Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-2239-95/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-06-13
Bylos Nr.: Ik-2239-95/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00489-2011-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis, Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė
Pareiškėjas: UAB „Litesko“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
33.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2239-95/2011(Proceso Nr. 3-61-3-00489-2011-8)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.2; 59; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Ž.K. atsakovių atstovams Tomui Rinkevičiui, Giedrei Penikienei ir Arūnei Andriulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Litesko“ skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Litesko“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-8) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, FM, Ministerija) 2011-01-11 sprendimą Nr. ((24.16-02)-5K-1027304-6K „Dėl UAB „Litesko“ skundo (projekto kodas (duomenys neskelbtini) 2) panaikinti VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūros“ (toliau – ir atsakovė, LVPA, Agentūra) 2010-11-17 sprendimo Nr. 051/MP007 (toliau – ir sprendimas) dalį, kuria 17 306,64 Lt išlaidos nepripažintos tinkamomis finansuoti (toliau – ir skundžiami sprendimai); 3) įpareigoti VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ išmokėti UAB „Litesko“ projektui (Nr. (duomenys neskelbtini)) skirto ES finansavimo lėšų dalį nuo UAB „Litesko“ patirtų 17 306,64 Lt išlaidų; 4) priteisti iš atsakovių pareiškėjos naudai jos patirtas skundo surašymo ir padavimo išlaidas, taip pat susijusias su bylos nagrinėjimu bei atstovavimo išlaidas.

