- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- I-4571-281/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03782-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- M. B. A., N. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriui
- Kategorijos
- 3.5Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant atsakovo atstovei E. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. B. A. ir N. M. skundus atsakovui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai M. B. A. ir N. M. (toliau – ir pareiškėjai) teismui 2014-08-11 pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2014-07-18 sprendimą Nr. (15/4)-2) 3I-913 (00140) ir 2014-07-21 sprendimą Nr. (15/4-2) 3I-912 (00141) dėl atsisakymo suteikti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimai); 2) įpareigoti atsakovą priimti sprendimus suteikti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimai); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).
Pareiškėjai ginčija Sprendimus teigdami, kad jie Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 1 p. nustatytais pagrindais turi teisę gauti Leidimus, todėl Sprendimai naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. 2014 m. balandžio 2 d. pareiškėjas, Pakistano Islamo Respublikos pilietis, M. B. A. tuo pagrindu, kad yra UAB „Elhama“ bendraturtis, kurios įstatinis kapitalas yra 100 Lt, o jo turimo įstatinio kapitalo vertė - 50 000 Lt ir šioje įmonėje jis ketina dirbti direktoriumi, Lietuvos ambasadai pateikė prašymą išduoti Leidimą. Kartu su šiuo prašymu jis pateikė UAB „Elhama“ steigimo aktą, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „Siksus“ atstovas M. B. A. parduoda 50 vnt. akcijų, kurios vienos nominalioji vertė yra 1000 Lt, akcininkų sąrašą ir kitus reikalingus dokumentus. M. B. A. parduodamas 50 vnt. akcijų įsigijo jo sutuoktinė N. M., kuri 2014-04-02 taip pat pateikė prašymą išduoti Leidimą tuo pagrindu, kad ji yra UAB „Elhama“ (įmonės įstatinis kapitalas 100 000 Lt) bendraturtė, jos turimo įstatinio kapitalo nominalioji vertė yra 50 000 Lt ir šioje įmonėje ji ketina dirbti vadybininke. Pareiškėjai pažymi, kad šiuo metu yra suformuotas įmonės įstatinis kapitalas ir jų verslo ketinimai Lietuvoje yra rimti, todėl pareiškėjų buvimas Lietuvoje yra būtinas sėkmingai įmonės veiklai užtikrinti. Dėl kartu su prašymais išduoti Leidimus pateiktų sutikimų leisti gyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniaus r. sav., Zujūnų šen., Buivydiškių k., Sūduvos g. 17-15, pareiškėjai paaiškino, kad jie nėra buvę Europoje, o Lietuvą pasirinko dėl geros geografinės padėties ir ekonominės situacijos, todėl neturėjo galimybės žinoti, kiek minėtu adresu gyvena žmonių. Be to, šiuo atveju nėra aišku, ar visi 25 minėtu adresu gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, ten ir gyvena, todėl realiai situacija gali būti kitokia. Tuo atveju, jeigu nebūtų galimybės gyventi deklaruotoje vietoje, atvykę į Lietuvą ir pradėję verslą pareiškėjai išsinuomotų kitas gyvenamąsias patalpas. Pažymi, kad įprastai, iškilus tokiems neaiškumams, Migracijos tarnyba kreipiasi į asmenis prašydama patikslinti dokumentus ar papildyti naujais, tačiau šį kartą jokių prašymų nebuvo, todėl pareiškėjai neturėjo realios galimybės susipažinti su esama situacija ir jos išspręsti, atsakovas nepadarė visko, kad pareiškėjai būtų tinkamai supažindinti su esama situacija ir elgėsi neadekvačiai. Aplinkybė, kad įmonė „Elhama“ yra įregistruota Šalčininkų r. sav., Šniūrų k., šiuo atveju nėra reikšminga, nes pareiškėjams nebūnant Lietuvoje, sunku pasirinkti tinkamas patalpas įmonės veiklai. Pareiškėjai pažymi, kad įmonės registracijos vieta nebūtinai turi sutapti su faktine įmonės veiklos vieta.
Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyrius (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24-27).
