Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-64/2007 m.

Teisėja Aurelija Petkevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.; 1.2.6.1.; 1.2.26.1.; 2.1.11.; 2.4.; 2.4.7.; 2.4.8.

2007 m. lapkričio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. V. ir nuteistojo V. J. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams 3 mėnesiams;

pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu dvejiems metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 64 str. 1 d., paskirtas bausmes iš dalies sudėjus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2004-05-03 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš V. J. 1609,50 Lt valstybinės ligonių kasos naudai.

Iš V. J. priteista N. V. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas G. Z., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 4 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) ribose, vietinės reikšmės kelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojęs smurtą, t.y. įstūmęs N. V. prieš jos valią į automobilio Ford Orion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę ir ten uždaręs, vežė iki (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) namo kieme ją išleido, t.y. tokiais savo veiksmais neteisėtai atėmė N. V. laisvę ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 str. 2 d..

Po to jis, 2006 m. balandžio 5 d. naktį, (duomenys neskelbtini)., pil. (duomenys neskelbtini) priklausančiame gyvenamajame name, būdamas girtas, veikdamas bendrininkų grupėje su G. Z., įžūliais veiksmais ir patyčiomis, pasireiškusiais ypatingu cinizmu, t.y. sudraskė rankomis bei supjaustė peiliu N. V. rūbus, taip pat G. Z. laikant N. V. už kojų, laikydamas rankas, kišo jai į makštį butelius nuo degtinės ir šampano, sužalojimų nepadarydamas, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d..

Po to jis, 2006 m. balandžio 5 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) pil. (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojęs smurtą, t.y. įstūmęs N. V. prieš jos valią į automobilio Ford Orion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę ir ten uždaręs, vežė iki (duomenys neskelbtini), kur vietinės reikšmės kelyje ją išleido, t.y. tokiais savo veiksmais neteisėtai atėmė N. V. laisvę ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 str. 2 d..

Po to jis, 2006 m. balandžio 5 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, t.y. viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas rankomis bei spardydamas kojomis ne mažiau penkių smūgių N. V. į įvairias kūno vietas, padarė jai poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje, juosmenyje, kairės akies vokuose, kairiame žąste, dešinės pusės 8-9-10 šonkaulių lūžimus, sukėlusius oro susikaupimą krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje ir poodyje, dešinio inksto sumušimą, t.y. dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajai N. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės 8-9-10 šonkaulių lūžimų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p..

Pagrindinis nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad nuteistojo V. J. veika iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. turi būti perkvalifikuota į LR BK 135 str. 2 d. 8 p., nes dėl sumušimo buvo nustatyti plaučių sužalojimai, kurie pagal LR Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. punktą kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta gydytoja D. B. nurodė, kad nukentėjusiajai N. V. buvo atlikta operacija, kadangi nukentėjusiajai buvo konstatuotas šonkaulių lūžimas, plaučio plyšimas ir oro susikaupimas pleuros ertmėje, tikslu išvengti sunkių pasekmių buvo būtina drenuoti pleuros ertmę ir šią procedūrą įvardino operacija, nes drenažas yra operacinis gydymas. Liudytoja nurodė, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas buvo pavojingas jos gyvybei, ir, anot liudytojos, plaučio plyšimas yra uždaras plaučio sužalojimas. Tačiau liudytoju apklaustas VšĮ „Raseinių ligoninė“ skyriaus vedėjas J. V. L. paaiškino, kad pleuros drenažas buvo vadinamas operacija iki 2006 m., o nuo 2006 m. LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo pagrindu visos smulkios operacijos priskirtos procedūrų kategorijai. Akivaizdu, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta pagal seną klasifikaciją ir vietoj nukentėjusiajai atliktos procedūros įrašyta „operacija“.

Teismo posėdžio metu atlikus ekspertizę, vyresnysis teismo medicinos ekspertas J.Rybalko pateikė išvadą, kad remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 13 punktu, vidaus organų plyšimai gali būti patvirtinami tik tais atvejais, kai jie nustatomi vizualiai operacijos metu, nurodant konkrečią sužalojimo vietą ir jo pobūdį. Todėl konkrečiu atveju kategoriškai teigti, kad N. V. buvo padarytas plaučių sužalojimas (plyšimas), negalima. Krūtinės ląstos sumušimo pasekoje išsivystęs pneumotoraksas (oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje) gali būti paaiškinamas dešinės pusės 8-10 šonkaulių lūžiais. N. V. atliktas krūtinplėvės ertmės dešinės pusės drenažas nėra priskiriamas chirurginėms operacijoms. Uždari krūtinės ar pilvo organų sužalojimai kvalifikuojami sunkiais tik nustačius juos operacijos metu. Sužalojimas gali būti pripažintas sunkiu, jei dėl jo netenkama 30 ar daugiau procentų bendro darbingumo. Konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad N. V. buvo praradusi 30 ar daugiau procentų bendro darbingumo.

