- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2A-167-826/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18812-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- N. Č., D. Č.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovams N. Č. ir D. Č. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo 711-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Prie Salotės“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų N. Č. ir D. Č. (toliau – atsakovai) lygiomis dalimis 1 709,41 Eur (iš atsakovų po 854,70 Eur) žalos atlyginimą, solidariai 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. kovo 12 d. buvo užlietas ieškovės draudėjui V. V. priklausantis butas. Užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris atsakovams priklauso nuosavybės teise po 1/2 dalį. Ieškovė minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju, todėl dėl žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo, išmokėjo 1 709,41 Eur dydžio draudimo išmoką. Ją ieškovei turi atlyginti atsakovai, kurie yra atsakingi už įvykusį užliejimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovų N. Č. ir atsakovės D. Č. po 854,70 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kiekvienam iš jų priteistos sumos (854,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 242,85 Eur bylinėjimosi išlaidų; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
Šalies argumentai
3. Atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei pateiktas daugiabučio namo bendrijos 2023 m. kovo 13 d. apžiūros aktas patvirtina, jog greta Nr. 13 buto esanti namo laiptinės siena taip pat buvo sudrėkusi, o tai rodo, kad vandens nuotėkis įvyko daugiabučio namo bendrijos valdomuose bendro naudojimo vandentiekio tinkluose, ne atsakovų bute. Minėtame 2023 m. kovo 13 d. akte yra nurodytos tikrovę neatitinkančios aplinkybės, nes atsakovas 2023 m. liepos 12 d. el. laiške ieškovei pranešė, kad nieko bendro su užliejimu neturi. Jų bute jokių vandens nutekėjimo požymių nebuvo, santechnikas nieko netvarkė. Atsižvelgiant į tai, N. Č. ir D. Č. nėra tinkami atsakovai šioje byloje. Tinkamas atsakovas yra daugiabučio namo bendrija, kuri, siekdama išvengti atsakomybės, pagamino žinomai netikrą dokumentą, jame nurodydama žinomai melagingus duomenis.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų pareiškimą, nurodė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai (pranešimas apie įvykį, draudimo turto apžiūros aktas, bendrijos apžiūros aktas) patvirtina 2023 m. kovo 12 d. užliejimo aplinkybes, leidžia konstatuoti, kad butas buvo užlietas iš aukščiau esančio atsakovų buto, todėl būtent atsakovai yra atsakingi už žalą, padarytą dėl užliejimo. Jokia kita galima užliejimo priežastis nenustatyta. Atsakovai nepagrįstai abejoja 711-osios DNSB „Prie Salotės“ pateikta informacija. Ji pasirašyta tiek bendrijos santechniko ir šilumininko, tiek ir namo bendrijos valdybos pirmininko. Nors atsakovai teigė, kad bute buvo ir santechnikas, ir pirmininkas, ir kaimynas, jokios tai patvirtinančios informacijos nepateikė. Priešingai, nurodytame akte pažymėta, kad 13-ojo buto apžiūrėti nepavyko, nes atsakovai atsisakė įsileisti. Nepaisant to, pavyko nustatyti, kad 13-ojo buto laiptinės siena yra sudrėkusi dėl atsakovų bute įvykusio apliejimo. Atsakovai nepateikė jokios informacijos, leidžiančios daryti prielaidą, kad apžiūros aktas suklastotas ar jame pateikta informacija ir nustatyti faktai klaidingi.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi sprendimą už akių panaikino, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
6. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovas advokatas R. B. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad apžiūros aktas patvirtina, jog į užliejimo vietą buvo atvykęs santechnikas, apžiūrėjo užlietą vietą, bendro naudojimo stovą. Akte nurodyta, kad kilusi žala susijusi su vidaus vandentiekiu. Kitų prabėgimo šaltinių nenustatyta. Apžiūrėti buvo ir aukščiau esantys butai. Ieškovė byloje nesiremia aplinkybe dėl šlapios laiptinės sienos. Žalos administravimo metu kitų apliejimų nenustatyta. Draudikui nekilo abejonių, kad žala yra tokia, kokia užfiksuota nuotraukose, nusidėvėjimo netaikė. Praktikoje medžiagoms nusidėvėjimas taikomas. Iš esmės sutiktų, kad medžiagoms būtų taikomas 0,8 proc. nusidėvėjimo koeficientas už metus (skaičiuojant už 11 metų).
7. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas N. Č. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad įvykio metu savo bute nebuvo, informaciją gavo iš sūnaus, kuris gyvena jo bute. Kaip pasakojo sūnus, buto Nr. 12 savininkas pranešė, kad šlampa jo buto lubos. Vanduo buvo ten, kur nebuvo jokių vandentiekio mazgų. Toje vietoje, kur buvo sušlapusi laiptinės siena, yra bendro naudojimo vamzdynas, išeinantis į bendrą ventiliacijos angą. Nuotraukoje mėlyna spalva pažymėta vandens tekėjimo vieta. Ten yra atsakovų miegamojo siena. Ten jokio pratekėjimo iš atsakovų buto nebuvo. Kitoje nuotraukoje pažymėta vieta – 7–8 metrai skersai virtuvės. Ši vieta yra prie bendrų vamzdžių, einančių per visus aukštus. Ji visada šlampa, kai lyja. Jo buto plane vietoje, pažymėtoje Nr. 2, yra bendro naudojimo vamzdynas.
8. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovų N. Č. ir D. Č. atstovas advokato padėjėjas P. M. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, kad buvo tikrinti butai ketvirtame ir penktame aukštuose. Atsakovų bute nėra nustatytas šaltinis, iš kurio galėjo šlapti nukentėjusio buto lubos. Stovai yra pakankamai toli, t. y. apie 5 metrus. Iš stogo plano matyti, kad ten, kur šlampa, yra lietaus nuotekų vamzdis. Tikėtina, kad vandens nubėgimo priežastis yra kiauras stogas. Laiptinės siena pagal planą yra pakankamai toli nuo sušlapimo vietos (apie 5–6 metrus). Todėl tai, kad šlapo laiptinės siena, nereiškia ryšio su butu Nr. 12. Ten yra ventiliacijos ir nuotekų šachta. Iš nuotraukos matyti, kad bendrijos siena yra šlapusi jau ne kartą. Nuotraukos žalos neįrodo, nes jose neužfiksuotas vandens nuotėkis, o jo priežastis apskritai nežinoma. Mano, kad žalos dydis neįrodytas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu atmetė ieškinį.
10. Teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog 2023 m. kovo 12 d. buvo aplietas butas, adresu M. (duomenys neskelbtini), Vilnius, patvirtina liudytojo V. V. parodymai, ieškovės ir trečiojo asmens 711-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Prie Salotės“ atstovo bendrijos pirmininko D. R. paaiškinimai, liudytojų L. Č., G. Č. ir S. Š. (S. Š.) parodymai, draudėjo informacija apie įvykį draudimo bendrovei, daugiabučio namo savininkų bendrijos ir ieškovės sudaryti apžiūros aktai.
11. Teismas nurodė, kad dėl aplieto buto V. V. patyrė žalą. Ją pagrindžia į bylą pateiktos nuotraukos. Nors ieškovės pateiktoje skaičiuoklėje apskaičiuota nuostolio suma (1 769,41 Eur) gerokai viršija pranešime apie įvykį nurodytą nuostolio sumą (150 Eur), teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent turto įvertinimo skaičiuoklė yra objektyvus nuostolio dydžio įrodymas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė buvo apdraudusi ginčo butą pagal naują vertę, dėl ko, išmokėdama draudimo išmoką, netaikė nusidėvėjimo. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovams, nusidėvėjimas turi būti taikomas. Teismas padarė išvadą, kad medžiagoms, reikalingoms buto remontui (908,49 Eur), taikytinas 0,8 proc. dydžio nusidėvėjimas, jį skaičiuojant už 11 metų, tai sudaro 79,95 Eur. Taigi, nuostolio suma, atėmus 60 Eur išskaitą ir 79,95 Eur nusidėvėjimą, sudaro 1 629,46 Eur.
12. Spręsdamas, kas sąlygojo draudėjui (V. V.) dėl buto apliejimo kilusią žalą, teismas konstatavo, kad nėra ginčo, jog 2023 m. kovo 12 d., t. y. įvykio vakarą, tiek V. V., tiek bendrijos pirmininkas D. R. į 13-ą butą buvo nuėję. Juos bute gyvenantys L. Č. (atsakovų sūnus) ir G. Č. ne tik įleido, bet ir netrukdė buto apžiūrėti. Tiek liudytojas V. V., tiek trečiojo asmens atstovas D. R. patvirtino, kad jokio pratekėjimo iš 13-o buto nematė. To nenustatė ir bendrijos santechnikas. Jis į 13-ą butą 2023 m. kovo 13 d. nebuvo įleistas buto gyventojui L. Č. reikalaujant raštu pagrįsti patekimo į butą pagrindą ir jam to nepadarius. Nors būtent ši aplinkybė, t. y. L. Č. neįleidimas santechniko 2023 m. kovo 13 d. apžiūrėti 13-o buto, teismo vertinimu, sukėlė daugiausiai abejonių dėl jo sąžiningumo ir apliejimo priežasties, visgi teismas pažymėjo, kad svarbi aplinkybė yra tai, jog vėliau santechnikui buvo leista šį butą apžiūrėti ir jis ne tik nenustatė, kad iš šio buto buvo tekėjęs vanduo, bet taip pat nenustatė ir jokių santechnikos taisymo ar keitimo požymių.
