Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dainos Dyburienės ir Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d., redakcija), ir skirta jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu ir V. P. skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 11 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir paskirta V. P. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams 1 (vienai) dienai. Į bausmės laiką įskaitytas laisvės atėmimo bausmės laikas, atliktas pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendį su jame nurodytais įskaitymais.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2025 m. birželio 25 d.).

Civilinės ieškovės UAB „Rimi Lietuva“ pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista iš V. P. civilinės ieškovės naudai 834,28 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt keturių eurų 28 ct) turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. P. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. laikotarpyje nuo birželio 15 d. iki birželio 17 d., per tris kartus, Alytuje, Naujoji g. 7E, iš parduotuvės „Rimi“, priklausančios UAB „Rimi Lietuva“, prekybos salės, pagrobė svetimą turtą – UAB „Rimi Lietuva“ priklausančias prekes, o būtent:

1.1. 2024 m. birželio 15 d., apie 09.40 val., pagrobė 1 vnt. kūno losjono „Nivea Q10“, 400 ml talpos, kurio vertė 11,99 Eur, 1 vnt. kūno losjono „Nivea Rich Nourishing“, 400 ml talpos, kurio vertė 10,99 Eur, 5 vnt. moteriško rutulinio dezodoranto „Vichy“, 50 ml talpos, kurio 1 vnt. vertė 11,19 Eur, bendrai 55,95 Eur, 2 vnt. purškiamo gelio „Australian Gold SPF6“, 237 ml talpos, kurio 1 vnt. vertė 28,99 Eur, bendrai 57,98 Eur, 1 vnt. apsaugos nuo saulės pienelio „AG SPF15“, 337 ml talpos, kurio vertė 28,99 Eur, 2 vnt. purškiamo apsaugos losjono „Australian Gold SPF30“, 237 ml talpos, kurio 1 vnt. vertė 28,99 Eur, bendrai 57,98 Eur;

1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. birželio 16 d., apie 10.26 val. pagrobė – 1 vnt. plaukų šampūno „T-LAB Professional Total“, kurio vertė 25,99 Eur, 1 plaukų kaukę „T-LAB Profession. Total Protect“, kurios vertė 25,99 Eur, 1 vnt. plaukų šampūno „T-LAB Professional Blond“, kurio vertė 25,99 Eur, 2 vnt. plaukų šampūno „T-LAB Professional Organic“, kurio 1 vnt. vertė 25,99 Eur, bendrai 51,98 Eur, 2 vnt. veido kremo „Neutrogena Hydroboost“, 50 ml talpos, kurio 1 vnt. vertė 17,59 Eur, bendrai 35,18 Eur, 5 vnt. dantų pastos „Sensodyne Complete Pr.“, 75 ml talpos, kurios 1 vnt. vertė 8,69 Eur, bendrai 43,45 Eur, 4 vnt. dantų pastos „Sensodyne Repair Whitening“, 75 ml talpos, kurios 1 vnt. vertė 7,99 Eur, bendrai 31,96 Eur;

1.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. birželio 17 d., apie 10.11 val., pagrobė 3 vnt. dantų pastos „Sensodyne Complete Pr.“, 75 ml talpos, kurios 1 vnt. vertė 8,69 Eur, bendrai 26,07 Eur, 3 vnt. dantų pastos „Sensodyne Repair Whitening“, 75 ml talpos, kurios 1 vnt. vertė 7,99 Eur, bendrai 23,97 Eur, 3 vnt. dantų pastos „Sensodyne Repair Extra Fr.“,75 ml talpos, kurios 1 vnt. vertė 7,99 Eur, bendrai 23,97 Eur, 5 vnt. dantų pastos „Sensodyne Sens.&Gum Whit.“,75 ml talpos, kurios 1 vnt. vertė 7,99 Eur, bendrai 39,95 Eur, 1 vnt. plaukų šampūno „T-LAB Professional Total“, kurio vertė 25,99 Eur, 1 plaukų kaukę „T-LAB Profession. Total Protect“, kurios vertė 25,99 Eur, 2 vnt. plaukų šampūno „T-LAB Professional Blond“, kurio 1 vnt. vertė 23,99 Eur, bendrai 47,98 Eur, 2 vnt. plaukų kondicionieriaus „T-LAB Professional Blond“, kurio 1 vnt. vertė 25,99 Eur, bendrai 51,98 Eur, 3 vnt. plaukų šampūno „T-LAB Professional Organic“, kurio 1 vnt. vertė 25,99 Eur, bendrai 77,97 Eur, 1 plaukų kaukę „T-LAB Profession. Organic Shape“, kurios vertė 25,99 Eur, tuo padarydamas UAB „Rimi Lietuva“ 834,28 Eur turtinę žalą.

4. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad byloje esančios aplinkybės kaltinamąjį V. P. charakterizuoja neigiamai, byloje nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, ne kartą teistas už vagystes, daugybę kartų administracine tvarka baustas už smulkias vagystes iš parduotuvių, anksčiau taikytos tiek švelnesnio, tiek griežčiausio pobūdžio bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus jos dydis – 1 metus.

6. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, V. P. išteisinantį nuosprendį; apeliacinės instancijos teismui dėl kaltės padarius išvadą, analogišką padarytai pirmosios instancijos teismo, skundžiamą nuosprendį pakeisti: paskirti V. P. švelnesnę bausmės rūšį, nei paskirtoji skundžiamu nuosprendžiu, o terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimo atveju, ją skirti švelnesnę, nei paskirtoji skundžiamu nuosprendžiu ir paskirtąją bausmę bendrinant su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme taikyti BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas; civilinius ieškinius atmesti.

6.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi V. P. veiksmai kvalifikuoti neteisingai, netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą, netinkamai išspręsti civilinių ieškinių klausimai ir neteisingai paskirta bausmė, be to, skundžiamas nuosprendis grindžiamas ne įrodymais, kategoriškai ir neginčijamai patvirtinančiais kaltę, o prielaidomis, jokių bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nepašalintų abejonių, bei neaiškumų ir netikslumų neaiškinat kaltinamojo naudai.

6.5. Apeliantas nurodo, kad nelaikytini tokiais dokumentais ir byloje esantys prekių sąrašai, atkartojantys dėl visų trijų vagysčių pareiškimuose policijai išvardintus prekių pavadinimus ir kainas (t. 1, b. l. 150-152), kuriuos galimai bandoma teikti, kaip inventorizacijos akto atitikmenį, kadangi jokio pavadinimo šie dokumentai neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad inventorizacija paprastai atliekama sugretinant ir analizuojant prekių įgijimo dokumentus (PVM sąskaitas – faktūras), dalies įgytų prekių realizaciją patvirtinančius dokumentus, bei nerealizuotų prekių likutį parduotuvėje ir sandėlyje patvirtinančius dokumentus, taip objektyviai nustatant trūkumą, jeigu toks yra. Vien daug kartų skirtingais pavadinimais tiražuojami tų pačių prekių sąrašai, pasirašinėjami vieno (ir to paties) asmens – prekybos centro direktorės Ž. P., neturi jokio teisinio pagrindo būti įvertinti, kaip kokios nors aplinkybės įrodymas.

6.6. Skundo autorius pažymi, kad netgi sutikdamas su nuostata, kad V. P. priskiriami veiksmai vertintini, kaip tęstinė veika, bet dėl aukščiau nurodytų aplinkybių neturėdamas galimybės objektyviai nustatyti pavogtų prekių vertės, kiekio, o tuo pačiu ir padarytos žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo veiką vertinti kaip nusikalstamą, kadangi byloje esantys duomenys leido šią veiką kvalifikuoti vien kaip Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

6.7. Apeliantas nurodo, kad V. P. byloje civilinius ieškinius tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos buvo negalima, o taikyti BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytą išlygą pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės, civiliniai ieškiniai turėjo būti atmesti. Priimdamas sprendimą dėl civilinių ieškinių teismas turėjo atsižvelgti ir į itin pasyvią civilinio ieškovo nuostatą dėl šios bylos: nors visuose civiliniuose ieškiniuose deklaratyviai teigiama, kad paaiškėjus būtinumui dėl papildomos medžiagos ji bus pateikta civilinio ieškovo iniciatyva, to niekuomet neįvyko, civilinio ieškovo atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, jau pačiuose civiliniuose ieškiniuose civiliniam ieškovui pateikus prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. P. gynėjas teigia, kad nuteistojo veiksmai kvalifikuoti neteisingai, netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą, netinkamai išspręsti civilinių ieškinių klausimai ir neteisingai paskirta bausmė, be to, skundžiamas nuosprendis grindžiamas ne įrodymais, kategoriškai ir neginčijamai patvirtinančiais kaltę, o prielaidomis, jokių bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nepašalintų abejonių, bei neaiškumų ir netikslumų neaiškinat nuteistojo naudai.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, skundžiamo nuosprendžio motyvais ir baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad nuteistasis V. P., priešingai nei vertinama apeliaciniame skunde, pagrįstai apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

12. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina į bylą iš parduotuvės pateikti vaizdo įrašai, kuriuose aiškiai užfiksuotos nuteistojo įvykdytos vagystės iš parduotuvės kosmetikos skyriaus. Nors konkrečios šių vagysčių metu pagrobtos prekės, jų kiekis ir pardavimo kaina vaizdo įrašuose nėra įžiūrimos, teisėjų kolegijos vertinimu, šias aplinkybes be nuteistojo parodymų įrodo byloje pateikti UAB „Rimi Lietuva“ apskaitos duomenys, kuriuose nurodyti trūkstamų prekių kodai, pavadinimai, kiekiai ir kaina (1 t., b. l. 150-152). Reikia pastebėti, kad parduotuvės pateikti duomenys apie nustatytų prekių trūkumą visiškai atitinka nuteistojo nurodytas pavogtas prekes – dantų pastos „Sensodyne“, dezodorantai „Vichy“, šampūnai, veido kremai „Nivea“, kremai „Australian“. Taigi nors nuteistasis negalėjo konkrečiai nurodyti pavogtų prekių skaičiaus, jo nurodytas kiekio matas – „daug“, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai atitinka parduotuvės nurodytus ir šios nutarties 10 punkte išvardintus prekių kiekius. Abejoti UAB „Rimi Lietuva“ pateiktų prekių apskaitos duomenų tikrumu ir patikimumu teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Byloje pateiktuose vaizdo įrašuose aiškiai matosi, kad nuteistasis į pirkinių krepšelį įsidėjo ne vieną prekę, todėl manyti, kad šiuo atveju per tris veikos epizodus nuteistojo nusikalstama veika galėtų būti vertinama tik kaip administracinis nusižengimas nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytą konstatuojama, kad aptartus bylos duomenis vertinti kitaip nei tai padarė apylinkės teismas pagrindų nenustatyta. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis šiame ikiteisminiame tyrime nesutiko su jam pareikštais dėl vagystės iš degalinės, aiškiai nurodydamas, kad nepavogė tiek prekių, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su gynybos pozicija, jog V. P. nežino kokius prekių kiekius pavogė.

13. Apylinkės teismas sprendė, kad nuteistojo vieningą tyčią daryti nusikalstamas veikas, t. y. sumanymą vykdyti ir kitas analogiškas vagystes, rodo tai, jog visus tris prekių pagrobimo veiksmus jis įvykdė iš tos pačios parduotuvės tris dienas paeiliui ir turint tą patį tikslą – pasisavinti prekes, kad jas parduotų ir įgytų lėšų maistui, drabužiams, narkotinėms medžiagoms. Apylinkės teismo vertinimu, tokie nuteistojo veiksmai – prekių pagrobimas ir jų pardavimas siekiant gauti lėšų, rodo nuteistąjį turėjus vieningą tyčią, tokiu būdu prisireikus gauti lėšų (pragyvenimui ar narkotinėms medžiagoms įsigyti). Nors apeliaciniame skunde su tokiu aplinkybių vertinimu nesutinkama, aukštesnysis teismas šiai išvadai pritaria. Reikia pažymėti, kad be jau aptartų aplinkybių nagrinėjamu atveju konstatuojant vieningą nuteistojo tyčią daryti ir kitus analogiškus nusikaltimus, reikšminga ir tai, jog vagystės buvo įvykdytos iš esmės analogišku būdu – susidedant prekes į parduotuvės pirkinių krepšelį, vėliau jas perdedant į asmeninį krepšį (kuprinę) ir pasišalinant iš parduotuvės nesusimokėjus. Šiuo atveju aktualu ir tai, jog nuteistasis niekur nedirba, neturi legalaus ir pastovaus pajamų šaltinio, vartoja narkotines medžiagų, kurioms įsigyti jam nuolat reikalingos lėšos, o vagystės, kaip pats nurodė, buvo jo pajamų šaltinis. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (3 t., b. l. 76-153) bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (3 t., b. l. 20-50) duomenų matyti, kad ir anksčiau nuteistasis sistemingai vykdė iš esmės analogiškas vagystes, iš įvairių parduotuvių buvo pavogti lengvai parduodami daiktai – buitinė chemija, alkoholiniai gėrimai, kava, šampūnai ir kita kosmetika, aliejus. Šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad V. P. lėšų savo poreikiams gaudavo parduodamas parduotuvėse pagrobtas prekes ir tokiu būdu lėšų prasimanydavo sistemingai.

