Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 24 d. nutarties, kuria nuteistojo A. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių Antrojo kalėjimo (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. K.“ panaikinimo, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo A. K. suėmimo dienos. Minėtu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 37 straipsniu, A. K. baudžiamoji byla pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl nedidelio kanapių kiekio vartojimo nutraukta dėl mažareikšmiškumo. Į paskirtos bausmės laiką A. K. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. liepos 11 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 18 d.

3. Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 11 d., pabaiga – 2023 m. liepos 13 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2023 m. sausio 12 d.) – 6 mėnesiai 1 diena.

5. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis A. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi jį atmetė, pažymėdamas, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, jog galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų bei nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundo argumentus, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, netaikydami nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas probacijos metu. Priimti sprendimai yra pakankamai argumentuoti ir pagrįsti byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais atmestas nuteistojo A. K. skundas yra tinkami, teismas iš esmės įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai, kad nuteistojo skundą išnagrinėjo tas pats teisėjas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundas buvo išnagrinėtas formaliai ir turint išankstinį nusistatymą. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Praktikoje dažnai pasitaikantys atvejai, kai tas pats teisėjas nagrinėja tų pačių nuteistųjų skundus, tačiau tai nereiškia, kad teisėjas apie kiekvieną nuteistąjį turi susiformavęs kokią nors nuomonę. Kiekvienoje byloje yra vertinami duomenys ir priimamas procesinis sprendimas. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. K. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

11. Iš Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam A. K. 2023 m. sausio 6 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika A. K. buvo nustatyta ir pirminio vertinimo, atlikto 2019 m. lapkričio 7 d. metu. Tačiau pastebėtina, kad bausmės atlikimo metu, t. y. 2021 m. rugpjūčio mėn., 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. birželio mėn. įvertinus objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigoje A. K. buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. O tai tik parodo, kad nuteistojo A. K. elgesio korekcija nebuvo nuosekli bei išimtinai teigiama per visą bausmės laiką. Ir nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau akivaizdu, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui pakankamai reikšmingos įtakos tai nedaro. Nuteistajam A. K. nustatomi kriminogeniniai veiksniai, kuriuos skundžiamoje nutartyje aptarė apylinkės teismas ir kurių aukštesnysis teismas nekartoja, tai tik patvirtina, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis A. K. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pataisos procesas dar nėra baigtas.

12. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad A. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu tris kartus skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis taip pat neturi, duomenų apie išieškomas skolas asmens byloje nėra. A. K. bausmės atlikimo metu taip pat įgijo staliaus ir siuvėjo specialybes, ne kartą kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo nuo jo valios nepriklausiančių aplinkybių. Šiuo metu nuteistasis yra pateikęs prašymą dėl galimybės vykdyti individualią veiklą bei pakartotinai kreipęsis į Valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl įdarbinimo, tačiau atsakymo dar negavo. Apeliantas taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ne vienoje elgesio pataisos programoje bei pozityvaus užimtumo priemonėse, bandė spręsti turimas priklausomybes, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį A. K. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad jam taikoma probacija bus sėkminga.

13. Byloje esanti informacija susijusi su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, gyvenimo stiliumi ir draugais bei nuostatomis teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistasis A. K. išėjęs į laisvę laikysis jam paskirtų įpareigojimų, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir vėl nenusikals. Kadangi Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis A. K. nors ir suvokia aplinkos bei savo elgsenos įtaką nusikalstamam elgesiui, tačiau pernelyg pasitiki savo gebėjimais ateityje atsispirti negatyviam poveikiui. Be to jis pats gali būti neigiamos įtakos aktyvatoriumi. Apeliantas taip pat geba įvardinti problemines sritis susijusias su jo nusikalstamumu, tačiau iš savo patyrimo pasimokyti negeba ir yra linkęs kartoti tas pačias klaidas bei stokoja įgūdžių, kaip tas problemas spęsti. Nuteistasis sutinka, jog rėžimo reikalavimai bei taisyklės yra svarbūs nuteistųjų elgesio kontrolei bei tvarkai palaikyti, tačiau pats jų nesilaiko, t. y. yra baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą bausmės atlikimo metu. Akivaizdu, kad nepakankama problemų įžvalga apsunkina nuteistojo galimybes imtis konstruktyvių veiksmų, kurie jam padėtų iš esmės keisti savo gyvenimo situaciją bei spręsti aktualias problemas. Visa tai, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog pataisos procesas nuteistajam A. K. dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. K. išviso teistas aštuonis kartus, iš kurių du kartus užsienio valstybėse. Pirmąjį kartą nusikalto būdamas nepilnametis ir su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka trečiąjį kartą. Apeliantas taip pat yra pažeidęs kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas bei 2001 m. jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Šiuo metu A. K. bausmę atlieka pagal du subendrintus apkaltinamuosius nuosprendžius susijusius su smurto naudojimu, viešosios tvarkos pažeidimu ir disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Būtent smurto naudojimas ir disponavimas narkotinėmis medžiagomis yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Ir nors apeliantas skunde teigia, kad šiuo atveju liko neįvertinos aplinkybės rodančios jo teigiamus pokyčius dar iki bausmės atlikimo, t. y. jam skirta bausmė yra perpus mažesnė už sankcijos minimų, tačiau teisėjų kolegija nori pažymėti, kad 2018 m. teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nurodė, jog A. K. nusikalto būdamas recidyvistu, o tai neabejotinai didina apelianto pavojingumą visuomenei ir rodo, kad A. K. nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Ir nors teistumų kiekis ir nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šių aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes ir tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant.

15. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, jog lygtinio paleidimo taikymas neatleidžia nuo likusios bausmės atlikimo ir tik suteikia galimybę lengviau integruotis į visuomenę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad A. K. elgesys nurodytų reikalavimų neatitinka, todėl jis toliau privalo resocializuotis struktūrizuotoje aplinkoje.

16. Aukštesniojo teismo nuomone, niekuo nepagrįsti ir skundo argumentai, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepatikrino nuteistojo A. K. elgesio korekcijos progreso bei dedamų pastangų bausmės atlikimo metu ir neatsižvelgė, kad jis bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir teigiamus pokyčius. Atkreipė dėmesį kokiomis sąlygomis A. K. atlieka bausmę, tačiau padarė išvadą, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmosios instancijos teismo spendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu, todėl jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

17. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiami sprendimai priimti įvertinus A. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju visi Komisijos nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos A. K., tačiau teismas įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, gali lygtinai paleisti nuteistąjį. Vis tik nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad A. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.