Paaiškino, kad Sprendimais pareiškėjams teisėtai ir pagrįstai atsisakyta išduoti Leidimus, nes pateikdami prašymus išduoti Leidimus, pareiškėjai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjai įsigijo UAB „Elhama“ ne ketindami realiai vykdyti veiklą, o tik siekdami gauti leidimą laikinai gyventi. Minėtos įmonės registravimo adresu Šalčininkų r. sav., Šniūrų k., yra nuolat steigiamos įmonės ir parduodamos užsieniečiams, kurie teisėtos veiklos pagrindu siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjai teigia, kad jie ketina užsiimti tekstilės gaminių prekyba, tačiau įmonės patalpos nėra tinkamai įrengtos tokiai veiklai vykdyti ir nėra sudaryta sutarčių, būtinų įmonės veiklai. Pareiškėjų pateikti dokumentai dėl UAB „Elhama“ steigimo, veiklos, darbo šioje įmonėje tik formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus, sudaryti pagal pavyzdines formas. Pareiškėjų darbo sutartys taip pat nėra individualizuotos ir sudarytos pagal pavyzdinę formą, kas leidžia teigti, jog jos sudarytos tik formaliai, neatsižvelgus į individualią kiekvieno pareiškėjo situaciją. Pareiškėjų pasirašyti tarpininkavimo raštai taip pat nepatvirtina jų ketinimo užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nes jie surašyti lietuvių kalba, kurios pareiškėjai nemoka ir šiuose raštuose nėra nurodyta jų pasirašymo data. Pareiškėjų nurodytos būsimos gyvenamosios vietos adresu, Vilniaus r. sav., Zujūnų šen., Buivydiškių k., Sūduvių g. 17-15 (buto bendras plotas - 85.26, gyvenamas plotas 67,43 kv. m), Gyventojų registro duomenimis, Sprendimų priėmimo metu savo gyvenamąją vietą jau buvo deklaravę 25 asmenys (dauguma jų - užsieniečiai). Aplinkybė, kad pareiškėjų nurodytu adresu esanti gyvenamoji patalpa neatitinka teisės aktuose įtvirtintų minimalių vienam asmeniui tenkančių gyvenamojo ploto reikalavimų, taip pat patvirtina, kad pareiškėjai neketina gyventi tokioje minimalių reikalavimų neatitinkančioje patalpoje. Atsakovo, teigimu, šiuo atveju pareiškėjai tik formaliai atitinka Įstatyme nustatytą leidimo gyventi išdavimo sąlygą, tačiau nėra duomenų, kad jie ketina realiai gyventi minėtu adresu.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. balandžio 4 d. Pakistano Islamo Respublikos piliečiai M. B. A. ir N. M., tuo pagrindu, kad jie ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos ambasadai Kinijos Liaudies Respublikoje pateikė prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 29-34, 76-81).
Departamentas, išnagrinėjęs M. B. A. prašymą išduoti Leidimą ir atsižvelgęs į kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus bei įvertinęs turimą informaciją, nustatė, kad nors pareiškėjas teigia, kad jis planuoja užsiimti tekstilės gaminių prekyba, tačiau UAB „Elhama“ šiuo metu jokios veiklos nevykdo, o pati įmonė yra įregistruota adresu Šniūrų k., Šalčininkų r., kuriuo nuolat steigiamos ir siekiantiems įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje užsieniečiams parduodamos kitos įmonės, be to, bute, esančiame adresu Sūduvių g. 17-15, Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., kuriame pareiškėjas pateikė sutikimą leisti gyventi ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą, šiuo metu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 25 asmenys, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai” 4.10 punkto nuostatomis, ir atsižvelgiant į vienam asmeniui minėtame bute tenkantį naudingą plotą, pareiškėjas neturi tinkamos gyvenamos vietos Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas konstatavo, kad M. B. A. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tikrieji jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra visai kitokie, nei oficialiai deklaruoti, t. y. UAB „.Elhama" buvo įkurta tik formaliai, siekiant turėti teisinį pagrindą prašyti leidimo laikinai gyventi ir taip patekti į Šengeno erdvę ir joje laisvai judėti, ir 2014-07-18 priėmė sprendimą "Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. B. A." Nr. (15/4-2) 3I-913(00140), kuriuo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu atsisakė išduoti pareiškėjui M. B. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 95-97). Išnagrinėjęs N. M. prašymą išduoti Leidimą ir atsižvelgęs į kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus bei įvertinęs turimą informaciją, Departamentas analogiškais motyvais 2014-07-21 priėmė sprendimą "Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Pakistano Islamo Respublikos pilietei N. M." Nr. (15/4-2) 3I-912(00141), kuriuo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu atsisakė išduoti pareiškėjai N. M. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 70-72).
Byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo atsisakymų išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.
Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius pareiškėjų prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėjo taikydamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pagal kurį leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas asmeniui, ketinančiam užsiimti teisėta veikla.
Sprendimų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimo metu galiojęs Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (Įstatymo redakcija, aktuali nuo 2014-07-11 iki 2014-10-17) numatė, kad leidimas gali būti išduodamas asmeniui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalis išaiškino, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: arba įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą, arba jis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, arba Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą.
Nuo 2014-11-01 Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata pakeista, nurodant, kad leidimas išduodamas asmeniui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Taip pat pakeistos ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytos kitos sąlygos. Nuo 2014-11-01 leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, arba yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje, arba pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalį yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Nuo 2014-11-01 papildomai įsigaliojo Įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostata, kad išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Taigi, nuo 2014-11-01 įsigaliojo griežtesnės leidimų gavimo nuostatos, todėl šioje byloje vadovaujamasi prašymų padavimo bei sprendimų priėmimo metu galiojusiomis teisės normomis.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Pakistano Islamo Respublikos pilietė M. N. 2014-04-02 padavė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 29-34). Šiame prašyme pareiškėja deklaravo, jog ji ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – dirbti vadybininke įmonėje UAB „Elhama“, įregistruotoje adresu Šalčininkų r. sav., Šniūrų k. Kartu su prašymu N. M. pateikė šiuos dokumentus: Pakistano Islamo Respublikos pilietės paso kopiją; tarpininkavimo raštą, pasirašytą UAB „Elhama“ akcininko M. B. A., kuriuo prašoma išduoti bendrovės akcininkei ir vadybininkei N. M. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; UAB „Elhama“ duomenų išrašą iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro, kuriame nurodoma, kad UAB „Elhama“ įregistruota 2013-10-04, įmonės įstatinio kapitalo dydis – 100 000 Lt, akcijų skaičius – 100 vnt., vienos vardinės paprastosios akcijos nominali vertė – 1 000 Lt, įmonės direktorius nuo jos įregistravimo momento – M. B. A.; UAB “Elhama” steigimo aktą, kuriame nurodoma, kad UAB “Siksus” įsteigia ribotos civilinės atsakomybės privatųjį juridinį asmenį – UAB “Elhama”, kurios įstatinis kapitalas – 100 000 Lt, akcijų skaičius – 100, vienos akcijos nominali vertė – 1 000 Lt, visas steigiamos bendrovės akcijas pasirašo ir apmoka steigėjas, steigiamos bendrovės buveinė yra adresu Šalčininkų r. sav., Šniūrų k.; UAB “Elhama” įstatus; 2013-10-28 sudarytą Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir Akcijų priėmimo – perdavimo aktą, kurie patvirtina, kad pardavėjas (UAB “Siksus”) pardavė pirkėjai (N. M.) 50 vnt. (50 proc.) paprastųjų UAB “Elhama” akcijų (1 akcijos nominali vertė – 1 000 Lt, iš viso už 20 vnt. akcijų -50 000 Lt); UAB “Elhama” 2013-10-28 akcininkų sąrašą, kuriame nurodoma, kad bendrovės savininkai yra M. B. A. ir N. M., kuriems priklausio po 50 vnt. (1 akcijos nominali vertė – 1 000 Lt) paprastųjų nematerialiųjų vardinių bendrovės UAB “Elhama” akcijų; UAB “Elhama” 2013-10-28 visuotinį akcininkų sprendimą, kuriuo bendrovės akcininkai M. B. A. ir N. M., pasirašę bei apmokėję 100 proc. įstatinio kapitalo, nutarė nuo 2013-10-28 bendrovės direktoriumi paskirti M. B. A.; 2013-10-28 sudarytą Darbo sutartį Nr. 2, kuria darbdavys (UAB “Elhama” direktorius M. B. A.) priėmė į darbą N. M. eiti UAB “Elhama” vadybininkės pareigas; D. P. sutikimą, kad N. M. gyventų ir deklaruotų gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu Sūduvių g. 17-15, Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. (b. l. 29-59).
