- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- I2-3420-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01508-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- M. A. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. L. (M. A. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas M. A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 171-64 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. L.“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1–2) ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą išnagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjo teigimu, atsakovas priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti jam nacionalinę vizą netinkamai įvertinęs pateiktus dokumentus. Departamentas teigė, kad patalpos, kuriose įregistruota pareiškėjo įmonė, yra netinkamos. Tačiau minėtos patalpos ir nebūtų naudojamos, kadangi jau yra sudaryta sutartis dėl kitų patalpų. Departamentas pareiškėjo papildomai teiktų dokumentų nepriėmė.
3. Departamento teigimu, įmonės įstatai buvo pasirašyti kito asmens, nors pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 14 d. yra įmonės direktorius. Pareiškėjas paaiškina, jog jis suteikė kitam asmeniui įgaliojimą pasirašyti jo vardu, kitaip kitas asmuo ir negalėtų pasirašyti įstatų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė el. paštą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškina, kad jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kad ši jam padėtų pateikti ir užpildyti dokumentus dėl vizos, todėl ir buvo nurodytas minėtas el. pašto adresas.
5. Departamentas nurodė, kad pareiškėjo pagrindinis vykimo tikslas buvo (duomenys neskelbtini) ir jis turėjo vykti ten verslo tikslais. Pareiškėjas pažymi, kad jis (duomenys neskelbtini) susitvarkė reikalus, vėliau atvyko tvarkyti reikalų į Lietuvą. Išduotos vizos į (duomenys neskelbtini) nedraudžia keliauti į kitas Šengeno šalis.
6. Departamentas tikina, kad tam tikri dokumentai buvo pasirašyti, kai pareiškėjas dar nebuvo Lietuvoje. Skunde paaiškinama, kad procesas dėl vizos prasidėjo dar pareiškėjui neatvykus į Lietuvą. Teisininkai jam atsiuntė dokumentus, kuriuos jis pasirašė nuotoliniu būdu.
7. Be to, Departamentas nurodė, kad darbo sutarties sudarymo data – 2019 m. spalio 9 d., o prašymas dėl vizos pateiktas 2019 m. rugsėjo 25 d. Pareiškėjas paaiškina, kad darbo sutartyje buvo sąmoningai nurodyta minėta data, kadangi viza išduodama per dvi savaites. Taip pat darbo sutartyje buvo nurodyta, jog pareiškėjas pradės dirbti, kai gaus vizą.
II
1. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 48–51).
2. Atsakovas paaiškina, jog pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą verslo pagrindu. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginčijamu Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, kadangi pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į šias aplinkybes ir padarytos šios išvados:
2.1. UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), kurioje pareiškėjas turėjo dirbti, t. y. kurios pagrindu pareiškėjas kreipėsi dėl nacionalinės vizos, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) įregistruota 2018 m. rugsėjo 26 d., Bendrovės įstatinis kapitalas yra 28 000 Eur. Bendrovės steigėja yra Lietuvos Respublikos pilietė A. M., kuri nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 1 d. buvo Bendrovės direktore. Departamentas taip pat pažymi, jog nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. Bendrovės direktoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini) pilietis A. A., o nuo 2018 m. lapkričio 14 d. – pareiškėjas. 2018 m. lapkričio 19 d. Bendrovės akcininkais tapo (duomenys neskelbtini) piliečiai M. L. ir pareiškėjas;
2.2. Tą pačią dieną Departamento Klaipėdos skyriui prašymą išduoti nacionalinę vizą ir kitus dokumentus dėl vizos išdavimo teisėtos veiklos Bendrovėje pagrindu taip pat pateikė ir Bendrovės akcininkas M. L. Todėl pareiškėjo ir minėto asmens prašymai buvo nagrinėjami kartu;
Šalies argumentai
2.3. M. L. ir pareiškėjas prašymus išduoti nacionalines vizas pateikė 2019 m. rugsėjo 25 d., o Bendrovė JAR įregistruota 2018 m. rugsėjo 25 d., t. y. likus vienai dienai iki Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Aprašas) 70.10 papunktyje numatytos sąlygos, kas sudaro pagrindą įtarimui, kad užsieniečių prašymai ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami siekiant tik formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti;
2.4. Deklaruojami bendrovės veiklos tikslai ir rūšys – medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba, medicinos ir ortopedinių prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį;
2.5. Bendrovės registracijos ir buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Departamento turimais duomenimis, šiuo adresu esanti patalpa – tai 16,7 kv. m negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), kuris nuosavybės teise priklauso Bendrovės steigėjai A. M. Minėtą adresą A. M. naudoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų steigimui (įsteigė daugiau kaip 190 įmonių), kurių akcijos vėliau yra parduodamos užsieniečiams, siekiantiems gauti nacionalinę vizą ir tokiu būdu legalizuotis Šengeno erdvėje;