Skunde nurodė, kad skundžiami sprendimai, pareiškėjos nuomone yra nepagrįsti, todėl naikintini. Tvirtino, kad LVPA savo sprendimą nepripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis 17 306,64 Lt grindė tuo, kad 2010-10-18 atliktos Projekto patikros vietoje (toliau – ir patikra) metu buvo nustatyta, kad neva nepabaigtas aplinkos sutvarkymas. Mano, kad toks sprendimas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, patikros lapo 5.1 p. suformuluotas teiginys klaidingai ir netiksliai atspindi faktinę projekte užbaigtų ir apmokėtų darbų situaciją ir negalėjo būti pakankamu pagrindu LVPA sprendimui, o vėliau ir FM Sprendimui priimti. Pažymėjo, kad Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas) eilutėje Nr. 133 darbo kodu N48-257 aprašyti žolės atsėjimo darbai rankiniu būdu 9 360 m² teritorijoje (kaina – 17 306,64 Lt) buvo atlikti liepos mėn. (22-28 d.) ir priimti pareiškėjos, o 2010-07-29 aktu Nr. 102 statinys (rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai) pripažintas tinkamu naudoti (toliau – Pripažinimo aktas, Aktas). Akcentavo, kad šiame akte komisija neužfiksavo, kad gerbūvio atstatymo darbai būtų neatlikti ar nebaigti, kaip teigiama LVPA patikros lapo 5.1. p. Atkreipė dėmesį, kad 2010-01-08 projektavimo sąlygų sąvade bei techniniame projekte buvo aiškiai įvardinti reikalavimai sutvarkyti gerbūvį, įskaitant dangų ir vejos atstatymą bei užsėjimą žole, be to, nurodytas užsėjamos teritorijos plotas (9 360 m²). Taigi, komisija, pasirašydama Pripažinimo aktą, pripažino, kad projekte atlikti darbai, įskaitant aplinkos tvarkymą, atitinka visus nustatytus reikalavimus. Jei gerbūvio sutvarkymas būtų neužbaigtas, tai komisija būtų nepripažinusi statinio tinkamu naudoti arba leidusi atidėti konkrečius darbus, tokį savo sprendimą įtvirtindama akte su konkrečiais terminais ir atidėtų darbų kiekiais, kaip tai reglamentuojama STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 4 priede. Be kita ko, nurodė, kad pagal Rangos sutarties nuostatas (4.1., 11.1. p.), rangovas įsipareigojo atlikti darbus kokybiškai, sutinkamai su galiojančių teisės aktų reikalavimais ir, priklausomai nuo darbų pobūdžio, sutarties pagrindu įvykdytiems darbams suteikė nuo 5 iki 20 m. garantiją. Pagal Rangos sutarties 11.3 p., rangovas privalo garantiniu laikotarpiu per šalių suderintą terminą ištaisyti nustatytus atliktų darbų trūkumus. Remiantis minėtomis Rangos sutarties nuostatomis, dėl nekokybiškai atliktų statybvietės gerbūvio atstatymo darbų/trūkumo (nesudygusios ar blogai sudygusios žolės) pašalinimo tarp pareiškėjos ir rangovo 2010-11-08 buvo sudarytas susitarimas/aktas, kuriuo, įvertinus lauko oro sąlygas ir darbų pobūdį, rangovas įsipareigojo pašalinti minėtus darbų trūkumus atsėjant nesudygusią žolę iki 2011-05-15, t. y. pasibaigus šaltajam metų sezonui, nes pakartotinai vykdyti žolės užsėjimą tam metrologiškai netinkamu metu yra neįmanoma. Tvirtino ir tai, kad iš rangovo buvo gautas žolės sėjimo darbus atlikusio subrangovo AB „Požeminiai darbai“ 2010-07-28 garantinis raštas, kuriame aiškiai nurodyta, kad nesudygus (blogai) sudygus pasėtai žolei atliekant gerbūvio sutvarkymo darbus projekte, žolės atsėjimo darbai bus atlikti iki 2011-05-15. Pareiškėja, įvertinusi Pripažinimo aktą, kuriame jokie trūkumai nebuvo nurodyti, t. y. patvirtinantį, kad visi projektiniuose dokumentuose nurodyti darbai buvo atlikti, taip pat subrangovo garantinį raštą, pareiškėjo ir rangovo sudarytą susitarimą/aktą dėl trūkumo pašalinimo, daro pagrįstą išvadą, kad gerbūvio sutvarkymas, įskaitant projekte paklotos naujos trasos teritorijos apsėjimas žole, buvo atliktas/užbaigtas, o ne nepabaigtas, kaip yra teigiama LVPA patikros lape 5.1. p. Pabrėžė, kad bendrovė, niekada neginčijo fakto, kad žolė dalyje teritorijos, kuriame buvo tvarkomas gerbūvis, nesudygo ar blogai sudygo, t. y. darbai buvo atlikti netinkamai. Tačiau, laiko, kad darbų rezultato trūkumai (užsėtos žolės nesudygimas ar nepilnas sudygimas) jokiu būdu negali būti prilyginami neatliktiems darbams apskritai. Įmonė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad dėl lauko oro sąlygų, t. y. dėl objektyvių nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių, atitinkamų trūkumų negalėjo pašalinti iki galutinio prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo. Taip pat tai nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti ir kad pareiškėja nepatyrė išlaidų apmokant už šiuos darbus ar patyrė nepagrįstas išlaidas. Faktą, kad darbai (žolės pasėjimas) buvo atlikti, tačiau jie buvo atlikti nekokybiškai, patvirtina ir Ministerija savo Sprendime. Tačiau mano, kad darbas, kurių rezultatas yra netinkamas, negali būti laikomas „atliktu darbu“. Žolės atsėjimo darbai bus pakartotinai atlikti ateityje ir atitinkamai šio darbo atlikimo tinkamumu būtų galima įsitikinti tik po projekto pabaigos. Šią išvadą atsakovė grindžia Projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.4. p. bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 164 p. Pagal Projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.4. p., tinkamomis finansuoti išlaidomis yra pripažįstamos tos išlaidos, kurios buvo sumokėtos už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, t. y. tinkamomis finansuoti išlaidomis yra pripažįstamos tokios išlaidos, kurias projekto vykdytojas sumokėjo už jam suteiktas paslaugas/padarytus darbus ar patiektas prekes. Už atliktus darbus, remiantis Rangos sutarties nuostatomis, pareiškėja sumokėjo rangovui 2010-08-03, po visų rangovo darbų pagal sutartį atlikimo, t. y. po statinio pripažinimo nustatyta tvarka tinkamu naudotis ir galutino atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto sudarymo, t. y. darbai buvo atlikti ir už juos buvo sumokėta projekto vykdymo laikotarpiu (iki 2010-09-30), kaip tai nustatyta Projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.4. p. Tiek pripažįstant statinį tinkamu naudoti, tiek pareiškėjui pasirašant su rangovu Aktą nebuvo pagrindo manyti, kad rangovo atlikti žolės sėjimo darbai yra atlikti netinkamai, t. y. kad žolė nesudygs ar sudygs nepakankamai, todėl visi atlikti rangovo darbai buvo priimti kaip tinkamai atlikti. Atliktų statybvietės gerbūvio atstatymo darbų trūkumai paaiškėjo tik vėliau rugsėjo mėnesį po visų pagal Rangos sutartį atliktų darbų užbaigimo. Akcentavo, kad darbų pagal sutartį neatlikimas ir netinkamas darbų atlikimas yra skirtingos teisinės sąvokos, nes sukelia visiškai skirtingas pasekmes. Rangovui neatlikus tam tikrų darbų, jam nėra apmokama už tokius neatliktus darbus. Tuo tarpu, remiantis CK 6.665 str., rangos sutarties 11.3. p., garantiniu laikotarpiu išaiškėjus darbų defektams/netinkamai atliktiems darbams, rangovas per šalių suderintą terminą privalo šiuos defektus ištaisyti savo sąskaita (Rangos sutarties 11.3. p.), o jei jis tai nepadaro, užsakovas šiuos darbų trūkumus pašalina savo sąskaita, tačiau šias užsakovo patirtas šalinant darbų trūkumus išlaidas užsakovui privalo atlyginti rangovas, t. y. vienu ar kitu atveju darbų trūkumai yra ištaisomi rangovo sąskaita, tačiau tokiu atveju sumokėtas rangovui užmokestis už atliktus darbus nėra grąžinamas. Įvertinus šias aplinkybes, tiek rangos sutartinių santykių atžvilgiu, tiek Projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.4. p. atžvilgiu, netinkamai atlikti darbai (ar kitokios situacijos, kurioms taikomos garantinio laikotarpio/išaiškėjusių defektų garantinio ištaisymo taisyklės) negali būti prilyginami neatliktiems darbams. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pateiktą galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą LVPA patvirtino 2010-11-11 raštu, nenurodydama jokių Projekto įgyvendinimo trūkumų ar ES paramos panaudojimo pažeidimo požymių, t. y. įgyvendinančios institucijos nuomone, projektas buvo įgyvendintas pagal visus finansavimo ir administravimo sutarties reikalavimus. Priešingu atveju, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 164 p., LVPA negalėjo tvirtinti galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos, nurodydama atmetimo motyvus ir nustatydama terminą, per kurį projekto vykdytojas turi ištaisyti ataskaitos ir (ar) projekto įgyvendinimo trūkumus ir pateikti naują galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Pareiškėjos nuomone, įgyvendinančiai institucijai patvirtinus projekto vykdytojo pateiktą galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, projekto vykdytojo patirtų išlaidų pripažinimas kaip netinkamomis finansuoti išlaidomis, motyvuojant tai neatliktais projekto darbais, yra nepagrįstas. Be kita ko, pažymėjo, kad Agentūra, 2010-10-18 atlikusi patikrą vietoje, nepranešė pareiškėjai, kad pradėtas/buvo atliktas, LVPA nuomone, galimo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pažeidimo tyrimas. Taip pat pareiškėja nebuvo informuota apie tokio tyrimo, jei jis buvo atliekamas, rezultatus. Todėl daro išvadą, kad žolės nesudygimas/netinkamai atliktas gerbūvio sutvarkymas ginčo atveju nėra laikomas pažeidimu, pažeidžiančiu projekto finansavimo ir administravimo sutartį, kuriam esant būtų taikoma viena iš Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 p. numatytų sankcijų (taip pat ir projekto finansavimo sumažinimas (198.2 p.)). Mano, kad tokiam neatitikimui ištaisyti LVPA privalėjo nustatyti terminą, per kurį žolė turėjo būti atsėta ir atlikti tokio neatitikimo šalinimo priežiūrą, o ne priimti sprendimą nepripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis dalį projekto vykdytojo patirtų projekto įgyvendinimo išlaidų. LVPA sprendimas projektų išlaidų nepripažinti tinkamomis finansuoti, kaip ir bet kuris administracinis sprendimas, turi būti tinkamai pagrįstas ir motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad būtinybė motyvuoti administracinius sprendimus yra vienas iš esminių šiuolaikinės administracinės teisės principų. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės normomis. Valstybės institucijų sprendimų motyvai turi būti aiškūs, skaidrūs, informacija apie šių sprendimų motyvus privalo būti prieinama (LVAT 2006-07-03 apibendrinimas). Europos Tarybos Rezoliucijos (77) 31 „Dėl asmens apsaugos nuo administracinių institucijų aktų“ 4 principas taip pat nustato, kad tais atvejais, kai administracinis aktas yra tokios prigimties, kad neigiamai paveikia asmens teises, laisves ir interesus, tas asmuo yra informuojamas apie priežastis, kuriomis toks aktas grindžiamas. Taigi, LVPA sprendimas turėjo būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis. Laiko, kadangi LVPA sprendimą (skundžiamoje dalyje) priėmė nevertinusi faktinių aplinkybių, kad atitinkami projekto darbai buvo atlikti, vėlesni jų rezultato trūkumai (pasėtos žolės nesudygimas/nepilnas ir per retas sudygimas) garantinio laikotarpio metu yra ir bus taisomi Rangos sutartyje nustatyta tvarka), taip pat pateiktų dokumentų (Akto, garantinio rašto ir kt.), todėl jis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, pažeidžiantis bendruosius viešojo administravimo principus ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsakovė Lietuvos Respublikos finansų ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Litesko“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 142-146) nurodė, kadangi pareiškėja projekto Finansavimo ir administravimo sutartį pasirašė ir jos neginčijo, todėl ji šalims privaloma. Taigi, skundo argumentai, kad pareiškėjos veiksmai, vykdant Rangos sutartį, atitinka CK normas, kad rangovo UAB „Axis Industrines“ aplinkos tvarkymo darbai buvo atlikti 2010 m. liepos 22-28 d. ir pareiškėjos priimti pasirašant Aktą, nėra pagrindas pripažinti, jog bendrovė neprivalo tinkamai laikytis Projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų ir kitų teisės aktų, nustatančių paramos gavėjo teises bei pareigas. Atkreipė dėmesį, kad Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį sumokėti, o esminė sąlyga yra jos dalykas – sukurti ir perduoti darbų rezultatą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato perdavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pažymėjo, kad atsakovės nėra rangos santykių dalyvės, todėl joms neatsiranda CK nurodytos darbų perdavimo ir priėmimo akto pasekmės. Pareiškėja 2010-09-14 gavusi „Marijampolės šiluma“ direktoriaus pavaduotojo tarnybinį pranešimą, suprato, kad visi projekto darbai nebus įgyvendinti laiku, t. y. iki Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 p. nurodyto termino: 2010-09-30. Atsakovės apie tai, kad yra nepabaigti atlikti aplinkos tvarkymo darbai, sužinojo tik 2010-10-18, LVPA darbuotojams atlikus projekto planinę patikrą vietoje, o ne pareiškėjai informavus atsakovę, kaip tai numatyta Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.15 p. Pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 3.3 p., atskirais atvejais (dėl objektyvių priežasčių, kurių Projekto vykdytojas negalėjo numatyti pateikiant ir vertinant paraišką dėl Projekto finansavimo) Projekto įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas Sutarties bendrųjų sąlygų 10 p. reglamentuota tvarka. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 170 p. yra nustatyta teisė pakeisti Projekto administravimo ir finansavimo sutartį ir pratęsti projekto įgyvendinimo laikotarpį. Atsižvelgiant į šias nuostatas, pareiškėja privalėjo kaip galima greičiau informuoti įgyvendinančiąja instituciją apie visus pasikeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu ir sutartimis, ir, jei reikia, inicijuoti sutarties pakeitimą, tačiau šių veiksmų bendrovė neatliko. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 164 p., projekto vykdytojas turi įgyvendinti visas projekto veiklas iki galutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo, todėl įgyvendinančioji institucija, išmokėdama galutinį mokėjimą pagal projekto vykdytojo pateiktą galutinį mokėjimo prašymą turi patikrinti ir galutinai įvertinti projekto išlaidų tinkamumą. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 7.1 p. įtvirtinta, kad kartu su galutine projekto įgyvendinimo ataskaita turi būti pateikiami projekto veiklą ir rezultatus įrodantys dokumentai, pvz., publikacijos, pastatų nuotraukos, informavimą apie projektą įrodantys dokumentai ir pan., t. y. reikalaujamas ir vertinamas pasiektas rezultatas, o ne pats darbų atlikimo faktas. Pagal atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 2 p., tinkamos finansuoti projekto išlaidos – projekto išlaidos (arba jų dalis), kurios atitinka išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.4 p. išdėstytas bendrasis išlaidų atitikties reikalavimas nustato, kad tinkamos išlaidos turi būti skirtos sumokėti už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, atliktus darbus. Ministerija mano, kad atsižvelgiant, į tai, jog žolės sėjimo darbai bus pakartotinai atlikti ateityje, o projekto veiklos nėra užbaigtos, jos neatitinka bendrųjų išlaidų atitikties reikalavimų, todėl LVPA, tvirtindama galutinį projekto mokėjimo prašymą, negalėjo patvirtinti 17 306,64 Lt dydžio išlaidų tinkamumo. Be to, Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.5 p. nustato, kad projekto biudžete nenumatytų, tačiau projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų (tarp jų netinkamų ar netinkamomis pripažintų projekto išlaidų) apmokėjimą įsipareigoja užtikrinti pats projekto vykdytojas – pareiškėja. Taigi, FM laiko, kad pagrįstai buvo pripažinta dalį pareiškėjos galutinio mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų netinkamomis. Atkreipė dėmesį, kad neesminis neatitikimas ir pažeidimas yra du skirtingi dalykai. Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 159 p. nustatyta procedūra, kai projekto patikros vietoje metu yra nustatomas neesminis neatitikimas, kuris nepažeidžia Projekto administravimo ir finansavimo sutarties, o minėtų taisyklių 160 p. – veiksmai, įtarus galimus Projekto administravimo ir finansavimo sutarties pažeidimus. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 p. įtariamo pažeidimo tyrimas atliekamas ir nustatomas arba nenustatomas pažeidimas, jeigu įtariama, kad projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaikydamas projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių, patyrus nepagrįstų išlaidų. Kadangi ginčo atveju nebuvo įtarta, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktai, o nustatytus neatitikimus buvo galima ištaisyti, LVPA negalėjo taikyti pažeidimo procedūros. LVPA, atlikusi patikrą vietoje ir nustačiusi neesminių neatitikimų, supažindino pareiškėją su patikros vietoje lapu, jis buvo pasirašytas pareiškėjos atstovo, kaip tai nustatyta Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 p. bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 157 p. Kadangi projekto įgyvendinimo laikotarpis jau buvo pasibaigęs, o pareiškėjos prašymas jį pratęsti nebuvo gautas, todėl LVPA nesuformulavo rekomendacijų ir terminų neatitikimams ištaisyti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Šalies argumentai

