- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- e2-147-496/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00862-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- Lietuvos policijos mokyklos
- Atsakovas
- E. G.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Simas Šuminas
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos policijos mokyklos ieškinį atsakovei E. G., trečiajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl mokymosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos policijos mokykla ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės E. G. 23868,18 Lt (6912,70 Eur) su mokymusi susijusias išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovės visas su mokymusi susijusias išlaidas. Nurodė, kad atsakovė E. G., įstodama į Lietuvos policijos mokyklą pasirašė trišalę Stojimo į vidaus tarnybos sutartį, sudarytą, tarp ieškovo, atsakovės ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuria įsipareigojo nuo diplomo gavimo dienos išdirbti 5 metus. 2014 m. vasario 5 d. atsakovė buvo atleista iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu, tuo pažeidė stojimo sutarties 5.3 p, 5.4 p, ir 6 p., todėl išlaidos, susijusios su jos mokymu, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos generalinio policijos komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585 patvirtintomis išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėmis, turi būti priteisiamos iš atsakovės. Atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai su pažyma apie ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su atsakovės mokymu ir tuo metu jokių prieštaravimų nereiškė. Pirmoji uniforma yra išduodama mokymams. Įsakymas dėl E. G. atleidimo yra išieškojimo pagrindas. Atsakovė, pasirašydama Stojimo sutartį žinojo, kad baigusi mokymus turės išdirbti vidaus tarnyboje 5 metus. Ieškovas investavo į atsakovę, todėl nutraukdama sutartį ji padarė ieškovui žalos. Atsakovės nurodyta aplinkybė kad ji tęsia tarnybą karo policijoje, nieko nekeičia, kadangi tarnybą karo policijoje reglamentuoja ne Vidaus tarnybos statutas, o Priėmimo į profesinę karo tarnybą tvarkos aprašas, be to, sutartis buvo pasirašyta tarp trijų šalių – ieškovo, atsakovės ir Lietuvos Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos.
Atsakovė E. G. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1,5 mokėsi Lietuvos policijos mokykloje Klaipėdoje, po to įsidarbino Šiaulių AVPK. Nutraukė sutartį su Šiaulių AVPK savo noru, kad galėtų įsidarbinti Karo policijoje dėl didesnio atlyginimo. Mano, kad nepažeidė trišalės sutarties, kurią pasirašė įstodama į vidaus tarnybą, kadangi nuo 2014 m. vasario 17 d. įsidarbino ir iki šiol tebedirba vidaus tarnyboje, t. y. Karo policijoje. Mano, kad stipendija ir uniformos kaina neturėtų būti įskaičiuota į mokymo išlaidas. Mano, kad stipendija yra parama, o ne mokymo išlaidos. Nurodo, kad stojimo sutartyje nėra nurodyta, iš ko susideda mokymo išlaidos. Taip pat teigia, kad bandė ginčą spręsti taikiai iki bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti arba tenkinti 3896,64 Eur sumai, mokymo išlaidomis nelaikant stipendijos ir uniformos kainos. Nurodo, kad tarnybos stažas yra skaičiuojamas tiek VRM, tiek KAM tarnyboje, todėl atsakovė nepažeidė pareigos ištarnauti 5 metus, kadangi praėjus 12 dienų po jos atleidimo iš Šiaulių AVPK, ji įsidarbino Karo policijoje ir tebedirba iki šiol. Nurodo, kad įsakymas, kuriuo vadovaujantis buvo paskaičiuotos mokymo išlaidos, atsakovei nežinomas. Pasirašydama Stojimo į vidaus tarnybą sutartį atsakovė nežinojo, kas yra mokymo išlaidos, todėl negalėjo įtakoti sutarties pakeitimo. Atsakovė tikėjosi, kad reikės atlyginti tik su mokymu susijusias išlaidas, į kurias neturėtų būti įskaičiuota stipendija, kuri priskirtina materialinei paramai, ir uniforma, kuri be kita ko yra grąžinta ieškovui. Nurodo, kad atsakovė baigė studijų programą, todėl materialinę paramą gavo teisėtai, jos išieškojimu būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis dėl lygybės su kitų mokyklų studentais, gaunančiais stipendiją.
Trečiojo asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2010-09-03 stojimo į vidaus tarnybą sutartimi Nr. 144-ST5-45/5-ST5-220, Šiaulių AVPK viršininko įsakymo dėl jaunesniosios policininkės E. G. atleidimo iš vidaus tarnybos, Lietuvos policijos mokyklos pažymos Nr. 144-IL-372 apie Lietuvos policijos mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kursanto E. G. pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, Lietuvos policijos mokyklos rašto Nr. 144-S-288(6.27) dėl su mokymu susijusių išlaidų atlyginimo – matyti, kad tarp Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ieškovo Lietuvos policijos mokyklos bei atsakovės E. G. 2010 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta Stojimo į vidaus tarnybą sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo baigusi pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programą ir gavusi profesinio mokymo pažymėjimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbus įsakymą dėl policininko kvalifikacijos suteikimo atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo siųstas pagal šį įsakymą, įsidarbinti šioje įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau, kaip 5 metus (sutarties 5.3 p). Pagal tos pačios sutarties 5.4 p., atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovui visas su atsakovės mokymu susijusias išlaidas, jei šis bus pašalintas iš Mokyklos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau nei sutarties 5.3 p. nustatytas terminas. 2014 m. vasario 5 d. Šiaulių AVPK viršininko įsakymu atsakovė buvo atleista iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu. Atsakovės stažas vidaus tarnyboje sudarė 3 metus 5 mėnesius 4 dienas. Atsakovei pažeidus sutarties 5.3 punktą, ji liko skolinga ieškovui 23868,18 Lt su mokymusi susijusių išlaidų. 2014 m. vasario 24 d. atsakovei jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas raštas, kuriuo ji buvo informuota apie skolą bei vadovaujantis Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 6 p. atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2014 m. rugpjūčio 5 d. savanoriškai atlyginti ieškovui šią skolą.
Atsakovė nurodo, kad stipendija neturėtų būti priteista iš jos, nes tai yra ne mokymo lėšos, o materialinė parama, kaip tai numato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. Be to, atsakovės atstovo teigimu, stipendijos išieškojimu būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis dėl lygybės su kitų mokyklų studentais, gaunančiais stipendiją. Atsakovė taip pat nurodo, kad uniformos kaina taip pat nepriskirtina mokymo išlaidoms, taip pat nurodo, kad uniformą grąžino ieškovui.
Atsakovė 2012 m. vasario 24 d. buvo pasirašytinai supažindinta su išlaidomis, susijusiomis su mokymu. Iš Lietuvos policijos mokyklos pažymos Nr. 144-IL-372 apie Lietuvos policijos mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kursanto E. G. pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu matyti, kad šioje pažymoje nurodoma, iš ko susideda su atsakovės mokymu susijusios išlaidos. Atsakovės E. G. ir jos atstovo teiginiai, kad atsakovei nebuvo žinomas įsakymas, kuriuo vadovaujantis buvo apskaičiuotos su mokymu susijusios išlaidos ar kad atsakovė nežinojo, iš ko susideda mokymo išlaidos, yra nepagrįsti. Atsakovė E. G. nepateikė įrodymų, kad jai kada nors buvo atsisakyta teikti duomenis apie mokymo išlaidas, bei atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų prašiusi Stojimo į vidaus tarnybą sutartį pripažinti negaliojančia ar pakeisti kurią nors sutarties sąlygą. Šis ieškinys yra pareikštas remiantis trišalės sutarties nuostata, kuri atitinka Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu, 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.
Švietimo įstatymo 69 str. 1 d. numato, kad mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama. Profesinio mokymo įstatymo 31 str. 1 d. 4 p išskiria materialinę paramą, kaip vieną lėšų, skirtų profesiniam mokymui, kategorijų. Pažymėtina, kad atsakovę ir ieškovą siejo ypatingi sutartiniai santykiai. Atsakovė įstodama į vidaus tarnybą ir pasirašydama trišalę sutartį įsipareigojo ne tik baigti mokymo programą, tačiau ir baigusi mokymo programą ištarnauti vidaus tarnyboje ne trumpesnį kaip 5 metų laikotarpį, todėl negalima sutikti su atsakovės atstovo teiginiu, kad priteisus stipendiją iš atsakovės būtų pažeistas jos lygiateisiškumas su kitais studentais, gaunančiais stipendiją. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovės ne tik mokymo lėšas, bet taip pat ir lėšas, susijusias su asmens mokymu, kurias, kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų ir ieškovo atstovės paaiškinimų sudaro mokymo kaina, stipendija ir tarnybinės uniformos likutinė vertė.
Iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585 patvirtintų Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo iš išieškojimo taisyklių nuostatų matyti, kad tarnybinė uniforma yra su mokymu susijusių išlaidų dalis. Ieškovo atstovės teigimu, pirmąkart tarnybinė uniforma yra išduodama mokymams, o ne kaip darbo drabužis. Nors atsakovė grąžino ieškovui tarnybinę uniformą, kaip tai matyti iš jos pateikto 2014-02-03 atsiskaitymo lapo Nr. 40-7-AL-7, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė įstojo į vidaus tarnybą 2010 m. rugsėjo 3 d., taigi ji grąžino ne naują tarnybinę uniformą, todėl tarnybinės uniformos kaina laikoma išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu dalimi.
Atsakovė teigia mananti, kad ji nepažeidė Stojimo į vidaus tarnybą sutarties, kadangi ji tęsia vidaus tarnybą karo policijoje, taigi jos stažas vidaus tarnyboje nenutrūko. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos 2014-11-01 pažymos Nr. GP-94, atsakovė nuo 2014 m. vasario 17 d. tarnauja Lietuvos kariuomenės Karo policijoje pagal profesinės karo tarnybos sutartį ir nuo 2014 m. liepos 7 d. eina Šiaulių įgulos 1-ojo karo policijos būrio 1-ojo skyriaus karo policininko pareigas. Pažymėtina tai, kad trišalė Stojimo į vidaus tarnybą sutartis buvo pasirašyta tarp konkrečių trijų šalių, t.y. tarp ieškovo, atsakovės ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pagal Lietuvos Respublikos CK nuostatas yra draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Taigi nutraukdama trišalę sutartį atsakovė pažeidė sutarčių įvykdymo principus, todėl jos manymas, kad ji nepažeidė Stojimo į vidaus tarnybą sutarties, yra klaidingas. Be to, kaip matyti iš minėtos pažymos, atsakovė tarnauja Karo policijoje pagal profesinės karo tarnybos sutartį. Atsakovė šios sutarties teismui nepateikė, todėl teismas, nežinodamas sutarties sąlygų, o taip pat ir šalių, tarp kurių buvo sudaryta sutartis, negali daryti išvados, kad atsakovė tęsia vidaus tarnybą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė pateikdama prieštaringą reikalavimą ieškinį atmesti arba tenkinti 3896,64 Eur sumai iš esmės sutinka, kad pažeidė įsipareigojimus, kylančius iš Stojimo į vidaus tarnybą sutarties.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 str. numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. sutartimi atsakovė įsipareigojo įstojusi į Lietuvos policijos mokyklą ir baigusi mokymo programą ir gavusi profesinio mokymo pažymėjimą ištarnauti vidaus tarnyboje ne trumpiau kaip 5 metus, taip pat esant atleistai iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu atlyginti ieškovui visas su jos mokymu susijusias išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčijama stojimo į vidaus tarnybą sutartis bei pažyma prie šios sutarties buvo pasirašyti laisva šalių valia, atitiko jų tikruosius ketinimus, taip pat laikantis sutarties sudarymo reglamentuojančių teisės normų bei nepažeidžiant kitų imperatyvių bei dispozityvių teisės normų (CK 6.154 str. 1 d., 6.156 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutas). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo sutarties 8.5 punkte, susitarime dėl sutarties papildymo nurodyti pagrindai, kuriems esant, ieškovas neturėtų pagrindo reikalauti su atsakovės mokymu susijusių išlaidų atlyginimo. Tai, kad atsakovė šiuo metu tarnauja krašto apsaugos tarnyboje pagal profesinės karo tarnybos sutartį, neatleidžia jos nuo pareigos atlyginti ieškovui išlaidas, susijusias su jos mokymu, kaip numatyta trišalėje sutartyje ir Vidaus tarnybos statuto 9 str. 2 d. 1 p., todėl ieškinys dėl 23868,18 Lt, t.y. 6912,70 Eur išlaidų, susijusių su mokymu, išieškojimo, pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės taip pat yra pagristas ir tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 156 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta tvarka yra atleistas, priteisiamas valstybei iš atsakovės (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Valstybei iš atsakovės taip pat priteisiamos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 3,85 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str. ir 307 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos mokyklai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6912,70 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus dvylika eurų 70 centų) su mokymu susijusių išlaidų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. spalio 2 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 159,85 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 85 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.