Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1N-5-177/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-05-25
Bylos Nr.: 1N-5-177/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Violeta Ražinskaitė
Advokatai: Tomas Kaminskas

Kategorijos

2.1.13.13Nutarties išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį apskundimas (BPK 74 str.)

Byla Nr. 1N-5-177/2017

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.13.13 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išduotino užsienio valstybei asmens R. P. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria priimtas sprendimas Lietuvos Respublikos pilietį R. P. išduoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėja, susipažinusi su pateikta medžiaga ir gynėjo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – ir Generalinė prokuratūra) gautas Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) Teisingumo departamento 2016 m. rugsėjo 15 d. teisinės pagalbos prašymas, kuriuo ši kompetentinga teisinė institucija, vadovaudamasi 2001 m. spalio 23 d. pasirašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutartimi (ratifikuota 2002 m. sausio 22 d. įstatymu Nr. IX-718) bei 2005 m. birželio 15 d. Protokolu dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai, prašė išduoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietį R. P., gimusį 1979 m. vasario 19 d. Kaune, už JAV teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.

2011 m. spalio 25 d. Delaware apygardos Didžioji federalinė žiuri priėmė kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame R. P. pareikšti kaltinimai pažeidus Jungtinių Valstijų kodekso 18 skyriaus 1341 straipsnį (sukčiavimas paštu, iš viso devynios veikos), 18 skyriaus 1343 straipsnį (sukčiavimas telefonu, viena veika), 18 skyriaus 1956 (a) (1) (B) (i) straipsnį (pinigų plovimas, 1 veika).

2011 m. spalio 25 d. Delaware apygardos teismas išdavė R. P. arešto (suėmimo) orderį.

R. P. kaltinamas tuo, kad maždaug 2010 m. vasario–rugpjūčio mėnesiais Delaware valstijoje ir kitose vietovėse, turėdamas tikslą sukčiauti, sąmoningai sugalvojo ir bandė įgyvendinti sukčiavimo schemą bei būdą, siekdamas apgaule gauti pinigų, sukčiaudamas, melagingai žadėdamas ir apsimesdamas.

Veikdamas pagal savo sukurtą schemą, R. P. valdė, tvarkė ir kontroliavo verslą „(duomenys neskelbtini)“, kurio pagalba plačiai siūlė įvairias investicijų galimybes per internetinę klubo svetainę www.(duomenys neskelbtini).com. Tinklalapyje bei spausdintuose straipsniuose „(duomenys neskelbtini)“ siūlė tris investicinių sąskaitų variantus: 1) „PN taupomąją sąskaitą“, 2) „PN kaupiamąją sąskaitą“ ir 3) „PN privatų fondą“.

Savo reklaminėje medžiagoje „(duomenys neskelbtini)“ skelbėsi esąs įsteigtas 1990-jų viduryje, siekiant suteikti „diskretiškas investicijų valdymo paslaugas išmaniems interneto vartotojams“ bei „bendro fondo galimybes ir finansų planavimo paslaugas asmenims, šeimoms, korporacijoms ir valstybinėms agentūroms“. „(duomenys neskelbtini)“ reklamose buvo rašoma, kad investuotojai, turintys „taupomąją sąskaitą“, per mėnesį uždirbtų 2,5–3 procentus palūkanų, atsidarę „kaupiamąją sąskaitą“ uždirbtų 4,5–6,75 procentų, o per „privatų fondą“ užsidirbtų 7,5–9,8 procentų. Būtina minimali investicija atitinkamai buvo 500, 1 000 ir 3 500 JAV dolerių.

Remdamiesi reklamoje pateikta informacija, investuotojai pagal šią schemą turėjo siųsti piniginius čekius arba internetu pervesti pinigus į „(duomenys neskelbtini)“ atidarytas sąskaitas. Investuotojų, kurie norėjo pateikti pinigus čekiais, buvo prašoma siųsti čekius adresu: (duomenys neskelbtini), Delaware. Šis adresas faktiškai buvo pašto skyriaus Postnet pašto dėžutės adresas, o šis skyrius toliau atliko persiuntimo paslaugas. Tie investuotojai, kurie norėjo atlikti pinigų pervedimus internetu, turėjo pervesti lėšas į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (sąskaitos numeris xxxxx-4690). Ši sąskaita buvo atidaryta „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o ją kontroliavo ir valdė R. P..