13. Teismas pažymėjo, kad nors santechnikas iš karto po įvykio konstatavo, kad namo bendrijai priklausantis vandentiekio stovas, esantis Nr. 12 bute, buvo sausas, tai savaime nepatvirtina, kad vandens pratekėjimą į Nr. 12 butą sąlygojo gedimas Nr. 13 buto vandentiekyje. Liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu nenurodė nei tikslios vandens pratekėjimo tarp butų (jei taip buvo) vietos, nei kurioje vietoje baigiasi virš buto Nr. 12 esančios namo bendrosios inžinerinės sistemos. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad 2023 m. kovo 13 d. išvados apžiūros akte nurodytos aplinkybės, jog vieta, kur vanduo lašėjo Nr. 12 bute, yra susijusi su Nr. 13 buto vidaus vandentiekiu, nepagrindžia kiti bylos duomenys.
14. Teismas nurodė, kad nėra ginčo (tai užfiksuota ir 2023 m. kovo 13 d. apžiūros akte), kad įvykio vakarą buvo sušlapusi greta buto Nr. 13 esanti namo laiptinės siena, o to priežastis nenustatyta. Remiantis atsakovo N. Č. paaiškinimu, jo buto Nr. 2 plane pažymėta vieta yra bendro naudojimo vamzdynas ir ši vieta yra arti pratekėjimo vietos, pažymėtos 0,56, kurią, kaip vandens bėgimo židinį, nurodė liudytojas V. V.. Be to, kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojas S. Š., bendro naudojimo stovas yra šachtoje, todėl, jei būna pratekėjimas, šlampa žemesnių butų sienos, bet nebūtinai visų, t. y. gali būti tik apatinių, kaip buvo visai neseniai (šlapo 1 ir 2 aukštų sienos, o pratekėjimas buvo 5-e aukšte). Nagrinėjamu atveju 2023 m. kovo 12 d. nei aukštesni, nei žemesni butai dėl pratekėjimo nebuvo tikrinti.
15. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad liudytojas S. Š. prisiminė, jog prieš mėnesį buvo trūkęs bendro naudojimo stovas. Išpjovus vamzdį paaiškėjo, kad keliose vietose yra trūkių. Vanduo per tas vietas kažkiek pabėgdavo ir nustodavo, nes užrūdydavo. Taigi, bendro naudojimo vamzdis, kaip paaiškėjo jau gerokai po ginčo įvykio, buvo net keliose vietose trūkęs ir praleido vandenį, o to pasekmes jautė nebūtinai visi žemiau esantys butai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju vandens pratekėjimą galėjo sąlygoti kitos, su atsakovų bute esančiu vidaus vandentiekiu nesusijusios, priežastys.
16. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo atveju nebuvo rastas vandens pratekėjimo į butą Nr. 12 židinys ir nebuvo nustatyta tiksli tokio pratekėjimo priežastis, o išvada, kad vanduo tekėjo iš buto Nr. 13, paremta vien prielaida, taip pat atsižvelgė į tai, kad tai viršuje esantis butas, nors jokių šio buto vandentiekio pažeidimų nerasta. Be to, teismas pažymėjo tai, kad vanduo gali tekėti nebūtinai tiesiai žemyn, nebūtinai tiesiai iš viršaus. Teismo vertinimu, laikytina, kad nenustatyta, kad buto Nr. 13 užliejimą sąlygojo neteisėti atsakovų veiksmai. Atitinkamai nėra nustatytas ir priežastinis žalos ir atsakovų veiksmų dėl jos ryšys. Teismas nurodė, kad, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo S. Š. parodymus, neatsižvelgė į jo nurodytas svarbias aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
17.2. Ieškovė pažymi, kad atsakovai, neigdami ir bandydami išvengti atsakomybės, iškėlė kitas užliejimo versijas, jog užliejimas įvyko nuo stogo dėl lietaus. Tačiau, ieškovės vertinimu, šios versijos paneigtos liudytojų S. Š., V. V. parodymais, kurie teigė, kad įvykio metu lietaus nebuvo.
17.3. Ieškovė akcentuoja, kad vieta, kur vanduo lašėjo, yra susijusi būtent su buto Nr. 13 vidaus vandentiekiu. Šias aplinkybes nurodė ir liudytojas S. Š. 2024 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu. Liudytojas patvirtino, kad artimiausias bendro vandentiekio stovas buvo apžiūrėtas, tačiau trūkio, vandens pratekėjimo požymių nebuvo rasta, nurodė, jog labiau tikėtina, kad apliejimas įvyko iš atsakovų buto. Be to, liudytojas „Smart Claims“ žalų ekspertas I. D., apžiūrėjęs aplietą butą, taip pat patvirtino, kad užliejimas įvyko iš viršaus.
17.4. Ieškovė nurodo, kad bendro naudojimo objektai buvo patikrinti, aplink juos sausa, todėl akivaizdu, jog sienos laiptinėje ties 13 butu šlapimas / drėkimas buvo sąlygotas vandens, patekusio iš atsakovų buto inžinerinės įrangos.
17.5. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog 2023 m. kovo 12 d. nei aukštesni, nei žemesni butai dėl pratekėjimo nebuvo tikrinti, yra visiškai nepagrįstas, nes liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu ne vieną kartą nurodė, jog patikrino kaimyninius butus. Ieškovės nuomone, tokia teismo išvada parodo, kad teismas visiškai netinkamai vertino bylos aplinkybes.
17.6. Ieškovė nurodo, kad svarbus aspektas yra tai, jog atsakovų sūnus L. Č. neleido liudytojui S. Š. apžiūrėti buto. Liudytojas S. Š. atsakovų butą Nr. 13 apžiūrėjo tik po savaitės, kadangi atsakovų sūnus L. Č. jo neįleido. Nors apžiūrint įrangą po savaitės ji buvo tvarkinga, tačiau liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti, kokia įranga buvo įvykio dieną, nes ji nebuvo apžiūrėta. Ieškovė pažymi, kad teismas neįvertino nurodomos aplinkybes, jog butas buvo apžiūrėtas po savaitės, kai jau galėjo būti viskas sutvarkyta, ir be pagrindo konstatavo, jog, liudytojui S. Š. apžiūrėjus butą Nr. 13, nebuvo nustatyta, kad iš jo tekėjo vanduo.
17.7. Pažymi, kad pats liudytojas L. Č. teigė, o tai patvirtino D. R., kad vamzdžiai bute Nr. 13 yra uždengti, todėl, atsižvelgiant į tai, liudytojas S. Š. galėjo nepamatyti vandens nutekėjimo. Dėl šios priežasties, t. y. dėl to, jog vamzdynas uždengtas, vandens pratekėjimo vietos galėjo nepamatyti ir įvykio dieną atsakovų butą apžiūrėjęs draudėjas V. V. ir bendrijos pirmininkas D. R..
17.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime be pagrindo rėmėsi aplinkybe, jog „išpjovus vamzdį paaiškėjo, kad keliose vietose yra trūkimai“. Ieškovės vertinimu, trūkiai vamzdyje yra rasti praėjus pusantrų metų po įvykio, taigi jie nėra susiję.
17.9. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai apskaičiavo nusidėvėjimą. Pažymi, kad ieškovė buvo apdraudusi ginčo butą pagal naują vertę, todėl, išmokėdama draudimo išmoką, netaikė nusidėvėjimo. Priešingai, nei nurodė teismas, šiuo atveju neturi būti skaičiuojamas nusidėvėjimas.
Atsiliepimas
18. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami atmesti ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
18.1. Ieškovė neįrodė, kad buto Nr. 12 užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas Nr. 13, o ne kiti šaltiniai, nes kitų šaltinių nei ieškovas, nei trečiasis asmuo netikrino, o teismas vadovavosi ne tik S. Š. parodymais, bet ir trečiojo asmens parodymais, kurie patvirtino, kad atsakovų sūnus L. Č. leido trečiajam asmeniui apžiūrėti butą įvykio vakarą, kiti butai nebuvo apžiūrėti, o liudytojas S. Š. apskritai nebuvo pasirodęs name įvykio vakarą.
18.2. Pažymi, kad trečiojo asmens vadovas lankėsi bute Nr. 13 2023 m. kovo 12 d. vakare, tačiau jokio vandens šio buto virtuvėje nepastebėjo. Be to, trečiojo asmens vadovas nurodė, jog netikrino virš buto Nr. 13 esančių butų, nes nematė reikalo, tai paneigia S. Š. parodymus, kad aukščiau esančius butus 2023 m. kovo 12 d. apžiūrėjo S. Š., nes jo nei trečiojo asmens vadovas, nei 12 buto savininkas, nei L. Č. apskritai jo nematė.
18.3. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad teisme apklausiamas S. Š. 2024 m. spalio 21 d. nurodė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog vieta, kur bute Nr. 12 lašėjo, yra susijusi su buto Nr. 13 vidaus vandentiekiu, nurodydamas, jog tikimybė, kad buto Nr. 12 užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas Nr. 13, yra ne daugiau kaip 50 proc.
18.4. Pažymėjo, kad S. Š. teiginių patikimumu verčia abejoti tai, kad S. Š. tvirtino, kad lankėsi bute Nr. 12 2023 m. kovo 12 d. vakare, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino nei trečiojo asmens vadovas, nei V. V., nei L. Č., nei jo sutuoktinė. Atsakovų teigimu, akivaizdu, jog vienintelis ieškovės įrodymas – trečiojo asmens 2023 m. kovo 13 d. aktas yra pagrįstas nepatikimo liudininko S. Š. akivaizdžiai išgalvotomis aplinkybėmis, kurių vėliau nepatvirtino ir pats S. Š..