Atsakovė VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Litesko“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 122-125) nurodė, kad patikros vietoje metu atlikti darbai buvo tikrinami vizualiai apžiūrėjus projekto įgyvendinimo vietą, pagal statybos darbų žurnalus ir kitus, darbų įvykdymą įrodančius, dokumentus. Akte nurodyta, kad darbas – paprastų, parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimas rankiniu būdu už 17 306,64 Lt buvo įvykdytas 2010 metų liepos mėn., todėl padaryta išvada, kad tinkamai/kokybiškai pasėta žolė iki 2010 m. spalio mėn. turėjo būti visiškai ir kokybiškai sudygusi. Tačiau vizualiai apžiūrėjus projekto įgyvendinimo vietą, LVPA užfiksavo, kad sudygusios žolės nėra. Bendrovė pateikė AB „Požeminiai darbai“ 2010-07-28 garantinį raštą, kuriame nurodyta, kad žolei nesudygus (blogai sudygus) atsėjimo darbai bus atlikti iki 2011-05-15. Patikros vietoje metu faktiškai sudygusios žolės nebuvo, o pateiktas garantinis raštas nukreiptas į ateitį, t. y. duotieji įsipareigojimai yra siejami su būsimais žolės sėjimo darbais. Atsižvelgiant į šiuos patikros vietoje metu užfiksuotus pastebėjimus, UAB „Litesko“ atstovai ir patys neginčijo fakto, kad nepabaigti atlikti minėti darbai ir tai pasirašytinai patvirtino projekto patikros lapo 5.1 p. „Komentaruose“. Projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse nurodyta, kad tam, kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, privalo būti skirtos sumokėti už pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas, atliktus darbus (8.4 p.). Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse reglamentuojama, kad už mokėjimo prašymų tikrinimą, visų išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų tikrinimą ir tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija (117 p.). Kartu su mokėjimo prašymais projekto vykdytojas pateikia išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų patvirtintas kopijas (119 p.). Jeigu nustatoma, kad prie mokėjimo prašymo pateikti ne visi išlaidų pagrindimo ir (ar) išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai, įgyvendinančioji institucija paprašo projekto vykdytojo pateikti trūkstamus dokumentus, nustatydama terminą, per kurį dokumentai turi būti pateikti. Jeigu įgyvendinančioji institucija negali įvertinti išlaidų tinkamumo finansuoti dėl pateiktos ne visos informacijos ir (ar) jeigu išlaidų tinkamumui finansuoti įvertinti būtina atlikti patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, įgyvendinančioji institucija raštu paprašo projekto vykdytojo pateikti trūkstamą informaciją ir (ar) atlieka patikrą vietoje. Tokiu atveju įgyvendinančioji institucija patvirtina tik tinkamą finansuoti išlaidų sumą, dėl kurios projekto vykdytojas pateikė išlaidų pagrindimo ir (ar) išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijas (124 p.). Bendrovės atstovai pateikė dokumentus, kuriuose nurodytas darbo atlikimas, tačiau 2010-10-18 atliktos patikros vietoje vizualiai apžiūrėjus projekto įgyvendinimo vietą užfiksuota, kad faktiškai sudygusios žolės nėra. Atsižvelgiant į tai, kad žolė buvo nesudygusi bei atsėjimo darbai bus atlikti ateityje ir, atitinkamai, projekte numatyti vejos atstatymo darbai bus tinkamai atlikti ne anksčiau nei 2011 m. gegužės mėn., t. y. jau pasibaigus projektui, kurio galutinis terminas buvo 2010-09-30, tvirtinant galutinį mokėjimo prašymą, LVPA nepripažino žolės užsėjimo darbų tinkamomis finansuoti išlaidomis. Atkreipė dėmesį, kad komisija nevykdo Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas taisyklėse nurodytų įgyvendinančiosios (LVPA) institucijos funkcijų, o LVPA nevykdo minėtos komisijos funkcijų. Todėl pareiškėjos argumentai, kuriais siekiama sudaryti įspūdį, esą komisijos sprendimas apriboja LVPA laisvę priimti savo (nepriklausomą) sprendimą, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad pačios įmonės pateikiami argumentai yra prieštaringi, t. y. tvirtina, esą darbai buvo atlikti/užbaigti ir tuo pačiu pripažįsta, kad darbai buvo atlikti netinkamai. CK labai aiškiai nurodo, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (6.205 str.). Civilinių santykių subjektams nėra jokios teisinės pareigos mokėti už neįvykdytą sutartį. Netgi atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad rangos santykius reglamentuojančios CK normos neturi tiesioginės įtakos LVPA sprendžiant klausimus dėl ES struktūrinės paramos išmokėjimo, pažymėjo, kad šios normos svarbios vertinant rangovo ir užsakovo (pareiškėjos) tarpusavio teisės ir pareigas: pagal specialiąsias CK nuostatas, netinkamai atlikti rangos darbai nėra tokie už kuriuos turi būti mokama (6.665 str.). Jei užsakovo vaidmenyje esanti pareiškėja leidžia sau sumokėti (pilnai atsiskaityti) už netinkamai atliktus darbus, tai jokiu būdu nereiškia, kad tokio (su civilinėje teisėje plačiai pripažįstama rūpestingo savininko koncepcija nesuderinamo) užsakovo elgesio finansinius padarinius turi nešti ES biudžetas ir mokesčių mokėtojai. Tai nesuderinama nei su bendraisiais iš Konstitucijos kildinamais teisės principais (sąžiningumas, protingumas), nei su ES struktūrinės paramos politiką ir teikimo mechanizmą įtvirtinančiais teisės aktais). Nesutiko ir su bendrovės argumentu, kad įgyvendinančiai institucijai patvirtinus projekto vykdytojo pateiktą galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, projekto vykdytojo patirtų išlaidų pripažinimas kaip netinkamomis finansuoti išlaidomis, motyvuojant tai neatliktais projekto darbais, yra nepagrįstas. Galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos tikslas yra patikrinti šiuos klausimus: ar užtikrintas projekto tęstinumas, ar buvo gautos pajamos, projekto metu kilusios problemos ir jų sprendimo priemonės, ar įgyvendintos ES struktūrinės paramos viešumo priemonės, projekto atitiktis horizontalioms sritims ir kiti klausimai, susiję su projekto dokumentų saugojimu, turto perleidimu, įkeitimu, projekto vykdytojo teisinės formos ir pan. Galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje buvo atsakyti visi klausimai apie projektą bei tinkamai užpildyta informacija, LVPA 2010-11-11 raštu nepateikė pastabų ir ją patvirtinimo. LVPA mokėjimo prašymus tikrina vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 123 p., reglamentuojančiu, kad mokėjimo prašymų patikra ir tvirtinimas atliekami vadovaujantis įgyvendinančiosios institucijos patvirtintu mokėjimo prašymų patikros ir tvirtinimo tvarkos aprašu ir patikimo finansų valdymo principais; 125.1 p., mokėjimo prašymas tikrinamas ir tvirtinamas pildant mokėjimo prašymų patikros ir tvirtinimo tvarkos apraše nustatytos formos patikros lapą; 126 p., įgyvendinančiosios institucijos darbuotojui patvirtinus mokėjimo prašymą, apie tai raštu arba per DMS turi būti informuojamas projekto vykdytojas, t. y. nurodoma: 126.1. tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų suma; 126.2. tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų suma ir šio sprendimo priežastis; 126.3. informacija apie tai, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažintą sumą, ištaisius nurodytus trūkumus, galima įtraukti į kitą mokėjimo prašymą; 126.4. pateikiama kita, įgyvendinančiosios institucijos nuomone, aktuali informacija. Patikrinus galutinį mokėjimo prašymą, pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas per DMS, kuriame nurodyta, kad 17 306,64 Lt suma pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis, nes patikros vietoje metu nustatyta, kad nepabaigtas aplinkos sutvarkymas. Akcentavo, kad LVPA vidaus tvarkos aprašų procedūrose ar kituose teisės aktais nenurodyta, kad tvirtinant galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą rašte turėtų būti nurodyta informacija dėl galutinio mokėjimo prašymo išlaidų pripažinimo tinkamomis (netinkamomis) finansuoti. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 189 p., projekto finansavimas laikomas baigtu, kai įgyvendinančioji institucija patvirtina galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą arba apmokamas galutinis mokėjimo prašymas, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas atliekamas vėliau. Taip pat nesutiko su įmonės argumentu, kad neatitikimui ištaisyti LVPA privalėjo nustatyti terminą, per kurį žolė turėjo būti atsėta, ir atlikti tokio neatitikimo šalinimo priežiūrą, o ne priimti sprendimą nepripažinti tinkamomis finansuoti lėšomis dalį projekto vykdytojo patirtų projekto įgyvendinimui išlaidų. Tvirtino, kad įvykdytos projekto patikros vietoje metu, pareiškėjos atstovai neginčijo fakto, kad nepabaigti atlikti gerbūvio darbai ir pateikė garantinį raštą, kuriame aiškiai užfiksuota nustatyto neatitikimo ištaisymo data, t. y. žolės atsėjimo darbai bus atlikti iki 2011-05-15. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 3.2 p. nustatyta, kad projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos yra 2010-09-30. Pagal Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173, 19 p., pažeidimą institucijos sprendimu gali ištaisyti projekto vykdytojas arba pati institucija, patvirtindama tik tinkamą finansuoti išlaidų sumą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pažeidimą būtų ištaisiusi tik iki 2011-05-15, kai projektas jau buvo baigtas įgyvendinti, LVPA 17 306,64 Lt sumą pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis. Atsakovės nuomone, ji pagrįstai ir teisėtai žolės atsėjimo darbų nepripažino tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, FM, Ministerija) 2011-01-11 sprendimo Nr. ((24.16-02)-5K-1027304-6K „Dėl UAB „Litesko“ skundo (projekto kodas ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) bei VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūros“ (toliau – ir atsakovė, LVPA, Agentūra) 2010-11-17 sprendimo Nr. 051/MP007 (toliau – ir sprendimas) dalies, kuria 17 306,64 Lt išlaidos nepripažintos tinkamomis finansuoti (b. l. 62-63, 87-89).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Agentūros ir Ministerijos sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – sąlygos išlaidoms, pripažintinoms tinkamomis finansuoti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d. reglamentuojama, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal šio įstatymo 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. reglamentuojama, kad skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 1-152) tvirtina, kadangi UAB „Litesko“ pateikta paraiška buvo sėkmingai įvertinta visuose vertinimo ir atrankos etapuose bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerija priėmė sprendimą suteikti paramą Projektui „Kazlų Rūdos miesto centralizuotų šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas ir statyba“, projekto kodas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas, projektas), todėl 2009-09-02 pareiškėja, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ pasirašė finansavimo ir administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis, sutartis).

