- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-04-12
- Bylos Nr.
- e1-605-1199/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- S. T.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvis Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. T., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariams, t. y. 2024 m. vasario 28 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, balkone sėdinčiai savo sugyventinei I. G. tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą ir vieną kartą kumščiu sudavė į pilvą, nukentėjusiajai I. G. bandant išeiti iš balkono, jis tyčia suėmęs nukentėjusiąją už rankų ir plaukų tempė, taip neleisdamas pastarajai išeiti iš balkono, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmą, vėliau atėjusiajai nukentėjusiosios I. G. dukrai G. G., bandant nuraminti S. T., jis tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kambaryje tyčia pastūmė nukentėjusiąją G. G., dėl ko ji parkrito kambaryje ant lovos ir nuo lovos nukrito ant grindų, tuomet S. T. G. G., gulinčiai ant grindų, suėmė už plaukų ir juos tempė, o kai nukentėjusioji G. G. atsistojo, S. T. tyčia jai vieną kartą delnu sudavė per veidą, ir taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas nukentėjusiajai G. G. padarė kairės plaštakos I piršto sumušimą, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajai I. G. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis S. T. pirmosios ikiteisminio tyrimo apklausos metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės nepripažino. Papildomos apklausos metu kaltinamasis S. T. parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariamas. 2024 m. vasario 28 d. įvykių neatsimena, nes buvo visiškai girtas. Tik atsimena, kad prabudo areštinėje ir kai jį apklausinėjo, dar buvo girtas, todėl ir prikalbėjo nesąmonių, tai yra neigė smurtavęs prieš I. ir G.. Tikrai I. ir G. nemeluotų, kad prieš jas smurtavo, jeigu jos taip sako, vadinsi taip ir buvo, bet, kaip minėjo, dėl girtumo neatsimena. Prisipažįsta padaręs nusikaltimą, labai gailisi, I. atsiprašė, dar atsiprašys ir G.. Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms žalą atlygins. Vėlesnės apklausos metu S. T. parodė, kad tvirtina papildomos apklausos metu duotus parodymus ir jų laikosi, nieko naujo papasakoti neturi. Prisipažįsta, kad 2024 m. vasario 28 d., apie 21 val., namuose, būdamas girtas, smurtavo prieš savo sugyventinę I. G. ir podukrą G. G., tačiau dėl girtumo nieko neatsimena, įvykio aplinkybių papasakoti negali, tačiau neneigia, kad visa tai, kas surašyta 2024 m. kovo 26 d. pranešime apie įtarimą yra tiesa, tokiu būdu jis prieš jas smurtavo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, I. atsiprašė, G. atsiprašyti neturėjo galimybės, kadangi ši su juo nebendrauja. Jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), ten deklaravęs gyvenamąją vietą, gydosi ten taip pat, todėl, kadangi jam kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini) yra panaikinta, artimiausiu metu planuoja išvykti į (duomenys neskelbtini), su juo galima susisiekti tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 126–127,130–132, 138–140).
Kaltinamojo S. T. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. G. parodė, kad su S. T. kartu gyvena apie 10 metų. Per tą laiką kildavo tik žodiniai konfliktai, tačiau smurto nebūdavo. Konfliktai dažniausiai kildavo, kai šis būdavo girtas. Paskutiniu metu jis išgeria dažnokai. Girtauja vienas, kambaryje, tačiau niekur nesišlaisto. Šiandien, t. y. 2024 m. vasario 28 d., pas ją buvo atvažiavusi dukra B. ir jos visos sėdėjo namuose, o S. buvo užsidaręs kambaryje. Kai B. išvažiavo apie 21 val., ji užėjo į kambarį ir pamatė, kad S. vienas girtauja, kambaryje prirūkyta. Jis pradėjo reikalauti, kad I. G. atneštų jam į kambarį užkandos ir taip, žodis po žodžio, susiginčijo. Nuėjo į balkoną parūkyti ir bepriekaištaudamas S. pasakė, kad jai tuoj trenks. Kai tik ji jam pasakė, kad tik pabandytų suduoti, šis iš karto delnu trenkė jai sėdinčiai į veidą delnu, o po to kumščiu į