- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-131-138-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 63-1-00203-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Nukentėjusysis
- J. U.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
Teisėja Joana Kvaselytė Proceso Nr. 63-1-00203-08 Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.
2010 m. birželio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei, išteisintajam T. K. , nukentėjusiajam J. U., teismo posėdyje išnagrinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo J. U. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-30 nuosprendžio, kuriuo:
T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
J. U. patikslintas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Kolegija išnagrinėjo skundą apeliacinio skundo ribose, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. išteisintas pagal LR BK 281 str. 3d. dėl jam pareikštų kaltinimų, jog jis 2008 m. balandžio 5 d. apie 19⁰² val. Pravieniškių 2-ame kaime, Kaišiadorių rajone, Pravieniškių gatvėje ties antruoju numeriu pažymėtu gyvenamuoju namu, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę automobilį BMW 520, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (Žin., 2003, Nr.7-263, nuo 2007-01-01 iki 2008-04-09 galiojusi redakcija) reikalavimus: 53 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių); 145 p. (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams); 153 p. (sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir jį lenkiančioms transporto priemonėms); ir 172 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), ? ne sankryžoje sukdamas į kairę, į kiemų teritoriją, nepraleido jį lenkusio J. U. vairuojamo motociklo KAWASAKI ZX 600, v.n. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis – motociklas atsitrenkė į automobilio BMW 520, v.n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines dureles ir po smūgio buvo nublokštas į kairę, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo J. U. sveikata (nukentėjusiajam nustatytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimais veide, muštine žaizdele smakre, dešiniosios vidurinės kaukolės pamato duobės lūžiu, galvos smegenų sumušimu, poodinės kraujosruvos dešinės ausies būgnelyje, išsivystęs trauminis ūmus vidurinės ausies uždegimas, kairio šokikaulio, kulnikaulio, šeivikaulio raiščių plyšimas, kairiojo deltinio raiščio plyšimas, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje ir kairiajame rieše, apatinio žandikaulio dešinės pusės aštunto, kairės pusės penkto ir viršutinio žandikaulio kairės pusės aštunto dantų nuskėlimas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, jog nėra įrodymų, kad 2008 m. balandžio 5 d. apie 19 val. Pravieniškių 2-o kaimo Pravieniškių gatvėje ties antruoju numeriu pažymėtu gyvenamuoju namu kaltinamasis T. K. , vairuodamas jam priklausantį automobilį BMW 520, v.n. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę, į įvažiavimą į kiemą, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ? 53 p., 145 p., 153 p., 172 p., ir kad nukentėjusiojo J. U. vairuojamas motociklas KAWASAKI ZX 600, v.n. (duomenys neskelbtini), buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą lenkti prieš kaltinamajam T. K. pasukant į kairę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-30 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti T. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d. ir paskirti jam 3 m. laisvės atėmimo bausmę; pritaikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą 2 metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; taip pat taikyti BK 68 str. pagrindu baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui; tenkinti pilnai J. U. civilinį ieškinį ir priteisti iš civilinio atsakovo „BTA draudimas“ 2550.56 Lt turtinei žalai atlyginti J. U. naudai; priteisti iš atsakovo T. K. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti J. U. naudai; priteisti iš atsakovo T. K. 500 Lt turėtų išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą.
