- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- ATP-167-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01276-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Ž. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 289 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nubausta už tai, kad, būdama VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, 2015 m. liepos mėnesio 24-26 dienomis, (duomenys neskelbtini), festivalio „(duomenys neskelbtini)“ metu, naudojo LATGA repertuaro muzikos kūrinius, nesudariusi su LATGA kūrinių licencinės sutarties. Tokiais savo veiksmais, A. Ž., kaip festivalio organizatorė, pažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 15 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, 73 straipsnį ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-02-10 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to nepagrįstai pripažino ją padarius administracinį teisės pažeidimą. Nurodo, kad teismas, konstatuodamas faktą, jog renginyje skambėjo LATGA repertuaro muzikos kūriniai, kurių autorius D. Ž., rėmėsi tik LATGOS pateiktu įrodymu – dainų autoriaus ir atlikėjo D. Ž. pranešimu elektroninėmis ryšių priemonėmis LATGAI, kuriame buvo nurodyta, kad jis dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ festivalyje ir jame atliko savo kūrybos dainas, išvardintas dainų sąraše. Kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent sąraše išvardintos dainos skambėjo festivalyje, tokių kaip garso ar vaizdo įrašai, byloje nebuvo. Dėl to apeliantė teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog festivalio metu buvo atliktas LATGOS repertuaras. Pažymi, kad D. Ž. prieš festivalį organizatoriams nepateikė savo repertuaro, t. y. dainų sąrašo, ką jis atliks per festivalį. Kadangi pati D. Ž. pasirodymo nestebėjo, negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar tikrai būtent tos dainos, už kurias prašydamas autorinio atlyginimo D. Ž. kreipėsi į LATGA, buvo atliktos per festivalį. Be to, visiems atlikėjams buvo skirtas tam tikras laikas renginyje ir jie galėjo tą laiką naudoti kaip tik norėjo, t. y. jie galėjo šokti, dainuoti ar pasakoti pasakas. Iš byloje esančio skelbimo apie „(duomenys neskelbtini)“ festivalį matyti, kad festivalyje buvo dvi scenos – ramybės ir šokių, pats festivalis nebuvo tik muzikinis koncertas, jo programoje be instrumentinės, akustinės, folk, reggae, meditacinės, elektroninės, trance, ambien muzikos, buvo kiti pasirodymai – įvairūs šokio, ugnies pasirodymai, o taip pat seminarai ir paskaitos, alternatyvių menų pristatymai bei dirbtuvės, festivalyje dalyvavo per 40 dalyvių, kuriems buvo suteikta visiška laisvė tiek pasirodymams scenose, tiek dirbtuvėse, seminaruose, visi dalyviai galėjo dalintis savo žiniomis, kūryba ir menu. Dėl to apeliantė teigia, kad D. Ž. jam suteiktą laiką scenoje (apie 1,5 val. trukmės) galėjo išnaudoti kaip tik norėjo, t. y. atlikdamas savo kūrybos dainas ar kitaip užimdamas publiką, todėl mano, kad vien D. Ž. elektroninis laiškas LATGAI nepatvirtina, jog jis festivalio metu atliko būtent tas dainas, už kurias prašo atlyginimo. Pastebi, kad D. Ž. yra suinteresuotas asmuo byloje, t. y. jis yra suinteresuotas gauti autorinį atlyginimą, todėl jo pateikti duomenys negali būti vertinami kaip objektyvūs, tiesiogiai pagrindžiantys įrodinėjamas aplinkybes. Be to, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, LATGA, įrodinėdama ATGTĮ įstatymo pažeidimus teismui turi pateikti garso ar vaizdo įrašus iš vykusių renginių, pagrindžiančius LATGOS repertuaro atlikimą renginiuose. Šiuo atveju LATGA tokių įrodymų nepateikė. Dėl to byloje nepašalintos visos abejonės, ar tikrai festivalio metu buvo panaudoti LATGOS repertuaro muzikos kūriniai, todėl visos abejonės turi būti vertinamos jos naudai.