2.6. Prieš priimant ginčijamą Sprendimą, 2019 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas buvo apklaustas raštu. Pildydamas apklausos lapą, prie klausimo „Nurodykite Jūsų įmonės pavadinimą, įstatinio kapitalo dydį, akcijų kiekį, jų nominalią vertę ir adresą, kurio registruota įmonė“, kaip Bendrovės adresą pareiškėjas nurodė naują Bendrovės adresą – (duomenys neskelbtini), į klausimą „Nurodykite adresą, kuriuo Jūsų įmonė vykdo (vykdys) veiklą“ nurodė tą patį adresą. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog prieš 4 dienas pasirašė sutartį, tačiau nepateikė jokio papildomo dokumento (pvz., nuomos sutarties), taip pat nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl Bendrovė nurodytu adresu neregistruota. Departamento duomenimis, šiuo adresu esantis pastatas – tai administracinis-komercinis pastatas, nuosavybės teisė priklausantis UAB (duomenys neskelbtini);
2.7. Pareiškėjo dokumentuose nurodytu Bendrovės registracijos ir buveinės adresu yra steigiamos įmonės, kurios šį adresą taip pat nurodo ir kaip savo buveinės adresą, todėl ši patalpa (garažas) negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, o pareiškėjas, būdamas Bendrovės akcininku ir direktoriumi, nesiekė šio Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti;
2.8. Kartu su prašymu nacionalinei vizai gauti pareiškėjas Departamentui pateikė Bendrovės įstatus, kuriuos 2019 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu parašu pasirašė A. M., nors nuo 2018 m. lapkričio 14 d. Bendrovės direktorius yra pareiškėjas;
2.9. Pareiškėjos pateiktame JAR elektroniniame sertifikuotame išraše, nurodytas Bendrovės kontaktinis elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini) – yra Bendrovės steigėjos A. M. el. pašto adresas;
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas yra susijęs su asmeniu, sietinu su įmonių steigimu ir įmonių akcijų pardavimu užsieniečiams.
2.10. Į Šengeno erdvę pareiškėjas atvyko su (duomenys neskelbtini) konsulinės įstaigos (duomenys neskelbtini) išduota daugkartine Šengeno viza. Su šia viza jis 2019 m. rugsėjo 18 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), tai patvirtina pase esantis Šengeno išorės sienos kirtimo spaudas. Ši viza išduota verslo tikslu į (duomenys neskelbtini). Identiškos aplinkybės nustatytos ir dėl M. L. atvykimo. Departamento vertinimu, tai sudaro pagrindą įtarimams, kad pareiškėjas verslo tikslu į (duomenys neskelbtini) gautas Šengeno vizas panaudojo ne tuo tikslu, kurį nurodė prašydami išduoti šias vizas, t. y. išduotas Šengeno vizas panaudojo atvykimui į Lietuvos Respubliką ir prašymų išduoti jiems nacionalines vizas pateikimui;
2.11. Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė: 2019 m. rugpjūčio 19 d. Bendrovės akcijų pasirašymo sutartį Nr. 1; 2019 m. rugpjūčio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą dėl Bendrovės įstatų pakeitimo; 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės balansą (ataskaitos sudarymo data 2019 m. balandžio 30 d.) bei pelno (nuostolių) ataskaitą (ataskaitos sudarymo data 2019 m. balandžio 30 d.). Šie dokumentai buvo sudaryti Vilniuje ir juos pasirašė patys M. L. ir pareiškėjas, t. y. jų parašai originalūs, o ne autorizuoti elektroniniai parašai, be to, šiuose dokumentuose nėra nuorodų į tai, kad jie galėjo būti sudaromi ne Lietuvos Respublikoje. Departamento turimais duomenimis, kai buvo sudaryti ir pasirašyti minėti dokumentai M. L. ir pareiškėjas į Šengeno erdvę (taip pat ir Lietuvos Respubliką), atvykę nebuvo (šią aplinkybę patvirtina spaudai pase). Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra rimtas pagrindas įtarimams, jog M. L. ir pareiškėjas negalėjo pasirašyti pateiktų Bendrovės dokumentų (į Šengeno erdvę 2019 metais atvyko tik 2019 m. rugsėjo 18 d.). Šios nustatytos aplinkybės savaime apibūdina užsieniečių – Bendrovės akcininkų – veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, bei sudaro pagrindo įtarimams, kad prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami, siekiant tik formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti bei papildomai sudaro pagrindo abejoti dėl jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla kaip Bendrovės akcininkui;
2.12. Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas taip pat pateikė darbo sutartį, pagal kurios 1.2 papunktį jis yra priimamas dirbti Bendrovėje direktoriumi. Šios darbo sutarties sudarymo data – 2019 m. spalio 9 d., o prašymas išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 25 d. M. L. pateiktos darbo sutarties numeris – taip pat 01;
2.13. Nuo Bendrovės įsteigimo dirbančių darbuotojų nėra, kas taip pat sudaro pagrindą įtarimams, kad prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami siekiant tik formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti bei sudaro pagrindą abejoti dėl pareiškėjo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui;
Departamentas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti reikalavimus daugkartinei nacionalinei vizai gauti ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Todėl atsakovas vertino, jog pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų.
