Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-113-873/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
1A-113-873/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50573-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė, Arūnas Barkus
Nuteistasis
D. B.
Nukentėjusysis
L. B.
Kategorijos
Apeliacinė byla Nr. 1A-113-873/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50573-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės, Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. (D. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Iš D. B. nukentėjusiajai L. B. priteista 140,00 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 28 d., apie 11.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Dzūkų g. 5, Vilnius, panaudojo fizinį smurtą L. B. atžvilgiu, t. y. iš nugaros suėmė L. B. dešine ranka už peties, spaudė rankomis jos kaklą bei L. B. pastūmė ir pargriovė ant žemės, sukeldamas nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, iš L. B. rankinės pagrobė piniginę, kurios vertė 80 eurų, kurioje buvo 40 eurų, AB ,,Luminor“ banko mokėjimo kortelė, asmens tapatybės kortelė, Vilniečio kortelė, kurios vertė 20 eurų, įvairios nuolaidų kortelės, K. B. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, taip nukentėjusiajai L. B. padarydamas iš viso 140 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, skirti areštą arba apykoję, kad galėtų būti namuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Akcentuoja, kad anksčiau vartojo narkotines medžiagas, tačiau dabar pasitaisė, narkotikų nevartoja, gydosi nuo ŽIV, turi darbą, gyvena su drauge, turi vaikų.

2.2. Nuteistasis D. B. pažymi, jog nori atlyginti žalą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Renaldas Budrys prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą, nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atsižvelgė į BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, išsamiai aptarė, tinkamai įvertino, išdėstė bausmės skyrimo D. B. motyvus ir pagrįstai už padarytą nusikaltimą paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Nuteistasis D. B. nesutinka su paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, skirti areštą arba apykoję, kad galėtų būti namuose. Šis prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6. Skirdamas konkrečią bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys).

7. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

8. D. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. B., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, visų pirma, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą (D. B. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, veika baigta). Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir nuteistojo D. B. asmenybę. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis D. B. anksčiau teistas 11 kartų, didžioji dalis padarytų veikų iš esmės yra analogiško, turtinio pobūdžio (vagystės, plėšimai), naują plėšimą padarė esant neišnykusiam teistumui, netrukus, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs laisvės atėmimo 7 metams 6 mėnesiams bausmę (t. 1, b. l. 77 – 84; t. 2, b. l. 36 – 42). Tai rodo, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis toliau daro nusikalstamas veikas, yra linkęs nusikalsti. Be to, D. B. baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 129 – 130). Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog turi darbą, tačiau SODROS išrašo duomenimis, D. B. dirbo nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. (t. 1, b. l. 131), Darbo biržos sistemos išrašo duomenimis, D. B. buvo registruotas nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. spalio 17 d. (darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėnesius) (t. 1, b. l. 132). Pirmosios instancijos teisme apeliantas aiškino padaręs nusikalstamą veiką, kadangi vartojo narkotikus, buvo abstinencija, reikėjo pinigų (t.2, b. l. 69). Baudžiamojoje byloje duomenų, patvirtinančių, kad D. B. būtų gydęsis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nėra (t. 1, b. l. 134-136), su apeliaciniu skundu tokiu duomenų taip pat nepateikta.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bausmės tikslai D. B. gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę (laisvės atėmimą). Be to, pirmosios instancijos teismas bausmės dydį nustatė mažesnį nei sankcijos vidurkį – dvejus metus. Dar labiau švelninti paskirtos bausmės teisėjų kolegija neturi pagrindo.

11. Nuteistasis prašo jam skirti areštą, „apykoję“, nurodo, jog galėtų būti namuose, tačiau pažymėtina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai D. B. gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį – areštą ar pritaikius jam bausmės vykdymo atidėjimą ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 2, 5 dalys). Teisėjų kolegijos nuomone, sistemingas tyčinių nusikaltimų padarymas rodo, kad nuteistasis sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Iš to darytina išvada, kad tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti, todėl šioje situacijoje nuteistojo resocializacija yra galima tik taikant realų laisvės atėmimą.

12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad D. B. anksčiau vartojo narkotines medžiagas, tačiau dabar pasitaisė, narkotikų nevartoja, gydosi nuo ŽIV, gyvena su drauge, turi vaikų, nori atlyginti žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos šeimyninės aplinkybės, noras atlyginti žalą yra reikšmingi, tačiau nepakankami švelninti ar keisti paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nurodomi turimi šeimyniniai ryšiai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos darymo, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo ar iki apeliacinio skundo nagrinėjimo būtų atlyginęs bent dalį žalos. Pažymėtina, jog nurodyti argumentai, kad nuteistasis gydosi nuo ŽIV, taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, kadangi jis gali būti gydomas ir laisvės atėmimo vietoje, be to, norėdamas keisti savo gyvenimo būdą, asmuo galės gydytis nuo priklausomybės bausmės atlikimo vietoje, kur šiam tikslui asmenims taikomos įvairaus pobūdžio konsultacijos ir programos.

13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. B. apeliacinį skundą.

TeisėjaiArūnas BarkusAušra BielskėNijolė Žimkienė