kariuomenės vadas raštu „Dėl srž. J. K. profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir jo atleidimo iš tarnybos“ Nr. KVS-459, pritardamas Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vado išdėstytiems argumentams, kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą, atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punktu, siūlė pritarti rašte išdėstytiems motyvams ir priimti sprendimą dėl profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nutraukimo dėl tarnybos interesų.
2023 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-1129 „Dėl srž. J. K. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 2023 m. birželio 29 d. pareiškėjas atleistas iš Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovės Štabo kuopos intendanto pareigų, 2023 m. birželio 30 d. su pareiškėju nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas profesinės karo tarnybos į atsargą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja KASOKTĮ, kuris numato:
Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai ne žemesnio kaip dalinio vado (karinio viršininko) teikimu kariuomenės vadas nusprendžia ir krašto apsaugos ministras sutinka su motyvais, kad dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina (38 straipsnio 2 dalies 12 punktas).
Nurodytas teisinis reglamentavimas numato, kad atleidžiant karį dėl tarnybos interesų, būtina laikytis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytos tvarkos. Teismas, spręsdamas bylą, patikrina, ar kario atleidimo kompetentingų pareigūnų valia buvo išreikšta nepažeidžiant KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytos chronologinės tvarkos: ar buvo priimtas ne žemesnio kaip dalinio vado (karinio viršininko) teikimas, po to – kariuomenės vado sprendimas (rašte išdėstyti motyvai, kad dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina) ir priimtas krašto apsaugos ministro pritarimas kariuomenės vado sprendime išdėstytiems motyvams (įsakymas dėl kario atleidimo iš tarnybos).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas profesinės karo tarnybos kariu, eidamas materialiai atsakingo asmens pareigas, 2023 m. vasario 14 d. įdėjo viešą skelbimą į portalą www.skelbiu.lt ir siekė parduoti Lietuvos kariuomenei priklausantį turtą - atskiras, ginklui Heckler&Koch G36 tinkančias, komplekto dalis (ginklo krepšį, papildomą ginklo rankeną, kompensatorių ir ginklo valymo reikmenų rinkinį). Pareiškėjas yra profesinės karo tarnybos karys, todėl tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu jam privalu laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad iš jo elgesio gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijų, taip pat savo privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir kario reputacija. Pareiškėjo veika, kai karys priima sąmoningą sprendimą parduoti Lietuvos kariuomenei priklausantį turtą, ypač kai šis viešai parduodamas turtas sietinas su tarnybos ginklu, yra nesuderinama su asmens turimu kario statusu, jo duota priesaika, karo tarnybos organizavimo principais. Teisės aktų reikalavimų laikymasis formuoja teigiamą Lietuvos gyventojų nuomonę apie kariuomenę, stiprina jų saugumo ir pasitikėjimo valstybe, taip pat ir karių pasitikėjimo vienų kitais jausmus. Susvyravus šiam pasitikėjimui pažeidžiami ne tik visuomenės interesai, bet pakertamas ir karių komandinis darbas, galintis turėti lemiamą reikšmę karo ar ginkluoto konflikto metu. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veika, kai jis viešai siekė parduoti Lietuvos kariuomenės turtą, sudarė teisėtą pagrindą Lietuvos kariuomenei ir Ministerijai nepasitikėti pareiškėju ir priimti sprendimą dėl jo atleidimo iš pareigų dėl tarnybos interesų.
2023 m. gegužės 19 d. Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas raštu „Dėl sprendimo priėmimo atleisti srž. J. K. iš profesinės karo tarnybos“ Nr. IS-270, t. y. teikimu, kreipėsi į Lietuvos kariuomenės vadą, siūlydamas pritarti išdėstytiems motyvams ir priimti sprendimą su pareiškėju nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį dėl tarnybos interesų. 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos kariuomenės vadas raštu „Dėl srž. J. K. profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir jo atleidimo iš tarnybos“ Nr. KVS-459, t. y. sprendimu, pritardamas Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vado išdėstytiems argumentams, kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą, atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punktu, siūlė pritarti rašte išdėstytiems motyvams ir priimti sprendimą dėl profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nutraukimo dėl tarnybos interesų. 2023 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-1129 „Dėl srž. J. K. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ pritarė Lietuvos kariuomenės vado 2023 m. birželio 1 d. rašte „Dėl srž. J. K. profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir jo atleidimo iš tarnybos“ Nr. KVS-459, t. y. sprendime, išdėstytiems motyvams ir atleido pareiškėją iš tarnybos.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos nepažeidžiant KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytos tvarkos, todėl Ministerijos Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Nustačius, kad Ministerijos Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą – Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ vadovybės Štabo kuopos Valdymo grupės intendanto pareigas.
Pareiškėjas skundu prašė priteisti visas pinigines išmokas, susijusias su nušalinimu nuo pareigų ir atleidimu. Lietuvos kariuomenė papildomai nurodė, kad išmokėjo pareiškėjui tarnybinį atlyginimą už visą nušalinimo laikotarpį bei delspinigius. Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliota atstovė nurodė, kad pareiškėjui visos kompensacijos buvo išmokėtos ir su pareiškėju visiškai atsiskaityta, todėl visų finansinių reikalavimų atsisakė. Taigi neliko pareiškėjo skundo, paduoto teismui, dalyko.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje suteikta teisė pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, jeigu pareiškėjas atsisako skundo, teismas bylą nutraukia. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundo dalis dėl piniginių išmokų, susijusių su nušalinimu nuo pareigų ir atleidimu, nutrauktina.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliota atstovė nurodė, kad pareiškėjui visos kompensacijos buvo išmokėtos ir su pareiškėju visiškai atsiskaityta tik po to, kai jis kreipėsi į teismą, todėl prašė priteisti pareiškėjui dalį bylinėjimosi išlaidų.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus.
Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 6 d. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas konsultacijai, procesinių dokumentų rengimui bei atstovavimui pirmosios instancijos teisme naudojosi advokato padėjėjos J. S. ir advokatės Eglės Morkūnienės pagalba, už kurią sumokėjo 1 360,00 eurų. Pridėti AB Swedbank 2023 m. liepos 7 d., 2023 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymai.
Kaip matyti, užmokestis už nurodytas teisines paslaugas (1360,00 eurų) neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, yra pagrįstas, todėl dalis (50 procentų, t. y. 680 eurų) jo priteistina pareiškėjui iš atsakovų solidariai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, 50 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsnio 3 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
J. K. skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. P-1129 „Dėl srž. J. K. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ panaikinimo ir grąžinimo į profesinę karo tarnybą – Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ vadovybės Štabo kuopos Valdymo grupės intendanto pareigas atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinę bylą dalyje dėl piniginių išmokų, susijusių su nušalinimu nuo pareigų ir atleidimu, priteisimo nutraukti.
Išaiškinti J. K., kad nutraukus bylos dalį, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Priteisti solidariai iš Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 680 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo J. K. naudai.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.