Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-08-22 · Administracinė byla Nr. A-1352-502/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-22
Bylos Nr.
A-1352-502/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03872-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Artūras Drigotas, Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenimo veidrodis“
Atsakovas
Nacionaliniam
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. A-1352-502/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03872-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 6.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenimo veidrodis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenimo veidrodis” skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gyvenimo veidrodis“ (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 28–29), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Sveikatos centras) Klaipėdos departamento 2016 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 2.3-266 (18.7.3.3.11) (toliau – 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas); 2) panaikinti Sveikatos centro 2016 m. gegužės 26 d. raštą Nr. 2-317(6.1.05) „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (dabar – Lietuvos administracinių ginčų komisija) (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 3R-306(AG-240/03-2016) (toliau – 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas); 3) įpareigoti Sveikatos centrą per 5 darbo dienas išduoti pareiškėjui leidimą–higienos pasą pagal pareiškėjo 2016 m. balandžio 26 d. paraišką leidimui-higienos pasui gauti.Pareiškėjas nurodė, kad Sveikatos centro Klaipėdos departamentas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą-higienos pasą ugdymo veiklai, nes patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo-higienos paso. Pareiškėjas Sveikatos centro prašė įpareigoti Sveikatos centro Klaipėdos departamentą persvarstyti klausimą dėl prašymo leidimui-higienos pasui gauti. Sveikatos centras skundžiamu 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė.Pareiškėjas paaiškino, kad patalpose, esančiose Taikos pr. 78, Klaipėdoje, formaliojo profesinio mokymo veiklą jis vykdo jau nuo 2006 m., o ne numato vykdyti, todėl, pareiškėjo nuomone, Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 (toliau – Taisyklės), 44.4 punkto nuostatos, kalbančios apie numatomą vykdyti veiklą, pareiškėjui negali būti taikomos.Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – VSPĮ) 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto reikalavimas neatskleidžia, kokia privalo būti patalpų paskirtis, norint vykdyti tam tikrą ūkinę-komercinę veiklą pagal leidime-higienos pase nurodytą veiklą. Pareiškėjui Sveikatos centras 2007 m. gruodžio 12 d. buvo išdavęs leidimą-higienos pasą Nr. D3-260 ūkinei komercinei veiklai vykdyti (suaugusiųjų ir kitas švietimas), kas, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad pareiškėjo turimos mokymo patalpos, kuriose vykdoma formaliojo profesinio mokymo paslauga, atitiko pareiškėjo vykdomą ūkinę komercinę, t. y. paslaugų veiklą.Be to, pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (toliau – PMĮ) 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad profesinio mokymo tiekėjas – tai profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ir kitas profesinio mokymo teikėjas, įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas. Pareiškėjui licencija vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas išduota Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-1444, kas, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad pareiškėjas turi mokymo patalpas, aprūpintas materialiais ištekliais. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad Sveikatos centras 2014 m. rugpjūčio 21 d. išdavė jam leidimą-higienos pasą Nr. E12-218 grožio paslaugų veiklai adresu Taikos pr. 78, Klaipėda. Pareiškėjas nurodė, kad tai patvirtina, jog pareiškėjo pagrindinė veikla nėra profesinis mokymas.Atsakovas Sveikatos centras atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 67–69).Sveikatos centras nurodė, kad pagal VSPĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punktą, profesinių mokyklų ugdymo veikla – patenka į sąrašą veiklos rūšių, kurioms yra būtinas leidimas-higienos pasas. Pagal VSPĮ 21 straipsnio 7 dalies 4 punktą, šis pasas neišduodamas, jeigu patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo-higienos paso. Sveikatos centras taip pat nurodė, kad pastato, esančio Taikos pr. 78, Klaipėdoje, pagrindinė naudojimo paskirtis pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis yra paslaugų, o ugdymo veikla pagal Statybos techninio reglamentą STR 1.01.09:2003, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (toliau – STR), gali būti vykdoma mokslo paskirties pastatuose.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 88–91).Teismas nurodė, kad pagal STR 8.11 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) mokslo paskirties pastatais laikytini pastatai, skirti švietimo ir mokslo reikmėms: institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai. Pagal STR 8.4 punktą, paslaugų pastatai – tai pastatai, skirti paslaugoms (iš jų buities) teikti: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai. Teismas konstatavo, kad paslaugų patalpos, kuriose pareiškėjas planuoja vykdyti ugdymo veiklą, nepatenka į mokslo paskirties pogrupį, todėl pagal VSPĮ 21 straipsnio 7 dalies 4 punktą, šiose patalpose ugdymo veikla negali būti vykdoma. Teismas pastebėjo, kad Sveikatos centras privalo vertinti patalpų paskirtį pagal sprendimo priėmimo metu galiojančias teisės nuostatas. Teismas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 12 d., kai buvo išduotas leidimas-higienos pasas (galiojęs iki 2012 m. gruodžio 12 d.), teisės aktai nenustatė reikalavimo, kad ūkinė komercinė veikla atitiktų patalpų paskirtį pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.

III.

Pareiškėjas UAB „Gyvenimo veidrodis“ apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą (b. l. 97–100). Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad jis neatlieka ugdymo veiklos bei negali būti pripažįstamas profesine mokykla, užsiimančia ugdymo veikla, nes profesinis mokymas nėra pagrindinė pareiškėjo veikla. Skundžiamuose sprendimuose, pasak pareiškėjo, nebuvo nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjui reikalinga gauti higienos pasą bei kokiu pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas vykdo ugdymo veiklą.Atsakovas Sveikatos centras atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 106–107).Sveikatos centras atsiliepime pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui. Sveikatos centro nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Byloje ginčas kilo dėl Sveikatos centro atsisakymo pareiškėjui išduoti leidimą-higienos pasą.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 26 d. Sveikatos centro Klaipėdos departamentui pateikė nustatytos formos paraišką gauti leidimą-higienos pasą (toliau – Paraiška) (b. l. 51). Paraiškos dalyje „Veiklos pavadinimas“ buvo paaiškinta, kad šioje dalyje turi būti nurodomas veiklos pavadinimas pagal ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, sąrašą. Pareiškėjas šioje dalyje nurodė – „ugdymo veikla“. Paraiškos dalyje „Adresas, kuriuo bus vykdoma veikla“ pareiškėjas nurodė adresą – Taikos pr. 78, Klaipėda.Sveikatos centro Klaipėdos departamentas ginčijamu 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjo prašomą leidimą-higienos pasą (b. l. 70). Minėtas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis VSPĮ 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir Taisyklių 44.4 punkto nuostatomis bei STR nuostata, kad patalpų paskirtis, norint gauti leidimą-higienos pasą ugdymo veiklai, privalo būti – mokslo. Nesutikdamas su šiuo Sveikatos centro Klaipėdos departamento sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos centrą, kuris byloje ginčijamu 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjui atsakė, kad leidimas-higienos pasas neišduodamas, nes pastato, esančio adresu Taikos pr. 78, Klaipėda, paskirtis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra ne ugdymo (pagal STR – mokslo), o paslaugų (b. l. 5). Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiomis Sveikatos centro išvadomis, kreipėsi su skundu į Komisiją, kuri pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 6–7). Pareiškėjo skundą taip pat atmetė ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatuodamas, kad paslaugų patalpose ugdymo veikla negali būti vykdoma.Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis neatlieka ugdymo veiklos, nes profesinis mokymas nėra pagrindinė pareiškėjo veikla. Skundžiamuose sprendimuose, pasak pareiškėjo, nebuvo nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjui reikalinga gauti higienos pasą bei kokiu pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas vykdo ugdymo veiklą.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas Paraišką leidimui-higienos pasui gauti, pats Sveikatos centro Klaipėdos departamentui nurodė, kad būtent ugdymo veikla yra jo vykdoma ūkinė komercinė veikla, kuriai yra būtinas leidimas-higienos pasas. Taigi, šios Paraiškos, t. y. paties pareiškėjo pateiktos informacijos pagrindu, Sveikatos centras pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas siekia gauti leidimą-higienos pasą dėl pareiškėjo nurodytu adresu vykdomos (numatomos vykdyti) ugdymo veiklos.Sprendžiant, ar Sveikatos centras teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjo pateiktos Paraiškos pagrindu išduoti leidimą-higienos pasą, reikšmingas VSPĮ 21 straipsnis, reglamentuojantis asmenų gyvenamosios aplinkos saugą. VSPĮ (redakcija, galiojusi ginčijamų Sveikatos centro sprendimų priėmimo metu, t. y. galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 4 dalyje yra išvardytos veiklos rūšys, kurioms yra būtina gauti leidimą-higienos pasą. Viena tokių veiklos rūšių, įtvirtintų VSPĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte, yra ugdymo veikla, be kita ko, ir ugdymo veikla, atliekama profesinių mokyklų. Tai, kad minėta ugdymo veikla yra profesinių mokyklų ugdymo veikla pareiškėjas taip pat pats nurodė pildydamas Paraišką ir trumpai aprašydamas savo veiklą.Kaip minėta, Sveikatos centras atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą-higienos pasą, vadovaudamasis VSPĮ 21 straipsnio 7 dalies 4 punktu, numatančiu, kad leidimas-higienos pasas neišduodamas, jeigu patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo-higienos paso. Pareiškėjas mano, kad minėta įstatymo nuostata neatskleidžia, kokia privalo būti patalpų paskirtis, norint vykdyti tam tikrą ūkinę-komercinę veiklą pagal leidime-higienos pase nurodytą veiklą. Šis pareiškėjo argumentas nepagrįstas, nes minėtas reguliavimas nustato reikalavimą, kad veikla, kuriai prašoma išduoti leidimą-higienos pasą, turi atitikti patalpų paskirties pogrupį pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, ši sąlyga atskleidžia, kokia privalo būti patalpų paskirtis, t. y. tokia pat, kaip ir patalpų paskirties pogrupis pagal minėto registro duomenis.Iš byloje esančio 2009 m. birželio 3 d. suformuoto valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatų, esančių adresu Taikos pr. 78, Klaipėda, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – paslaugų (b. l. 14). Šios aplinkybės pareiškėjas neneigė ir neįrodinėjo, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu minėta faktinė aplinkybė buvo pasikeitusi. Darytina išvada, kad nurodytu adresu esančių patalpų paskirtis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai pareiškėjas prašė leidimo-higienos paso (ugdymo veiklai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju egzistavo VSPĮ 21 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, kuriai esant leidimas-higienos pasas neišduodamas, Sveikatos centras teisėtai ir pagrįstai ginčijamais sprendimais atsisakė pareiškėjui šį dokumentą išduoti. Atitinkamai, teisėtu ir pagrįstu pripažintinas ir skundžiamas Komisijos sprendimas. Šios nutarties 22 punkte padarytos išvados nepaneigia pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad jo atžvilgiu netaikytinas Taisyklių 44.4 punktas. Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjas mano, kad minėtas Taisyklių punktas jam netaikytinas, nes pareiškėjas nenumato pradėti vykdyti ugdymo veiklą, o jau ją vykdo nuo 2006 metų (kita vertus, apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad ugdymo veiklos nevykdo). Nepaisydama pareiškėjo nenuoseklumo, teisėjų kolegija pastebi, kad į Taisyklių 44.4 punktą iš esmės pažodžiui yra perrašyta VSPĮ 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostata, be kita ko, ir jos dalis, kurioje nurodyta „numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą“. Teisėjų kolegija pastebi, kad paraiškos forma, kuri buvo patvirtinta tuo pačiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu kaip ir Taisyklės, taip pat naudoja būsimąjį laiką, pavyzdžiui – „Adresas, kuriuo bus vykdoma veikla“, „pateikiama informacija apie tai, kokios paslaugos bus teikiamos“, „nurodomi patalpų, kuriose bus vykdoma veikla, indeksai“, tačiau tai nereiškia, kad apskritai nėra įmanoma faktinė situacija, jog paraišką pildantis asmuo paraiškos pildymo metu paraiškoje nurodomą veiklą jau vykdo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija tik pastebi, kad VSPĮ nuo 2010 m. balandžio 29 d. expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtina, kad profesinių mokyklų ugdymo veiklai būtinas leidimas-higienos pasas (ši įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2010 m. liepos 1 d.). Kaip pareiškėjas laikosi šio įstatyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo, padedančio užtikrinti asmenų aplinkos saugą, o tuo pačiu ir visuomenės sveikatą, kontroliuoja už tai atsakingos institucijos. Tai, kad pareiškėjui 2007 metais buvo išduotas leidimas-higienos pasas švietimo veiklai nurodytu adresu vykdyti, savaime nereiškia, kad pareiškėjas, 2016 metais pildydamas Paraišką dėl leidimo-higienos paso išdavimo, atitiko visas sąlygas, įtvirtintas Paraiškos pildymo metu galiojusiame VSPĮ. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad įstatymų leidėjas teisinį reguliavimą tobulina, pildo ir kitaip keičia, priklausomai nuo poreikio. Taigi, su tuo susiję pareiškėjo argumentai teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenimo veidrodis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė