- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-340-271/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14512-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. J.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. lapkričio 28 d. apie 12.00 val. M. B. Geležinio Vilko gt. 12, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius ir padarė turtinę žalą nukentėjusiajam R. J. (automobilio Renault Megane savininkas). Nesustojo įvykio vietoje, nepranešė nukentėjusiajam eismo įvykyje dalyviui ar policijai ir neatliko veiksmų, kurie numatyti Kelių eismo taisyklėse (toliau tekste - KET) įvykus eismo įvykiui, jei nėra nukentėjusiojo asmens, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 126 p., 219.1 p., 222 p. reikalavimus, padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1d.
M. B. pažeidimus pripažino iš dalies ir paaiškino teismui, kad įvykio dieną vairavo automobilį Audi A4 Geležinio Vilko gatve, ieškojo ir niekaip nerado vietos aikštelėje automobiliui pastatyti. Tuo metu galėjo kliudyti kitą transporto priemonę. Salone grojo muzika. Tiksliai nebuvo įsitikinęs, kad apgadino kitą automobilį, manė, kad išgirdo radijo trukdį. Skubėjo į sutartą susirinkimą, todėl nuvažiavo ir pastatė automobilį Goštauto gatvėje. Atvykus policijai ir jam pačiam apžiūrėjus automobilį, suprato, kad buvo eismo įvykio dalyviu.
Rašytiniame paaiškinime 2014 m. lapkričio 28 d. M. B. nurodė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. vairavo jam priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiavo Geležinio Vilko gatve link Goštauto gatvės. Neteisingai pasuko į kiemą. Nurodė: „netyčia dešiniu šonu kliudžiau stovint Renault Megane. Skubėjau į susirinkimą, automobilis apgadintas nesunkiai...> Apie įvykį nepranešiau policijai ir savininkui. Po to pasitraukiau iš įvykio vietos. Atrodė, kad apgadintas tik šoninis veidrodis“ (b.l.8).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (ar pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Nors teismo posėdžio metu M. B. teigė nesupratęs, kad sukėlė eismo įvykį, teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus, išklausęs nukentėjusįjį R. J., daro išvadą, kad šioje byloje surinkta ir teismo posėdžio metu patikrinta pakankamai įrodymų apie tai, kad 2014 m. lapkričio 28 d. vairuotojas M. B. pažeidė KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET nustatytus reikalavimus :
2014 m. lapkričio 28 sudarytojo eismo įvykio schemoje nurodyta, kad Geležinio Vilko gatvėje rastas apgadintas automobilis Renault Megane, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l.6);
Apžiūros metu nustatyta, kad automobiliui Renault Megane, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinti: užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas. Automobiliui Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinta: priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas (b.l.7);
2014 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas A. S. nurodo, kad su kitu pareigūnu D. Č. vyko pagal iškvietimą į eismo įvykį Geležinio Vilko gatvėje. Buvo nustatyta, kad automobilis Audi A4 apgadino stovintį automobilį Renault Megane ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio vietoje buvo nukentėjusysis R. J.. Pastarajam skambino liudininkas G. R., kuris matė įvykį, ir pranešė, kad automobilis Audi A4, kurio vairuotojas sukėlė avariją, stovi priparkuotas Goštauto gatvėje ir vairuotojas bando nuvalyti apgadinimo žymes. Patikrinus duomenis apie automobilio Audi A4 savininką ir paskambinus jam pastarasis pareiškė, kad yra netoli įvykio vietos ir galės netrukus atvykti. Po 10-15 minučių jis pasirodė, neneigė, kad buvo eismo dalyviu, pasitraukė, nes skubėjo į susirinkimą. Galvojo, kad nepadarė didelių nuostolių. Apžiūros metu vizualiai buvo matyti, kad automobilių apgadinimai atitinka pagal visus požymius, aukštį (b.l.4-5);
Suinteresuotas asmuo R. J. parodė, kad savo automobilį Renault Megane paliko stovėjimo aikštelėje. Jam buvo paskambinta ir pranešta, jog automobilis apgadintas, kaltininkas pasišalino. Pranešė apie įvykį policijai. Automobiliui buvo apgadintas bamperis, įtrūkęs, iškritęs lopas. Apgadintas užpakalinis dešinės pusės žibintas - sudaužytas stiklas. Su kito automobilio vairuotoju nekalbėjo, automobilių kontaktą jis turėjo pajusti (b.l.23-24);
Prie bylos yra pridėtos automobilių nuotraukos, iš kurių matyti apgadinimai (b.l.12-13).
Teismo posėdžio metu M. B. iš dalies keisdamas savo parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, nepaaiškino, kodėl eismo įvykio dieną rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad suvokė padaręs eismo įvykį, pasišalinęs iš jo tik todėl, kad skubėjęs į susirinkimą. Netikėti pirminiais jo paaiškinimais teismas pagrindo neturi, kadangi atvykusiam į eismo įvykio vietą policijos pareigūnui A. S. jis taip pat teigė, kad „užkabino kitą automobilį <...> skubėjo išvažiuoti, todėl neturėjo laiko aiškintis“. Be to minėtas pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad dar iki M. B. susitinkant su policijos pareigūnais, liudytojas G. R., su kuriuo jis bendravo telefonu, pranešė matantis, kad vyras prie automobilio bando nuvalyti automobilio Audi A4 dešinės pusės šoną (b.l. 4-5).
Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad M. B., vairuodamas automobilį, nepaliko tinkamo tarpo iš šono ir apgadino stovintį kito asmens automobilį. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 126 p. reikalavimus, padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
KET 219.1 p. įpareigoja vairuotoją įvykus eismo įvykiui nedelsiant, nesukeliant pavojaus eismui, sustoti, pažymėti įvykio vietą. Šių reikalavimų vairuotojas M. B. nesilaikė.
KET 222 punktas numato, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo vietoje nėra, su šiuo įvykiu susijęs asmuo privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jei tai neįmanoma - policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. Vairuotojo M. B. veiksmai atitinka objektyviuosius bei subjektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.).
Vertindamas vairuotojo M. B. subjektyvinę pusę pasišalinant iš eismo įvykio vietos, teismas atsižvelgia į jo bei nukentėjusiojo automobilių apgadinimo pobūdį ir mastą: automobiliui Audi A4 žymiai nubrėžtas dešinysis šonas, o nukentėjusiojo automobiliui Renault Megane išdaužtas žibintas, sulaužytas bamperis. Esant tokiems apgadinimams darytina išvada, kad vairuotojas suvokė padaręs eismo įvykį ir jo pasišalinimas vertinamas kaip tyčinis.
Bylos įrodymais nustatyta, kad vairuotojas žinojo, jog buvo eismo įvykio dalyviu, kad apgadino svetimą transporto priemonę, tačiau iš eismo įvykio vietos išvyko. Jo aiškinimai, kad padarė tai dėl skubėjimo į susirinkimą, atsakomybės už padarytą veiką, t.y. tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, nepašalina. Iš automobilių apžiūros, apgadinimų masto (sudaužytas žibintas, bamperis) matyti, kad vairuotojas negalėjo nepajusti kontakto. Nors M. B. teigė, kad skubėjo į susirinkimą, po įvykio jis buvo rastas Goštauto gatvėje, kai bandė nuvalyti savo automobilio apgadinimus. Todėl teismas daro išvadą, jog iš eismo įvykio vietos jis pasišalino tyčia. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str.1d.
Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad M. B. pažeidė KET 220 punkto reikalavimus, nes nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nebuvo ir šio punkto reikalavimai nebuvo taikytini.
Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismas, parinkdamas M. B. nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad M. B. įvykdė du kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkina jo atsakomybę tai, kad per vienerius metus jis pakartotinai padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, nes 2014-05-28 buvo baustas (b.l.18) už pažeidimą pagal ATPK 124 str. 4 d. (ATPK 32 str.1d.5p.). Nedirba. Anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus baustas nebuvo. Todėl teismas, įvertinęs administracinio kodekso 20 str. nuostatas dėl nuobaudų tikslų bei tai, kad kiekviena situacija yra individuali, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiose bylose, į teisės pažeidimų pobūdį, padarinius, M. B. asmenybę, sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl padarytų pažeidimų skirti jam baudas, kurių dydis nežymiai viršija nustatytą minimumą, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones įstatymo numatytam minimaliam terminui. Taikytini Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.
Pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30(1) nuostatas nenustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės bei ypatingai lengvinančios jos atsakomybę, ir duotų pagrindą taikyti šią teisės normą.
M. B. šiuo metu nedirba, turtinė padėtis sunki, nurodo, kad turi problemų su sveikata, prašo baudos mokėjimą išdėstyti. Prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str.1d., 287 str.1d.1p., teisėjas
NUTARĖ:
M. B., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. - 30 eurų bauda;
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. - 880 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.
Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu subendrinti nuobaudas ir galutinę nuobaudą M. B. nustatyti – 880 eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams.
Iš kaltinimo pašalinama M. B. inkriminuojama pažeidimo aplinkybė, kad vairuotojas pažeidė KET 220 p. reikalavimus.
Baudos mokėjimą M. B. išdėstyti 20 mėnesių terminui, įpareigojant jį kas mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos mokėti po 44 eurus iki visiško baudos sumokėjimo.
Išaiškinti, kad bauda mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.