Skunde nurodoma, jog teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme J. U. nuosekliai teigė, kad jis betarpiškai prieš eismo įvykį važiavo Pravieniškių 2 k. pagrindine gatve. Bevažiuodamas prisivijo Tautvydo vairuojamą automobilį BMW, nuo jo atsilikęs važiavo 2 ar 3 metrų atstumu. Ties Pravieniškių g. 2 namu jis parodė posūkį ir išvažiavo į priešingą kairę kelio pusę, tikslu aplenkti priekyje važiavusį automobilį BMW. Lenkdamas automobilį, pastebėjo, kad BMW pasuko į įvažiavimą į kiemus, esantį kairėje kelio pusėje, tada jis pradėjo stabdyti savo vairuojamą motociklą. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog automobilio BMW sukimosi į kairę metu, motociklas jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje ir lenkė automobilį BMW Tačiau teismas padarė priešingą išvadą, jog nėra įrodymų, kad BMW vairuotojas, sukdamas į kairę, pažeidė KET reikalavimus 53 p., 145 p., 153 p., 172 p., ir kad J. U. vairuojamas motociklas buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą lenkti, prieš T. K. pasukant į kairę. Tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Šioje baudžiamojoje byloje būtina teisingai nustatyti priežastinį ryšį tarp vieno iš eismo įvykio dalyvių padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių. Kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Todėl teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams bei liudytojų parodymams. Vertinant įrodymų visetą, tampa akivaizdu, kad motociklas jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje ir lenkė automobilį BMW sukant į kairę. Tą nustatė ne tik abu specialistai, atlikę eismo įvykio autotechninį tyrimą ir nurodę išvadų aprašomosiose bei rezoliucinėse dalyse, bet šią aplinkybę liudija ir motociklo stabdymo žymė, likusi priešpriešinėje eismo juostoje ir rodanti vietą, kurioje buvo motociklas, kai jo vairuotojas pradėjo stabdyti atsiradus kliūčiai bei liudytojų parodymai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis J. U. pažeidė KET reikalavimus – vairavo motociklą, neturėdamas tam teisės bei viršijo leistiną greitį, tačiau neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė išvadą, kad greitį nukentėjusysis viršijo 30km/h. Skunde nurodoma, jog lieka neaišku, kurio iš įvykio dalyvių padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Tuo atveju, jei automobilio vairuotojas sukdamas į kairę ne sankryžoje būtų davęs kelią motociklo vairuotojui, eismo įvykis nebūtų įvykęs, motociklas būtų baigęs savo manevrą, nuvažiavęs toliau, nors motociklo vairuotojas ir viršijo leistiną greitį tame kelio ruože. Be to, net ir pripažinus motociklo vairuotojo J. U. padarytus KET pažeidimus šio eismo įvykio kilimo sąlyga, baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui už KET pažeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą pačiam pažeidėjui. BK 281 str. numato baudžiamąją atsakomybę tik už KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Esant tokiom aplinkybėm automobilio vairuotojas T. K. vis tiek turėtų atsakyti pagal BK 281 str. 3 d. už padarytą nusikalstamą veiką. Šioje dalyje teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, neteisingai nustatė BK 281 str. numatytą priežastinio ryšio kaip nusikaltimo sudėties požymį ir padarė s išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas daug dėmesio skyrė techninių aplinkybių nustatymui, tačiau teismas nesiejo šių aplinkybių su KET reikalavimais ir dėl to padarė išvadas, kurios neišplaukia iš faktinių bylos aplinkybių. Dėl aukščiau paminėto apylinkės teismo nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis J. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-30 nuosprendį. Skunde nurodoma, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą, nes pagal specialistų M. R. ir Valentino Mitunevičiaus išvadas bei jų paaiškinimus nagrinėjamu atveju objektyviai nustatyti, kurioje gatvės pusėje buvo motociklas nukentėjusiajam pradėjus stabdyti, negalima, nes neišliko motociklo judėjimo pėdsakų, todėl techniniu požiūriu negalima įvertinti, ar motociklas jau buvo pradėjęs lenkimą. Be to, specialistai nurodė, kad techniniu požiūriu negalima nustatyti, kas įvyko pirmiau, ar automobilis parodė posūkį į kairę, ar motociklas persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą lenkti. Dėl to teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis ir abejonėmis, nepagrįstai atmetė apelianto versiją, todėl padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltinamojo parodymuose yra esminiai prieštaravimai, kurių teismas neanalizavo, o būtent: T. K. ikiteisminio tyrimo