Remiantis šios Sutarties specialiosios dalies nuostatomis, projekto biudžete nenumatytų, tačiau projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų (tarp jų ir netinkamų ar netinkamomis pripažintų Projekto išlaidų) apmokėjimą įsipareigoja užtikrinti projekto vykdytojas (pareiškėja) (2.5 p.). Projekto pradžia – 2009-09-01, o pabaiga – 2010-09-30 (3.2 ir 3.3 p.). Šios sutarties 6.1-6.4 p. pareiškėja įsipareigojo pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai (Agentūrą) apie Projekto veiklų įgyvendinimo grafiko tuos pasikeitimus, kuriais pratęsiamas projekto įgyvendinimo terminas arba jei kurios nors veiklos vykdymą reikia nukelti ir (ar) pratęsti daugiau nei 3 mėn. projekto vykdytojas techninio projekto apkeitimus, appildomus ir (ar) nevykdomus darbus turi derinti su įgyvendinančia institucija tik tuo atveju, jei tokie pakeitimai įtakoja projekto fizinius veiklų įgyvendinimo ir (ar) stebėsenos rodiklius. Kartu su galutine Projekto įgyvendinimo ataskaita turi būti pateikti projekto veiklą ir rezultatus įrodantys dokumentai (7.1 p.). Įgyvendinančioji institucija turi teisę atlikti patikras projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietoje Sutarties bendrųjų sąlygų 6 p. nustatyta tvarka (9.1 p.). Vadovaujantis Sutarties 10.11 p., už sutarties sąlygų nesilaikymą Projekto vykdytojui gali būti taikomos sankcijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Sutarties bendrosios dalies 2.1.15 p., be kita ko, projekto vykdytojas įsipareigojo kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų, raštu informuoti įgyvendinančią instituciją apie visus pakeitimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu ir Sutartimi, ir, jei reikia, inicijuoti Sutarties pakeitimą vadovaujantis bendrųjų sąlygų 10 p. nustatyta tvarka. Kokios išlaidos yra tinkamos finansuoti Projektą nustato bendrųjų sąlygų 3 p., pagal kurį tinkamomis finansuoti gali būti pripažintos tik tokios Projekto išlaidos, kurios: 1)atitinka Išlaidų tinkamumo taisykles; 2) atitinka projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus; 3) būtinos Projektui įgyvendinti, atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo, išlaidų ir naudos principus ir yra numatytos Sutarties 2 priede pateikiamame Projekto biudžete; 4) patirtos ne anksčiau kaip Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia ir ne vėliau kaip Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga. Finansavimo išlaidos išmokamos pagal projekto vykdytojo Įgyvendinančiai institucijai nustatytais terminais pateiktus nustatytos formos mokėjimo prašymus (4.1 p.). Patikrą atlikęs įgaliotas asmuo privalo projekto vykdytoją supažindinti su Projekto patikros vietoje lapu ir paprašyti pasirašyti ant šio lapo (6.3 p.). Projekto vykdytojas Įgyvendinančiai institucijai teikia Finansų ministerijos nustatytos formos galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą (7.1.2 p.). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 p., jokie su Įgyvendinančia institucija nesuderinti nukrypimai nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, keičiantys jo apimtį, išlaidas, pratęsiantys Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys Projektą ar Sutartyje nustatytus projekto vykdytojo įsipareigojimus, nėra leidžiami, Vykdytojas pribalo raštu informuoti įgyvendinančią instituciją apie visus pakeitimus, susijusius su Sutartimi ir Projekto įgyvendinimu. Kada Sutartis turi būti keičiama sutarties šalims pasirašant papildomą susitarimą dėl Sutarties pasikeitimo, nustatyta Sutarties 10.4.1-10.4.7 p. Apie tai projekto vykdytojas praneša raštu Įgyvendinančiai institucijai ir pateikia prašymą bei pagrindžiančius įrodymus (10.5 p.).