18.5. Atsakovai pažymi, kad teismo posėdžio metu apklausiami L. Č. ir jo sutuoktinė patvirtino, kad 2023 m. kovo 12 d. butas buvo sausas ir jame nebuvo jokio vandens nuotėkio. Galiausiai, nors S. Š. nurodė, jog vanduo bėgo iš lubų buto Nr. 12 kambario viduryje, tai akivaizdžiai neatitinka V. V. nurodytų aplinkybių, kuris tvirtino, jog drėko jo kambario siena ir durų stakta, tačiau „vanduo bėgo ne nuo viršaus, o nuo durų aukščio“. Atsakovų vertinimu, abejonių šiuo įvykiu, kuris net nėra užfiksuotas namo priežiūros žurnale, kuriame pagal įstatymą privaloma fiksuoti tokius įvykius, kelia ir tai, kad nėra padaryta jokių šio įvykio nuotraukų, išskyrus padarytas draudimo bendrovės vertintojo 2023 m. balandžio 5 d.
18.6. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, įrodinėdamas žalą, remiasi ieškinio 3 priedu Turto žalos įvertinimo skaičiuokle, tačiau minėtoje skaičiuoklėje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ši skaičiuoklė yra sudaryta buto Nr. 12 žalai įvertinti, nes skaičiuoklėje nėra nurodyta nei jos sudarymo data, nei nukentėjusio buto duomenys, nei sąmatą sudariusio asmens duomenys, nei žalos bylos numeris. Ieškovė taip pat nepagrindė sąmatoje nurodytų įkainių tikrumo, nes nėra aišku, iš kur gauti sąmatoje nurodyti įkainiai ir darbų apimtys, ypač įvertinus tai, jog 2023 m. balandžio 5 d. turto apžiūros akte nurodytas 6,03 kv. m sienos apmušalų plotas, o sąmatoje apskaičiuotas atlyginimas už 51,30 kv. m sienų apmušalų keitimą, taip pat neaišku, kokiu pagrindu atlyginta už baldų permontavimą (94 Eur), nors žalos apžiūros akte nėra nurodyti jokie baldai. Atsakovų vertinimu, tokia sąmata apskritai nėra laikoma dokumentu, o kartu ir rašytiniu įrodymu, nes nėra pasirašyta.
18.7. Atsakovai tvirtina, kad ieškovė nepagrįstai iš atsakovų prašo priteisti ieškovės nepagrįstas ir piktnaudžiavimo bei nepagrįsto praturtėjimo požymių turinčias 447,70 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už vos 3 puslapių (1 322 žodžių) tipinį ieškinį. Be to, į išlaidas yra įtrauktas 77,70 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestis, nors šių išlaidų ieškovė apskritai nepatyrė, nes kaip PVM mokėtoja atgavo PVM „per užskaitą“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių
22. Byloje nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimo sutartimi apdraudė V. V. butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Draudimo sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2024 m. vasario 9 d. 2023 m. kovo 12 d. butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo užlietas. 2023 m. balandžio 5 d. ieškovės užsakymu UAB „Smart Claims“ atliko buto apžiūrą, nustatė užliejimo mąstą ir priežastį, turto apžiūros akte nurodė, kad aplietas kambarys ir koridorius iš viršuje esančio buto Nr. 13. Prieš tai, t. y. 2023 m. kovo 13 d., apžiūros aktą sudarė ir namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administruojanti daugiabučio namo savininkų bendrija, konstatavusi, kad vieta, kur lašėjo bute Nr. 12, susijusi su buto Nr. 13 vidaus vandentiekiu, namo bendrijai priklausantis stovas, esantis bute Nr. 12, buvo sausas ir aplink jį buvo sausa, buto Nr. 13 gyventojai apžiūrėti buto neleido (aktą pasirašė bendrijos santechnikas ir šilumininkas A. Š., namo bendrijos valdybos pirmininkas D. R. ir buto Nr. 12 gyventojas V. V.). Remdamasi nustatyta žalos vieta ir jos apimtimi, ieškovė apskaičiavo 1 769,41 Eur nuostolius ir atitinkamą 1 709,41 Eur draudimo išmokos dydį (60 Eur išskaita, 0 Eur nusidėvėjimo suma), šią išmoką 2023 m. balandžio 19 d. sumokėjo draudėjui. Ieškovė kreipėsi į buto Nr. 13 savininkus kaip už įvykį atsakingus asmenis – atsakovus D. Č. ir N. Č. – dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Atsakovai nesutiko su tuo, kad yra atsakingi už draudžiamojo įvykio metu sukeltą žalą, todėl patirtų nuostolių regreso tvarka ieškovei neatlygino.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
23. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų N. Č. ir D. Č. lygiomis dalimis 1 709,41 Eur (iš kiekvieno atsakovo po 854,70 Eur) žalos atlyginimą, solidariai 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, padarė išvadą, kad nenustatyta, jog buto Nr. 13 užliejimą sąlygojo neteisėti atsakovų veiksmai, atitinkamai nėra nustatytas ir priežastinis žalos ir atsakovų veiksmų dėl jos ryšys. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju nebuvo rastas vandens pratekėjimo į butą Nr. 12 židinys ir nebuvo nustatyta tiksli tokio pratekėjimo priežastis, o išvada, kad vanduo tekėjo iš buto Nr. 13, yra paremta vien prielaida.
24. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo atveju nebuvo rastas vandens pratekėjimo židinys. Apeliacinį skundą ieškovė motyvuoja tuo, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovų buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šias aplinkybes, ieškovės nuomone, patvirtina santechniko S. Š. surašytas apžiūros aktas, turto apžiūros aktas, surašytas ieškovės užsakymu, pranešimas apie įvykį, liudytojo (santechniko) S. Š. 2024 m. spalio 21 d. ir liudytojo (apipilto buvo savininko) V. V. 2024 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Taip pat ieškovė pažymi, kad ji neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovų patalpų. Ieškovės nuomone, ji įrodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101⁵ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.101⁵ straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
27. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).
28. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
30. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).
31. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, būtent ieškovė, siekdama atsakovų civilinės atsakomybės, turi pareigą pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad pratekėjusio vandens šaltinis buvo atsakovų bute ir kad tokiu šaltiniu negalėjo būti namo bendrojo naudojimo objektai arba kitų asmenų valdomos patalpos, t. y. kiti šaltiniai.
32. Ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad buto Nr. 12 užliejimo šaltinis yra viršuje esantis butas Nr. 13, be to, byloje nėra nustatyta, kad apliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo objektų ar dėl kituose butuose esančios inžinerinės įrangos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigia apeliantė, nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad buto Nr. 12 užpylimo židinys yra būtent viršuje esantis butas Nr. 13, o ne kiti šaltiniai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vakarą buvo apžiūrėtas butas Nr. 13, patikrintas namo bendrijai priklausantis vandentiekio stovas, esantis 13 bute. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pats stovas buvo sausas ir aplink jį buvo sausa. Tačiau vien ši aplinkybė negali patvirtinti, kad buto Nr. 12 užliejimo šaltinis yra viršuje esantis butas Nr. 13, nes kitų galimų šaltinių (be bendrijai priklausančio vandentiekio stovo, esančio 13 bute) nei ieškovė, nei trečiasis asmuo netikrino. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas, t. y. bendrijos pirmininkas D. R., patvirtino, kad kiti butai nebuvo apžiūrėti, o liudytojas (santechnikas) S. Š. įvykio vakarą name apskritai nebuvo pasirodęs. Nors pats liudytojas S. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis buvo atvykęs į įvykio vietą tiek 2023 m. kovo 12 d. vakare, tiek 2023 m. kovo 12 d., tačiau liudytojo S. Š. parodymus apie tai, kad jis į įvykio vietą buvo atvykęs 2023 m. kovo 12 d., paneigia tiek bendrijos pirmininko D. R., tiek buto Nr. 12 savininko V. V., tiek ir bute Nr. 13 gyvenančių L. Č. (atsakovų sūnus) ir G. Č. parodymai apie tai, kad 2023 m. kovo 12 d., t. y. įvykio vakarą, apžiūrėti buto Nr. 13 buvo atėję tik buto Nr. 12 savininkas V. V. ir bendrijos pirmininkas D. R..
33. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad vanduo bute Nr. 12 lašėjo per vidurį kambario, virš tos vietos nėra jokio bendro naudojimo vandentiekio, tik 13 buto virtuvė, ši vieta, kur vanduo lašėjo, būtent susijusi su 13 buto vidaus vandentiekiu. Ieškovė pažymi, kad šias aplinkybes nurodė ir liudytojas S. Š. 2024 m. spalio 21 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigdamas, kad toje vietoje, kur vanduo lašėjo į butą Nr. 12, bendrų komunikacijų nebuvo, (0:25:35). Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktus liudytojo S. Š. paaiškinimus, pažymi, kad liudytojas nurodė, jog buvo padaryta tik prielaida ir tai buvo jo asmeninė nuomonė, kad toje vietoje, kur lašėjo vanduo į butą Nr. 12, bendrų komunikacijų nebuvo. Atsakovų atstovui uždavus tikslinamąjį klausimą, ar 2023 m. kovo 13 d. apžiūros akte, kurį pasirašė pats S. Š., nurodyta aplinkybė, kad „vieta, kur vanduo lašėjo 12 bute, yra susijusi su 13 buto vidaus vandentiekiu“ yra spėjimas, ar kategoriškas teiginys, liudytojas S. Š. negalėjo patvirtinti, kad vandens lašėjimo vieta yra neabejotinai susijusi buto Nr. 13 vidaus vandentiekiu, teigdamas, kad tokia sąsaja tik galima.
34. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad liudytojas S. Š. nurodė, jog labiau tikėtina, kad apliejimas įvyko iš atsakovų buto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. Š. nurodė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog buto Nr. 12 užpylimo židinys yra viršuje esantis butas Nr. 13, tikimybė, liudytojo teigimu, yra ne didesnė kaip 50 proc. Būtina pažymėti ir tai, kad teismo posėdžio metu S. Š. patvirtino, jog, praėjus savaitei po įvykio, apžiūrėjęs 13 butą pradėjo abejoti savo prielaida dėl užpylimo šaltinio buvimo bute Nr. 13, nes nerado jokių vandens pratekėjimo požymių, taip pat bute nepastebėjo jokių taisymo, tvarkymo ar keitimo objektų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojo S. Š. parodymai, kuriais apeliaciniame skunde remiasi ieškovė, nėra pakankami padaryti išvadą apie tikrąjį vandens nutekėjimo šaltinį.
35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. Š. papildomai nurodė, kad name buvo ir kitų butų užpylimo atvejų, kai įvykus vandens avarijai aukštesniame bute (paskutinis įvykis buvo 4 aukšte) užpylimo požymių buvo matyti tik antrame ir pirmame aukštuose esančiuose butuose. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad trūkus vamzdžiui galėjo būti apsemti nebūtinai po juo esantys butai, yra nepaneigta. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, trečiojo asmens atstovas teigė, kad kiti butai įvykio metu nebuvo apžiūrėti. Tai suteikia pagrindą teigti, kad buto užpylimo šaltinis gali būti ne tik tiesiogiai viršuje esantis butas, bet ir aukščiau esantys objektai. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausto atsakovo, liudytojų L. Č., S. Š., D. R. parodymai suponuoja išvadą, kad pats namas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra probleminis, ir tai ne pirmas atvejis, kai butuose drėksta sienos, lubos ar grindys.
36. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius, kad atmestinas variantas, jog užliejimas įvyko nuo stogo ir lietaus. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš apklaustų liudytojų nė vienas negalėjo patvirtinti, kad įvykio metu lauke lijo, tačiau negalėjo tiksliai pasakyti, kokios tuo metu buvo oro sąlygos (pvz., tirpo sniegas). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovų N. Č. ir D. Č. atstovas advokato padėjėjas P. M. paaiškino, kad iš ginčo namo stogo plano matyti, kad ten, kur šlampa, yra lietaus nuotekų vamzdis. Taigi, nepaneigta galimybė, kad vandens nubėgimo priežastis (šaltinis) buvo ne atsakovų butas, o kiauras stogas, juolab kad įvykio vakarą virš buto Nr. 13 esantys butai nebuvo apžiūrėti.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, užliejimo šaltinis yra aukščiau esančiame atsakovų valdomame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kaip minėta, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, būtent ieškovė, įrodinėdama, jog draudėjo butas buvo užlietas iš atsakovams priklausančio buto, turi įrodyti, kad užliejimo židinys yra viršuje esančios atsakovų patalpos, o ne kiti šaltiniai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios teisme, nei teikdama apeliacinį skundą nepateikė konkrečių įrodymų, nenurodė objektyvių nenuginčytinų aplinkybių, iš kurių būtų galima nuspręsti, kur yra tikslus Nr. 12 buto užliejimo šaltinis ir kas būtent sąlygojo minėto buto užliejimą. Ieškovė, teigdama, kad apdraustas butas buvo aplietas iš viršuje esančio buto Nr. 13, nenurodė, kokius būtent neteisėtus veiksmus (neveikimą) atliko atsakovai. Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nepatvirtina aiškios vandens pratekėjimo vietos ir vandens tekėjimo fakto iš atsakovams priklausančio būsto, o ne iš kitų galimų šaltinių, pavyzdžiui, kitų butų, bendro naudojimo vamzdynų, pastato stogo ir pan. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad buto Nr. 12 sienos, grindys buvo paveiktos drėgmės, tačiau neįrodo ir neleidžia daryti net labiau tikėtinos išvados, kad vanduo į ginčo butą pateko iš aukščiau esančių atsakovų patalpų.
38. Byloje pateiktų duomenų visuma nepagrindžia ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad butas Nr. 12 buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. 13 patalpų, o išvadą dėl draudžiamojo įvykio priežasties ieškovė padarė faktiškai netirdama aplinkybių ir remdamasi iš esmės tik 2023 m. kovo 13 d. trečiojo asmens sudarytu aktu, kuriame nurodyta, jog „vieta, kur 12 bute lašėjo, yra susijusi su 13 buto vidaus vandentiekiu“. Trečiojo asmens vadovo teigimu, šią aplinkybę nustatė bendrijos santechnikas S. Š.. Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. Š. šios aplinkybės negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti.
39. Lietuvos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, t. y. įstatymu nustatyta draudiko pareiga būti aktyviam administruojant draudžiamąjį įvykį. Draudikui tenka įrodinėjimo, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų, siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę, našta (CK 6.249 straipsnis ir CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011). Liudytojas I. D., „Smart Claim“ žalų ekspertas, kuriam ieškovės užsakymu buvo pavesta užduotis nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, surinkti duomenis, išsiaiškinti užliejimo priežastį, 2023 m. balandžio 5 d. apžiūrėjęs butą Nr. 12, surašė turto apžiūros aktą, dokumente nurodė, kad „apliejimas iš viršutinio 13 buto. Aplietas kambarys ir koridorius“. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu I. D. paaiškino, kad minėtame turto apžiūros akte įvykį aprašė būtent taip, nes buvo nustatyti pažeidimai virš durų staktos (virš staktos atsilupę tapetai), pabanguvios grindys, o kadangi viršuje yra butas Nr. 13, padarė galimą išvadą (prielaidą), kad apliejimas įvyko iš buto Nr. 13, kitų butų neapžiūrėjo. Taigi, tiek liudytojas S. Š. (bendrijos santechnikas), tiek I. D. (ieškovės užsakytas „Smart claims“ ekspertas) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslios vandens tekėjimo priežasties nenustatė, o galimą išvadą, kad apliejimą sąlygojo viršutinis butas, padarė tik remdamiesi tikėtina prielaida dėl vandens tekėjimo židinio iš viršutinio buto. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, būdama draudimo srities profesionalė, nepateikė byloje pakankamų ir objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą pripažinti nustatyta aplinkybę, kad draudėjo bute įvykusio draudžiamojo įvykio priežasties šaltinis buvo bute Nr. 13, ir išsklaidytų abejones dėl bendro naudojimo objektų, kaip galimų apliejimo šaltinių, egzistavimo.
40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek S. Š. (bendrijos santechnikas), tiek I. D. („Smart claims“ ekspertas) į butą Nr. 13 nepateko, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2023 m. kovo 12 d., t. y. įvykio vakarą, tiek V. V., tiek bendrijos pirmininkas D. R. į butą Nr. 13 buvo nuėję. Juos bute gyvenantys L. Č. (atsakovų sūnus) ir G. Č. ne tik įleido, bet ir netrukdė butą apžiūrėti. Tiek liudytojas V. V., tiek trečiojo asmens atstovas D. R. patvirtino, kad jokio pratekėjimo iš buto Nr. 13 nematė. To nenustatė ir bendrijos santechnikas, kuris, kaip minėta, apžiūrėjęs butą Nr. 13 po savaitės, ne tik nenustatė, kad iš šio buto buvo tekėjęs vanduo, bet taip pat nematė ir jokių santechnikos taisymo ar keitimo požymių. Taigi, byloje nustatyta, jog atsakovams priklausančio buto Nr. 13 patalpose įvykio vakarą vandens pratekėjimas nebuvo užfiksuotas.
41. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad byloje nėra ginčo (tai užfiksuota ir 2023 m. kovo 13 d. apžiūros akte) dėl to, kad įvykio vakarą (2023 m. kovo 12 d.) buvo sušlapusi greta buto Nr. 13 esanti namo laiptinės siena, tačiau šios aplinkybės priežastis taip ir nebuvo nustatyta. Remiantis atsakovo N. Č. paaiškinimu, jo buto Nr. 2 plane pažymėta vieta yra bendro naudojimo vamzdynas ir ši vieta yra arti pratekėjimo vietos, pažymėtos 0,56, kurią, kaip vandens bėgimo židinį, nurodė liudytojas V. V.. Be to, kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojas S. Š., bendro naudojimo stovas yra šachtoje, todėl, jei būna pratekėjimas, šlampa žemesnių butų sienos, bet nebūtinai visų. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ir šiuo ginčo atveju vandens pratekėjimą galėjo sąlygoti kitos, su atsakovų bute esančiu vidaus vandentiekiu nesusijusios, priežastys.
42. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymas yra gana plačiai išanalizuotas, formuojama praktika, kad tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo procese principas kvalifikuojant ginčo santykius ir atliekant teisinį vertinimą nepriimtinas, nes civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).
43. Kaip minėta, tiesioginių įrodymų, kad buto Nr. 12 užliejimo šaltinis yra atsakovų bute Nr. 13, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, visumos įrodymų nepakanka konstatuoti esant labiau tikėtinai išvadai, kad apdrausto buto užliejimo šaltinis buvo būtent atsakovų bute, todėl pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu negalima daryti pagrįstos išvados, kad draudėjui priklausančio buto užliejimo šaltinis buvo atsakovams priklausantis butas ir kad dėl šio užliejimo atsiradę nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovų, kaip patalpų savininkų, neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad atsakovai nesugebėjo naudotis jiems priklausančiu turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos tretiesiems asmenims. Taigi, atsakovų kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos nėra (CK 6.246–6.248 straipsniai.).
44. Kadangi civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas jos sąlygas, o bent vienos iš jų nesant civilinė atsakomybė negalima, nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusios žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo neanalizuojamas ir apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žala ir jos dydžiu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bei įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir byloje nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą. Tai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės įrodinėtos žalos, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentų visuma nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytų argumentų dėl ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo.
47. Atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.