metu neaiškino, kad jis žiūrėjo per galinį ar šoninį automobilio veidrodėlį, darydamas manevrą į kairę. Ši versija buvo pateikta tik vėliau, tikėtina, žinant pateiktos teisme specialisto Valentino Mitunevičiaus išvados. Ir netgi apklausos metu specialistas kategoriškai patvirtino aplinkybę, jog T. K. atlikęs šį veiksmą, būtų matęs nukentėjusiojo transporto priemonę. Teismui šios aplinkybės abejonių nekėlė, jis nuosprendyje jų neanalizavo, ir dėl to padarė klaidingas išvadas dėl T. K. padarytos veikos nebuvimo. Dėl to liko nepaneigta nukentėjusiojo versija, kad T. K. tiesiog nepastebėjo jo atliekamo manevro ir, sukdamas į kairę, nepraleido jo vairuojamos transporto priemonės, tuo sutrukdė nukentėjusiajam užbaigti pradėtą manevrą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad T. K. prieš susiduriant automobiliams, buvo įjungęs kairio posūkio signalą. Šie teismo argumentai, grindžiami tik paties T. K. parodymais, bei teismo įsitikinimu liudytojų parodymais. Tačiau teismo posėdžio metu liudytojos J. A. , J. L. , V. K. netgi nematė paties įvykio kilimo aplinkybių, todėl jų parodymais dėl posūkio signalo teismas negalėjo remtis. Kiti duomenys nepatvirtino šios aplinkybės. Juo labiau, kad liudytojos tvirtino, kad nukentėjusysis motociklo net nestabdė, kas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas V. matė, kaip J. U. jau darė lenkimo manevrą, kai išgirdo transporto priemonių susidūrimą, tačiau teismas neaptarė šios aplinkybės. Todėl skunde daroma išvada, kad faktiškai J. U. nurodomos eismo įvykio aplinkybės techniniu požiūriu neprieštarauja byloje nustatytai įvykio eigai, dėl ko teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teismo posėdžio metu specialistas tik patvirtino J. U. parodymus ir nurodė, kad T. K. turėjo įvertinti tai, kad jo niekas nelenkia, tai patvirtino ir specialistas V. Mitunevičius, kuris teigė, kad automobilio vairuotojas privalėjo leisti motociklo vairuotojui užbaigti manevrą. Teisme specialistas Račkovski patvirtino, kad abiejų vairuotojų veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, tai yra T. K. veiksmai sąlygojo kilimą, o nukentėjusiojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Todėl apylinkės teismas priėmė neteisingą nuosprendį ir jis turi būti panaikintas.
Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis prašė skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo J. U. apeliaciniai skundai dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-30 nuosprendžio atmestini.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Apylinkės teismas pagrįstai T. K. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Asmuo traukiamas baudžiamojo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., kai jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Iš nuosprendžio matyti, kad Pravieniškių 2-ame kaime, Kaišiadorių rajone, 2008 m. balandžio 5 d. apie 19 val., šviesiu paros metu, esant giedrai, kaltinamasis T. K. , vairuodamas jam priklausantį automobilį „BMW 520“, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo tiesiu riboto greičio – 40 km/h Pravieniškių gatvės ruožu – 3,85 m pločio dešine eismo juosta (eismo įvykio vietos ir vietovės apžiūrų protokolai, t. 1, b.l. 4-22, kaltinamojo T. K. , nukentėjusiojo J. U. ir liudytojų E. K. , J. A. , J. L. ir V. K. paaiškinimai). Ties antruoju numeriu pažymėtu gyvenamuoju namu kaltinamasis T. K. rengėsi sukti į kairę, į įvažiavimą į kiemą, sulėtino greitį iki 20 km/h, parodė posūkį į kairę, persirikiavo arčiau kairės dešinės eismo juostos pusės, apsidairė, pradėjo sukti, automobilio priekiu įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, priešais pastebėjo einančias moteris: J. A. , J. L. ir V. K. , norinčias pereiti įvažiavimą į kiemą, beveik visiškai sustojo ir jas praleido, tada stipriau pasuko į įvažiavimą (kaltinamojo T. K. , liudytojų E. K. , J. A. , J. L. ir V. K. paaiškinimai, specialistų M. R. ir Valentino Mitunevičiaus išvados, t. 1, b.l. 169-172, t. 2, b.l. 71-82, kaltinamojo T. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 1, b.l. 193-197). Moterims perėjus įvažiavimą ir kaltinamajam T. K. įpusėjus įsukimą į įvažiavimą, kertant kairę eismo juostą, tiesiu riboto greičio – 40 km/h Pravieniškių gatvės ruožu – 4,25 m pločio kaire eismo juosta, atvažiavo neturinčio teisės vairuoti „A“ kategorijos transporto priemonių nukentėjusiojo J. U. vairuojamas motociklas ,,KAWASAKI ZX 600“, v.n. (duomenys neskelbtini), ir priekiu bei dešine puse atsitrenkė į kaltinamojo T. K. vairuojamo automobilio „BMW 520“, v.n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės dureles (kaltinamojo T. K. , nukentėjusiojo J. U. , liudytojų E. K. , J. A. , J. L. ir V. K. paaiškinimai, specialistų M. R. ir Valentino Mitunevičiaus išvados, t. 1, b.l. 169-172, t.2, b.l. 71-82, bei specialistų paaiškinimai, eismo įvykio vietos ir vietovės apžiūrų protokolai, t. 1, b.l. 4-22, transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas, protokolai apie transporto priemonių apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą, transporto priemonių apžiūros protokolai, t. 1, b.l. 133-145, 154-160, kaltinamojo T. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 1, b.l. 193-197). Prieš susidūrimą, t.y. prieš 3 s ir prieš 59 m, motociklo vairuotojas nukentėjusysis J. U. kairėje eismo juostoje efektyviai stabdė – liko dvi dvigubos 9 m motociklo stabdymo žymės: vienos jų atstumas nuo šaligatvio kelio kairėje pradžioje yra 2,95 m., pabaigoje – 2,2 m, kitos žymės, esančios dešiniau, atstumas nuo eismo juostas skiriančios linijos pradžioje yra 1,2 m., pabaigoje – 1,9 m. Nuo žymės pabaigos iki įvažiavimo į kiemą yra 18,5 m. Visą likusį kelią iki susidūrimo motociklas buvo stabdomas neefektyviai ir į automobilį atsitrenkė važiuodamas 46 km/h greičiu (eismo įvykio vietos ir vietovės apžiūrų protokolai, t. 1, b.l. 4-22, specialistų M. R. ir Valentino Mitunevičiaus išvados, t. 1, b.l. 169-172, t. 2, b.l. 71-82, bei specialistų paaiškinimai). Nuosprendyje teisingai padaryta išvada, kad šios faktinės aplinkybės paneigia nukentėjusiojo J. U. teiginius, kad kaltinamasis T. K. nerodė posūkio į kairę ir kad kaltinamojo T. K. vairuojamą automobilį jis pradėjo lenkti jam esant apie 10 m iki kaltinamojo T. K. automobilio. Nei liudytojai J. A. , J. L. , V. K. ir S. V. , nei specialistų M. R. ir Valentino Mitunevičiaus išvados bei jų paaiškinimai nepatvirtino nukentėjusiojo J. U. teiginio, kad prieš kaltinamajam T. K. pasukant į įvažiavimą, t.y. prieš sukant į kairę, jis jau buvo pradėjęs lenkti kaltinamojo Tautvydo vairuojamą automobilį – parodė posūkį ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Liudytojos J. A. , J. L. ir V. K. matė, kaip prieš pat eismo įvykį nukentėjusiojo J. U. vairuojamas motociklas atvažiavo kaire eismo juosta, tačiau nei viena iš šių liudytojų nematė, kur ir kada nukentėjusiojo J. U. vairuojamas motociklas persirikiavo į šią eismo juostą ir ką tuo metu darė kaltinamojo T. K. vairuojamas automobilis. Liudytojas S. V. matė, kaip nukentėjusiojo J. U. vairuojamas motociklas, važiuojantis iš paskos kaltinamojo T. K. automobiliui, persirikiavo į kairę eismo juostą ir padidino greitį, tačiau taip pat nematė, kurioje eismo juostoje tuo metu buvo kaltinamojo T. K. vairuojamas automobilis ir ką tuo metu jis darė. Pagal specialistų M. R. ir Valentino Mitunevičiaus išvadas bei jų paaiškinimus nagrinėjamu atveju objektyviai nustatyti, kurioje gatvės vietoje buvo motociklas jo vairuotojui pradėjus stabdyti, t.y. sureagavus į automobilio sukimą į kairę, negalima, nes neišliko motociklo judėjimo pėdsakų, todėl techniniu požiūriu negalima įvertinti, ar motociklas jau buvo pradėjęs lenkimą. Techniniu požiūriu taip pat negalima nustatyti, kas įvyko pirmiau, ar automobilis parodė posūkį į kairę, ar motociklas persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą lenkti.
Teismas skirti ekspertizę ir atlikti daugiau tyrimų manė esant netikslinga, nes daugiau objektyvių duomenų byloje neužfiksuota. Iš surinktų duomenų padarė išvadą, kad motociklo vairuotojas nukentėjusysis J. U. važiavo ne mažesniu kaip 70 km/h greičiu (specialisto Valentino Mitunevičiaus išvada (t. 2, b.l. 71-82) abiejų specialistų paaiškinimu atlikta taikant tikslesnį motociklo greičio nustatymo metodą), viršijo leistiną greitį 30 km/h, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...> taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties) ir draudžiamąjį ženklą Nr. 329 ? „ribotas greitis“ ? 40 km/h. Pagal abu specialistus net ir šiuo atveju, važiuodamas ne mažesniu kaip 70 km/h greičiu, nukentėjusysis J. U. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio: kaltinamojo T. K. automobilį apvažiuoti iš dešinės, tam buvo pakankamai vietos. Jei nukentėjusysis J. U. net ir priešpriešine eismo juosta būtų važiavęs leistinu 40 km/h greičiu, automobiliui sukant į kairę, motociklas dar nebūtų privažiavęs susidūrimo vietos. Teismas padarė išvadą, kad motociklo vairuotojo nukentėjusiojo J. U. nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė 2008 m. balandžio 5 d. eismo įvykio ir jo padarinių (paties nukentėjusiojo J. U. sunkaus sveikatos sutrikdymo) priežastis.