Šalies argumentai
3. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad prideda sutartį dėl naujų patalpų, kurios neva Departamentas nepriėmė, tačiau pareiškėjas net ir su skundu teismui nepridėjo patalpų (esančių (duomenys neskelbtini)) nei nuomos, nei panaudos sutarties. Pridėtas tik sutikimas Bendrovei šiuo adresu registruoti buveinę. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos 2020 m. kovo 12 d. Bendrovės buveinė taip ir liko registruota adresu (duomenys neskelbtini).
4. Kitos skunde nurodomos aplinkybės buvo įvertintos duomenų visumoje. Kiekviena aplinkybė atskirai nebuvo vertinta kaip savarankiškas vizos neišdavimo pagrindas, tačiau vertintos visumoje jos patvirtina ginčijamo sprendimo išvadas, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių Bendrovės veiklos faktinį vykdymą, ketinimą pradėti vykdyti veiklą, verslo vykdymo (plėtros) planus ar pareiškėjo realų ketinimą dalyvauti Bendrovės veikloje Lietuvoje. Pareiškėjo atsakymai į apklausos klausimus, susijusius su Bendrovės veiklos planu, veiklos sutartimis – itin bendro pobūdžio, abstraktūs ir neinformatyvūs. Bendrovėje nėra įdarbintas nei vienas darbuotojas. Departamento manymu, esant tokiai duomenų visumai, pagrįstai nuspręsta, kad aplinkybės, susijusios su Bendroves steigimu, akcijų įsigijimu yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjo tikslų realumo.
Atsakovas taip pat pažymi, kad atsisakymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą savaime neužkerta kelio pareiškėjui dalyvauti įmonės veikloje, pavyzdžiui, pasitelkus įgaliotus atstovus ar kaip įmonės akcininkui ir direktoriui gavus Šengeno vizą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
III
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą išduoti Nacionalinę vizą verslo tikslais. Darbdaviu pareiškėjas nurodė Bendrovę (b. l. 53–57).
2. 2019 m. rugsėjo 25 d. atlikta pareiškėjo apklausa. Iš pareiškėjo apklausos lapo matyti, jog Lietuvoje jis ketina dirbti Bendrovėje, jos įstatinis kapitalas – 28 000 Eur, iš kurių pusė priklauso pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Bendrovė šiuo metu veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), o registruota adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Bendrovė buvo įkurta 2018 m. rugsėjo 26 d., buvęs jos direktorius – A. A. Apklausos lape taip pat nurodyta, jog Bendrovėje dirba 2 asmenys (b. l. 148-149).
3. 2020 m. kovo 12 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, kadangi, Departamento vertinimu, pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (b. l. 136–140).
3.1. Bendrovė JAR įregistruota 2018 m. rugsėjo 26 d., Bendrovės įstatinis kapitalas yra 28 000 Eur. Bendrovės steigėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, kuri nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 1 d. buvo Bendrovės direktore. Nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. Bendrovės direktoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo 2018 m. lapkričio 14 d. – pareiškėjas. Nuo 2018 m. lapkričio 19 d. Bendrovės akcininkais tapo pareiškėjas ir kitas (duomenys neskelbtini) pilietis.