Tęsdamas savo sukurtos schemos įgyvendinimą minėtu būdu, 2010 m. vasario 26 d. ar apie šią dieną R. P. pateikė prašymą atidaryti Postnet pašto dėžutę per trečiosios šalies verslo paslaugų tiekėją, esantį Kanadoje, Monrealyje. Pagal prašyme pateiktus duomenis prašytojas tvirtino esąs „P. N.“, prie prašymo buvo pridėtos dokumentų kopijos, t. y. Ilinojaus valstijos vairuotojo pažymėjimo ir JAV paso, išduoto „P. N.“ vardu, kopijos. Šie dokumentai buvo netikri, suklastoti.

Toliau įgyvendindamas savo sukurtą schemą minėtu būdu, R. P. suorganizavo, kad Postnet skyrius persiųstų visą „(duomenys neskelbtini)“ dėžutėje gautą korespondenciją kartu su investuotojų čekiais „Federal Express“ paštu iš Delaware valstijos į R. P. namus adresu: (duomenys neskelbtini), Ilinojus.

Toliau pagal sukurtą schemą pinigai nebuvo investuojami, kaip buvo žadėta, o buvo nukreipiami į įvairias R. P. banko sąskaitas.

Vykdydamas šią schemą, R. P., pasinaudodamas apgaule, sukčiaudamas/ klastodamas įgijo daugiau nei 300 000 JAV dolerių iš daugiau nei dvidešimties nukentėjusių investuotojų.

R. P., sukūręs ir ketindamas sukurti minėtą schemą bei priemones, turėdamas tikslą įgyvendinti ir pasikėsinęs įgyvendinti šią schemą bei sukčiaudamas, sąmoningai suorganizavo, kad privatus ir komercinis kurjeris, veikiantis tarp valstijų, pristatytų iš miesto Delaware valstijoje į (duomenys neskelbtini) miesto Ilinojuje nurodytą paskirties vietą asmeniškai adrese nurodytam asmeniui devynis vokus, kurie jam buvo pristatyti laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 m. rugpjūčio 9 d.

Taip pat R. P. maždaug 2010 m. vasario–rugpjūčio mėnesiais Delaware apylinkėje bei kitose vietovėse, sukūręs ir ketindamas sukurti minėtą schemą bei priemones, turėdamas tikslą įgyvendinti ir pasikėsinęs įgyvendinti šią schemą bei sukčiaudamas, sąmoningai suorganizavo, kad internetu būtų perduota informacija užsienio ir valstijų verslininkams, t. y. 2010 m. gegužės 13 d. faksimilė iš Monrealio Kanadoje į (duomenys neskelbtini) miestą Delaware valstijoje.

Taip pat R. P. maždaug 2010 m. vasario–rugpjūčio mėnesiais Delaware valstijoje bei kitur sąmoningai įvykdė ir pasikėsino vykdyti finansinius sandorius, turinčius įtakos užsienio ir valstijų prekybai, t. y. organizavo čekių pristatymą iš (duomenys neskelbtini) miesto Delaware valstijoje į Palos miestą Ilinojaus valstijoje, kad šie čekiai būtų įnešti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitas; ši finansiniuose sandoriuose dalyvaujanti nuosavybė buvo gauta iš neteisėtos veiklos, t. y. sukčiaujant paštu bei internetu; R. P. žinojo, kad pavedimai buvo atliekami, siekiant visiškai ar iš dalies paslėpti ar užmaskuoti pinigų kilmę, vietą, šaltinį, nuosavybę ir kontroliuoti minėtos neteisėtos veiklos lėšas; vykdydamas bei pasikėsinęs įvykdyti tokius finansinius sandorius, jis žinojo, kad finansiniuose sandoriuose dalyvaujančios lėšos yra lėšos, tam tikra forma gautos iš neteisėtos veiklos.

