- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-04
- Bylos Nr.
- 2S-56-492/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- UAB „Oleva“, V. L.
- Ieškovas
- R. W.
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Oleva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16690-466/2010 pagal ieškovo R. W. ieškinį atsakovams V. L. ir UAB „Oleva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas R. W. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų V. L. ir UAB „Oleva“ solidariai 52 857,37 Lt skolos, 22 549,92 Lt palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000-11-09 su atsakovu UAB „Oleva“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Oleva“ paskolino 20 000 tuometinių Vokietijos markių (52 857,37 Lt). Pagal šią sutartį atsakovas UAB „Oleva“ įsipareigojo mokėti 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo paskolintos sumos. Už minėtos skolos ir delspinigių grąžinimą laidavo atsakovas V. L. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų nekilnojamojo ir privalomai registruojamo ilgalaikio kilnojamojo, finansinio ir kito turto areštą 75 407,29 Lt sumai, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, atsakovų lėšų, esančių jų banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, areštą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma, kuri, remiantis Lietuvos teismų praktika, suponuoja tai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civ.b. Nr. 2-127/2005).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi 75 407,29 Lt sumai areštavo atsakovams V. L. ir UAB „Oleva“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su atsakovu, mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams, darbo užmokestį. Areštuotą atsakovų turtą, esantį pas juos, nurodė perduoti saugoti atsakovams, o areštuotą pas kitus asmenis esantį turtą, nurodė perduoti saugoti tiems asmenims, pas kuriuos jis yra. Areštuotu turtu, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo ar vertės sumažėjimo, leido naudotis. Nurodė, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, jo suma didelė, todėl nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimu. Siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, atsakovų ekonominį stabilumą, teismas pirmiausiai areštavo atsakovų nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant, pinigines lėšas 75 407,29 Lt sumai.
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Oleva“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodė, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Objektyvią išvadą apie atsakovo turtinę padėtį galima daryti įvertinus turimo turto ir finansinių įsipareigojimų santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civ. b. Nr. 2-302/2009). Nors R. W. ieškinio suma yra didelė, tačiau tiek UAB „Oleva“, tiek V. L., šios bendrovės steigėjas ir akcininkas, yra mokūs ir finansiškai pajėgūs asmenys. UAB „Oleva“ dirba pelningai, turi nekilnojamojo turto, kurio vertė ženkliai viršija ieškinio sumą. Bendrovės turtas 2009-12-31 duomenimis sudarė 1 302 112 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 370 953 Lt. Todėl net teismui visiškai tenkinus ieškinį, tiek V. L., tiek UAB „Oleva“ turėtų galimybę sumokėti reikalaujamą sumą. Vadinasi, jokios teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nėra. Ieškovas nenurodė duomenų apie atsakovų veiksmus, rodančius jų ketinimus turtą paslėpti ar perleisti. Ieškovo reikalavimas grindžiamas sutartimi, kurios galiojimas ginčytinas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra objektyvaus pagrindo, jos prieštarauja ekonomiškumo principui, jomis paneigiamos atsakovų teisės.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. W. prašė atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas V. L. nėra mokus ir finansiškai pajėgus: 1) UAB „Oleva“ pateikta pažyma apie V. L. išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad vidutinis V. L. išmokėtas darbo užmokestis tėra 905 Lt per mėnesį. Tokias pajamas gaunantis asmuo negali būti laikomas pajėgiu sumokėti ieškiniu prašomą priteisti 75 407,29 Lt sumą; 2) iš viešųjų varžytynių pardavinėjamas atsakovui V. L. priklausantis trijų kambarių butas su rūsiu, kuris greičiausiai yra atsakovo V. L. gyvenamoji patalpa. Minėta aplinkybė rodo, kad be ieškovo V. L. turi ir daugiau kreditorių, su kuriais jis neatsiskaito; tikėtina, kad įsiskolinimo suma jiems viršija 7 000 Lt (CPK 663 str. 3 d.); atsakovas V. L. daugiau jokio kito turto neturi. Atskirojo skundo argumentas, kad UAB „Oleva“ yra moki bei finansiškai pajėgi įmonė, paneigiamas: 1) UAB „Oleva“ balansu, iš kurio matyti, kad 2010 m. atsakovo veiklos nuostoliai sudarė 211 337 Lt ir jie, atsižvelgiant į UAB „Oleva“ turimą turtą - iš viso 1 302 112 Lt, sunkiai įveikiami; UAB „Oleva“ mokėtinos sumos bei įsipareigojimai beveik pasiekė jo turimo turto balansinę vertę; 2) UAB „Oleva“ įtrauktas į skolų išieškojimo bendrovės UAB „Balt risk“ skelbiamų piktybinių skolininkų sąrašus. Aplinkybė, kad atsakovai vengia savo prievolių ieškovui vykdymo, yra pakankamas pagrindas manyti, kad tai darys ir toliau.