Teismo posėdžio metu apklausti teismo medicinos ekspertai A.Jokšas ir J.Rybalko paaiškino, kad remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 13 punktu, vidaus organų plyšimai gali būti patvirtinami tik tais atvejais, kai jie nustatomi vizualiai operacijos metu, nurodant konkrečią sužalojimo vietą ir pobūdį, t.y. uždari krūtinės ar pilvo organų sužalojimai kvalifikuojami sunkiais tik nustačius juos operacijos metu, ir sužalojimo sunkumui įtakos turi, ar buvo atverta krūtinės ląsta, ar ne. Esant krūtinės ląstos traumai, tai diagnozuojama rentgeno nuotrauka, o oro susikaupimas tiek dėl plaučio plyšimo, tiek dėl šonkaulių lūžgalių, galėjusių pažeisti krūtinplėvę, nereikalauja atverti pacientui krūtinės ląstos, pakanka medicininės procedūros – drenažo, kas nukentėjusiajai ir buvo padaryta. Nukentėjusiajai atlikta procedūra – padarytas pjūvis ir atliktas drenažas ir punktavimas, iki 2002 metų buvo laikoma operacija. Vėliau ji pradėta vadinti gydomąja procedūra, nors nėra įstatymo, kuriame buvo nurodyta, kas yra operacija. Taip pat teismo medicinos ekspertai paaiškino, kad nukentėjusiajai krūtinės ląstos sumušimo pasekoje išsivystęs pneumotoraksas (oro susikaupimas krūtinės ertmėje) gali būti paaiškinamas dešinės pusės 8-10 šonkaulių lūžiais. Kadangi nukentėjusiajai operacija, atveriant krūtinės ląstą, nebuvo atlikta, o pagal ekspertų paaiškinimus, įtarus paviršinį plaučio pažeidimą, gydytojų suteiktą medicininę procedūrą bei, kad plautis sugyja pats, jo siūti nereikia, todėl nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Remiantis byloje esančiais dokumentais, patvirtinančiais nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, apklaustų medikų ir teismo medicinos ekspertų paaiškinimais bei norminiais teisės aktais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai atliktų teismo medicinos specialistų išvados yra išsamios ir argumentuotos, neprieštaraujančios norminiams teisės aktams. Atlikus teismo posėdyje įrodymų tyrimą ir apklausus tiek teismo medicinos ekspertus, tiek ir liudytojais apklaustus nukentėjusiajai procedūrą atlikusius medikus, nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatytas plaučio pažeidimas nepriskiriamas sunkių sužalojimų kategorijai, todėl nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios prašymo ir V. J. veiksmus dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo perkvalifikuoti iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. į sunkesnį kaltinimą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės

Nuteistasis V. J. savo apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimo, o skundžia tik bausmės dydį, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nukentėjusioji N. V. savo apeliaciniu skundu prašo, perkvalifikavus V. J. veiksmus pagal sunkesnį kaltinimą, jam paskirti griežtesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, minėto įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į byloje nustatytų įrodymų visumą, ir V. J. skyrė bausmes, adekvačias padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Įvertinus byloje nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės rūšis V. J. parinkta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad padarytos nusikalstamos veikos yra dėsningi ankstesnės nuteistojo veikos padariniai, kad nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo, anksčiau teistas, naujas nusikalstamas veikas – tris apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą, bei vadovaudamasis LR BK 56 str. įtvirtinta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai paskiria laisvės atėmimo bausmę, teismas skyrė pačią griežčiausią straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra recidyvistas, į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą iš dalies kaltu padarius nusikaltimus, nuoširdų gailėjimąsi ir nukentėjusiosios atsiprašymą, bei nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes – apsvaigimą nuo alkoholio ir vienos nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupėje, vadovaudamasis LR BK 57 str. 1 d., 61 str. taisyklėmis, paskyrė V. J. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimas nusikalstamų veikų, kurių padarymu V. J. pripažintas kaltu, sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams.

Nuteistasis tiek savo apeliaciniame skunde, tiek ir teismo posėdžio metu nenurodė motyvų, kodėl prašo sušvelninti jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam V. J. už kiekvieną iš jo padarytų nusikaltimų paskirtos bausmės yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, jos dar labiau švelninti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.