pilvą. Ji atsistojusi bandė išeiti iš balkono, tačiau S. ją tampė už rankų, už plaukų ir neleido išeiti, dėl to pradėjo šauktis į pagalbą dukrą G.. Atėjusi G., liepė S. nurimti ir ją paleisti, S. tuomet ją paleido ir išėjęs iš balkono iš karto G. trenkė delnu į veidą, į galvą, pradėjo ją tampyti, pargriovė ant grindų ir gulinčią ant grindų G., pagriebęs už plaukų, pradėjo tampyti. I. G. pripuolusi visaip bandė S. atitraukti nuo G.. Kažkaip ištrūko iš S.ir nuėjo į savo kambarį, užsidarė ir G. pasakė, kad skambintų B. vyrui. Dukra prisiskambino B. ir pasakė, kas nutiko, kad S. namuose mušasi girtas. B., bevažiuodama pas juos, paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, o jos per tą laiką laikė duris, kad S. neįeitų į jų kambarį, nes bijojo, kad toliau mušis. Dėl tokių S. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas (el. b. l. 31–34).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. G. parodė, kad jos mama su S. T. gyvena apie 10 metų. S. dažnokai išgeria ir girtas visada sukelia konfliktus ir pykstasi su mama. Jų konfliktai būdavo tik žodiniai, jokio smurto niekada nebuvo. Su G. G. jis niekada nekonfliktavo. Ji su juo nebendraudavo, nebuvo jų santykiai nei draugiški, nei priešiški, tik tiek, kad gyveno viename bute. 2024 m. vasario 28 d. pas jas atvažiavo jos sesė B. ir jos su mama sėdėjo ir visos bendravo, o S. buvo kambaryje ir su jomis nebendravo ir G. G. jo, atrodo, net nematė. Apie 21 val. B. išvažiavo, o mama nuėjo į savo kambarį, kur buvo S., o G. G. nuėjo į savo kambarį. Kai buvo savo kambaryje išgirdo mamos riksmą, išgirdo, kad sušuko jos vardą ir suprato, kad kažkas negerai. Iš karto nubėgo į mamos kambarį. Įbėgusi į kambarį, pamatė mamą besigrumiančią su S. balkone, S. ją tampė ir neleido mamai išeiti iš balkono. G. G. liepė mamą paleisti ir bandė jį nustumti nuo mamos. Jis viena ranka laikė mamą, o kita ranka bandė ją sučiupti, stumdė. Ji jį visaip bandė nustumti toliau, S. G. G. stipriai pastūmė ir ši griuvo ant lovos, o nuo lovos nugriuvo ant grindų. Tuomet S., priėjęs prie G. G., pagriebė už plaukų tampė ir galvą trankė į grindis, po to ji atsistojo, o šis tuomet jai trenkė delnu į veidą. Kaip tik išėjo mama ir S. stūmė mamą, dėl ko ši trenkėsi į komodą, kad net televizorius nugriuvo. Kaip tik tuo metu pradėjo verkti mažoji sesė E., todėl bėgo į kambarį jos nuraminti, mama taip pat ištrūko iš S. T.. Jos nubėgo į savo kambarį, paskambino B., bet B. neatsiliepė ir paskambino jos vyrui Ž., pasakė kas nutiko. Šie, bevažiuodami atgal pas jas, paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. S. išgirdęs, kad skambina paklausė ar skambina „mentams“ ir, pasakęs, kad lauks „mentų“, nuėjo į savo kambarį. Ji su mama laikė uždarytas kambario duris bijodamos, kad neateitų S.. Šio įvykio metu S. buvo stipriai girtas. Tokiais S. T. veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas (el. b. l. 59–61).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo R. Lobino tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07929-24 įtariamasis S. T., gim. (duomenys neskelbtini), 22.10 val. sulaikytas įvykio vietoje ir pristatytas į Ukmergės rajono policijos komisariatą, spec. priemonės nenaudotos. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus: griuvinėjo, svirduliavo, sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, nesiorientavo, elgėsi įžūliai ir blaivumą pasitikrinti atsisakė. Nukentėjusiosios I. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo blaivios (el. b. l. 114–118).
2024 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad teismo medicinos specialistas, susipažinęs su I. G. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad I. G. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui nėra pagrindo (b. l. 42‒43).
2024 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad teismo medicinos specialistas, susipažinęs su G. G. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad G. G. padarytas kairės plaštakos I piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 70–71).
