Kauno apygardos teismo nutartis

2016-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1052-530/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-11
Bylos Nr.
1S-1052-530/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
M. A.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1052-530/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Daivos Jankauskienės, Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. (toliau – prokurorė) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 81/04-713 taikyti nuteistajam M. A. (toliau – M. A.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies 9 punktu, buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiais M. A. paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos 2014 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, paskiriant M. A. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2017 m. balandžio 2 d.2016 m. birželio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-713 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. A., o 2016 m. liepos 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi šis Komisijos nutarimas įstatymų nustatyta tvarka buvo patvirtintas. Nesutikdama su priimta nutartimi, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė E. K. pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti 2016 m. birželio 22 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-713, M. A. atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

3.1. Prokurorės teigimu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 85 balus, o toks rezultatas yra artimas aukštai pakartotinio nusikalstamumo rizikai. Be to, šis balas nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d., priešingai nei konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nepakito. Šiame kontekste pabrėžiama, kad praeityje M. A. taip pat buvo taikytos įvairios lengvatos, susijusios su bausmės vykdymu, tačiau tai nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio jo nesustabdė, kas prokurorei leidžia pagrįstai manyti, jog M. A. nagrinėjamu atveju negeba nepriekaištingo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tai, pasak prokurorės, patvirtina ir aplinkybė, kad net ir būdamas pataisos namuose nuteistasis sugebėjo pažeisti pataisos įstaigoje nustatytą tvarką ir nors drausminė nuobauda už tai jam nebuvo paskirta, tačiau tai neigiamai charakterizuoja asmenį.

3.2. Skundu akcentuojama, kad M. A. yra nustatyti net keturi aktualūs kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti jį nusikalsti ateityje. Be to, pataisos namų suaugusiųjų mokymo centre nuteistasis nesimokė, nedirbo, jo darbinė motyvacija silpna, kas leidžia teigti, jog M. A. analizuojamu atveju nesistengė sumažinti savo turimų finansinių įsipareigojimų, savanoriškai ieškinių nemokėjo, nors tokią galimybę, pasak prokurorės, turėjo, kas neabejotinai jį charakterizuoja taip pat neigiamai.

3.3. Atkreipiamas teismo dėmesys ir į asmenines M. A. charakterio savybes, teigiant, kad nuteistasis neretai pasirenka situacijas, kurios didina jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai, elgiasi nerūpestingai, rizikingai, siekdamas naudos sau jis gali manipuliuoti kitais asmenimis, kartoja tas pačias klaidas, kas, prokurorės įsitikinimu, vertinant visumoje leidžia pagrįstai abejoti, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje paleidus M. A. lygtinai, jis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Prokurorės skundas tenkinamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo M. A. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 85 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aptarto teisinio reguliavimo ir skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje konstatuotų faktinių aplinkybių kontekste vertinant prokurorės skundo argumentus, analizuojant juos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų visumoje, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas patvirtindamas Komisijos nutarimą netinkamai interpretavo BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nustatyta nuteistojo pažanga yra pakankama pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje M. A. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas), kas skundžiama nutartimi įvertinta vis tik nebuvo. Nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad šiuo metu M. A. jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, turi šeimą, išėjęs iš pataisos namų turės pastovią gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, kaip teisingai skundu tai traktuoja prokurorė, byloje nenustatyta. Remiantis 2016 m. birželio 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, vis dar išskiriami keli M. A. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo išsilavinimas bei galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl šiuo atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertinus M. A. nustatytą vidutinę jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti aptartų kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

10.1. Pritariant prokurorės motyvams dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam M. A., visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas jam nėra pirmasis. Praeityje už iš esmės analogiško pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas M. A. buvo teistas dar 6 kartus, pirmojo teistumo metu buvo ypatingai jauno amžiaus – vos 15 metų. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, jo ankstesni teistumai neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad praeityje už įvairių nusikalstamų veikų padarymą M. A. buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas), baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimas, nemokami darbai), tris kartus – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą jis buvo paleistas ir lygtinai, tačiau, akivaizdu, kad šios priemonės analizuojamu atveju nebuvo efektyvios, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai pritarti prokurorės skundo motyvams dėl abejotino lygtinio paleidimo instituto efektyvumo ir šiuo atveju.