Minėta, jog „(duomenys neskelbtini)“ nurodydavo investuotojams siųsti čekius adresu: (duomenys neskelbtini), Delaware valstijoje, šis adresas iš tikrųjų buvo Postnet skyriaus pašto dėžutė. R. P. suorganizavo, kad Postnet skyrius persiųstų visus į „(duomenys neskelbtini)“ dėžutę gautus laiškus, įskaitant investuotojų čekius, paštu „Federal Express“ iš Delaware valstijos į jo namų adresą (duomenys neskelbtini) Ilinojaus valstijoje.

R. P. gautus čekius įnešdavo į (duomenys neskelbtini) Banko sąskaitą (sąskaitos numeris xxxxx-4690), atidarytą „(duomenys neskelbtini)“ vardu, arba į kitą sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ vardu (duomenys neskelbtini) Banke (sąskaitos numeris xxxxx-96230), kurią jis kontroliavo. Investuotojams, kurie pasirinkdavo internetinį bankinį pavedimą, „(duomenys neskelbtini)“ nurodydavo atlikti lėšų pervedimą į tą pačią (duomenys neskelbtini) sąskaitą.

R. P. per visą jam inkriminuojamą laiką taip pat turėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini), išduotą „(duomenys neskelbtini)“ vardu (sąskaitos numeris xxxxx-77708). Gavęs investuotojų lėšas į (duomenys neskelbtini) Banko ar (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas, R. P. dalį lėšų pervesdavo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Per keturias 2010 m. birželio–liepos mėnesio dienas R. P. pervedė apie 101 106 JAV dolerius į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, iš kurios R. P. išėmė 101 000 JAV dolerių grynaisiais.

R. P. iš viso išgrynino mažiausiai 297 900 JAV dolerių iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų, t. y. iš tų lėšų, kurias sukčiavimo būdu išviliojo iš investuotojų. R. P. išgrynino šias lėšas, atlikdamas maždaug trisdešimt devynias išgryninimo operacijas, nuo 2010 m. balandžio iki 2010 m. rugpjūčio mėn., kiekvieną kartą paimdamas iki 10 000 JAV dolerių grynaisiais.

Žemesnės instancijos teismas

Siekiant užtikrinti R. P. perdavimą baudžiamajam persekiojimui JAV, jis 2017 m. balandžio 11 d. sulaikytas Kauno r., Karmėlavoje, Oro uosto g. 4. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą nustatant nuo sulaikymo dienos, t. y. 2017 m. balandžio 11 d.

2017 m. balandžio 25 d. Generalinėje prokuratūroje R. P., dalyvaujant gynėjui advokatui Tomui Kaminskui, supažindintas su Ekstradicijos sutarties 17 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 75 straipsnio nuostatomis, numatančiomis supaprastinto išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, jam išaiškintos supaprastinto išdavimo teisinės pasekmės. R. P. nesutiko, kad būtų taikoma supaprastinta išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą, prašydama Lietuvos Respublikos pilietį R. P. išduoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pagal joje pateiktą kaltinimą 2011 m. spalio 25 d. Delaware apygardos teismas išdavė R. P. arešto (suėmimo) orderį už nusikalstamas veikas, nurodytas prašyme dėl ekstradicijos ir numatytas Jungtinių Valstijų kodekso 18 skyriaus 1341 straipsnyje, 18 skyriaus 1343 straipsnyje, 18 skyriaus 1956 (a) (1) (B) (i) straipsnyje.

JAV Teisingumo departamento 2016 m. rugsėjo 15 d. teisinės pagalbos prašyme dėl R. P. ekstradicijos nurodyta, kad jam pateiktus kaltinimus patvirtina šie įrodymai: iš dalies paties įtariamojo R. P. parodymai, JAV Pašto inspekcijos tarnybos pašto inspektoriaus S. A. B. (S. A. B.) parodymai bei kiti kaltinamajame akte nurodyti įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi patenkino prokurorės prašymą ir nutarė išduoti Lietuvos Respublikos pilietį R. P. Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių ir pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 9 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 71 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutartyje, kurios neleistų R. P. išduoti baudžiamajam persekiojimui Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Šalies argumentai

Išduotino užsienio valstybei asmens R. P. gynėjas skunde nurodė, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Skundžiama nutartis yra formali, priimta neįsigilinus į sprendžiamo klausimo aplinkybes.

Asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos BPK 73 straipsnyje, kurio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu gautos informacijos nepakanka nurodytiems sprendimams priimti, Vilniaus apygardos teismo teisėjas paveda Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai nedelsiant kreiptis į prašymą pateikusią instituciją dėl reikalingos papildomos informacijos suteikimo. Be to, Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties 8 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, jog, be kitų duomenų, ekstradicijos prašyme išduoti asmenį teisminiam persekiojimui taip pat pateikiama tokia informacija, kuri leistų pagrįstai tikėti, kad prašomas išduoti asmuo padarė nusikaltimą, dėl kurio prašoma išduoti.

Nagrinėjamu atveju sprendimas dėl įtariamojo R. P. išdavimo iš Lietuvos Respublikos priimtas formaliai, tinkamai neįvertinus to, jog byloje gauta informacija yra nepakankama šiam sprendimui priimti. Išvadą, kad įtariamasis galėjo padaryti Junginių Amerikos Valstijų pareiškime nurodytas nusikalstamas veikas, teismas iš esmės motyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų Delaware apygardos teismo ekstradicijos formaliai patvirtintu prašymu, Junginių Amerikos Valstijų prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu bei vieninteliu įrodymų šaltiniu – Pašto inspekcijos tarnybos pašto inspektoriaus S. A. B. parodymais, kurie iš esmės nėra žinomi gynybos šaliai, kiek jie informatyvūs ir leidžiantys daryti išvadą apie įtariamojo padarytas nusikalstamas veikas. Tokios išvados objektyviai negali patvirtinti ir įtariamojo parodymai, kadangi jis nuosekliai visą laiką laikėsi pozicijos, jog nėra padaręs jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Dėl to Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamento pateiktos informacijos objektyviai nepakanka sprendimui dėl įtariamojo ekstradicijos priimti, kadangi tokios informacijos nepatvirtina patikimi ir nenuginčijami duomenys.

Įtariamojo išdavimas susijęs su ypatingu asmens teisių ir laisvių suvaržymu, nes prašančioje išduoti asmenį valstybėje, t. y. Jungtinėse Amerikos Valstijose, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sankcijos yra žymiai griežtesnės, nei išduodančioje asmenį valstybėje, t. y. Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties turėtų būti išnaudotos visos priemonės, siekiant nustatyti ekstradicijos prašymo pagrįstumą, iš Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamento išreikalaujant papildomos informacijos apie byloje esančius įrodymus, kurių pakaktų pripažinti, kad R. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

Gynėjas skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį ir įpareigoti teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą gauti papildomos informacijos.

Motyvuojamoji dalis

Išduotino užsienio valstybei asmens R. P. gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį R. P. išduoti baudžiamajam persekiojimui Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nepažeidė 2001 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties bei 2005 m. birželio 15 d. Protokolo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai (toliau – Susitariančiųjų Šalių ekstradicijos sutartis), Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnio bei Lietuvos Respublikos BPK 71 ir 73 straipsnių nuostatų, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas, spręsdamas klausimus dėl asmens išdavimo kitai valstybei baudžiamajam persekiojimui, patikrina, ar laikomasi teisinės pagalbos prašymo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai valstybei, šiuo atveju Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 71 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pilietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, gali būti išduotas užsienio valstybei tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju prašančioji valstybė yra Jungtinės Amerikos Valstijos, su kurios vyriausybe Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. spalio 23 d. pasirašė Susitariančiųjų Šalių ekstradicijos sutartį, patvirtintą vėlesniu protokolu, Vilniaus apygardos teismas, išduodamas R. P. Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai vadovavosi minėtos Susitariančiųjų Šalių ekstradicijos sutarties 2 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmenys išduodami už veikas, kurios pagal abiejų Susitariančiųjų Šalių įstatymus yra nusikaltimai ir už kuriuos pagal abiejų šalių įstatymus baudžiama didesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo arba griežtesne bausme.