Kolegijos nuomone, teismas T. K. išteisino pagrįstai. Teisinga teismo išvada buvo patvirtinta ir apeliacinės instancijos teisme, paskyrus autotechninę ekspertizę.
Apeliacinių skundų argumentai, jog teismas nuosprendį grindė prielaidomis, kadangi T. K. padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu, ir jis turi atsakyti pagal BK 281 str. 3 d., kadangi dėl to buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nepagrįsti.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atlikta autotechninė ekspertizė, kadangi pirmosios instancijos teisme atlikus dvi ekspertizes, ir iš jų liko neaišku, koks buvo autoįvykio mechanizmas, kokiu greičiu važiavo motociklas iki įvyko eismo įvykis, kas įvyko pirmiau – ar automobilis rodė posūkį į kairę, ar motociklas persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą lenkti. Apylinkės teismas skirti dar vieną ekspertizę manė esant netikslinga, todėl, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, tai buvo padaryta apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-03-23 aktu Nr. 11-3366 (10) nustatyta, kad eismo įvykio, vykusio 2008-04-05 apie 19.02 val. Pravieniškių g. ties gyvenamuoju namu Nr. 2 Pravieniškių 2-ame kaime, Kaišiadorių r., kurio metu susidūrė motociklas kawasaki ZX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis BMW 520 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mechanizmas - eiga tikėtina buvo tokia:
motociklo Kawasaki ZX 600 vairuotojas J. U. , vairuodamas motociklą ir važiuodamas Pravieniškių g., apie 74.5 km/h greičiu lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį BMW 520, vairuojamą T. K. , kuris ties namu Nr. 2, motociklui esant apie 49.4 m atstumu nuo jo, pradėjo sukti kairėn link įvažiavimo į namų kiemą. Šiomis aplinkybėmis motociklo vairuotojas J. U. reagavo į iškilusią grėsmę eismo saugumui ir jau važiuodamas priešingos krypties eismo juosta 1.2 m atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies ženklinimo linijos 1.5, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, ir pasukęs motociklą į kairę apie 4.4° kampu užstabdė motociklą kojiniu ir rankiniu stabdžiais, palikdamas važiuojamosios dalies dangoje 9.0 m ilgio stabdymo pėdsaką. Po to motociklo stabdžiai buvo atleisti ir motociklas, stabdomas varikliu, pravažiavęs apie 19 m atstumą ties įvažiavimu į namų kiemą, užfiksuotų motociklo ratų skersinio slydimo srityje susidūrė su sukančio į kairę automobilio BMW 520 kairiuoju šonu. Ekspertams pateiktoje medžiagoje faktinių duomenų nustatyti konkrečią motociklo Kawasaki ZX 600 susidūrimo vietą su automobiliu BMW 520 vietą Pravieniškių gatvėje nepakanka. Tik esami faktiniai duomenys leidžia teigti, kad susidūrimas įvyko ties įvažiavimu į namų kiemą prie namo Nr.2.
Ekspertizės akto 6 punkte nurodoma, jog motociklo Kawasaki ZX 600, valst. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis tiesiogiai prieš stabdymą eismo įvykio vietoje buvo apie 74.5 km/h, o susidūrimo su automobiliu BMW 520 momentu - apie 49 km/h.
Taip pat akte nurodyta, jog motociklo Kawasaki ZX 600 vairuotojas J. U. turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą motociklą ir išvengti susidūrimo su sukančiu kairėn automobiliu BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš to seka, kad motociklo Kawasaki ZX 600 vairuotojas J. U. , važiuodamas paskaičiuotu apie 74,5 km/h greičiu, nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą motociklą iki susidūrimo su automobiliu BMW 520 vietos, jei jis nuo motociklo stabdymo pradžios būtų efektyviai stabdęs motociklą iki pilno sustojimo, nes tokiu atveju motociklo stabdymo kelias 9apie 56,9 m) yra mažesnis už atstumą (apie 59 m), kuriuo buvo jo vairuojamas motociklas nuo susidūrimo su automobiliu BMW 520 vietos grėsmės eismo saugumui kilimo momentu (kada automobilis BMW 520 pradėjo sukti kairėn link įvažiavimo į namų kiemą). Tuo atveju, jei vairuotojas J. U. grėsmės eismo saugumui kilimo momentu būtų važiavęs neviršydamas leistino gatvės ruože maksimalaus greičio 40 km/h, tuomet jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu BMW 520 tik sulėtindamas greitį, nes motociklo stabdymo kelias (apie 23,3 m), važiuojant 40 km/h greičiu, yra žymiai mažesnis už atstumą (apie 59 m), kuriame buvo jo vairuojamas motociklas nuo susidūrimo vietos grėsmės eismo kilimo momentu.
Teismas vadovaujasi pateikta išvada, ir konstatuoja, jog motociklo Kawasaki ZX 600 vairuotojas J. U. , važiuodamas Pravieniškių g. ir siekdamas išvengti eismo įvykio, privalėjo važiuoti kaip galima arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neviršydamas šiame gatvės ruože, kur įvyko šis eismo įvykis, leistino maksimalaus važiavimo greičio 40 km/h. Priartėjęs prie priekyje važiuojančio automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rodančio kairįjį posūkio signalą ir persirikiavusio posūkiui į kairę prie ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, privalėjo nelenkti jo, sulėtinti važiavimo greitį ir palaukti, kol atsilaisvins kelias, arba apvažiuoti jį iš dešinės. Tuo atveju, jei automobilio BMW 520 vairuotojas iš anksto neįjungė kairiojo posūkio signalo ir dar nebuvo pradėjęs sukti kairėn, motociklo Kawasaki ZX 600 vairuotojas J. U. galėjo pradėti šio automobilio lenkimą. Tačiau iškilus grėsmei eismo saugumui, kada automobilio BMW 520 vairuotojas pradėjo sukti kairėn, privalėjo stabdyti vairuojamą motociklą (T.2,163-173).
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio,tai, kad T. K. , privažiavęs prie sankryžos, parodė posūkį į kairę, persirikiavo arčiau kairės dešinės eismo juostos pusės, tačiau jos nekirto, apsidairė ir nematęs jokios transporto priemonės, pasuko į kairę, ir tai, kad jis nepažeidė KET reikalavimų, dėl ko buvo kaltinamas, ir tai, kad pats nukentėjusysis J. U. šiuo atveju buvo KET pažeidėjas, - visa tai buvo pakankamas pagrindas išteisinti T. K. pagal jam pareikštus kaltinimus dėl BK 281 str. 3 d. numatytos veikos padarymo. Tai grindžiama byloje nustatytais faktiniais duomenimis: išteisintasis važiavo lėtai, rodė posūkį į kairę, ką patvirtino jo sutuoktinė E. K. , ir liudytojos J. A. , J. L. , V. K. . Liudytojas S. V. patvirtino, kad jis matė, jog motociklas važiavo didesniu greičiu nei automobilis. Teismas sprendžia, jog, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į atliktus specialius tyrimus ir gautas jų metu išvadas, į tai, jog nenustatyta, kad T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53p., 145p., 153p., 172p. reikalavimų, įvertinant, kad pats nukentėjusysis J. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 p. ir turėdamas techninę galimybę apvažiuoti T. K. automobilį iš dešinės, nes tam buvo pakankamai vietos, to nepadarė, - apylinkės teismas padarė visiškai teisingą išvadą, kad motociklo Kawasaki ZX 600 vairuotojo nukentėjusiojo J. U. nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė 2008-04-05 eismo įvykio ir kilusių dėl jo padarinių priežastis. Dėl to, kad šio eismo įvykio metu nukentėjo pats eismo įvykio kaltininkas – jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad kaltinimai, pareikšti T. K. pagal LR BK 281str. 3d. nepasitvirtino, ir dėl to teismas visiškai pagrįstai T. K. išteisino nuo jam pareikštų kaltinimų, nes nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (LR BPK 303str. 5d. 1p.). Dėl to, kas paminėta, teisingai paliktas nukentėjusiojo J. U. civilinis ieškinys nenagrinėtas.
Atižvelgiant į visa tai, Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai, kuriais jie prašė panaikinti 2009-11-30 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį T. K. atžvilgiu, atmetami, kadangi nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (LR BPK 303str. 5d. 1p.).
Darytina išvada, jog apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo J. U. apeliacinius skundus atmesti.