10.2. Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir nuteistojo išsilavinimas, galimybė įsidarbinti bei lėšų tvarkymas ir pajamos. Prokurorės skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad M. A., jo paties teigimu, iki suėmimo mokėsi Kauno rajono Vilkijos vidurinėje mokykloje – du metus pirmoje klasėje. Mokytis nuteistajam nesisekė, todėl šiuo metu jis turi problemų tiek su skaitymu, tiek su rašymu, kas, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai gali tapti viena iš esminių kliūčių nuteistajam siekiant įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, būdamas pataisos namuose M. A. nors ir įgijo apdailininko specialybę, tačiau išsilavinimo nesiekė, suaugusiųjų mokykloje nesimokė. Įsidarbinti pataisos namuose, nepaisant jo atžvilgiu pataisos namuose turimų vykdomųjų raštų ir kitų finansinių įsipareigojimų 587,59 eurų sumai, noro taip pat nepareiškė, todėl įdarbintas nebuvo. Tuo tarpu remiantis BVK 111 straipsnio nuostatomis, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Aptarto teisinio reguliavimo plotmėje įvertinus nuteistojo požiūrį į darbą pagrįstai manytina, jog jo darbinė motyvacija nėra pakankama, duomenų apie nuteistojo realias galimybes gauti apmokamą darbą jam išėjus į laisvę skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra – yra gautas tik Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos apylinkių seniūnijos raštas, patvirtinantis, jog M. A., išėjęs į laisvę, galimai galės dirbti viešuosius darbus pagal viešųjų darbų programą, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog M. A. laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad pagrindinis nuteistojo pragyvenimo šaltinis iki jo įkalinimo, jo paties teigimu, buvo ne pajamos, gaunamos iš oficialaus darbo, bet įvairaus pobūdžio valstybės pašalpos, kurių, remiantis komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis tikisi ir lygtinio paleidimo atveju. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad visos M. A. praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos yra susijusios su finansinės naudos siekimu, ką pripažįsta ir pats nuteistasis.

10.3. Sprendžiant M. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į jo gyvenimo stilių, draugus, mąstymą bei elgesį, kas, remiantis aukščiau aptartos socialinio tyrimo išvados duomenimis, taip pat priskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimus, už kurių padarymą šiuo metu M. A. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, kas didina ne tik paties nusikaltimo, bet ir nuteistojo pavojingumą visuomenei bei pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Remiantis 2016 m. birželio 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotomis aplinkybėmis, M. A. nusikaltimus paprastai vykdo su kitais asmenimis, lengvai pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai, laisvėje nedalyvavo jokioje visuomeninėje veikloje, nesusijusioje su nusikalstamumu, tačiau pats M. A. bendravimą su bloga kompanija vis dar įvardija kaip problemą, nesusijusią su jo nusikalstamumu. Akcentuotina ir tai, kad dėl padarytų nusikaltimų M. A. vis dar yra linkęs kaltinti kitus, stengiasi sumažinti savo nusikaltimo mąstą, teigdamas, kad nusikalto tik dėl netinkamai susiklosčiusių aplinkybių, manydamas, kad juo buvo pasinaudota. Tokia nuteistojo pozicija neabejotinai atskleidžia ir tam tikrus M. A. manipuliavimo kitais asmenimis požymius, kas vėlgi neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija pataisos namuose vis dar nėra pakankama.

10.4. Konstatuojant šią išvadą, įvertintinos ir nuteistojo asmeninės savybės bei jų įtaka galimam pakartotiniam M. A. nusikalstamumui. Prokurorės skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis vis dar pasižymi nerūpestingu ir rizikingu elgesiu, netoleruoja nuobodžiavimo, dėl ko dažnai kartoja tas pačias klaidas, negeba suvokti priežasties – pasekmės ryšio, jo problemų sprendimo įgūdžiai gana silpni, šiuo metu M. A. vis dar supranta tik kai kuriuos savo nusikalstamo elgesio motyvus, tačiau neatpažįsta visų jo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčių veiksnių, kas lemia tų pačių klaidų pakartotinumą. Šios aplinkybės, vertinant jas aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir, priešingai nei skundžiama nutartimi konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje M. A. laikysis įstatymu ir nenuskals.

Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad 2015 m. gegužės 13 d. kratos metu pas nuteistąjį M. A. buvo rasti ir išimti daiktai, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – mobilaus ryšio telefonas ir SIM kortelė, ir nors už šio pataisos namų tvarkos pažeidimą drausminė nuobauda M. A. paskirta nebuvo – apsiribota pokalbiu, tačiau, apygardos teismo manymu, tai tik patvirtina, kad nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme analizuojamu atveju pastebima tik nuo 2015 m. gegužės 15 d. (auklėjamojo pokalbio diena), kas įvertinus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, vis tik nelaikytina pakankamu pagrindu jo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jog duomenų, patvirtinančių M. A. pataisos namuose skirtus paskatinimus, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas analizuojamu atveju nuteistąjį leidžia pagrįstai laikyti tik pasyviu pataisos proceso dalyviu, ką neabejotinai patvirtina ir tai, kad nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas (85 balai), priešingai nei tai konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nepakito nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d..Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju M. A. elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai, skiriant auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 81/04-713 taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėDaiva JankauskienėGytis Večerskas