Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-776-1017/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-01-24
Bylos Nr.
e1-776-1017/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00973-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
Č. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-776-1017/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00973-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje Č. I. (Č. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. I. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2024 m. sausio 7 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,78 promilių neblaivumas), užlaužė sugyventinei J. V. dešinę ranką, po to vieną kartą sudavė nukentėjusiajai J. V. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Č. I. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad J. V. yra jo sugyventinė, kartu veda bendrą ūkį ir gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini) metų; jie nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vakar (t. y. 2024 m. sausio 7 d.) vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi jis moka savigynos veiksmus, tai J. V. jo dažnai prašo, jog ją pamokintų atlikti minėtus veiksmus, nes jie gyvena pavojingame rajone ir ji nori reikalui esant mokėti apsisaugoti. Todėl vakar ji jo paprašė, jog ją pamokintų. Kadangi buvo išgėręs, neapskaičiavo jėgos ir užlaužė jai riešą, o po to delnu trenkė jai per pakaušį. Dėl padarytų veiksmų labai gailisi, J. V. ant jo supyko ir iškvietė pareigūnus, labai gailisi ir nori atsiprašyti nukentėjusiosios bei su ja susitaikyti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens pas savo tėvą.

Ikiteisminio tyrimo metu (įteikus galutinį įtarimą) kaltinamasis Č. I. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad išsamius parodymus davė ankstesnės apklausos metu, lieka prie jų ir juos tvirtina, gailisi kad užlaužė J. V. dešinę ranką ir trenkė į galvos sritį. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. V. nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu Č. I., apie (duomenys neskelbtini) metų. 2024 m. sausio 7 d., apie 19.00 val., namuose, kartu su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus ir įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis be jokios priežasties priėjo ir užlaužė jai dešinę ranką, ji jį atstūmė, o jis pasakė jai „aš tau parodysiu kaip apsiginti“. Tada jis antrą kartą užlaužė jos ranką ir trenkė vieną kartą į galvos sritį, po ko ją pastūmė. Dėl tokių sugyventinio veiksmų pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 3-4 balais. Ji paėmė telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji J. V. nurodė, kad per įvykį jos sugyventinis rodė jai savigynos veiksmus, po to užlaužė jai dešinę ranką, kaip ir minėjo pirminės apklausos metu, juto fizinį skausmą ir vieną kartą sudavė į galvos sritį, irgi jai skaudėjo, dar jis ją buvo pastūmęs, fizinio skausmo nuo pastūmimo nejautė. Susitaikė su sugyventiniu, jam atleido, tačiau nori, kad jis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka, kadangi nebe pirmą kartą tarp jų įvyksta konfliktas. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips, civilinio ieškinio nereikš, žala jai nepadaryta. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00973-24 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, t. y. dėl to, kad 2024 m. sausio 7 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), J. V. sugyventinis Č. I., namuose, užlaužė J. V. rankas ir vieną kartą trenkė į galvos sritį. Tokiais veiksmais Č. I. sukėlė fizinį skausmą J. V.

2024 m. sausio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole be kitų aplinkybių, nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Daiktų ar objektų reikšmingų tyrimui nerasta ir nepaimta. Pridėtos nuotraukos.

2024 m. sausio 8-9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Body kamerų vaizdo įrašai. 2024 m. sausio 7 d., 19.52.13 val. vaizdo įraše, be kitų aplinkybių, užfiksuota, kaip pareigūnus pasitinka asmuo Nr. 1 (t. y. moteris, apsirengusi pilką megztinį bei mėlynos spalvos džinsus) ir juos lydi iki buto durų, kylant į butą asmuo Nr. 1 pareigūnams trumpai nurodo, jog šiandien kartu su asmeniu Nr. 2 (t. y. vyras, apsirengęs pilką megztinį bei mėlynos spalvos džinsus; asmens Nr. 1 sugyventinis) yra pavartoję alkoholio. Jau pakilus į butą, asmuo Nr. 1 pareigūnei nurodo, jog asmuo Nr. 2 ją sumušė, pasakoja kaip kartu su asmeniu Nr. 2 vakare vakarieniavo, vartojo alkoholį, pavakarojus, asmuo Nr. 1 paprašė asmens Nr. 2 nueiti nusiprausti, tačiau asmuo Nr. 2 pradėjo mušti moterį. Taip pat, asmuo Nr. 1 teigia, jog asmeniui Nr. 2 prasidėjo haliucinacijos. Asmuo Nr. 1 nurodo, jog asmuo Nr. 2 jai pradėjo sukti rankas, sudavė į galvos sritį, nustūmė. Asmuo Nr. 1 tikino, jog asmuo Nr. 2 tokiais būdais mokino asmenį Nr. 1 savigynos veiksmų. Gavus smūgį į galvą, asmuo Nr. 1 nukrito ant kojų ir asmuo Nr. 2 liepė stotis bei gintis. Asmuo Nr. 1 skundėsi pareigūnams, teigdama, jog yra pavargusi nuo tokio asmens Nr. 2 elgesio. Pasak asmens Nr. 1, asmuo Nr. 2 kiekvieną dieną tokiais būdais mokina savigynos veiksmų, užlaužia rankas ir liepia apsiginti. Paklausus asmens Nr. 2 kas nutiko, vyras nurodė, jog nieko nenutiko, asmuo Nr. 1 pasikarščiavo, tikino, jog asmuo Nr. 1 pati paprašė parodyti savigynos veiksmų. Tuomet asmeniui Nr. 1 yra atliekamas blaivumo patikrinimas, patikrinimo metu asmeniui buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas. Asmuo Nr. 1 tikina, kad du kartus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir per metus jau trečią kartą yra kviečiama policija. Daugiau reikšmingos informacijos tiriamajam įvykiui nebuvo pastebėta.

2024 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuris padarytas 2024 m. sausio 7 d., apie 19.34 val. Garso įraše, be kitų užfiksuotų aplinkybių, moteris nurodė, kad ją puola mušti sugyventinis, jai trenkė per galvą.

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2024 m. sausio 7 d., 20.00 val. kaltinamajam Č. I. nustatytas 2,78 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog Č. I. 2024 m. sausio 7 d., apie 19.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo savo sugyventinės J. V. atžvilgiu fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad užlaužė jos dešinę ranką, po ko vieną kartą sudavė į galvos sritį nukentėjusiajai J. V., t. y. sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei J. V. fizinį skausmą. Tai patvirtina paties kaltinamojo Č. I., taip pat nukentėjusiosios J. V. paaiškinimai, kitų objektų apžiūros protokolų duomenys, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyti duomenys, vaizdo, garso įrašai bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu po to, kai nukentėjusioji ir kaltinamasis kartu vakarieniavo bei vartojo alkoholinius gėrimus (t. y. kaltinamajam ir nukentėjusiajai esant neblaiviems), kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis Č. I. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. sausio 7 d., apie 19.00 val., kartu su sugyventine J. V. vartojo namuose alkoholinius gėrimus, tuomet sugyventinė jo paprašė pamokyti savigynos veiksmų (kadangi jis juos moka ir jie gyvena nesaugiame rajone, tam, kad ji esant reikalui galėtų apsiginti). Kadangi buvo išgėręs, neapskaičiavo jėgos ir užlaužė jai riešą, po ko delnu trenkė jai per pakaušį. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis užlaužė ranką ir sudavė delnu nukentėjusiajai per pakaušį, t. y. į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvos sritį), pripažintini tyčiniais. Nors kaltinamasis apklausų metu laikėsi ir pozicijos, kad nukentėjusiosios prašymu ją mokino savigynos veiksmų ir jų bemokindamas dėl suvartoto alkoholio neapskaičiavo savo jėgų, t. y. jokių tyčinių veiksmų siekiant sužaloti nukentėjusiąją nedarė, teismas šiuos kaltinamojo paaiškinimus vertina kritiškai ir pripažįsta juos kaltinamojo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus. Taip pat pažymėtina, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Todėl neturi teisinės reikšmės jo paaiškinimai, kad kaltinamasi, būdamas neblaivus, neapskaičiavo savo jėgos, o jo poelgiui įtakos turėjo neblaivumas.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog Č. I. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis Č. I. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas prieš savo šeimos narį (sugyventinę), nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad Č. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog Č. I. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – Č. I. yra brandaus, darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis ilgametę sugyventinę – nukentėjusiąją J. V., neteistas (praeityje jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl analogiško smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, vienas jų užbaigtas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), per pastaruosius metus nebaustas administracine tvarka, duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau iš nagrinėjamo įvykio aplinkybių bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog kaltinamasis nuolat nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė (9 mėnesiai), atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų alkoholinių gėrimų vartojimą (kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) bei iš esmės įtakotų Č. I. elgesį ir gyvenimo būdą. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini: 1) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 2) draudimas turėti, naudoti bei įgyti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholinius gėrimus; 3) įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo.

Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, Č. I. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas bausmės atlikimo metu.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, Č. I. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas Č. I. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 7 d., 21.05 val. iki 2024 m. sausio 8 d., 14.26 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Byloje nukentėjusioji J. V., VSDFV ir Vilniaus teritorinė ligoninių kasa civilinio ieškinio nepareiškė. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Č. I. (Č. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini: 1) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 2) draudimas turėti, naudoti bei įgyti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 3) įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Č. I. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini: 1) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 2) draudimas turėti, naudoti bei įgyti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 3) įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, Č. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti Č. I. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 7 d., 21.05 val. iki 2024 m. sausio 8 d., 14.26 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Č. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti Č. I., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti Č. I., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Norvilienė