Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės - Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31016-19, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2019 m. liepos 20 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) neteisėtai, atvirai, matant namuose buvusiai D. K., kuri pasakė, kad jo neįsileis į butą, spyriu išlaužė D. K. priklausančio buto durų užraktą ir įėjo į vidų prieš savininkės valią, taip neteisėtai įsibrovė į D. K. priklausantį butą, neteisėtai pažeisdamas kito žmogaus būsto neliečiamumą.

Be to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, neteisėtai įsibrovęs į D. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje plūsdamasis necenzūriniai žodžiais užsimojo kumščiais prieš D. K. šaukdamas, kad ją užmuš ir padegs; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajai D. K. nubėgus į kitą kambarį, nuėjo į buto virtuvę, kur atsuko dujų balioną ir žiebtuvėliu uždegė iš atsukto baliono sklindančias dujas, taip padegdamas duris ir sienos tapetus, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti D. K. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.

V. V. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas 165 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2019-07-20 kartu su D. K. gėrė alkoholį jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Daiva yra jo draugė, kartu vartoja alkoholį, susitinka išgerti, daugiau nieko. Pas ją negyvena, tik kartais užeina į svečius. Kai buvo pas ją ir kartu išgėrinėjo, nesipyko, konflikto nebuvo. Kai baigėsi alkoholis, jis išėjo iš jos buto, nuėjo į tualetą, kuris yra lauke. Jau norėjo eiti namo, bet dar buvo pas D. alkoholio, todėl nusprendė grįžti. Kai grįžo, durys į D. butą buvo užrakintos. Beldė į duris. D., būdama bute, pasakė, kad neįsileis jo. Tada išspyrė duris ir įėjo į vidų. Buvo supykęs, suirzęs, kad jo neįsileidžia. Būdamas buto viduje, šaukė ant jos, kad ją užmuš, vadino necenzūriniais žodžiais, buvo piktas. Ji prašė, kad jis išeitų, tačiau neketino išeiti. Užsimojo prieš ją kumščiais, norėjo trenkti, tačiau ji nubėgo į kitą kambarį, nespėjo jai suduoti, nors ketino. Pradėjo daužyti virtuvėje esančius indus. Pamatė virtuvėje, kad stovi dujų balionas, neprijungtas prie dujinės viryklės. Atsuko dujų balioną ir iš jo pradėjo veržtis dujos. Jis prikišo žiebtuvėlį su degančia ugnimi, dujos užsidegė ir ugnies kamuolys uždegė duris ir tapetus koridoriuje. Norėjo D. taip pagąsdinti, šaukė, kad ją padegs. Dujų balionas buvo netoli durų, kurios užsidegė. Būdamas stipriai neblaivus nepagalvojo apie pasekmes, nekontroliavo savo veiksmų. Visą laiką rėkavo bute, kad užmuš D., buvo supykęs ant jos, siekė, kad ji išsigąstų. Kai užsidegė durys ir tapetai, puolė jų gesinti, prirūko pilnas butas, užpylė vandenį, kad ugnis neišplistų ir nepadarytų daugiau žalos. Ir pats išsigando tokios ugnies iš baliono, jį užsuko. Kai užgesino duris ir sienas, D. virtuvėje nebuvo. Ji atėjo, kai jau sienos ir tapetai nebedegė. D. garsiai šaukė ir bandė išbėgti iš buto. Jis laikė, kad ji nebėgtų, norėjo, kad pamatytų, koks jis supykęs ir ką gali jai padaryti. Paskui ją paleido ir išėjo iš buto. Kai išėjo iš buto niekas nebedegė, buvo viskas užgesę, nes užpylė ant degančių durų ir tapetų vandens. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. Grasino D. ir nežino, kaip būtų pasielgęs, nes buvo neblaivus. Kad parodytų D. savo grasinimų realumą, šaukė, daužė indus, padegė dujas. Nepagalvojo, kad galėjo sprogti dujų balionas ir padaryti kam nors daugiau žalos, tiks dabar, išsiblaivęs supranta kaip negerai ir pavojingai pasielgė. Mano, kad jo veiksmas turėjo įtakos alkoholis, nes tą dieną buvo išgėręs jo nemažai, jautėsi smarkiai apgirtęs (b. l. 101-102).