14. Įvertinus surinktus įrodymus (nuteistojo parodymus, parduotuvės vaizdo įrašus ir apskaitos duomenis) atskirai ir įvertinus jų visumą, šiuos duomenis jungiant į vientisą įvykių grandinę, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. P. 2024 m. laikotarpyje nuo birželio 15 d. iki birželio 17 d., per tris kartus, Alytuje, Naujoji g. 7E, iš parduotuvės „Rimi“, prekybos salės, pagrobė svetimą turtą – UAB „Rimi Lietuva“ priklausančias kaltinime išvardintas prekes, tuo padarydamas UAB „Rimi Lietuva“ iš viso 834,28 Eur turtinę žalą. Nuteistasis nagrinėjamas nusikalstamas veikas vykdė sistemingai, kiekvienu atveju veikė iš esmės tuo pačiu būdu ir tuo pačiu tikslu, turėdamas išankstinį bendrą sumanymą tokius savo veiksmus ir toliau tęsti, todėl jo padarytos atskiros nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip tęstinė vagystė. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo veikai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl šioje dalyje nuteistojo gynėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bausmės

15. Pripažinęs V. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), apylinkės teismas skyrė jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), ir nuteistajam skyrė sumažintą bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per griežta ir nemotyvuota.

16. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad individualizuodamas nuteistajam bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis)), kaltės formą ir rūšį (padaryta veikiant tiesiogine tyčia). Teismas taip pat vertino nuteistojo asmenybę: teisiamas septynioliktą kartą, per penkerių metų laikotarpį daugybę kartų baustas administracine tvarka, didžioji dalis administracinių nuobaudų paskirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį už smulkias vagystes iš parduotuvių, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra; įrašytas Psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose, jam nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (F(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (F(duomenys neskelbtini)), tačiau pakaltinamas; Alytaus kalėjimo charakterizuojamas neigiamai, kalėjime nedirba, drausmine tvarka baustas vieną kartą, neskatintas. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertinęs tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nuteistasis yra linkęs nusikalsti, apylinkės teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. P. skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus jos dydis (1 metus).

18. Kaip teisingai pastebėta ir apylinkės teismo, V. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas septynioliktą kartą, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos įvairios bausmės, be to, eilę kartų baustas administracine tvarka, tačiau nuteistasis ir vėl nusikalto. Iš šių aplinkybių yra akivaizdu, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė, nededa realių pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą, pagerinti savo finansinę padėtį pastoviomis legaliomis pajamomis, taigi nėra linkęs taisytis. Atsižvelgiant į tai, pritartina apylinkės teismo argumentui, kad V. P., įvertinus jo ankstesnius teistumus ir nenorą keistis, skirtina griežčiausia straipsnio dalies sankcijoje numatyta bausmė.

19. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistajam skirtos bausmės dydis yra artimesnis bausmės rūšies vidurkiui, o ne minimumui. Šiuo aspektu reikia pažymėti, jog apylinkės teismas nepažeidė BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatų, kadangi savo sprendimą skirti nuteistajam, kurio atsakomybę švelnina viena aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, didesnę nei minimali straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmę tinkamai motyvavo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis nededa realių pastangų pakeisti savo gyvenimo būdo, tačiau kartoja nusikalstamą elgesį, pritaria apylinkės teismo išvadai, jog tik artimesnė vidurkiui, o ne minimaliam dydžiui laisvės atėmimo bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, siekiant asmenį nubausti bei atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Nors skunde teigiama priešingai, apylinkės teismas tinkamai motyvavo tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį. Aukštesnio teismo vertinimu, paskirtoji 1 metų laisvės atėmimo bausmė skirta vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgus į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistajam paskirta bausmė nekeistina.