Kadangi nukentėjusiosios N. V. skunde nurodytas prašymas dėl V. J. paskirtos bausmės griežtinimo susijęs su V. J. nusikalstamos veikos dėl sveikatos sutrikdymo padarymo perkvalifikavimo pagal sunkesnį kaltinimą, netenkintas, todėl, remiantis aukščiau išvardintomis aplinkybėmis, nėra pagrindo pagal nukentėjusiosios skundą griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę.

Nuteistasis V. J. savo apeliaciniame skunde prašo, atsižvelgus į jo socialinę padėtį, sumažinti jam priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, tačiau apeliantas nepateikė jokių jo socialinę padėtį pagrindžiančių dokumentų.

LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 115 str. ir CK 6.250 str. reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo V. J. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio nukentėjusioji gydėsi, todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai, atsižvelgęs į nuteistųjų atliktus veiksmus, priteisė skirtingo dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumas nukentėjusiajai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai yra pagrįsti ir, nesant apelianto pateiktų išsamių motyvų, kodėl jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai turėtų būti sumažintas, bei nesant dokumentų, patvirtinančių nuteistojo V. J. socialinę padėtį, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai ir teigia, kad nėra pagrindo mažinti nuteistajam V. J. nuosprendžiu priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Teismo posėdžio metu buvo pateikta 2007-10-25 pažyma Nr. ATP-3-24-(1.5), kurioje nurodyta, jog pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006-11-06 sprendimą Nr. 1054-06 už nukentėjusiajai N. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 2007-10-25 valstybės išlaidos sudaro 616,80 Lt (advokato užmokestis – 480 Lt ir kelionės išlaidos – 136,80 Lt). Iš byloje esančios pažymos, pateiktos pirmosios instancijos teisme, matyti, kad už N. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal tą patį tarnybos sprendimą valstybės išlaidos sudaro 240 Lt, ir ši suma skundžiamu nuosprendžiu solidariai priteista iš nuteistųjų V. J. ir G. Z. (b.l. 52, 121, t. 2).

Pagal LR PK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovas neprašė priteisti pagal pateiktą pažymą išlaidų. Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 3 d. pareiškėjas teismui nepateikė tarnybos sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes pagal minėto įstatymo 18 str. 5 d. sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Be to, teismui pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma yra nepagrįsta patirtas valstybės išlaidas patvirtinančiais dokumentais, jog advokato užmokestis už dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme ir procesinių dokumentų parengimas sudaro 480 Lt ir patirta kelionių išlaidų už 136,80 Lt sumą. Nesant byloje Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl nukentėjusiajai N. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir dokumentų, patvirtinančių jau patirtas išlaidas, kurios galėtų būti teismo pripažintos proceso išlaidomis, teismas pagal pateiktą pažymą nepriteisia pažymoje nurodytos sumos iš nuteistojo V. J., kurio atžvilgiu nukentėjusioji pateikė apeliacinį skundą ir atsikirtimą į nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl nuteistojo nusikalstamos veikos bei jos ir jos atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas, spręsdamas bausmių skyrimo klausimus nuteistajam V. J., realiai nesivadovavo LR BK 63 str. 1 d. reikalavimais, nors formaliai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė BK 63 str. 1 d., tačiau tų nusikalstamų veikų neindividualizavo: neteisėtą laisvės atėmimą kvalifikavo pagal LR BK 146 str. 2 d., ir paskyrė skirtingo dydžio bausmes, tačiau nenurodė, kuri bausmė paskirta už pirmąjį neteisėtą N. V. laisvės atėmimą, o kuri už antrąjį. Iš apylinkės teismo nuosprendžio nematyti, kokią bausmės, paskirtos V. J. dalį subendrintoje bausmėje sudaro bausmės, paskirtos už N. V. neteisėtą laisvės atėmimą. Realiai teismas neįvykdė LR BPK 307 str. 1 d. 4 p. reikalavimo, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepriėmė sprendimo dėl konkrečių bausmių už neteisėtą laisvės atėmimą. Kadangi apeliaciniai skundai nebuvo susiję su V. J. nusikalstamomis veikomis dėl neteisėto laisvės atėmimo, todėl šis apeliacinės instancijos teismo pastebėtas trūkumas nesukliudė teisingai išnagrinėti apeliacinius skundus ir priimti teisingą sprendimą, nes jis nedaro esminės įtakos nuosprendžio kokybei.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. J. ir nukentėjusiosios N. V. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendžio atmesti.