Taigi, pareiškėja, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, 2010-10-08 Agentūrai pateikė Galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 01 (toliau – ir Ataskaita).

Prie minėtos Ataskaitos pateikė 2010-10-11 Mokėjimo prašymą Nr. 07 (toliau – ir Mokėjimo prašymas), kuriame nurodė, kad bendra prašomų pripažinti tinkamomis išlaidų suma yra 576 700 Lt, ir šį prašymą pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matyti, kad 2010-07-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 102 (toliau – ir Aktas), Komisija, paskirta VEI prie EM, pripažino, kad Kazlų Rūdos centralizuotų šilumos tinklų rekonstravimas ir statyba tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Šilumos tiekimo trasa pradėta naudoti pagal paskirtį. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr.duomenys neskelbtini). toliau – ir Atlikimo aktas), darbo kodas (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad buvo atlikti paprastų, parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimas rankiniu būdu – 17 306, 64 Lt, o AB „Požeminiai darbai“ 2010-07-28 garantiniu raštu Nr. 01-15-222 garantuota, kad neišdygus, ar blogai sudygus žolei, ji bus atsėta iki 2011-05-15.

Pareiškėja ir rangovas tarpusavio santykius apibrėžė 2009-12-17 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rangos sutartis). Rangos sutartyje nurodyta, kad darbų vykdymo laikotarpis yra laikotarpis nuo darbų pradžios iki jų perdavimo, t. y. kai darbus priima valdžios institucijos (jei tai privaloma pagal teisės aktų reikalavimus) ir objektas pripažįstamas tinkamu naudoti. Pagal minimos sutarties nuostatas (4.1, 11.1 p.), rangovas įsipareigojo atlikti darbus kokybiškai, sutinkamai su galiojančių teisės aktų reikalavimais ir, priklausomai nuo darbų pobūdžio, sutarties pagrindu įvykdytiems darbams suteikė nuo 5 iki 20 m. garantiją. Pagal Rangos sutarties 11.3 p., rangovas įsipareigojo garantiniu laikotarpiu per šalių suderintą terminą ištaisyti nustatytus atliktų darbų trūkumus.

LVPA 2010-11-11 raštu Nr. R4-15852 (13.3.24-25) „Dėl Galutinės projekto Nr. (duomenys neskelbtini)įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo“ informavo pareiškėją, kad išnagrinėjo jos pateiktą Ataskaitą ir priėmė sprendimą Ataskaitą patvirtinti.