Nusikalstamos veikos, kurias padaręs kaltinamas R. P., atitinka dvigubo baudžiamumo principą ir yra numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 216 straipsnio 1 dalyje. Už nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas R. P., padarymą Jungtinių Valstijų kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos didesnės kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi nustatyti formalūs pagrindai R. P. išduoti JAV baudžiamajam persekiojimui. Aplinkybių, numatytų Susitariančiųjų Šalių ekstradicijos sutartyje, Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos BPK 71 straipsnio 3 dalyje, kurios neleistų išduoti JAV Lietuvos Respublikos piliečio R. P., nenustatyta. Dėl to nėra teisinio pagrindo atsisakyti išduoti R. P. JAV. Šios išvados nepaneigia gynėjo teiginiai dėl jo ginamajam gresiančios JAV kodekse numatytos laisvės atėmimo bausmės termino (trukmės), kuris viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių sankcijose nurodytas maksimalias laisvės atėmimo bausmes.

Atmetami R. P. gynėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl įrodymų nepakankamumo, kaltinant R. P. padarius teisinės pagalbos prašyme nurodytus nusikaltimus. Šių aplinkybių kontekste pažymima, kad asmenų išdavimas (ekstradicija) pagal ekstradicijos sutartį paremtas šią sutartį pasirašiusių valstybių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, kad šioje proceso stadijoje asmenį išduodančios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos, kompetentinga teisminė institucija nesprendžia išduodamam asmeniui inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, kvalifikavimo klausimų, taip pat nevertina atskirų prašymą išduoti asmenį pateikusioje valstybėje vykdomo baudžiamojo proceso veiksmų jų teisėtumo ar pagrįstumo aspektu. Asmenį išduodančios šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti iš teisinės pagalbos prašymą pateikusios valstybės teisminės institucijos gauta informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis, sprendimui dėl asmens išdavimo priimti reikšminga informacija nėra nuslėpta.

Gynėjas nenurodė Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas užsienio valstybei. Tokių aplinkybių nenustatė ir gynėjo skundą nagrinėjanti Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.

Gauti duomenys – Delaware apygardos Didžiosios federalinės žiuri dėl R. P. priimtas kaltinamasis aktas, JAV Teisingumo departamento ekstradicijos prašymo patvirtinimas bei Delaware apygardos teismo arešto orderis R. P. suimti, taip pat duomenys dėl kaltinimo R. P. sukčiavus ir legalizavus nusikalstamu būdu gautą turtą (teisinės pagalbos prašyme ši veika įvardinta kaip pinigų plovimas) leidžia pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Atmetamas kaip nepagrįstas gynėjo skundo argumentas dėl su kaltinimu susijusios papildomos informacijos iš Jungtinių Amerikos Valstijų kompetentingos institucijos gavimo. Skundą nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad visi Susitariančiųjų Šalių ekstradicijos sutarties 8 straipsnyje „Ekstradicijos tvarka ir reikalingi dokumentai“ nurodyti duomenys yra Jungtinių Amerikos Valstijų prašyme dėl ekstradicijos ir jų visiškai pakanka priimti sprendimui dėl R. P. išdavimo Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde išdėstyti argumentai, susiję su įrodymų pakankamumu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės teisme, o ne asmens išdavimo procedūrai reikiamų duomenų pakankamumo vertinimo dalykas, todėl teisėja dėl jų plačiau nepasisako. Dėl išdėstyto motyvo detaliau nenagrinėtini gynėjo skundo argumentai, susiję su paties išduotino asmens R. P. pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, teismo posėdyje išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, teisingai nusprendė, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškimas kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų prašymu dėl ekstradicijos pateiktais duomenimis yra pagrįstas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad išduotino užsienio valstybei asmens R. P. gynėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, teisėja

nutaria:

atmesti perduotino užsienio valstybei asmens R. P. gynėjo skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė