- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-609-397-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00498-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Algimantas Smolskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- K. D.
- Kategorijos
Pranešėjas: Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-609-397/2011;
Teisėjas Giedrius Endriukaitis Proceso Nr. 1-23-1-00498-2010-1
2011 m. spalio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nuteistajam A. Z., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajam K. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – dviejų metų laisvės atėmimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, A. Z. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo K. D., civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. Z. priteista jo naudai 170 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 40000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. Z. priteista 2833,39 Lt išlaidų nukentėjusiojo K. D. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z., a/k (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad 2010 m. birželio 26 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 22.08 val., Kauno karių kapinėse, netoli Užšilių g. 8 namo, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su K. D. metu, tyčia rankos alkūne vieną kartą smogė jam, sėdinčiam ant metalinės užkardos, į kairę galvos pusę, dėl ko šis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, o vėliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną ne vėliau kaip 22.36 val., tarp Pravieniškių g. 12 ir 15 namų, Kaune, tyčia be jokios priežasties smogė K. D. į veidą, o nukentėjusiajam suklupus ant žemės, tyčia sudavė ar spyrė nenustatytą smūgių ar spyrių skaičių į įvairias jo kūno vietas, taip padarydamas jam poodines kraujosruvas kairio smilkinkaulio speninėje srityje, veide, odos nubrozdinimus kaktoje, nosies srityje, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, pakauškaulio linijinį lūžimą, skruostikaulių lūžimus, dešinio žandinio ančio užpakalinės sienos skeveldrinį lūžimą, pereinantį į pleištakaulio sparninę ataugą, dešinio žandinio ančio priekinės pusės skeveldrinį lūžimą, akiduobių dugnų lūžimą, skeveldrinį nosies pertvaros ir nosikaulių lūžimą (LA FORT III), sukėlusius nukentėjusiajam K. D. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Z. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti, taikyti BK 62 ir 75 straipsnius bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, jog su priimtu teismo nuosprendžiu nesutinka, mano, jog teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, priėmė neteisingą nuosprendį, paskyrė neteisingą bausmę, kadangi buvo visos įstatymo numatytos sąlygos, būtinos jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimui taikyti. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas be pagrindo nepripažino A. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – visiško prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Nuteistasis mano, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis kritiškai vertina savo elgesį, davė nuoseklius bei teisingus parodymus, kas jo manymu padėjo išaiškinti padarytą nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, nukentėjusiojo atsiprašė, siekė bent iš dalies atlyginti jam padarytą žalą, tačiau nukentėjusysis su juo bendrauti atsisakė. Be to, A. Z. yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, žmona šiuo metu laukiasi trečio, jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė bei nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis, taip pat įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skirdamas A. Z. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, taip pat atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad nors apeliantas neteistas, tačiau administracine tvarka baustas septynis kartus, padarė sunkų smurtinį nusikaltimą, kurio sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė.
Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas apeliantui pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija nustato laisvės atėmimą iki dešimties metų. Taigi, A. Z. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė negu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir nėra per griežta.
Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas turėjo laikyti tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis prisipažino tik verčiamas prieš jį surinktų įrodymų, be to, bandė visaip menkinti savo kaltę, teigdamas, jog tokį jo elgesį išprovokavo nukentėjusysis, nukentėjusiojo neatsiprašė, nesistengė atlyginti padarytos žalos, sušvelninti nusikaltimo pasekmių. Visa tai rodo, kad jis prisipažino tik iš dalies, be to, nuoširdžiai nesigailėjo padaręs nusikaltimą ir ši aplinkybė lengvinančia jam nepripažinta pagrįstai. Be to, apeliantas neatlygino ar nepašalino nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ir nėra nustatyta nė viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose nurodytų aplinkybių, o aplinkybės, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, buvimo nepatvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog skirti švelnesnę, nei įstatymas numato, bausmę pagrindo taip pat nėra.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai apeliantui netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, neatsižvelgė į tai, kad laisvės atėmimo bausmė susilpnins jo socialinius ryšius ir galimybę dirbti, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu yra BK 75 straipsnyje numatytos sąlygos – nusikaltimas turi būti nesunkus ar apysunkis, arba neatsargus, taip pat, tik jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas išnagrinėja visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, jog vien tai, kad A. Z. padarė sunkų nusikaltimą, neduoda pagrindo taikyti BK 75 straipsnio, kadangi ši aplinkybė neatitinka formaliai sąlygai atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o argumentas dėl socialinių ryšių ir darbo, taip pat neleidžia daryti išvados, kad būtų galima taikyti šio straipsnio nuostatas.
Įvertinus visas virš paminėtas, aptartas aplinkybes, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra visiškai pagrįstas ir teisingas.
Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar neteisingai paskirtos bausmės pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsniu, 324 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.