Pakistano Islamo Respublikos pilietis M. B. A. 2014-04-02 padavė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 76-81). Šiame prašyme pareiškėjas deklaravo, jog jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – dirbti įmonėje UAB „Elhama“, įregistruotoje adresu Šalčininkų r. sav., Šniūrų k. ir eiti šios įmonės direktoriaus pareigas. Kartu su prašymu išduoti Leidimą, pareiškėjas M. B. A. pateikė šiuos dokumentus: Pakistano Islamo Respublikos piliečio paso kopiją; tarpininkavimo raštą, pasirašytą UAB „Elhama“ akcininkės N. M., kuriuo prašoma išduoti bendrovės direktoriui M. B. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2013-10-28 sudarytą darbo sutartį Nr. 1, kuria darbdavys UAB „Elhama“, atstovaujamas akcininkės N. M., priėmė į darbą darbuotoją M. B. A. eiti UAB „Elhama“ direktoriaus pareigas; D. P. sutikimą, kad M. B. A. gyventų ir deklaruotų gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu Sūduvių g. 17-15, Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. (b. l. 76-92).
Skundžiamais sprendimais pareiškėjų prašymai buvo atmesti remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nurodoma, kad išduoti leidimą užsieniečiui gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Nuo 2014-11-01 šio punkto reguliavimas praplėstas, įrašant papildomą sąlygą – išduoti leidimą užsieniečiui gyventi atsisakoma, jei įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Taigi, išduodamas leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentas turi patikrinti prašymuose nurodomų faktų teisingumą bei jų atitikimą Įstatyme nustatytiems pagrindams. Tokia pareiga nustatyta ir Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo 58 punkte.
Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo 40.7 punktas nurodo, jog, kai Įstatymo nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindui, kuriuo užsienietis siekia gauti arba pasikeisti leidimą laikinai gyventi, patvirtinti pateikiami aprašo nurodyti dokumentai ir yra įtarimų, kad užsieniečio atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką tikslas yra gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne užsiimti teisėta veikla (užsienietis negali atsakyti į klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos veikla, iš įmonės veiklos negauna pajamų ir pan.), migracijos tarnybos valstybės tarnautojas privalo pareikalauti pateikti veiklos aprašymą ir papildomus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklą Lietuvos Respublikoje (ūkinę komercinę veiklą patvirtinančią (-ias) sutartį (-is), metinę pelno mokesčio deklaraciją, patalpų nuomos sutartį ar pan.), jeigu tai būtina.
Teismo vertinimu, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, teisingai konstatavo, kad UAB „Elhama“ buvo įsteigta tik tam, kad pareiškėjai galėtų gauti Leidimus, o ne užsiimtų teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pareiškėjų nurodoma būsima jų ekonominė veikla Lietuvos Respublikoje yra nekonkreti - paduodami prašymus pareiškėjai teigė planuojantys užsiimti tekstilės gaminių prekyba, tačiau kartu patikslino, kad konkreti įmonės veikla paaiškės tik jiems atvykus į Lietuvą (b. l. 70-72, 95-97). Pareiškėjų prašymų nagrinėjimo metu įmonė UAB „Elhama“, įsteigta 2013-10-04, jokios veiklos nevykdė, o jos įstatuose numatyta, kad įmonės veiklos tikslai – visos veiklos sritys, nedraudžiamos Lietuvos Respublikos įstatymų (b. l. 45-47). Nei teismui, nei atsakovui pareiškėjai nepateikė jokių konkrečių įmonės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje planų. Aplinkybė, kad Lietuvoje įregistruotą įmonę nusipirkę asmenys tiksliai nežino, kokia veikla užsiims, pati savaime sudaro pagrindą teigti, jog įmonė (UAB „Elhama“) buvo pirkta ne verslo vystymo tikslu, o kitu, su verslu nesusijusiu tikslu, siekiant gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Turėdami realų tikslą vystyti verslą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjai visų pirma turėtų išsiaiškinti Lietuvoje planuojamo vystyti verslo perspektyvas, ištyrinėti rinką, mokestinę aplinką ir pan., ir tik tuomet, siekdami numatytų tikslų realizavimo, pirkti įmonę, kurios pagalba numatytas verslo planas būtų įgyvendintas. Šiuo atveju nustatyta, kad įmonę, kurioje planuoja vykdyti verslą, pareiškėjai nusipirko per advokatą, Europoje nei M. B. A., nei jo sutuoktinė N. M. niekada nėra buvę, o Lietuvą pasirinko dėl geros geografinės padėties ir ekonominės situacijos, ir į ją vėliau planuoja atsivežti savo vaikus (b. l. 29-34, 49-50, 70-72, 95-97). Pažymėtina, kad pareiškėjų kartu su prašymais pateikti dokumentai – darbo sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 – sudaryti pagal pavyzdinę formą ir juose nedetalizuojamos pareiškėjų darbo funkcijos, kurias jie turės atlikti, dirbdami pagal šias sutartis, o pareiškėjų pasirašyti tarpininkavimo raštai surašyti lietuvių kalba, kurios pareiškėjai nemoka ir juose nėra nurodoma jų pasirašymo data (b. l. 38, 53-57, 85, 86-90).
Juridinių asmenų registro išrašo duomenys patvirtina, kad UAB „Elhama“ registracijos adresas - Šniūrų k., Šalčininkų r. (b. l. 34-36). Minėtu adresu, atsakovo duomenimis, yra nuolat steigiamos įmonės, kurios parduodamos užsieniečiams, siekiantiems teisėtos veiklos pagrindu įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje (b. l. 24-27). Pareiškėjai teigia, kad jie dar nepradėjo vystyti verslo, o jam vykdyti tinkamas patalpas suras tik atvykę į Lietuvą, todėl ketinamo plėtoti verslo vykdymui jiems būtina atvykti į Lietuvos Respubliką. Taigi, šiuo metu jokių kitų patalpų planuojamai įmonės veiklai vykdyti pareiškėjai nėra numatę ir jokių preliminarių sutarčių nėra pasirašę.
Be to, nustatyta, kad pareiškėjų prašymuose nurodytos būsimos gyvenamosios vietos adresu, Vilniaus r. sav., Zujūnų šen., Buivydiškių k., Sūduvių g. 17-15 (buto bendras plotas - 85.26, gyvenamas plotas 67,43 kv. m), Sprendimų priėmimo metu savo gyvenamąją vietą jau buvo deklaravę 25 asmenys (dauguma jų - užsieniečiai) (b. l. 24-27, 59, 65-67, 68-69, 92). Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.10 punkte nurodyta, kad tinkamas būstas - būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų. Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ir atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109, taikomo kvietimų vizoms gauti pateikimui, 11.1 punkte nurodoma, kad užsienietis tinkamai apgyvendintas, kai gyvenamojoje patalpoje kiekvienam joje gyvenamąją vietą deklaravusiam pilnamečiui asmeniui, įskaitant kviečiamą užsienietį, tenka ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo ploto. Taigi, Sprendimų priėmimo metu, pareiškėjų deklaruotoje gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas turėjo pagrindą vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu pripažinti, jog pareiškėjų prašymuose gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodomas teisėtos veiklos vystymo tikslas yra fiktyvus.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų prašymai dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo paduoti ne siekiant vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o vien tik gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo suteikiamas teises, todėl 2014-07-18 sprendimu "Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. B. A." Nr. (15/4-2) 3I-913(00140) ir 2014-07-21 sprendimu "Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Pakistano Islamo Respublikos pilietei N. M." Nr. (15/4-2) 3I-912(00141) teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalios nustato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 28€ žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai, paduodami skundą teismui, 2014-08-11 sumokėjo dvigubo dydžio (200 Lt) žyminį mokestį, 28 € (100 Lt) žyminio mokesčio permoką pareiškėjams gražintina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (b. l. 6).
Atsisakius patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus, pareiškėjų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjų M. B. A. ir N. M. skundą atmesti.
Gražinti pareiškėjams M. B. A. ir N. M. 28 € (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio permoką.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.