Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2002-03-15 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 272 str. 2 d., 25 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.;

2) 2005-07-18 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 64 str. bausmė subendrinta su 2002-03-15 nuosprendžiu, nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m.3 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn.,

3) 2012-01-04 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d., laisvės atėmimas 2 m., vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams,

-2015-11-23 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 286 str., 138 str. 1 d., baudžiamoji byla nutraukta, vadovaujantis BK 38 str.,

4) 2019-05-02 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d., paskirta 30 MGL dydžio – 1129,80 eurų bauda, sumokėta 2019-10-02, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. P. 2021 m. rugpjūčio 15 apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, konflikto metu, tyčia žolės riedulio lazda sudavė vieną smūgį į kairę ranką nukentėjusiajam Š. S., padarydamas stipinkaulio tolimojo galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, t. y. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dilbio kaulų lūžio Š. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad anksčiau D. S. išsimokėtinai pardavė automobilį. Nesurašė jokios sutarties. Praėjo ilgas laikas, o D. S. pinigų neatidavė. Įvykio dieną jis gėrė alų, vakare jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Apie 6 valandą vakaro jis sugalvojo nueiti pas D. S. į namus ir pasiaiškinti, kada šis atiduos jam skolą už automobilį. D., jo brolis Š. ir kažkokia mergina buvo kieme, sode. Tarp jo ir D. įvyko konfliktas, jie apsistumdė. Nuo D. ir Š. S. jis „gavo į kailį“. Po to jis išėjo iš jų kiemo. Dėl „gavimo į kailį“ jis jiems jokių pretenzijų neturi. Eidamas į namus, jis žolėje rado žolės riedulio lazdą. Ją pasiėmęs nusprendė grįžti pas S., norėjo pagąsdinti, kad tikrai grąžintų skolą. Jis neturėjo tikslo juos mušti ar sužaloti. Jis pripažįsta, kad Š. S. trenkė žolės riedulio lazda per ranką. Lazdą jis buvo iškėlęs virš galvos. Gali būti, kad užkliuvo už kupsto ir griūdamas trenkė Š. Gal ir tyčia trenkė. Paskui iš jo atėmė tą lazdą. S. jį laikė prispaudę prie žemės. Atvyko policija ir jį sulaikė. Jam buvo nustatytas 1,8 promilių girtumas. Sutinka, kad Š. S. ranka buvo sužalota nuo jo smūgio. Gailisi, kad sudavė Š.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. P. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis Š. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-08-15 po 17 val. suskambo brolio telefonas. Maždaug po 15 minučių į jų namus atėjo M. P.. Šis su jo broliu D. S. pradėjo aiškintis apie pinigus. M. P. norėjo suduoti jo broliui, jie pradėjo muštis. Nukentėjusysis nurodė, kad tada jis atskyrė besimušančius ir M. prispaudė prie žemės. Po to M. išėjo iš jų kiemo. Maždaug po dvidešimties minučių jie su broliu pamatė, kad ateina M. P. su lazda. Tada jie nuėjo į namo vidų ir užsirakino. Jiems atrodė, kad M., neradęs jų kieme, išėjo. O vėliau suprato, kad M. tik apėjo aplink jų namą. Jie su broliu, nematydami M., išėjo į kiemą. Tada jis išgirdo šaukiant kaimyną. Atsisukęs į tą pusę, jis pamatė, kad šalia jo yra M. P., užsimojęs lazda. Jis instinktyviai rankomis užsirengė galvą. Tada M. P. su lazda sudavė jam per ranką, kuria dengėsi galvą. Iš karto jis nejautė stipraus skausmo, bandė gintis, apglėbti M. P., nuversti jį, kad šis daugiau jiems nesuduotų. Jiems besigrumiant jam kliuvo (kepštelėjo) į galvą. Mano, kad šis veiksmas buvo netyčinis. Brolis D. iškvietė policiją, kai pamatė, kad M. P. ateina su lazda. Nuo M. P. smūgio su lazda jam lūžo rankos kaulas. Grumtynių metu lūžo ir brolio rankos kaulas, bet šis sakė, kad greičiausiai atsitrenkė į akmenį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Š. S. parodė, kad 2021-08-15 apie 18 val. į jo mamos namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas M. P.. Atėjo pasikalbėti dėl skolos su broliu D. S., kuris buvo pirkęs iš jo automobilį prieš maždaug pusantrų metų. Susitarė, kad už automobilį pinigus atiduos vėliau. Iki kada atiduos pinigus sutarę nebuvo. Brolis buvo jau dalį atidavęs. Vėliau brolis M. P. padėjo, tvarkė automobilį. Prieš maždaug pusę metų brolis susipyko su M. P.. Šiandien apie 17:30 val., kaip suprato, broliui skambino M. P.. Girdėjo, kad brolis sakė ,,neraganėkit ir kai būsit blaivūs paskambinkit". Jie buvo kieme su broliu D. S. ir brolio drauge, kepė šašlykus. Į kiemą atėjo M. P., kuris priėjęs prie brolio prašė atiduoti pinigus. Jie žodžiu sukonfliktavo. Tada M. P. pradėjo stumdyti jo brolį, buvo užsimojęs ranka suduoti. Tada jis nuvertė M. P., kad nesimuštų su jo broliu. Pagulėjęs ant žemės šis nusiramino. Atsistojęs jis pradėjo normaliai bendrauti, kalbėjo nebe pakeltu tonu. Vėl klausė kada bus pinigai. Po poros minučių jis trenkė broliui. Kur sutrenkė jis nematė, nes buvo nusisukęs. Brolis trenkė atgal M. P., jie abu grūmėsi. Jis juos išskyrė. Tada M. P. rėkaudamas išėjo iš kiemo. Maždaug po 15 minučių, jie buvo jau namuose, ir pamatė per langą, kad keliu link jų kiemo ateina M. P. su dar dviem vyriškiais su lazdomis. Kiti du asmenys stovėjo kieme prie jų automobilių. M. P. atėjo prie namo durų. M. P. bandė patekti į namus, darinėjo duris, kurios buvo užrakintos, lazda trenkė į langus apie tris keturis kartus. Tada jis pro langą matė, kad minėti du asmenys nuėjo nuo kiemo link (duomenys neskelbtini) Po kelių minučių ir M. P. išėjo iš kiemo. Jie kartu su broliu ir brolio drauge atsirakino namo duris ir išėjo į kiemą. Į kiemą atėjo kaimynas K. G., kuris paklausė, kas vyksta. Visi kartu nuėjo ant kelio pažiūrėti ar nėra M. P.. Ant kelio jokių asmenų nebuvo. Sugrįžę į kiemą stovėjo netoli paradinių namo durų. Jis buvo nusisukęs į namo kiemą. Tada išgirdo kaip brolis sušuko "M.". Jis atsisuko ir pamatė, kad atbėga M. P., kuris rankoje laikė lazdą. Lazda buvo galimai žolės riedulio, galas buvo užlenktas. Bėgdamas jis laikė lazdą iškėlęs virš galvos. Pribėgęs M. P. lazda jam trenkė. Jis laikė ranką virš galvos, kad nepataikytų į ją, todėl smūgis kliuvo į kairę ranką. Tada pribėgo brolis ir bandė atimti lazdą. Jie visi trys grūmėsi. Grumtynių metu jam su lazda trenkė į galvą. Kažkaip jie paguldė M. P. ant žemės. Lazda buvo jau numesta į pavėsinę. Kas paėmė lazdą jis nematė. Jis pajuto, kad jam per nugarą bėga kraujas. Jam brolio draugė atnešė rankšluostį ir ledo. M. vėliau nurimo, kai kieme buvo daug žmonių. Jau buvo iškviesta policija, paskui iškvietė ir medikus. Atvykę medikai jį išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kai grįžo iš ligoninės kieme jau buvo policijos pareigūnai, M. P. buvo jau sulaikytas ir sėdėjo policijos automobilyje. Jam ligoninėje diagnozavo kairės rankos stipinkaulio lūžį, galvos plaukuotosios dalies žaizdą. Broliui diagnozavo dešinės rankos delnakaulio lūžį. Jie abu su broliu buvo blaivūs. Anksčiau su M. P. jokių konfliktų nėra buvę. Tokio agresyvaus jo nėra anksčiau matęs (b. l. 14).

Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo sekmadienio vakarą, apie 6 valandą. Jie su broliu kieme kepė šašlykus. Tada jam paskambino neblaivus M. Neužilgo jam pasirodė, kad trinktelėjo automobilio durelės ir į kiemą atėjo M., klausė kur yra pinigai. Tada jie su M. susipyko, susimušė. Po to M. išėjo. Neužilgo pamatė, kad ateina M. su kitais žmonėmis, nešini pagaliais. Jie su broliu užsidarė namuose ir užrakino duris. Po to jie manė, kad M. P. išėjo iš jų kiemo, tada jie su broliu išėjo į lauką. Ten pamatė, kad M. atbėga link jų užsimojęs žolės riedulio lazda. Liudytojas nurodė nematęs paties smūgio sudavimo. Jie su broliu norėjo atimti iš M. lazdą, jie pradėjo grumtis. Grumtynių metu jis susilaužė delnakaulį. Bet tai atsitiko atsitrenkus į akmenį. Kitą dieną M. P. paskambino jų tėčiui ir atsiprašė, prašė perduoti jiems atsiprašymą. Liudytojas nurodė jaučiantis savo kaltę dėl įvykio, nes M. P. neatidavė pinigų už automobilį. Kiti vyrai jų nemušė, gal ten buvo tik praeiviai. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-08-15 apie 18:00 val., į jo mamos namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas M. P. pasikalbėti dėl skolos. Jis buvo pirkęs iš M. automobilį maždaug prieš pusantrų metų. Jis buvo likęs skolingas 1500 eurų. Jis šiam padėjo, tvarkė jo automobilį. Jie buvo sutarę, kad už darbus atims dalį skolos. Liko sumokėti 1000 eurų. Kai atėjo M. P. į kiemą, jis buvo kieme su broliu Š. S. ir drauge G., kepė šašlykus. M. P. priėjo prie jo, pradėjo kalbėti pakeltu tonu. Jis šiam pasakė, kad dabar neturi pinigų. M. P. buvo agresyvus, neblaivus, nes smirdėjo alkoholiu. M. P. pradėjo jį stumdyti, buvo užsimojęs su ranka jam suduoti, bet jis atsitraukė. Tada šis vėl artėjo prie jo, bet brolis Š. S. jį patraukė. Jie kartu su broliu M. P. paguldė ant žemės ir laikė. Gulėjo ant nugaros, veidu į juos. Brolis stovėjo prieš M. P. veidą. Tada M. pradėjo muistytis ir sutrenkė broliui. Kur sutrenkė, jis nematė. Jie su broliu jam atgal smūgių nesudavė. M. P. tada nurimo ir jie leido jam atsistoti. Pakalbėjo su juo apie pinigus, kad, kai juos gaus, jis jam atneš. M. P. susinervinęs išėjo iš kiemo. Maždaug po 15 minučių jie buvo namuose ir pamatė per langą, kad keliu link jų kiemo ateina M. P. su dar dviem vyriškiais su lazdomis. Kas kiti asmenys, jis nežino. Jie užsirakino namo duris. M. P. bandė patekti į namus, darinėjo duris, lazda trenkė į langus apie du kartus. Tada šis parėkavo kieme. Jie matė per langą, kad M. P. nueina keliu nuo jo namų. Jie kartu su broliu ir drauge atsirakino namo duris ir išėjo į kiemą. Į kiemą atėjo kaimynas K. G., kuris paklausė kas čia vyksta. Visi kartu nuėjo ant kelio pažiūrėti ar nėra M. P.. Ant kelio jokių asmenų nebuvo. Sugrįžo į kiemą. Atsisukęs nuo namo į pavėsinės pusę jis pamatė, kad priešais atbėga M. P. ir rankoje laiko lazdą. Lazda buvo galimai žolės riedulio, galas užlenktas. Bėgdamas laikė lazdą iškėlęs virš galvos. Jam arčiausiai stovėjo Š. M. P. pribėgęs trenkė broliui Š. Jis mano, kad pirmasis smūgis buvo į ranką, kadangi brolis dengėsi veidą su ranka. Vėl buvo smūgis ir į galvą. Jis tada puolė gelbėti brolį. Visi trys grūmėsi. Kur buvo suduoti smūgiai ir kiek jų buvo tiksliai pasakyti negali. Jis, bandydamas atimti lazdą, šiam galėjo suduoti smūgių. Jis atsimena, kad atėmė lazdą iš M. P. ir ją numetė į pavėsinę. Jie su broliu kažkaip prispaudė M. P. prie žemės ir jį laikė. Grumtynių metu į kiemą atbėgo kaimynai iš (duomenys neskelbtini) namo, G. šeima. Tada broliui pradėjo bėgti kraujas iš galvos. M. P. nurimo, kai kieme buvo daug žmonių. Jis iškvietė policiją. Visi kartu laukė policijos pareigūnų. Kvietė ir medikus, kurie atvažiavo pirmi ir jo brolį išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po to atvyko pareigūnai. Broliui ligoninėje diagnozavo kairės rankos stipinkaulio lūžį, galvos plaukuotosios dalies žaizdą. Jis vėliau pats nuvyko į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėjo gydytojas ir diagnozavo dešinės rankos delnakaulio lūžį. Jie abu su broliu buvo blaivūs. Anksčiau su M. P. jokių konfliktų nėra buvę. Tokio agresyvaus jo nėra anksčiau matęs (b. l. 20)