Be kita ko, byloje nustatyta ir tai, kad LVPA darbuotojai 2010-10-18 atliko projekto planinę patikrą vietoje ir 2010-10-18 surašė Patikros vietoje lapą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikros lapas). Šios patikros metu buvo tikrinamas faktinis darbų įvykdymas pagal pateiktą kartu su mokėjimo prašymu Atlikimo aktą. Patikros vietoje metu darbai buvo tikrinami vizualiai apžiūrėjus projekto įgyvendinimo vietą, pagal statybos darbų žurnalus ir kitus, darbų įvykdymą įrodančius, dokumentus. Patikrą atlikę darbuotojai nustatė, kad Atliko akte nurodytas darbas – paprastų, parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimas rankiniu būdu už 17 306,64 Lt buvo įvykdytas 2010 m. liepos mėn., todėl padarė išvadą, kad tinkamai pasėta žolė iki 2010 m. spalio mėn. turėjo būti pilnai sudygusi, tačiau žolė nėra sudygusi. Patikros lapo 5.1 p. konstatavo, kad iki Projekto pabaigos nebaigtas gerovės sutvarkymas, o 5.2 p. nurodė, kad patikros vietoje metu nustatyta, kad pagal perdavimo-priėmimo aktus priimta atliktų darbų, suteiktų paslaugų apimtis neatitinka faktiškai atliktų darbų, suteiktų paslaugų.

Taigi, 2010-11-17 Pranešimu dėl mokėjimo prašymo Nr. 07 dalies MPD3 patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pranešimas), tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 17 306,64 Lt.

Pareiškėja nesutikdama su Pranešimu, dėl LVPA veiksmų su skundu kreipėsi į Ministeriją.

Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Agentūros veiksmų, skundžiamu sprendimu bendrovės skundo nepatenkino.

Bylos medžiaga tvirtina ir tai, kad remiantis minėtomis Rangos sutarties nuostatomis, dėl nekokybiškai atliktų statybvietės gerbūvio atstatymo darbų/trūkumo (nesudygusios ar blogai sudygusios žolės) pašalinimo tarp pareiškėjos ir rangovo 2010-11-08 buvo sudarytas Susitarimas/aktas, kuriuo, įvertinus lauko oro sąlygas ir darbų pobūdį, rangovas įsipareigojo pašalinti minėtus darbų trūkumus atsėjant nesudygusią žolę iki 2011-05-15 m. gegužės 15 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės ginčo dėl fakto, kad žolė nesudygo ar blogai sudygo nėra, pareiškėja to neginčija ir tai patvirtina UAB „Litekso“ filialo „Marijampolės šiluma“ 2010-09-14 Tarnybinis pranešimas, kuriuo informuojama, kad statybvietės teritorijoje, esančioje palei mišką greta (duomenys neskelbtini). žolė yra nesudygusi arba sudygusi labai reta. Tą patį patvirtina ir UAB „Litekso“ 2010-09-20 raštas AB „Axis Induistrics“ dėl netinkamai atliktų darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma kuo skubiau imtis veiksmų ir ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus bei jau minėtas UAB „Litekso“ ir AB „Axis Industrines“ 2010-11-08 susitarimas/aktas dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo, kuriame konstatuojama, kad atliktų darbų nurodyti trūkumai bus pašalinti iki 2011-05-15.

Byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovės atsisakė tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinti žolės sėjimo darbus už 17 306,64 Lt. Kaip minėta, pareiškėjos nuomone, skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes žolės sėjimo darbai buvo atlikti iki 2010-09-30, todėl išlaidos, skirtos gerbūvio sutvarkymui, privalo būti pripažintos tinkamomis finansuoti. Tiek pripažįstant statinį tinkamu naudoti, tiek pareiškėjai pasirašant su rangovu aktą nebuvo pagrindo manyti, kad rangovo atlikti žolės sėjimo darbai yra atlikti netinkamai, t. y. kad žolė nesudygs ar sudygs nepakankamai, todėl visi atlikti rangovo darbai buvo priimti kaip tinkamai atlikti. Atliktų statybvietės gerbūvio atstatymo darbų trūkumai paaiškėjo tik vėliau rugsėjo mėnesį po visų pagal Rangos sutartį atliktų darbų užbaigimo. Todėl netinkamai atlikti darbai (ar kitokios situacijos, kurioms taikomos garantinio laikotarpio/išaiškėjusių defektų garantinio ištaisymo taisyklės) negali būti prilyginami neatliktiems darbams.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VP2-4.2-ŪM-02-K priemonės „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-11-26 įsakymu Nr. 4-581 (toliau – ir Aprašas), Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-17 nutarimu Nr. 1179 (toliau – ir Atsakomybės taisyklės) bei Projektų finansavimo ir administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Projektų finansavimo ir administravimo taisyklės), o taip pat Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir ją įgyvendinančių veiksmų programų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-31 nutarimu Nr. 1179 (toliau – ir Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės) bei kiti teisės aktai, aktualūs nagrinėjamam ginčui.

Aprašo 18 p. nustatyta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, atitinkančios Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ir Aprašo reikalavimus, patirtos ir apmokėtos nuo tos dienos, kai buvo gautas raštiškas išankstinis LVPA patvirtinimas, kad projektas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus (kaip nustatyta Aprašo 12.6 punkte), iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos. Sudarant projekto biudžetą rekomenduojama vadovautis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) parengtomis Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimams, kurios paskelbtos ES struktūrinės paramos interneto svetainėje (toliau – svetainė) www.esparama.lt.

Pagal Atsakomybės taisykles, Įgyvendinančioji institucija: 13.1.2 p. įsitikina ir patvirtina, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo patirtos ir nepažeidžia Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų: 13.1.2.1. tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, rengia ir teikia ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai, pagal kompetenciją atsakingai už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius (arba jos įgaliota – valstybės iždui), mokėjimo paraiškas dėl lėšų išmokėjimo projekto vykdytojui; 13.1.2.2. rengia ir tvirtina išlaidų deklaracijas, teikia jas tvirtinančiajai institucijai ir kopiją susipažinti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai, pagal kompetenciją atsakingai už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius; 13.1.2.3. vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir vadovaujančiosios institucijos nustatytais reikalavimais, atlieka projektų patikras vietose ir t. t.