3.2. Tą pačią dieną Departamento Klaipėdos skyriui prašymą išduoti nacionalinę vizą ir kitus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo teisėtos veiklos Bendrovėje pagrindu taip pat pateikė ir Bendrovės akcininkas M. L. Atsižvelgus į tai, kad minėtų užsieniečių pateikti dokumentai yra susiję su Bendrove ir vieno užsieniečio pateikti dokumentai papildo kito užsieniečio dokumentus, pareiškėjo ir minėto asmens prašymai išduoti jiems nacionalines vizas buvo nagrinėjami kartu.
Sprendime pažymėta, jog pareiškėjas ir M. L. prašymus išduoti jiems nacionalines vizas pateikė 2019 m. rugsėjo 25 d., o Bendrovė JAR įregistruota 2018 m. rugsėjo 26 d., t. y. likus vienai dienai iki Aprašo 70.10 papunktyje nustatytos sąlygos. O tai sudarė pagrindą įtarimams, kad užsieniečių prašymai ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami siekiant tik formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.
3.3. Bendrovės veiklos tikslai ir rūšys – medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba; medicinos ir ortopedinių prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį.
3.4. Bendrovės registracijos adresu esanti patalpa – tai 16,70 kv. m negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), kuris nuosavybės teise priklauso Bendrovės steigėjai, kuri, Departamento duomenimis, minėtą patalpą naudoja juridinių asmenų steigimui (įsteigė daugiau kaip 190 įmonių), kurių akcijos vėliau yra parduodamos ir užsieniečiams, siekiantiems gauti nacionalinę vizą ir tokiu būdu legalizuotis Šengeno erdvėje.
Pildydamas apklausos lapą, į klausimą „Nurodykite Jūsų įmonės pavadinimą, įstatinio kapitalo dydį, akcijų kiekį, jų nominalią vertę ir adresą, kurio registruota įmonė“ kaip Bendrovės adresą pareiškėjas nurodė naują Bendrovės adresą – (duomenys neskelbtini), į klausimą „Nurodykite adresą, kuriuo Jūsų įmonė vykdo (vykdys) veiklą“ nurodė tą patį adresą. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog prieš 4 dienas pasirašė sutartį, tačiau nepateikė jokio papildomo dokumento (pvz., nuomos sutarties), taip pat nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl Bendrovė nurodytu adresu neregistruota. Departamentas konstatavo, jog minėtu patalpa, kuri yra naudojama juridiniams asmenims steigti, negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, o pareiškėjas, būdamas jos akcininku ir direktoriumi, nesiekė Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti tinkamas patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti.
Departamentas taip pat nurodė, jog kartu su prašymu nacionalinei vizai gauti pareiškėjas pateikė Bendrovės įstatus, kuriuos 2019 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu parašu pasirašė Bendrovės steigėja, nors nuo 2018 m. lapkričio 14 d. Bendrovės direktoriumi yra paskirtas pareiškėjas. Be to, pareiškėjo pateiktame JAR elektroniniame sertifikuotame išraše nurodytas Bendrovės kontaktinis elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Šis el. pašto adresas yra Bendrovės steigėjos. Todėl, Departamento vertinimu, pareiškėjas yra susijęs su asmeniu, sietinu su įmonių steigimu ir jų akcijų pardavimu užsieniečiams.
3.5. Į Šengeno erdvę pareiškėjas atvyko su (duomenys neskelbtini) konsulinės įstaigos (duomenys neskelbtini) išduota daugkartine Šengeno viza. Su šia viza jis 2019 m. rugsėjo 18 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), tai patvirtina pase esantis Šengeno išorės sienos kirtimo spaudas. Ši viza išduota verslo tikslu į (duomenys neskelbtini). Identiškos aplinkybės nustatytos ir dėl M. L. atvykimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo įtarimams, kad M. L.ir pareiškėjas verslo tikslu į (duomenys neskelbtini) gautas Šengeno vizas panaudojo ne tuo tikslu, kurį nurodė prašydami išduoti šias vizas, t. y. išduotas Šengeno vizas panaudojo atvykimui į Lietuvos Respubliką ir prašymų išduoti jiems nacionalines vizas pateikimui. Departamentas vertino, jog pareiškėjas ir M. L. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. negalėjo pasirašyti pateiktų Bendrovės dokumentų (į Šengeno erdvę 2019 m. jie atvyko tik 2019 m. rugsėjo 18 d.). Šios aplinkybes savaime apibūdina pareiškėjo – Bendrovės akcininko ir direktoriaus – veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, taip pat sudaro pagrindą įtarimams, kad prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami siekiant tik formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti bei papildomai sudaro pagrindą abejoti dėl jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui.