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad M. P. grįžo į jų kiemą, su savimi turėdamas lazdą. Su ja kieme trenkė į namų langus, duris, tačiau jokios turtinės žalos M. P. šiais savo veiksmais nepadarė, nieko neapgadino. Jokių pretenzijų dėl to neturi. Viso įvykio metu jam M. P. tyčia su žolės riedulio lazda nesudavė į ranką. Jis jam sudavė lazda, kai jis bandė iš jo ją atimti, o jis lazdos nenorėjo paleisti iš rankų. Grumiantis jam kliuvo ir į kitas kūno vietas, tačiau dėl to jis jokių sužalojimų nepatyrė, jokio fizinio skausmo nejuto, jokių pretenzijų neturi. Jam pavyko suimti abiem rankomis už lazdos galo ir ištraukti lazdą iš M. rankos. Jis lazdą iš karto numetė į pavėsinę. Tada jam ir broliui kažkaip pavyko M. P. prispausti prie žemės. Kai M. P. prispaudė prie žemės, jis jokio skausmo dešinės rankos plaštakoje nejuto. Laikant M. P. prispaustą prie žemės, jis pamatė, kad jam sutinusi dešinės rankos plaštaka ir neužilgo pradėjo jausti skausmus dešinės plaštakoje. Pamėgino pajudinti pirštus, tačiau negalėjo pajudinti, juto skausmą. Kada jis susižalojo ranką ir kokiomis aplinkybėmis, negali pasakyti, nes viso konflikto metu jis jokio skausmo nejuto, kad yra lūžęs dešinės rankos delnakaulis pajuto jau po viso įvykio. M. P. jam su žolės riedulio lazda tyčia nesudavė, jokio tiesioginio smūgio žolės riedulio lazda į dešinės rankos plaštaką ir aplamai į dešinę ranką, nebuvo. Jis rankos delnakaulį galėjo susilaužyti suduodamas M. P. smūgius, kai bandė gintis nuo jo, taip pat konflikto metu, vienu metu jis griuvo ant žemės, griuvo ant žolės, kartu su M. P., tačiau ar griuvimo meta galėjo susilaužyti ranką, jis nežino, nepamena kaip griuvo, nes tuo momentu jis jokio skausmo nejuto. M. P. jokių pretenzijų šiuo metu neturi. M. P. skambino jo tėvui S. S. ir prašė perduoti jam ir broliui atsiprašymą už savo veiksmus (b. l. 94-95).