Vadovaujantis Projektų finansavimo ir administravimo taisyklėmis, galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita – įgyvendinus projekto veiklas projekto vykdytojo užpildyta ir įgyvendinančiajai institucijai pateikta Finansų ministerijos patvirtintos formos projekto įgyvendinimo ataskaita. Galutinis mokėjimo prašymas – įgyvendinus projekto veiklas projekto vykdytojo pateiktas įgyvendinančiajai institucijai mokėjimo prašymas. Projekto finansavimo pradžia – projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsigaliojimo data. Projekto finansavimo pabaiga – galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo data arba galutinio mokėjimo prašymo apmokėjimo data, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas atliekamas vėliau. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta pirmosios projekto veiklos pradžios data. Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos data, iki kurios turi būti pabaigtos visos projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos. Projekto vykdytojas pradeda įgyvendinti projektą iš projekto vykdytojo ir partnerio (-ių) lėšų ir projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytu periodiškumu teikia įgyvendinančiajai institucijai mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, ir prideda išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų patvirtintas kopijas. Projekto įgyvendinimo išlaidos kompensuojamos pagal projekto vykdytojo teikiamus mokėjimo prašymus (139 p.). Projekto vykdytojas turi patikrinti kiekvieną rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateiktą sąskaitą, jos atitiktį rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarties sąlygoms, patikrinti ir priimti atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar patiektas prekes (išskyrus išankstinio apmokėjimo sąskaitą) ir, pasirašęs sąskaitą kaip tinkamą apmokėti, kartu su kitais reikalaujamais dokumentais pridėti prie mokėjimo prašymo ir pateikti įgyvendinančiajai institucijai sutartyje nustatytu periodiškumu (142.1). Įgyvendinančioji institucija, atlikusi patikrą vietoje, privalo supažindinti projekto vykdytoją su patikros vietoje lapu ir paprašyti, kad projekto vykdytojas pasirašytų ant patikros vietoje lapo. Jeigu projekto vykdytojo atstovas atsisako pasirašyti, patikrą atliekantis asmuo tai pažymi patikros vietoje lape (157 p.). Pagal 164 p., įgyvendinęs projekto veiklas, projekto vykdytojas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų turi pateikti įgyvendinančiajai institucijai galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą kartu su galutiniu mokėjimo prašymu, jeigu projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nenustatytas kitas galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos ir galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminas. Patikrinusi ir įvertinusi galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, įgyvendinančioji institucija gali: 164.1. ją patvirtinti, išskyrus atvejus, kai galutiniame mokėjimo prašyme nurodytos projekto išlaidos ar jų dalis yra apmokamos taikant sąskaitų apmokėjimo būdą ir (ar) kai įgyvendinančioji institucija nustato, kad išmokėta lėšų suma yra didesnė, nei būtina projektui įgyvendinti. Tokiu atveju sprendimas dėl galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo priimamas tada, kai projekto vykdytojas pateikia įgyvendinančiajai institucijai visų galutiniame mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijas ir (ar) grąžina lėšų perviršį; 164.2. paprašyti projekto vykdytojo papildomos informacijos, nustatyti terminą, per kurį jis turi pateikti šią informaciją, ir (ar) nuspręsti atlikti projekto patikrą vietoje; 164.3. atmesti ataskaitą – išdėstyti atmetimo motyvus ir nustatyti terminą, per kurį projekto vykdytojas turi ištaisyti ataskaitos ir (ar) projekto įgyvendinimo trūkumus ir pateikti naują galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Remiantis 170 p., Projekto finansavimo ir administravimo sutartis turi būti keičiama sutarties šalims pasirašant papildomą susitarimą, kai: 170.1. būtina pakeisti projekto įgyvendinimo laikotarpį; 170.2. projekto išlaidų kategorijos sumos nukrypimas nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos sumos yra didesnis kaip 20 procentų, jeigu projektų finansavimo ir administravimo sutartyje nenustatyta mažesnė projekto išlaidų kategorijos galimo nuokrypio suma; 170.3. mažėja planuotos projekto stebėsenos rodiklių reikšmės. O projektų, finansuojamų iš Europos socialinio fondo, – jeigu stebėsenos rodiklių reikšmės mažėja daugiau kaip 10 procentų; 170.4. keičiasi projekto vykdytojo teisinė forma; 170.5. keičiasi projekto veiklos ir (ar) techniniai sprendimai, turintys esminę įtaką projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams; 170.6. yra kitų nenumatytų aplinkybių, turinčių esminę įtaką projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams; 170.7. ministerija ir (ar) kita valstybės institucija priima sprendimą skirti projektui papildomų lėšų. Atsiradus šių Taisyklių 170 punkte nurodytoms aplinkybėms, projekto vykdytojas privalo raštu pateikti įgyvendinančiajai institucijai prašymą pakeisti sutartį ir kartu su prašymu – visus prašymą pagrindžiančius įrodymus (171 p.). Projekto finansavimas laikomas baigtu, kai įgyvendinančioji institucija patvirtina galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą arba apmokamas galutinis mokėjimo prašymas, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas atliekamas vėliau (189 p.).

Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse nustatyta, kad išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai – banko sąskaitos išrašai, kasos išlaidų orderiai ar kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas. Išlaidų pagrindimo dokumentai – rangovų, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos, perdavimo aktai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionių ar kiti dokumentai, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos. Šių taisyklių 8 p. reglamentuojama, kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus pagal strategiją ir šią strategiją įgyvendinančias veiksmų programas, privalo atitikti visus šiuos bendruosius reikalavimus: 8.1. išlaidos yra būtinos projektams, kuriuos vadovaujančioji ir (arba) kitos jos pavestas užduotis atliekančios institucijos pripažino atitinkančiais Stebėsenos komiteto patvirtintus atrankos kriterijus, vykdyti ir numatytos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje; 8.2. išlaidos yra apmokėtos nuo 2006 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 31 dienos. Projektai neturi būti užbaigti iki pirmosios išlaidų tinkamumo finansuoti dienos. Iš techninės paramos finansuojamų projektų išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 dienos. Kiekvienam projektui taikomas išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis nustatomas projekto finansavimo ir administravimo sutartyje. Išlaidos, kurios pridedamos peržiūrint veiksmų programas pagal Reglamento Nr. 1083/2006 33 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus nuo tos dienos, kai Europos Komisijai yra pateiktas prašymas peržiūrėti veiksmų programą, jeigu Europos Komisija pritarė veiksmų programos pakeitimui. Patirtomis ir apmokėtomis išlaidomis taip pat gali būti laikomos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir netiesioginės projekto išlaidos, apskaičiuotos taikant vienodo dydžio normą, ir įmokos pagal finansų inžinerijos priemones; 8.3. išlaidos yra patirtos projekto vykdytojų (įgyvendinant finansų inžinerijos priemones – finansų inžinerijos projektų vykdytojų), išskyrus Reglamento Nr. 1081/2006 11 straipsnio 3 punkto (a) dalyje nustatytus atvejus; 8.4. išlaidos buvo skirtos sumokėti už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, atliktus darbus ar skirtos palūkanų subsidijoms, apskaičiuotam darbo užmokesčiui išmokėti arba išlaidos, kai iš anksto sumokama rangovams, prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams pagal su jais sudarytas sutartis ir remiantis pateiktomis išankstinio apmokėjimo sąskaitomis, arba išlaidos, kai sumokama pagal finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartis. Netiesioginės projekto išlaidos, apmokamos taikant vienodo dydžio normą, laikomos realiomis, jeigu jos apskaičiuotos laikantis šių Taisyklių 17 punkte nustatytų reikalavimų. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos laikomos realiomis, jeigu jos apskaičiuotos laikantis šių Taisyklių reikalavimų. Pagal 8.5.1 p., išlaidos yra tinkamai dokumentuotos, t. y. visos projekto vykdytojų (įgyvendinant finansų inžinerijos priemones – finansų inžinerijos projektų vykdytojų) patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais ir turi būti užtikrinamas šių dokumentų atsekamumas. Remiantis taisyklių 19 p., įgyvendinant strategiją ir šią strategiją įgyvendinančias veiksmų programas, visais atvejais netinkamomis finansuoti išlaidomis laikoma: 19.1. išlaidos, skirtos atominės elektrinės eksploatavimui nutraukti; 19.2. skolos palūkanos, išskyrus palūkanų subsidijavimą pagal numatytas Europos regioninės plėtros fondo veiklas; 19.3. pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestis (toliau vadinama – PVM), kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus galima įtraukti į PVM atskaitą, net jeigu toks PVM į atskaitą įtrauktas nebuvo; 19.4. naudoto turto, išskyrus nurodytą šių Taisyklių 13 punkte, įsigijimas; 19.5. nuostoliai dėl valiutos kurso pasikeitimo ir valiutos keitimo komisiniai mokesčiai, išskyrus atvejus, kai įgyvendinamos finansų inžinerijos priemonės; 19.6. baudos, nuobaudos ir bylinėjimosi išlaidos, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, kai vykdomos finansų inžinerijos priemonės; 19.7. nepiniginis įnašas; 19.8. išlaidos, patirtos vykdant sutartis (atitinkamą jų dalį): 19.8.1. kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės; 19.8.2. sudarytas su tarpininkais ar konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina siejama su išlaidų dydžiu, nepagristu faktine atlikto darbo ar suteiktų paslaugų verte.

