- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-92-361/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- E. V.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 28 d. epizodas) ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 7 d. epizodas) ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes už veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugpjūčio 28 d. epizodas) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, nuspręsta subendrinti apėmimo būdu ir nustatyta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šią bausmę nuspręsta subendrinti su bausme, paskirta už veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugsėjo 7 d. epizodas), bausmes iš dalies sudedant, ir skirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. V. skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. V. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 08.00 val., iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. 09.00 val. (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas A. K. priklausančio automobilio „Opel Vectra“ dureles įsibrovė į automobilį, nukirpo užvedimo spynelės laidus ir bandė juos sujungti, taip pasikėsino pagrobti A. K. priklausantį 500 Eur vertės automobilį „Opel Vectra“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 08.00 val., iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. 09.00 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į neužrakintą, A. K. priklausantį 1 500 Eur vertės automobilį „Volkswagen Passat“ ir pasikėsino jį pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado užvedimo raktelio.
Be to, E. V. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 08.00 val., iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. 09.00 val. (duomenys neskelbtini), sugadino A. K. priklausantį turtą, t. y., įsibrovęs į nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, tyčia sugadino 200 Eur vertės užvedimo spynelės apdailą, 10 Eur vertės užvedimo spynelę, 100 Eur vertės užvedimo spynelės laidus, taip padarydamas A. K. 310 Eur vertės turtinę žalą.
Be to, E. V. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 19.30 val., iki 2020 m. rugsėjo 8 d. 06.30 val., (duomenys neskelbtini), siaurapjūklio geležte atrakinęs P. V. priklausantį automobilį „Audi 80“, įkišo į automobilio užvedimo spynelę siaurapjūklio geležtę, norėdamas jį užvesti, taip pasikėsino pagrobti P. V. priklausantį 180 Eur vertės automobilį „Audi 80“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio.
Šalies argumentai
2. Apeliantas skundu prašo apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti ir skirti švelnesnę, su laisvės atėmimo bausme nesusijusią, bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teigia, jog skundo nagrinėjimo metu jau bus atlikęs pusę skirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas formaliai vertino aplinkybes apie apelianto ankstesnius teistumus, nubaudimus administracine tvarka, tai, kad jis nedirba. Pažymi, jog prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, labai gailisi juos padaręs. Teigia, jog suprato gyvenimo vertybes, padarė išvadas, į pataisos namus grįžti nenori, o nori į laisvę, dirbti, mokėti mokesčius, dorai gyventi ir atlyginti nukentėjusiesiems žalą. Šių apelianto pastangų teismas neįvertino. Pasižada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų, o padaryti nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir ypatingos žalos nukentėjusiesiems nepadarė. Jei teismas netenkintų skundo, prašo leisti bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, nes ten galėtų dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Atsiliepimas
3. Prokuratūra atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka. Nurodo, jog E. V., būdamas teistas 9 kartus, turėdamas neišnykusį teistumą, pirmąjį pasikėsinimą pagrobti automobilį padarė tą pačią dieną, kai buvo paleistas iš įkalinimo vietos, o antrąjį padarė dar po pusantros savaitės. Taip elgėsi, nes norėjo nuvažiuoti pas draugą. Todėl kritiškai vertina apelianto teiginius, kad jis suprato gyvenimo vertybes ir ateityje nebenusikals. Apelianto norą dirbti ir atlyginti žalą vertina kaip spekuliatyvų, nes byloje civilinio ieškinio nebuvo pareikšta, o tokie jo norai bemat dingsta išėjus į laisvę. Paaiškina, jog, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, asmenys nuteisti už neatsargius ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 1 metų, bausmę atlieka atvirosiose kolonijose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliantas neginčija kaltės padaręs nusikaltimus, o kelia bausmės individualizavimo klausimą. Nuosprendžiu skirtą realią 1 metų laisvės atėmimo bausmę vertina kaip per griežtą. Teigia, jog teismas formaliai vertino apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamus ir gailėjosi juos padaręs. Be to, mano, jog skirtos bausmės vykdymą galima atidėti, nes laisvėje nebenusikals, gyvens dorai, dirbs ir atlygins nukentėjusiesiems žalą. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus vertina kaip deklaratyvius.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas E. V. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino E. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jo asmenybę – turėdamas neišnykusį teistumą vėl padarė tyčinius nusikaltimus, yra baustas administracine tvarka. Apygardos teismas papildo, jog apeliantas teisiamas 10 kartą, aktualius nusikaltimus, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, padarė vos išėjęs iš įkalinimo įstaigos ir anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pagrįstais apylinkės teismo motyvais ir išvadomis, jog E. V. turi netinkamą požiūrį į gyvenimą, ankstesnės bausmės jam nepadarė poveikio, todėl jam skirtina būtent laisvės atėmimo bausmė.
6. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas atsižvelgė į tai, kad jo padaryti nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ypatingos žalos nepadarė, taip pat vertino jo jauną amžių, sveikatos būklę, nepakankamą brandą ir pagrįstai skyrė, beje, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio net nesiekiančią bausmę. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė vieną E. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir sunkinančią – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią pagrįstai (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą) sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu ir galiausiai teisingai subendrino nuosprendžiu skirtas bausmes.
7. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog E. V. vis dėlto nekeitė jam įprasto nusikalstamo gyvenimo būdo ir jo socialinis pavojingumas nesumažėjo. Todėl apylinkės teismo skirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė tikrai nėra per griežta arba neteisinga. Teismui pagrįstai pritaikius minėtame BK 64¹ straipsnyje nustatytą procesinę taisyklę galutinė bausmė jam dar sumažėjo vienu trečdaliu. Pagrindo lūkesčiams, jog tokios bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, apylinkės teismui pagrįstai neatsirado. Pavojinga apelianto asmenybė, pavojingos jo anksčiau padarytos veikos ir galiausiai naujai padarytos nusikalstamos veikos nepalieka galimybių taikyti BK 75 straipsnyje reglamentuoto bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Iš ankstesnio nusikalstamo elgesio apeliantas teigiamų išvadų nepadarė. Todėl šiuo konkrečiu atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą teisinio pagrindo nėra. Nėra jokio pagrindo manyti, kad apeliantas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas apeliantui gali būti paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės ir be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nesikeis. Į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnis). Teismas pataisos įstaigos rūšies nuteistajam nenustato, todėl neturi teisinio pagrindo nuspręsti dėl apelianto prašymo leisti bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje.
9. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo skirtos bausmės vykdymą atidėti ar juolab skirtą bausmę dar labiau švelninti. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl apelianto skundas atmetamas, o apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.