Nukentėjusiosios D. K. parodymais, kuriais ji parodė, kad 2019-07-20, apie 18.30 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) sav., atėjo pažįstamas V. V.. Beldė į duris, bet ji neatidarė. Tuomet išlaužė medinių buto durų užraktą ir pateko į vidų. Stovėdamas koridoriuje ją plūdo žodžiais šliundra, kekšė, iškrypėlė. Ji prašė, kad jis išeitų. V. V. užsimojo prieš ją kumščiais, šaukdamas: „Tu man neaiškink, kaip tau duosiu, sudeginsiu tave“. Ji nubėgo į kitą kambarį. V. V. padegė koridoriuje sintetinius sienų apmušalus, nuėjęs į virtuvę atsuko dujų balioną nuolat šaukdamas, kad ją užmuš,daužė virtuvinius indus. Ji labai išsigando, bijojo dėl savo gyvybės, nes įsitikinusi, kad V. V. gali ją užmušti ar sužaloti. Norėjo išbėgti iš buto, tačiau V. V. jos neišleido. Pradėjo labai garsiai šauktis pagalbos. Galimai išsigandęs jos riksmo ir kad gali išgirsti kaimynai, jis iš buto pasišalino. Papildomai D. K. parodė, kad V. išlaužęs duris įsiveržė į jos namus prieš jos valią. Ji nubėgo į kitą kambarį, nes jo bijojo, matė, kad jis agresyviai nusiteikęs. Būdama kitame kambaryje išgirdo triukšmą: jis mėtė virtuvėje daiktus, plūdosi, šaukė, kad ją sudegins, uždegs viską. Ji įėjo į virtuvę, nes išgirdo, kad V. išėjo. Nuėjusi pamatė, kad V. V. uždegė koridoriuje sienų apmušalus, taip pat lauko duris. Pamatė, kad buvo atsuktas dujų balionas, šiek tiek jautėsi dujų kvapas. Labai išsigando. Nors atvira liepsna durys ir tapetai nedegė, tačiau nuo tapetų rūko dūmai, durys buvo aprūkę. Ji labai išsigando ir išbėgo į lauką šaukti pagalbos. V. jau nebebuvo nei kieme, nei bute, turbūt buvo pabėgęs. Labai išsigando dėl savo gyvybės, įsitikinusi, kad V. V. gali ją užmušti ar sužaloti, padegti. Po to, praėjus kažkuriam laikui, jau buvo savo namuose, tapetai neberūko, atėjo V. Ji išsigando, norėjo išbėgti iš buto, tačiau V. V. neišleido. Ji pradėjo labai garsiai šauktis pagalbos, jis pasakė: ,,Tylėk, užmušiu“. Ji vis tiek garsiai šaukė ir jis, galimai išsigandęs jos riksmo ir, kad gali išgirsti kaimynai, iš buto pasišalino. Bijojo dėl savo gyvybės ir sveikatos, suprato, kad V. grasinimai yra realūs. Prieš tai su V. nebuvo susipykę, nežino, kodėl jis taip pasielgė. Apgadintas duris ir tapetus vertina kaip mažareikšmę žalą, nes tapetai seni, durys taip pat nebenaujos, todėl civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 27-29; 31-32; 33).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota įvykio vieta - butas Nr. 7, antrame dviejų aukštų mūrinio namo aukšte adresu (duomenys neskelbtini). Durys į butą medinės, apkaltos rudos spalvos dirbtine oda. Durų stakta ties užraktu sulaužyta. Durų varčioje įleista spyna bei durų varčia sulaužytos. Dirbtinė oda ties durų rankena apdegusi ir apanglėjusi. Siena buto koridoriaus viduje ties įėjimo durimis išklijuota vadinamąja „izopleno“ danga. Apmušalai ties durimis apdegę, matyti išdegęs plotas 0,5 x 0,2 m. Paties dujų baliono nematyti. Apžiūrint įvykio vietą daugiau tiriamam įvykiui reikšmingų detalių nepastebėta, niekas nepaimta (b. l. 16-24).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus laikytina įrodytu, kad V. V. 2019 m. liepos 20 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, atvirai, matant namuose buvusiai D. K., kuri pasakė, kad jo neįsileis į butą, spyriu išlaužė D. K. priklausančio buto durų užraktą ir įėjo į vidų prieš savininkės valią, taip neteisėtai įsibrovė į D. K. priklausantį butą, neteisėtai pažeisdamas kito žmogaus būsto neliečiamumą. Be to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, neteisėtai įsibrovęs į D. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje plūsdamasis necenzūriniai žodžiais užsimojo kumščiais prieš D. K. šaukdamas, kad ją užmuš ir padegs; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajai D. K. nubėgus į kitą kambarį, nuėjo į buto virtuvę, kur atsuko dujų balioną ir žiebtuvėliu uždegė iš atsukto baliono sklindančias dujas, taip padegdamas duris ir sienos tapetus, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti D. K. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Atsižvelgiant į tai, jo padarytos veikos atitinka ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl visų padarytų nusikalstamų veikų yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti V. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pripažinti V. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti subendrintą bausmę - viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant galutinę bausmę - viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomomis bausmės rūšimis ir jų dydžiais (b. l. 106-109; 110-11).

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Parenkant bausmės dydžius už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai atsižvelgtina į tai, kad V. V. padarė dvi baigtas tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, neteistas (b. l. 41-42), administracine tvarka baustas (b. l. 43-44), nedirbantis (b. l. 45), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 46), Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas kaip uždaro būdo, neturintis savo nuosavo gyvenamojo būsto, piktnaudžiaujantis alkoholiu, gyventojų tarpe mažai matomas, bendruomenės veikloje nedalyvaujantis, bedarbis, turintis negalią (b. l. 49; 50), Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2014-11-20 iki 2014-11-27, dgn.: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; absistencijos būklė su delyru (b. l. 52), Rokiškio psichikos sveikatos centre registruotas, dgn.: lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (b. l. 58). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2019 nurodyta, kad V. V. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu , po jų padarymo ir šiuo metu pagal savo psichikos būklę galėjo suvokti pavojingą savo veikos pobūdį ir galėjo bei gali savo veiksmus valdyti. Jis šiuo metu nėra pavojingas visuomenei, jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (b. l. 83-84). Jo atžvilgiu yra po vieną jo padarytose veikose atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai ir jų dydis už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų, teismo vertinimu, bus tinkamos, atitiks bausmės paskirtį, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus, bei neprieštaraus teisingumo principui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintinos jas sudedant iš dalies, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirtina V. V. subendrinta bausmė – viešieji darbai 9 mėnesiams.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, V. V. kaltę pripažįsta, todėl jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d.).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu V. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam V. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-105) paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

- pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam viešųjų darbų bausmę 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi V. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad jam yra paskirta galutinė viešųjų darbų bausmė 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam V. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti V. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.