Remiantis Statybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 str. (ginčui aktualia įstatymo redakcija), pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų nustatyta tvarka. Pastatytų, rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ypatingų statinių su potencialiai pavojingais įrenginiais pripažinimo tinkamais naudoti tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusi su Vyriausybės paskirta institucija, atsakinga už atitinkamų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros kontrolę, o kai atliekami kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar statinio statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija; branduolinės energetikos objektų pripažinimo tinkamais naudoti tvarką ir reikalavimus nustato Branduolinės energijos įstatymas. Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pripažintino tinkamu naudoti statinio kadastriniai matavimai atliekami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius kadastro duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.

Pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo 24 str. redakciją, užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais statybos užbaigimo aktas nesurašomas. Užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o konservacinio prioriteto, kompleksinėse saugomose teritorijose ir jų apsaugos zonose deklaraciją tvirtina ir institucija, pagal kompetenciją atsakinga už šių teritorijų apsaugą. Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, jeigu to pageidauja statytojas (užsakovas). Iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. Neteisėtai išduoto statybos užbaigimo akto galiojimą panaikina teismas. Statybos užbaigimo akto, kuriame padarytos tik techninio pobūdžio klaidos, nurodytos Viešojo administravimo įstatyme, galiojimą iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre panaikina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. Kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, saugomų teritorijų direkcijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Statybos užbaigimo darbų tvarką detalizuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkso ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828.

Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“ (toliau – ir Tvarka), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242, nuostatomis, aktualiomis šiam ginčui, pripažįstami tinkamais naudoti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai (jų dalys, patalpos – nekilnojamojo turto kadastro objektai), kai pakeičiama jų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai (patalpos), kurie padalinimo, atidalinimo, sujungimo arba amalgamacijos būdu formuojami į naujus kadastro objektus (1 p.). Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus [6.17], galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją (2 p.). Pagal Tvarkos 9.6 p., statinio pripažinimas tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį Statybos įstatymo nustatytiems statinio esminiams reikalavimams. Pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliai suremontuotas statinys (jo dalis) pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas (17 p.). Žiemos metu (gruodžio–kovo mėn.) baigtų statyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją skirianti institucija gali leisti atidėti sklypų apželdinimą, įvažiuojamųjų kelių, ūkinių, sporto bei žaidimų aikštelių dangos viršutinio sluoksnio paklojimą ir fasadų fragmentų apdailą iki šiems darbams palankaus artimiausio sezono, tačiau ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. Žiemos metu (gruodžio–kovo mėnesiais) ir augalų vegetacijos laikotarpiu (nuo medžių pumpurų sprogimo pradžios iki lapų kritimo lapuočiams arba iki visiško pumpurų susiformavimo ir stiebelių sumedėjimo spygliuočiams) baigtų statyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją skirianti institucija gali leisti atidėti medelių ir krūmų sodinimą, tačiau jis turi būti užbaigtas per artimiausią sodinimo sezoną. Konkrečius darbų baigimo terminus bei jų kontrolės vykdymo tvarką nustato statinio parengimą naudoti tikrinanti komisija (20 p.). Statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas komisijos narys, nustatęs nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, nesutinka pasirašyti komisijos akto. Prieštaravimų motyvai išdėstomi raštu ir įteikiami komisijos pirmininkui. Įvykdžius komisijos nario teisėtus reikalavimus, jis pasirašo kitų komisijos narių anksčiau pasirašytą aktą. Prireikus komisijos pirmininkas gali pakartotinai sušaukti komisiją (21 p.). Ginčus dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos pažeidimų, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, pagal kompetenciją sprendžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba teismas (39 p.).

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Objektyviai ir visapusiškai ištyrusi bylos rašytinius įrodymus bei vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės netinkamai aiškino ir taikė anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatas, o taip pat Sutarties normas, jas aiškino plečiamai, netinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtus bei nepagrįstus sprendimus, kuriais pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principus. Nors Patikros lape ir skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad nebaigtas gerbūvio sutvarkymas, tačiau bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad gerbūvio darbai, t. y. pasėta žolė, buvo atlikti dar 2010-07-21 – 29 d. Statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti, Akte komisija nenurodė jokių pastabų dėl gerbūvio, be to, Aktas yra galiojantis ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nenuginčytas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad atliekant patikrą vietoje, žolė nebuvo visur sudygusi, negali būti traktuojama, kad nebaigtas aplinkos sutvarkymas. Pareiškėjas atliko visus veiksmus, kurie priklausė nuo jo valios. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, tvirtinančių, kad gerbūvio darbai apskritai nebuvo atlikti, atsakovės šios faktinės aplinkybės neginčija, tačiau laiko, kad darbai atlikti netinkamai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėja niekaip, jokiais savo aktyviais ar pasyviais veiksmais negalėjo įtakoti gamtos sąlygų. Žolės nesudygimas, remiantis Sutarties nuostatomis, o taip pat ir anksčiau paminėtų teisės aktų normomis, nelaikytinas faktu, trukdančiu įgyvendinti projektą iš esmės, dėl kurio privaloma informuoti Įgyvendinančią instituciją bei inicijuoti Sutarties pakeitimus ar pan. Įstatymų leidėjas expressis verbis nustatęs, kada laikoma statyba užbaigta, t. y. pripažinus statinį tinkamu naudoti. Reikalavimo, kad aplinkos sutvarkymas laikomas baigtu iki atitinkamo momento sudygus ir esant atitinkamam kiekiui želdinių, nėra. Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kad prie atsiliepimo atsakovės pateiktos fotonuotraukos neatspindi faktinės padėties, nes teismo posėdyje pareiškėjos pateiktos nuotraukos tvirtina, kad atsakovė savo nuotraukose užfiksavusi dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Pareiškėjos ir rangovo santykiai yra kylantys iš civilinių teisinių santykių, jie negalėjo turėti įtakos priimant skundžiamus sprendimus.

Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, nurodytais motyvais naikintini kaip savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, bei Agentūra įpareigotina pareiškėjai išmokėti projektui (Nr. (duomenys neskelbtini)) skirto ES finansavimo lėšų dalį nuo UAB „Litesko“ patirtų 17 306,64 Lt išlaidų. Pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Pagal ABTĮ 44 str. 1 d. ir 45 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja teismui nepateikė jokių jos patirtų išlaidų pagrindimo. Todėl prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos AB „Litesko“ skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-01-11 sprendimą Nr. ((24.16-02)-5K-1027304-6K „Dėl UAB „Litesko“ skundo (projekto kodas (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).

Panaikinti VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūros“ 2010-11-17 sprendimo Nr. 051/MP007 dalį, kuria 17 306,64 Lt išlaidos nepripažintos tinkamomis finansuoti.

Įpareigoti VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ išmokėti UAB „Litesko“ projektui (Nr. (duomenys neskelbtini)) skirto ES finansavimo lėšų dalį nuo UAB „Litesko“ patirtų 17 306,64 Lt išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėVioleta BalčytienėErnestas Spruogis