- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-12
- Bylos Nr.
- 1S-1039-493/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. birželio 23 d. priimtą nutarimą Nr. 93-430 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 5 dalį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 14000 Lt, t. y. 4054,68 Eur, konfiskavimas. 2007 m. vasario 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis pakeistas – iš D. J., I. B., I. P. ir A. M. solidariai priteista 250 000 litų I. U. neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę – 15 metų laisvės atėmimą. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalis, kuria D. J. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, panaikinta – pagal BK 189 straipsnio 1 dalį jis išteisintas, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, paliekant galioti paskirtą galutinę 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.Bausmės pradžia – 2005 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 3 d.2016 m. birželio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-430 nutarta taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, be to, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir tai nesudaro pagrindo pakankamos pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui. Nuteistojo elgesyje įžvelgiamas ne vienas jo pakartotinį nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys, todėl pagrindo manyti, jog D. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals, nenustatyta.Skunde nuteistasis D. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 23 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas išsamiai neįvertino pateiktos Komisijos išvados, t. y. kad jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyti tikslai yra pilnai įgyvendinti. Jis yra dirbantis asmuo, iš savo atlyginimo dengiantis priteistą civilinį ieškinį. Nuteistojo teigimu, būdamas laisvėje ir dirbdamas, jis galėtų greičiau atlyginti padarytą neturtinę žalą, kadangi yra susiradęs darbą, kuriame jam bus mokamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis. D. J. pripažįsta, kad jo padaryti nusikaltimai sukėlė daug neigiamų padarinių, savo kaltę jis pripažįsta, atgailauja, nori būti doru piliečiu, mano, jog jau yra pasiruošęs integravimuisi į visuomenę.Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 10), yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 22 balai. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.Nors skunde apygardos teismui D. J. teigia, kad bausmės atlikimo metu susiformavo požiūrį daugiau nenusikalsti, permąstė puoselėjamas vertybes, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, susirado darbą, yra dėkingas pataisos įstaigos darbuotojams už jo paruošimą integravimuisi į visuomenę, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių apygardos teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, D. J. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Sutiktina, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų pataisos aspektų, tačiau jie nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos.Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga liudija, kad D. J. pastaruoju metu stengiasi elgtis pavyzdingai, laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, administracijos nurodymų, priima specialistų siūlomas paslaugas. Pataisos namuose jis mokėsi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, kurią baigė įgydamas vidurinį išsilavinimą, įgijo auto krautuvo specialybę, pataisos namuose dirba nuo 2010 m. sausio mėnesio. D. J. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas dvidešimt vieną kartą, pareiškiant padėką, suteikiant papildomus pasimatymus ar skambučius. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skunde apygardos teismui tai traktuoja pats D. J., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad nuteistajam yra išskiriami trys kriminogeniniai rizikos veiksniai – finansiniai sunkumai, draugai (netinkamas jų pasirinkimas, pasidavimas neigiamai pastarųjų įtakai), mąstymas ir elgesys. Šių problemų sprendimui nuteistasis nededa didelių pastangų. Tai, jog po galimo lygtinio paleidimo D. J. turi galimybę dirbti B. A. S. įmonėje darbininko pareigose, nesuteikia jokio objektyvaus pagrindo spręsti, ar nuteistasis iš tiesų pasinaudos šia galimybe. Nuteistojo padaryti nusikaltimai yra susiję ir su greitu bei lengvu finansiniu pasipelnymu, šiuo metu D. J. gauna pajamas, kurių pakanka tik kasdienėms išlaidoms, tačiau šių pajamų yra gerokai per mažai bet kokiems didesniems poreikiams tenkinti. Nors nuteistasis turi suformavęs ilgalaikius bei trumpalaikius tikslus, tačiau greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį, todėl neatmestina tikimybė, jog spręsdamas turimus finansinius sunkumus D. J. ir vėl pasielgs neapgalvotai bei spontaniškai, beatodairiškai siekdamas asmeninės materialinės naudos.Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad D. J. darė įtaką bendrininkai, su kuriais ir padarytos nusikalstamos veikos. Šiuo metu nuteistasis ryšių su jais nebepalaiko, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad su nusikaltimų bendrininkais D. J. artimais draugais niekada ir nebuvo. Tai tik patvirtina, kad nuteistasis yra itin lengvai kitų asmenų įtakai pasiduodantis žmogus, kadangi įkalbėti vykdyti priešingas teisei veikas D. J. gali net ir visai nepažįstami ar vos iš matymo žinomi asmenys. Pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie liudytų, jog nuteistasis vengtų bendravimo su kriminalinę praeitį turinčiais, nusikalstamus sumanymus puoselėjančiais asmenimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu. Nuobaudų bei paskatinimų išsidėstymo tvarka rodo, jog nepriekaištingą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį D. J. nepavyksta. Kartą nuteistasis buvo baustas ir griežčiausia nuobaudos rūšimi – 7 paroms buvo uždarytas į baudos izoliatorių už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą. Ši nuobauda panaikinta tik 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Nors po šios nuobaudos panaikinimo nuteistasis buvo du kartus ir paskatintas, tačiau akivaizdu, jog beveik metus laiko rodomas pavyzdingas elgesys negali nusverti beveik dešimt metų bausmės atlikimo metu nerodyto nepriekaištingo elgesio. Pažymėtina, kad nuo ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo D. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito, t. y. išliko žema, nustatyti tie patys 22 balai pagal OASys metodiką. Nors nuteistasis skunde teigia, jog labiau sumažinti minėtos rizikos nėra objektyvios galimybės, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra nurodyta, jog visi 22 balai yra statiniai, taigi koreguoti savo elgesį bei mąstyseną tokiu būdu mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką yra visos galimybės. Aukštesnysis teismas nenustatė, jog D. J. būtų itin aktyvus socialinės reabilitacijos programų dalyvis. Nuteistasis išklausė tik privalomas programas, didesnės iniciatyvos papildomai lavinti savo asmenybę bei turimus socialinius įgūdžius neišreiškė.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.