Tyrėja V. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021-08-15 19:28 val. buvo gautas pranešimas, kad ,,į kiemą atėjo trys pažįstami asmenys, su pagaliais, reikalauja pinigų, nori sumušti. GMP atsisakė. Asmenys vaikšto aplink namą. Laukia vietoje. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko (duomenys neskelbtini) ekipažas (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjos J. Č. ir M. R.. Jos paaiškino, kad jaunuolių kompanija sukonfliktavo dėl skolos. Konflikto metu buvo sužaloti asmenys. Taip pat nurodė, kad asmenis mušė su lazdą, kurią paėmė iš įvykio vietos. Įtariamasis buvo kieme. Kaip paaiškėjo, tai buvo M. P., gim. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo nustatytas 2.11 promilių girtumas. Pabendravus su nukentėjusiaisiais Š. S., gim. (duomenys neskelbtini)., ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini) šie paaiškino, kad į kiemą atėjo M. P. ir pradėjo reikalauti skolos, įvyko konfliktas, ko pasėkoje jie susistumdė. Vėliau M. P. išėjo iš kiemo, tačiau po kiek laiko grįžo į kiemą su galimai žolės riedulio lazda ir ja puolė Š. S.. Stojo ginti brolis D. S. ir visi trys asmenys susigrūmė. Po muštynių Š. S. diagnozavo kairės rankos stipinkaulio lūžį, galvos plaukuotosios dalies žaizdą. D. S. diagnozavo dešinės rankos delnakaulio lūžį. Abu asmenys buvo išleisti gydytis ambulatoriškai. Pabendravus su įtariamuoju M. P., šis paaiškino, kad D. S. negražina skolos už automobilį. Už automobilį buvo sutarę žodžiu, jokių sutarimų raštiškai nepasirašė. Nurodė, kad jau du metus negražina skolos, todėl nuėjo į namus pareikalauti pinigų. M. P. nurodė, kad kai paprašė skolos patys broliai jį užpuolė. Tada nuėjo pasiimt žolės riedulio lazdą, kad galėtų apsiginti. Iš kur pasiėmė lazdą nenurodė. Paklausus kas dar buvo su juo kartu šis nurodė, kad buvo vienas. M. P. skundėsi galvos skausmu, buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Jam diagnozavo galvos sričių paviršinius sužalojimus. Po to M. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) AVPK areštinę. Įvykio vietoje filmuota body kameromis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-52).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra privati namo teritorija. Tiesiai yra mūrinis namas. Kieme stovi trys automobiliai. Už namo yra pievelė ir pastatyta medinė pavėsinė. Kiemas klotas trinkelėmis. Yra betoninis šulinys. Šalia šulinio yra vandens žarna ir karutis. Ant trinkelių yra raudonos spalvos dėmes. Ant šulinio taip pat yra raudonos spalvos dėmės. Teritorija nesaugoma, vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos (b. l. 30-40).

VTMT specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Š. S. nustatyta muštine žaizda galvoje; stipinkaulio tolimojo galo ir alkūnkaulio ylines ataugos lūžiai. Š. S. nustatyta muštinė žaizda galvoje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar galimai paviršiumi. Š. S. nustatyti stipinkaulio tolimojo galo ir alkūnkaulio ylines ataugos lūžiai gali būti padaromi tiek tiesioginiu (-ų) trauminiu (-ų) poveikiu (-ų) kietu buku daiktu (-ais), tiek ir netiesiogines traumos metu plaštakos-riešo sričiai kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi ir jėgai persiduodant dilbio kaulams pagal išilginę rankos ašį ir/ar vykstant lenkiamajam judesiui per dilbio-riešo sąnarį. Š. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2021-08-15, galimai užduotyje nurodytu laiku. Š. S. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai nustatyti Š. S., galėjo būti padaryti ir griuvimo metu. Š. S. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant kietu buku, klausime nurodytu, daiktu. Š. S. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl dilbio kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 58-59).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. P. 2021-08-17 pateikė žolės riedulio lazdą (b. l. 41-42). Ši lazda apžiūrėta ir saugoma (duomenys neskelbtini) policijos komisariate (b. l. 43-50).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu nurodo, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau aiškina, kad galimai smūgį Š. S. sudavė netyčia, griūdamas, užkliuvęs už kupsto. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis teigdamas, kad jis galimai netyčia sudavė nukentėjusiajam, nori palengvinti savo padėtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jis buvo supykęs ant D. S. dėl negrąžinamos skolos, vieną kartą buvo išvarytas iš S. namų, sugrįžo į juos su lazda. Jis, pamatęs nukentėjusiuosius, iš karto ėjo link jų užsimojęs lazda, laikydamas lazdą sau virš galvos, tai įrodo, kad jis norėjo suduoti smūgį su lazda ir sudavė Š. S.. Tik dėl to, kad šis galvą dengėsi rankomis, smūgis kliuvo Š. S. į ranką ir lūžo rankos kaulas, ir nekliuvo į galvą. Dėl kito smūgio, kuriuo Š. S. kliuvo į galvą, niekas tikslių parodymų nedavė, šis sužalojimas galėjo atsirasti asmenims grumiantis. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai ir į tai, kad M. P. nėra kaltinamas galvos sužalojimu nukentėjusiajam apie tai teismas plačiau nepasisako.

Teismas pripažįsta įrodytu, kad kaltinamasis M. P. tyčia žolės riedulio lazda sudavė vieną smūgį į kairę ranką nukentėjusiajam Š. S., padarydamas stipinkaulio tolimojo galo ir alkūnkaulio ylines ataugos lūžį, t. y. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dilbio kaulų lūžio Š. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Ši kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis M. P. buvo teistas seniai, teistumas yra išnykęs, jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 180-182), vykdo individualią veiklą (b. l. 183), turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 187). Atsižvelgiant į jo padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį – nesunkus nusikaltimas, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bausmės tikslus (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis), atsižvelgiant į tai, kad M. P. atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atleidžia, jam skirtina vidutinio dydžio laisvės apribojimo bausmė. BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, nes kaltinamasis vartojo smurtą prieš kitą asmenį.

Kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 148-149). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir po to panaikintina.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti - žolės riedulio lazdą tikslinga sunaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui (b. l. 49-50).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais ir 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

M. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ją panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti - žolės riedulio lazdą sunaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnio 1 dalis).