Atsakovo UAB „Oleva“ atskirasis skundas netenkintinas.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas turi teisę, esant motyvuotam dalyvaujančio byloje asmens prašymui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, t.y. siekiama užtikrinti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Pagal šios normos prasmę laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos esant tik galimybei, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Neginčijamai šios aplinkybės įrodyti įstatymas nereikalauja.
Pagal susiformavusią teismų praktiką jau vien didelė ieškinio suma kelia realią grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ieškiniu prašoma priteisti 75 407,29 Lt suma laikytina didele, ypač dėl to, kad vienas iš solidarių atsakovų –V. L. – yra fizinis asmuo. Ji laikytina didele ir atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie atsakovų turtinę padėtį. Iš UAB „Oleva“ pateiktos pažymos apie V. L. išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad V. L. išmokėtas darbo užmokestis, nors laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. liepos mėnesio didėjo, tačiau net ir paskutiniais mėnesiais tebuvo 2 000 Lt, o atskaičius socialinio draudimo įmokas, pajamų mokestį, vaikų išlaikymui išmokėtą sumą, 1 562 Lt. Tokios pajamos negali būti vertinamos kaip nekeliančios abejonių dėl galimybės, priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, sumokėti 75 407,29 Lt skolą. Pagrįstų abejonių atsakovo V. L. finansinėmis galimybėmis įvykdyti ieškinio reikalavimą kelia ir ieškovo į bylą pateikta informacija apie antstolio M. D. skelbiamas varžytynes dėl V. L. priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo (b.l. 28). Nors byloje nėra duomenų apie kitą šio atsakovo turimą turtą, aplinkybė, kad tokių duomenų atsakovas nepateikė, bei aplinkybė, kad skelbiamos jam priklausančio buto varžytynės, rodo, kad šis asmuo turi finansinių sunkumų, o tai yra objektyvus pagrindas išvadai dėl grėsmės, kad galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo V. L., panaikinus laikinąsias apsaugos priemonės jo turtui, gali neįvykdyti.
Atsakovas UAB „Oleva“, grįsdamas savo atskirąjį skundą, teigė, kad įmonė dirba pelningai, turi nekilnojamojo turto, kurio vertė ženkliai viršija ieškinio sumą, todėl net teismui visiškai tenkinus ieškinį, tiek V. L., tiek UAB „Oleva“ turėtų galimybę sumokėti reikalaujamą sumą. Vertindama atsakovo UAB „Oleva“ į bylą pateiktus finansinius dokumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors, kaip atskirajame skunde nurodė UAB „Oleva“, bendrovės turtas 2009-12-31 duomenimis sudarė 1 302 112 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 370 953 Lt, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonė 2009 m. dirbo nuostolingai (nuostoliai – 211 337 Lt), o jos įsipareigojimai (iš viso 960 353), atsižvelgiant į įmonės turtą (iš viso 1 302 112) yra dideli (b.l. 14). Grėsmę, kad UAB „Oleva“ gali neįvykdyti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo pagrindžia ir tai, kad ši įmonė yra įtraukta į skolų išieškojimo bendrovės UAB „Balt risk“ skelbiamų skolininkų, neatsiskaitančių su savo kreditoriais, sąrašus.
Aukščiau nurodytos aplinkybės dėl abiejų atsakovų turtinės padėties, V. L. turto pardavimo iš varžytynių, UAB “Oleva“ įtraukimo į skolų savo kreditoriams negrąžinančių įmonių sąrašus, taip pat ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad UAB „Oleva“ jau nuo 2006-10-25 liovėsi ieškovui mokėti palūkanas, paneigia apelianto argumentus, kad nėra duomenų apie atsakovų veiksmus, rodančius jų ketinimus turtą paslėpti ar perleisti. Minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad savo turtą, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai gali siekti paslėpti ar perleisti kitiems asmenims, dėl to priimto palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų.
Atskirojo skundo argumentas, kad paskolos sutarties galiojimas ginčytinas, nėra nagrinėjamas, nes tai susiję su ieškinio pagrįstumo vertinimu, o sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, minėti argumentai nėra nagrinėjami. Jie bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikru priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima. Ji vertinama atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Apeliantas UAB „Oleva“ yra ūkio subjektas, vykdantis veiklą, todėl, atsižvelgęs į tai, kad piniginių lėšų areštas gali iš esmės pažeisti jo interesus, nes sutriktų atsiskaitymai su trečiaisiais asmenimis, pirmosios instancijos teismas taikė pirmiausiai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą ir tik jo nesant, piniginių lėšų areštą. Be to, nesant kito turto ir esant būtinybei areštuoti įmonės pinigines lėšas, jų turi būti areštuota tik tiek, kokia yra prašoma priteisti suma. Iš jų teismas leido atsiskaityti su ieškovu, mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams, darbo užmokestį. Tokios laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja apelianto nurodytam ekonomiškumo principui ir nepaneigia atsakovų teisių.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ją panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 32). Netenkinus atskirojo skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Oleva“ 8,50 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.