3.6. Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė 2019 m. spalio 9 d. darbo sutartį Nr. 01, pagal kurios 1.2 papunktį jis yra priimamas dirbti Bendrovės direktoriumi. Departamentas Sprendime pažymėjo, jog sutarties sudarymo data – 2019 m. spalio 9 d., o prašymas išduoti jam nacionalinę vizą buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 25 d. Be to, Departamento duomenimis, nuo Bendrovės įsteigimo dirbančių darbuotojų nėra, nors pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 14 d. yra paskirtas Bendrovės direktoriumi, kas taip pat sudarė pagrindą įtarimams, kad prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami siekiant tik formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti bei sudaro pagrindą abejoti dėl jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui.
3.7. Išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo ir įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, Departamento vertinimu, yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti reikalavimus daugkartinei nacionalinei vizai gauti ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų, numatančių, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
IV
1. Byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Departamento Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 3 punktą).
2. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), nuostatos, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Vizų aprašas) nuostatos.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį, turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Taigi nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardytus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2613-822/2015 ir kt.).
Pagal Įstatymo 11 straipsnio l dalį užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Įstatymo 12 straipsnis nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą, 2) nacionalinę vizą. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1–16 punktuose. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas).
Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, atitinkama įstaiga vizos neišduoda.
Sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti, siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
3. Teismas pažymi, kad vien dokumentų Departamentui pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės. Pareiškėjas pateikė prašymą gauti nacionalinę vizą (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 1 punktą). Pareiškėjas prašyme kelionės tikslu nurodė verslą Lietuvoje. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo darbo sutartį su Bendrove (b. l. 90-91), kurioje (jos 7 punkte), be kita ko, nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas (pareiškėjas) pradeda dirbti tada, kai jis gauna nacionalinę vizą. Taigi, šis dokumentas įrodo, kad Bendrovė be direktoriaus (pareiškėjo), kuris niekada nedirbo Bendrovėje, nes iki šiol negavo nacionalinės vizos, realiai nevykdė veiklos. Be to, pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kurioje vietoje Bendrovė, esą, užsiėmė veikla. Departamentas pagrįstai nurodė, kad Bendrovės registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)) esanti patalpa – tai 16,70 kv. m negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), kuris nuosavybės teise priklauso Bendrovės steigėjai, kuri, Departamento duomenimis, minėtą patalpą naudoja juridinių asmenų steigimui (įsteigė daugiau kaip 190 įmonių), kurių akcijos vėliau yra parduodamos ir užsieniečiams, siekiantiems gauti nacionalinę vizą ir tokiu būdu legalizuotis Šengeno erdvėje. Teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 23 d. sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) vystyti veiklą adresu (duomenys neskelbtini), irgi formalus, nes gali būti bet kada atšauktas esant rašytiniam UAB (duomenys neskelbtini) ir/ar įgaliotų asmenų reikalavimui, o atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė buvo ir yra be direktoriaus, darytina išvada, kad šis dokumentas tėra formalus dokumentas, neįrodantis realios Bendrovės veiklos. Taigi, visi pareiškėjo pateikti dokumentai (kai kurie iš jų pasirašyti, pasak pareiškėjo, nuotoliniu būdu, kas įrodo, kad Bendrovė „veikė“ be direktoriaus) tik formaliai rodė pareiškėjo tikslą, nors realiai Bendrovė pati neveikė ir neveikia nuo tada, kai ji neturi realaus vadovo, nes vien formalus akcijų turėjimas nereiškia vadovavimo Bendrovei. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Departamentas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės bei pareiškėjo apklausos apie su juo susijusias aplinkybes metu gautos informacijos padarė pagrįstą išvadą, jog informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima. Taigi, buvo pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjams nacionalinę vizą.
4. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas taip pat daro išvadą, jog neturi pagrindo abejoti priimto skundžiamo sprendimo pagrįstumu. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ar netinkamai įvertinti turimi duomenys, ar įrodymai, bei pritaikyti teisės aktai. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamo spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, todėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 171-64 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. L.“ paliktinas nepakeistu. Pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą yra teisėtas bei pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. L. (M. A. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.