Taip pat skunde apeliantė teigia, kad nenustatyta jai inkriminuoto pažeidimo subjektyvioji pusė – jos kaltė ir tyčia. Apeliantė neginčija fakto, kad su LATGA nebuvo sudaryta kūrinių licencinė sutartis, tačiau tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui, tiek teismui ji paaiškino, jog renginio organizatoriams nebuvo žinoma, kad atlikėjas D. Ž. yra LATGA narys, nes pats atlikėjas apie tai neinformavo organizatorių. Teigia, kad ši aplinkybė jai tapo žinoma tik po festivalio, t. y. 2015-09-07, kai gavo elektroninį laišką iš LATGOS su pasiūlymu sudaryti licencinę sutartį. Pastebi, kad į renginį buvo sukvieti tik „pogrindžio atlikėjai“, kurie savęs neviešina ir kurie patys kuria dainas ir patys jas atlieka, todėl festivalio organizatoriai negalėjo tikėtis, kad tokio tipo atlikėjų kūriniai gali priklausyti LATGAI. Dėl to apeliantė teigia, kad nežinodama, jog festivalyje dalyvauja LATGA narys, kuris atliks LATGOS repertuarą, ji neturėjo pagrindo prieš renginį pasirašyti sutartį su LATGA, todėl to ir nepadarė, dėl to jos veiksmuose nebuvo piktybiškumo ir kaltės. Taip pat teigia, kad renginio organizatoriams prieš renginį nebuvo žinoma, jog D. Ž. atliks LATGOS repertuarą, bei, kad jis yra LATGA narys, todėl licencinės sutarties nepasirašymo šiuo atveju negalima vertinti kaip teisės pažeidimo, padaryto tyčia ar dėl neatsargumo. Tvirtina, kad organizuodami renginį neturėjo ir negalėjo numatyti, kad dėl tam tikrų veiksmų ar neveikimo gali atsirasti tam tikros pasekmės, neturėjo nei tikslo, nei motyvo taip elgtis. Pažymi, kad renginio organizatorius – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą. Festivalio tikslas buvo sukviesti alternatyvaus gyvenimo būdo mylėtojus pasidalinti savo kūryba, menu. Atlikėjai, kurie kartu buvo ir savo atliekamų kūrinių autoriai, festivalyje dalyvavo savanorystės pagrindais, t. y. su jais buvo pasirašytos savanoriškų darbų atlikimo sutartys (savanoriai – tai asmenys, kurie laisva valia ir niekieno neverčiami atlieka visuomenei naudingą darbą, negaudami už tai atlygio), dalyviams buvo atlygintos tik jų patirtos kelionės ir kitos išlaidos, susijusios su savanorišku darbu. Pastebi, kad festivalio atlikėjai, būdami ir savo kūrinių autoriais, savanoriškai, neatlygintinai sutiko patys viešai atlikti ir pasidalinti savo kūryba, todėl jų, kaip autorių teisės, nebuvo pažeistos, kūriniai buvo atliekami su autorių žinia. Nurodo, kad D. Ž. sutiko festivalyje dalyvauti savanorio statusu ir neatlygintinai pasidalinti savo kūryba, todėl apeliantė mano, kad D. Ž., būdamas LATGA nariu bei žinodamas, kad jo autorinės kūrinių teisės perduotos LATGAI, ir kad dėl šios priežasties įmonė turi gauti LATGOS, o ne jo leidimą viešai atlikti jo kūrinius, privalėjo apie tai informuoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovą L. T., tačiau to nepadarė. Dėl to teigia, kad jei įmonė būtų turėjusi prieš renginį duomenų, kad D. Ž. atliks kūrinius, į kuriuos jo autorinės teisės perduotos LATGAI, tuomet dėl savo biudžeto, galimai tokio atlikėjo paslaugų būtų atsisakiusi. Nurodo, kad ji su atlikėjais nebendravo, už atlikėjų pakvietimą į renginį, sutarčių pasirašymą bei sąlygų su atlikėjais suderinimą įmonėje buvo atsakingas projektų vadovas L. T., kuris su D. Ž. bendravo elektroniniu paštu, tai patvirtina išrašas iš elektroninio susirašinėjimo. Pažymi, kad teismas nevertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai pripažino ją kalta dėl administracinio teisės pažeidimo.
Apeliantė taip pat skunde teigia, kad ginčas turėjo būti sprendžiamas ne administracine, o civiline tvarka, nes autorių ir gretutinių teisių subjektų teisės yra privatinės, jų apsaugą užtikrina civilinės teisės normos. Kadangi D. Ž. pats viešai atliko savo kūrybos dainas ir renginio organizatoriams nebuvo žinoma, jog jis savo autorines teises buvo perdavęs LATGAI, mano, kad pagal ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą nebuvo pažeista autoriaus teisė leisti arba uždrausti viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis, t. y. autorius leido renginyje atlikti jo kūrinius, nes pats asmeniškai juos atliko. Dėl to teigia, kad jos veiksmuose nėra objektyviosios pažeidimo pusės, nes kūriniai nebuvo renginyje atlikti be autoriaus sutikimo. Kadangi tik po festivalio jai tapo žinoma, kad D. Ž. yra LATGA narys ir galimai renginyje atliko LATGA repertuaro dainas, bei, kad įmonė turi sumokėti LATGAI už viešą kūrinių atlikimą, tai ginčas tarp LATGOS ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti sprendžiamas civiline tvarka. Pažymi, kad pagal teismų praktiką LATGA su renginių organizatoriais dėl autorių teisių pažeidimo ginčus sprendžia civilinėse bylose pareikšdama ieškinį dėl autorių teisių pažeidimo ir autorinio atlyginimo priteisimo. Teigia, kad jai nepagrįstai inkriminuotas ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes atsakomybė pagal ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalį yra už neteisėtą kūrinių naudojimą, t. y. tik už ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalies pažeidimą, bet ne už autoriaus teisę gauti atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti, nes teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai bei priėmė pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Asociacija LATGA prašo atmesti A. Ž. skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-02-10 nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos duomenis, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. Ž. padarė ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
A. Ž. skunde teigia, kad ji nubausta, nesurinkus pakankamai įrodymų patraukti ją administracinėn atsakomybėn, nes nėra įrodymų, patvirtinančių, jog renginio metu buvo atliktas LATGA repertuaras. Toks apeliantės teiginys yra nepagrįstas. Iš skelbimo internetiniame tinklalapyje matyti, kad 2015 m. liepos 24-26 dienomis vyko festivalis „(duomenys neskelbtini)” (4 b. l.). Iš D. Ž. elektroninio pranešimo LATGAI (5 6 b. l.) matyti, kad D. Ž. 2015-09-03 Asociacijai LATGA pranešė, jog jis festivalyje „(duomenys neskelbtini)“ atliko savo kūrybos dainas, nurodytas pranešime. Iš LATGA pateiktų pažymų (9, 12 b. l.) matyti, kad D. Ž. yra Asociacijos narys ir, kad D. Ž. pranešime LATGAI nurodyti jo atlikti savo kūrybos kūriniai, kuriuos jis atliko festivalyje, yra įregistruoti LATGA. Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio matyti, kad D. Ž. dalyvavo minėtame festivalyje, atliko savo kūrybos dainas, kad A. Ž. pripažįsta, jog nebuvo sudaryta sutartis dėl kūrinių atlikimo (7, 24–25, 47–50 b. l.). Taip pat D. Ž. dalyvavimą festivalyje patvirtina byloje pateikta D. Ž. pasirašyta savanoriškų darbų atlikimo sutartis (21 b. l.). Pačios apeliantės parodymai teisme bei apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad ji, kaip organizatorė, dėl viešo kūrinių atlikimo nesikreipė į LATGA, nepasirašė licencinės sutarties dėl kūrinių atlikimo, kad festivalio metu D. Ž. atliko savo kūrybos dainas (54–55 b. l.). Nors byloje nėra garso įrašo, patvirtinančio, kad festivalio metu D. Ž. atliko jo pateiktame sąraše nurodytas dainas, tačiau paminėtų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad faktą, kad D. Ž. dalyvavo festivalyje ir viešai atliko kūrinius. Be to, apeliantė, manydama, jog D. Ž. pranešime LATGAI nurodytų kūrinių iš LATGOS repertuaro jos organizuotame renginyje neatliko, ji, kaip festivalio organizatorė, turėdama galimybę pateikti neginčijamą įrodymą apie įvykusio festivalio metu D. Ž. atliktus kūrinius, taip paneigdama D. Ž. LATGAI pateiktą informaciją, to nepadarė. Įvertinus visumą paminėtų įrodymų, daroma išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2015 m. liepos 24-26 dienomis vykusio festivalio „(duomenys neskelbtini)” metu D. Ž. viešai atliko jo nurodytus kūrinius, dėl kurių atlikimo pagal ATGTĮ nuostatus festivalio organizatorius, kaip meno kūrinių naudotojas, privalėjo gauti leidimą šiuos meno kūrinius viešai atlikti. Pažymėtina, kad festivalio „(duomenys neskelbtini)” organizatoriui nesikreipus į LATGA dėl licencijos išdavimo, LATGA neturėjo galimybės žinoti apie šį renginį. Taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog LATGA privalėjo pateikti LATGOS repertuaro kūrinių atlikimo vaizdo ir garso įrašus.
Apeliantė teigia, kad ji nežinojo, kad D. Ž. priklauso LATGAI ir kad turi būti pasirašyta sutartis dėl leidimo D. Ž. viešai atlikti savo kūrybos dainas.
ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už neteisėtą meno kūrinio viešą atlikimą <...>. ATGTĮ 73 straipsnyje numatyta, kad autorių teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės. Tokiu pažeidimu yra bet kokio kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas, taip pat ir viešas atlikimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo, t. y. licencijos (AGTĮ 15 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 21 punktą licencija – tai autorių teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Taigi, įstatymas numato, kad visais atvejais dėl viešo kūrinio atlikimo turi būti sudaryta sutartis arba su pačiu autoriumi, arba su jo teisių perėmėju ar jo tinkamai įgaliotu asmeniu. Nors apeliantė pateikė D. Ž. pasirašytą savanoriškų darbų atlikimo sutartį, tačiau ši sutartis pagal jos turinį negali būti vertinama kaip D. Ž. sutikimas leisti renginio metu viešai atlikti jo kūrinius, nes šioje savanoriškų darbų atlikimo sutartyje yra aptarti tik sutarties šalių įsipareigojimai, kaip pvz., sutartu laiku atvykti į renginio vietą, atlikti sutartos trukmės muzikinę programą, atsivežti reikalingą įrangą, pateikti kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus, laikytis organizatoriaus vidaus darbo tvarkos taisyklių (21 b. l.). A. Ž. pateiktos „Organizatoriaus vidaus darbo tvarkos taisyklės“ numato, kad atlikėjas įsipareigoja nenaudoti kūrinių, įrašų, tekstų, kurių autorinės teisės jiems nepriklauso, kitu atveju iš anksto (30 d. laikotarpyje) perspėti organizatorių, tačiau pati apeliantė nurodė, kad nėra duomenų, ar D. Ž. buvo supažindintas su šiomis taisyklėmis, nes nėra jo parašo,. Pastebėtina, kad apeliantė pateikė tik ištrauką iš šių taisyklių, todėl negalima nustatyti, kada šios taisyklės buvo patvirtintos. Dėl to negalima jomis remtis, jog D. Ž. turėjo pareigą informuoti renginio organizatorius apie tai, kad jis renginyje atliks kūrinius, dėl kurių viešo atlikimo leidimą duoda LATGA. Be to, byloje nustatyta, kad festivalį „(duomenys neskelbtini)“ organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šio festivalio metu D. Ž. viešai atliko kūrinius, todėl A. Ž., kaip šios bendrovės ir renginio organizatorė, buvo atsakinga už Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymąsi, tarp jų ir už tai, kad nebūtų padaryti administraciniai pažeidimai. Dėl to ji turėjo pareigą ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki kūrinių naudojimo kreiptis į LATGA su prašymu suteikti licenciją. Apeliantė pripažino, kad į LATGĄ dėl licencijos viešai naudoti kūrinius, ji nesikreipė. Pastebėtina, kad ATGTĮ nuostatos bei D. Ž. pasirašyta savanoriškų drabų atlikimo sutartis nenumato kūrinio atlikėjo, šiuo atveju D. Ž., pareigos informuoti kūrinių naudotoją apie tai, kad jis yra LATGA narys bei yra perleidęs savo autorines teises Asociacijai. Dėl to D. Ž. neinformavimas renginio organizatoriaus apie tai, kad jis yra LATGA narys ir yra perdavęs LATGAI savo dainų autorines teises, nešalina A. Ž., kaip renginio organizatorės ir kūrinių naudotojos, pareigos domėtis visa informacija, susijusia su renginių organizavimu ir autorinėmis teisėmis (privalėjo kreiptis į LATGA ir pasidomėti, ar organizuojamame renginyje bus naudojami LATGA repertuaro kūriniai), nustatytu laiku kreiptis dėl leidimo viešai atlikti kūrinius ir pasirašyti nustatytos formos sutartį dėl viešo kūrinių atlikimo. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad apeliantės veiksmuose laiku nesikreipiant į LATGA dėl leidimo viešai atlikti kūrinius, nepriklausomai nuo to, ar šiuos kūrinius atlieka pats kūrinių autorius, yra visi ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo požymiai.
Taip pat apeliantė teigia, kad byla dėl šio pažeidimo turėjo būti nagrinėjama ne administracine, o civiline tvarka, nes autorių ir gretutinių teisių subjektų teisės yra privatinės, jų apsaugą užtikrina civilinės teisės normos. Apeliantė teisi, kad autorių teisių subjektų teisės yra privatinės ir jų apsaugą užtikrina civilinės teisės normos, tačiau civilinės teisės normos nenumato atsakomybės už neteisėtą meno kūrinio viešą atlikimą, t. y. už kūrinio atlikimą nesudarius licencinės sutarties viešai atlikti kūrinius. Kadangi byloje nustatyta, kad A. Ž. be atitinkamų leidimų festivalyje naudojo LATGA repertuaro kūrinius, t. y. neteisėtai, ji pažeidė ATGTĮ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, todėl teisių turėtojai laiku negavo autorinio atlyginimo už kūrinių viešą atlikimą. Dėl to konstatuojama, kad A. Ž. pagrįstai inkriminuotas ir ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių autoriaus teisę gauti atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, pažeidimas. Iš A. Ž. parodymų teisme matyti, kad ji nesutinka su už atliktus kūrinius mokėtinos sumos dydžiu, tačiau klausimas dėl autoriaus teisės gauti atlyginimą ir jo dydžio yra civilinės bylos dalykas, todėl jis administracinio teisės pažeidimo byloje nenagrinėjamas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo A. Ž. nubausta pagal ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarimą nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.