20. Gynėjas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nėra motyvuotas parinktas visiškas bausmių sudėjimo būdas, nenurodant pagrindų, dėl kurių netaikytas nuteistajam palankesnis dalinis bausmių sudėjimas. Nustatyta, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta bausmė (8 mėnesiai laisvės atėmimo), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta griežtesne 11 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausme. Nuosprendyje nurodyta, kad parenkant bausmių bendrinimo būdą, atsižvelgiama į nuosprendyje jau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo sutikti su gynybos pozicija, jog parinktas bausmių bendrinimo būdas nėra pagrįstas. BK 63 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina teismo teisė, skiriant galutinę subendrintą bausmę, pasirinkti bausmių bendrinimo būdą – bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies yra aišku, jog apylinkės teismas nuteistajam mažiau palankų bendrinimo būdą parinko atsižvelgęs į teistumų skaičių, nekeičiamą teisei priešingą nuteistojo gyvenimo būdą, pakartotinį nusikalstamumą, neigiamą charakteristiką. Nesutikti su šiais argumentais aukštesnysis teismas pagrindų nenustatė, argumentų, kodėl V. P. faktiškai turi būti taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas, numatytas BK 64 straipsnio 4 dalyje, gynėjo skunde nėra. Bausmių bendrinimo klaidų nenustatyta, todėl taikytas bausmių bendrinimo būdas nekeistinas.

21. Kita vertus, nors apylinkės teismas skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes bendrino visiško bausmių sudėjimo būdu, kuris yra įtvirtintas BK 63 straipsnio 3 dalyje, ir tai tinkamai motyvavo, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė besivadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančia dalinį bausmių sudėjimą. Kadangi nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai pagrįstas pasirinktas visiškas bausmių sudėjimo būdas ir bendrintinos bausmės buvo faktiškai subendrintos jas visiškai sudedant, laikytina, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant kitą bausmių bendrinimo normą buvo padarytas aiškus rašymo apsirikimas, kuris nekeičia nuosprendžio esmės, todėl ištaisytinas.

Dėl civilinių ieškinių

22. Apeliaciniame skunde gynėjas laikosi pozicijos, kad pareikšti civiliniai ieškiniai nėra pagrįsti, kadangi nenurodyti ir nepateikti jokie galimai pagrobtų prekių pavadinimai ar identifikaciniai duomenys. Tačiau su tokia gynėjo pozicija nesutiktina.

23. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti parduotuvės inventorizacijos dokumentai, iš kurių galima aiškiai nustatyti trūkstamų (pagrobtų) prekių numerius, tarptautinius kodus, pavadinimus (aprašus), kiekius ir kainas (1 t., b. l. 150-152). Inventorizacijos dokumentuose nustatytas konkrečių nurodytų prekių trūkumas atitinka civiliniuose ieškiniuose nurodytas sumas, todėl šiuo atveju spręsti, kad civilinė ieškovė netinkamai pagrindė ar nepagrindė pareikštų civilinių ieškinių reikalavimų, pagrindų nenustatyta. Kaip jau minėta, prekybos tinklo nurodytos trūkstamos prekės atitiko nuteistojo parodymus, todėl teismui nebuvo ir nėra priežasčių spręsti, jog ši informacija nėra teisinga, o civiliniai ieškiniai nepagrįsti. Pagrobtų prekių vertės nustatymas pagal prekybos tinklo nurodytą kainą atitinka šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Rimi Lietuva“ pareikšti civiliniai ieškiniai, įvertinus papildomai pateiktą informaciją apie pagrobtas prekes, apylinkės teismo buvo tenkinti pagrįstai. Tokios išvados nekeičia ir skundo argumentas dėl pasyvios civilinio ieškovo pozicijos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad civilinis ieškovas savo nuožiūra buvo pateikęs būtinus dokumentus ir, kaip teisingai pastebėta skunde, nurodė, kad paaiškėjus būtinumui dėl papildomos medžiagos pateikimo, ji bus pateikta atskirai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo iškilęs papildomų duomenų pateikimo poreikis, todėl jie ir nebuvo teikiami. Gynėjas nenurodo ir byloje nenustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu iš civilinio ieškovo buvo prašyta išreikalauti papildomą informaciją ir tokia nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad civilinis ieškovas baudžiamajame procese savo teisėmis ir pareigomis naudojosi tinkamai, o pozicija nedalyvauti teisiamajame posėdyje neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl civilinių ieškinių pagrįstumo.

24. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo V. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

25. Bylos nagrinėjimo metu 2025 m. rugsėjo 16 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 15 d. pažyma Nr. APD-2025-10054 dėl 145,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. P. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

26. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. P. buvo nuteistas, o jo gynėjo apeliacinis skundas šia nutartimi netenkinamas. Byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teisiamojo posėdžio metu, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jis nedirba, byloje duomenų apie jo gaunamas pajamas ir nuosavybės teise valdomą turtą nėra, taip pat į skundžiamu nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių sumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. P. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą.

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir vietoje „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi“ nurodyti „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi“.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. P. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.