- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-07
- Bylos Nr.
- e1-1323-1143/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-36731-22
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- E. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, turintis II grupės neįgalumą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, t. y. 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 20.30 val. E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,78 promilės etilo alkoholio) motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė savo broliui V. P. per veidą , tuo sukeldamas savo artimajam giminaičiui – broliui V. P. fizinį skausmą. E. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis E. P. ikiteisminio tyrimo parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) su savo sutuoktine M. P., nepilnamečių vaikų nėra. E. P. motina E. O. P. ir brolis V. P. gyvena motinos name adresu (duomenys neskelbtini). Apie porą dienų E. P. gėrė alkoholinius gėrimus ir buvo pas motiną namuose. 2022 m. rugsėjo 25 d. vakare jau buvo girtas. Neprisimena, dėl kokių priežasčių tarp jo ir motinos, ir brolio V. kilo konfliktas. Tačiau jis žino, kad kažkoks konfliktas buvo. Kad jis į motiną metė kėdę neprisimena, taip pat neprisimena, kad ranka sudavė broliui į veidą. E. P. teigia, kad jeigu brolis ir motina sako, kad jis tai padarė- prieš juos smurtavo, vadinasi jis taip pasielgė. Jis tiki savo šeimos nariais ir , mano, kad jis šitaip galėjo pasielgti. E. P. tik prisimena, kad į motinos namus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė. E. P. teigia, kad kai jis būna girtas, su motina ir broliu dažnai susipyksta. Būna, kad su jais apsistumdo, bet rimtų smurtų prieš juos nebuvo. Prieš kelis metus jau yra smurtavęs prieš motiną. Tuomet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikymu. Prieš brolį jis teigia iki tol nėra smurtavęs. E. P. nurodo, jei šį kartą prieš brolį smurtavo, jam sudavė, gailisi dėl tokio savo elgesio. Iš areštinės grįš į savo namus (duomenys neskelbtini) (b. l. 82-85).
Liudytoju apklaustas nukentėjusysis V. P. parodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jo mama O. E. P. ir brolis E. P. 2022 m. rugsėjo 25 d. į namus parėjo neblaivus brolis E. Namuose jis buvo neramus, konfliktavo su mama, reikalavo maisto. Apie 20.30 val., būdamas savo kambaryje, V. P. išgirdo, kaip E. virtuvėje (kambaryje) vėl šaukia ant mamos, keikia ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuo metu mama E. taip pat kažką sušuko ir V. pagalvojo, kad brolis ją muša. Išėjęs iš kambario, V. paklausė brolio, kodėl šis muša mamą. Tuomet E. priėjo prie jo ir kairės rankos delnu trenkė jam į veidą – dešinį skruostą. V. P. teigia, kad smūgio metu jis aiktelėjo, sudejavo, nes jam suskaudo. Tuomet jis ranka susiėmė už skruosto. Jis su mama išsigando ir abu išbėgo į kiemą. Ten paskambino policijai. Kai policija atvažiavo dar V. P. veidas sumušimo vietoje buvo paraudęs. Jis jautė skausmą. GMP V. P. atsisakė, nes manė, kad tai nėra rimtas sumušimas. Po policijos išvykimo jam sumuštą veidą dar dilgčiojo, jis jautė skausmą. Vėliau skruostą patepė vaistais. Sekančią dieną skruoste jis dar jaučia skausmą, kai jį paliečia, bet sumušimo nesimato (b. l. 2, 14-15 ).
Liudytoja E. O. P. parodė, kad ji gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos sūnūs E. P. ir V. P.. E. pastaruoju metu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. 2022 m. rugsėjo 25 d. E. namo grįžo būdamas neblaivus. Grįžęs namo, jis buvo viskuo nepatenkintas, keikė ją necenzūriniais žodžiais, reikalavo maisto. Apie 20.30 val. E. virtuvėje atsikėlęs nuo sofos vėl pradėjo ją keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir reikalauti maisto. Tuo metu ji, būdama šalia įėjimo į virtuvę, pasakė, kad tuoj paduos dešros. E. supyko ir metė į ją medinę kėdę, tačiau nepataikė, todėl ji nepatyrė jokio fizinio skausmo ir nebuvo sužalota. E. su kėde pataikė kažkur į sieną. E. metant į ją su kėde, ji labai išsigando ir garsiai sušuko, todėl iš savo kambario atbėgo kitas jos sūnus V. V. pareikalavo, kad E. nemuštų motinos. Tuomet E. ranka trenkė V. per dešinįjį skruostą. V. ranka net susiėmė už skruosto ir išbėgo į kiemą. Smūgio metu V. sudejavo. Ji suprato, kad sūnui suskaudo. Kadangi ji išsigando E., tai irgi iš paskos V. išbėgo kieman ir iškvietė policiją. Po policijos išvykimo V. skundėsi, kad jam skauda sumuštas skruostas. Ji V. davė tepalo , tai šis pasitepė sumuštą skruostą. Kažkurį laiką po sumušimo V. skruostas buvo paraudęs. Sekančią dieną V. motinai sakė, kad jam skauda palietus šį skruostą (b. l. 48-53).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nuosavas namas yra (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, dviejų aukštų. Įėjimas į namą ir iš vidinės kiemo pusės. Įeinant į namą užlipama laiptais. Užėjus į namą, yra prieangis. Prieangio dešinėje pusėje yra įėjimas į namo koridorių. Namo koridoriaus kairėje pusėje įėjimas į pirmąjį kambarį. Koridoriaus dešinėje pusėje yra įėjimas į virtuvę. Virtuvėje prie dešiniosios sienos, šalia įėjimo durų stovi sofa, už jos spintelė ant kurios stovi televizorius. Kairėje virtuvės pusėje, šalia sienos, stovi medinė sekcija, šalia kurios ant grindų guli sulūžusi medinė kėdė. Virtuvė centre, gale, stovi stalas. Kairėje stalo pusės stovi šaldytuvas. Tarp sekcijos ir šaldytuvo yra įėjimas į antrąjį namo kambarį.
Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ 2022-09-25 21.27 val. E. P. nustatytas 2,78 prom. neblaivumas (b. l. 54).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. P. byloje nustatytu laiku ir vietoje, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – broliui V. P..
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai bei kiti byloje esantys surinkti įrodymai – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir kt. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis, smurtaudamas sukėlė savo broliui fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 92-97). Nukentėjusiajam taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 99-100).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. E. P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau dėl jo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas taip pat pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja (motina), kas rodo, jog E. P. tinkamų išvadų nedaro. Kita vertus, E. P. neturi galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus (b. l. 89), dirba (b. l. 90), turi II grupės neįgalumą, yra vedęs. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, jų trukmę nustatant 6 mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikintina.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, nuo 2022-09-25 21.20 val. iki 2022-09-26 14.27 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 55-57, 65-67), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, viešųjų darbų trukmę sutrumpinant 6 valandomis (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktis, 66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. P. paskirti viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2022-09-25 21.20 val. iki 2022-09-26 14.27 val. (1 parą, ją prilyginant 6 valandoms viešųjų darbų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. P. panaikinti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.