2024 m. kovo 26 d., peržiūrėjus policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams, juos pasitinka mergina, kuri paaiškina, kad kitas namas, kad patėvis išgėręs, įvyko žodinis konfliktas, su juo susiginčijo jos mama ir jis trenkė mamai į pilvą ir į veidą, sesei į galvą pataikė, sesei (duomenys neskelbtini) metai. Pareigūnai su mergina nueina prie kito daugiabučio namo, lipa laiptais, įeina į butą. Pareigūnai nueina į balkoną, kur sėdi ir rūko kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta įtariamasis S. T.. S. T. pareigūnams paaiškina, kad namuose vyksta ginčiai, niekam jis neuždavė, patvirtino, kad yra neblaivus. Nukentėjusioji I. G. pareigūnui paaiškino, kad jis išgėręs, ji paprašė baigti gerti, nes jai į darbą, gavosi konfliktai ir gavo per ausį, atėjo dukra gint ir ji gavo. Ji gavo ir per ausį, ir per visur gavo, dukra ją gynė ir dukra gavo. Atvažiavo vyresnė dukra, kuri iškvietė policiją. I. G. paaiškino, kad kaltinamasis šoko ant jos, G. gynė ir tada jis šoko ant G., jis G. sudaužė galvą. G. G. paaiškino pareigūnams, kad jai trenkė visur, tempė už plaukų, už rankos, medikų jai nereikia. I. G. paaiškino, kad jos sugyventiniui trukdo, kad dukra čia gyvena (b. l. 22–24).
2024 m. kovo 27 d. perklausus Bendrojo pagalbos centro (toliau ‒ BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad paskambinusi moteris, kuri prisistatė B. G., nurodė, kad jos (duomenys neskelbtini) m. amžiaus seserį, kuri gyvena ir šiuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini), sumušė patėvis S. T.. Jie abudu dabar namuose (el. b. l. 25–28).
2024 m. vasario 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Miegamojo kambaryje šalia spintelės stovi 1 l talpos degtinės butelis, kurioje yra apie 100 g degtinės, plastikinis mineralinio vandens butelis. Balkono durys uždarytos, neužrakintos (el. b. l. 11–18).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be paties S. T. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų I. G. ir G. G. parodymai, kur jos nurodė, kad fizinį skausmą joms sukėlė S. T., taip pat nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes; apžiūros protokole užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose esantys duomenys; B. G. skambučio į BPC metu nurodytos aplinkybės; specialisto išvados, padarytos apžiūrėjus nukentėjusiųjų medicininius dokumentus. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad S. T., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė I. G. ir G. G. fizinį skausmą bei padarė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą
Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji I. G. yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 10 metų, o nukentėjusioji G. G. yra kaltinamojo sugyventinės I. G. dukra, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narėms – sugyventinei I. G. ir kartu gyvenančiai sugyventinės dukrai G. G. bei padarė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pranešus S. T. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. l. 184–187).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. T. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis neteistas (el. b. l. 176–183), nebaustas administracine tvarka (el. b. l. 176–183), Lietuvoje nedirbantis (el. b. l. 176–183), nevedęs. Byloje nėra duomenų apie S. T. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. T. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šio draudimo paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Teismas atkreipia dėmesį, kad prokuroro siūlytas kaltinamajam paskirti įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos be jo elgesio priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nėra nustatytas BK 48 straipsnyje. Taip pat vertina, kad skirti S. T. įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, byloje esant duomenims, kad kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), yra netikslinga.
S. T. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti S. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. S. T. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narius – sugyventinę I. G. ir jos kartu gyvenančią dukrą G. G.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 293 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą kitais šio Kodekso numatytais atvejais.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 75,33 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (el. b. l. 75–80). Ikiteisminio tyrimo metu gavus duomenų (pinigų pervedimo kvitas), kad S. T. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtą pinigų sumą, nurodydamas, kad pinigai mokami „už žalą“ (el. b. t. 86), procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Į S. T. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 28 d. 22.10 val. iki 2024 m. kovo 1 d. 12.01 val. (dvi dienos), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (el. b. l. 104–108, 166–167).
S. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. T. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į S. T. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 28 d. 22.10 val. iki 2024 m. kovo 1 d. 12.01 val. (dvi dienos), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti S. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Procesą pagal civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 75,33 (septyniasdešimt penkių eurų 33 ct) Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
S. T. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.