Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. M., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. 2018 m. kovo 30 d., 16.10 val., vykdamas automobiliu ,,Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo metu, kelio Nr. 135 Lazdijai - Seinai devintajame kilometre, valstybės tarnautojui - Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausiajam tyrėjui V. E. tiesiogiai davė mažesnės negu vieno minimalaus gyvenimo lygio vertės – 20 Eur kyšį už pageidaujamą šio valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – gabenamų prekių ir jų įsigijimą (gabenimą) patvirtinančių dokumentų detalaus patikrinimo neatlikimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu b. l. 36,37, kur jis nurodė, kad jis mokėjo pinigus už A. L. prekes, kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas galėjo netiksliai užrašyti jo parodymus, kadangi jis pasakojo, kad būna ir taip, kad sumoka patys prekių pirkėjai, o būna, kad už prekes sumoka jis (b. l. 94,95).

Liudytojai J. R. (b. l. 110), A. R. (b. l. 109,110), V. A. (b. l. 109) ir T. A. (b. l. 110) patvirtino, kad 2018 m. kovo 30 d., prieš Šv. Velykas vyko P. M. vairuojamu mikroautobusu iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, vežėsi nusipirkę prekių, su savimi turėjo prekių įsigijimo dokumentus. Prisimena, kad įvažiavus į Lietuvos Respubliką, mikroautobusą sustabdė pareigūnai patikrinimui, jie padavė turėtus dokumentus, tačiau nelabai kreipė dėmesio, ką su vairuotoju kalbėjo pareigūnas, ar žiūrėjo prekes, kada ir kokius dokumentus padavė pareigūnui vairuotojas. Vėliau vairuotojas pasakė, kad mikroautobusui liepta vykti prekių patikrinimui, grįžo namo vėlai vakare. Kažkuriuo metu sužinojo, kad P. M. dėl kyšio davimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau patys nematė ir nežino, kuriuo momentu ir kokiomis aplinkybėmis tas kyšis buvo duotas.

Liudytoja A. L. patvirtino, kad ji buvo užsisakiusi Lenkijoje prekių, buvo už jas sumokėjusi eurais tos dienos kursu, o vėliau paprašė P. M., kuris važiavo į Lenkijos Respubliką, parvežti jai užsakytas prekes. P. M. po kiek laiko jai parvežė prekes, ji matė, kad prekių buvo mažiau nei ji užsakė, P. M. jai pasakė, kad jai pardavėjas buvo įdėjęs grąžą prie sąskaitų, tačiau šiuos 20 Eur pareigūnai paėmė kaip kyšį. Daugiau aplinkybių jai P. M. neaiškino. Ji dėl prekių pasitikslino pas tą pardavėją, jis patvirtino, kad dalies prekių neturėjo, todėl jai grąžino dalį pinigų (b. l. 121).

Liudytojas V. E. patvirtino, kad 2018 m. kovo 30 d. dirbo kartu su Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto ekipažu kelyje Nr. 135, Lazdijai – Seinai (9-jame kilometre), kur yra buvusi Lazdijų pasienio kontrolės punkto teritorija. Apie 16.10 val. buvo sustabdyti trys mikroautobusai, jis priėjo prie vidurinio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie vairuotojo P. M., jis prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus tikrinimui. Vairuotojas jau buvo pasiruošęs dokumentus, nes rankoje laikė dokumentų krūvelę, kurią jam ir padavė. Paduodamas jis jam pabrėžė, kad atsargiai juos imtų ir tai atkreipė jo dėmesį. Jis liepė vairuotojai leisti apžiūrėti krovinį, einant link transporto priemonės galo, jis vartė dokumentus, tarp kurių pamatė įdėtą 20 Eur vertės kupiūrą. Jis paklausė vairuotojo, kam čia įdėti šitie pinigai, parodydamas juos vairuotojui, vairuotojas jam ramiai atsakė, kad pinigai skirti jam. Tuomet jis paklausė, ar vairuotojas žino, kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jis atsakė, kad žino, ir pakartojo, kad tie pinigai skirti jam. Tuomet jis nuvedė vairuotoją su dokumentais į tarnybinį automobilį, kur jo kolegė vyriausioji tyrėja L. L. apžiūrėjo pateiktus dokumentus, pinigus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Žino, kad po patikrinimo pas vairuotoją buvo rasta prekių, kurios buvo be įsigijimą patvirtinančių dokumentų (b. l. 121).

Liudytoja L. L. patvirtino, kad yra Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausioji tyrėja, 2018 m. kovo 30 d. dirbo kartu su Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto ekipažu kelyje Nr. 135, Lazdijai – Seinai (9-jame kilometre). Apie 16 val. pareigūnai sustabdė tris mikroautobusus, vykstančius iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jos kolega V. E. priėjo prie viduriniojo mikroautobuso, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji viską stebėjo iš tarnybinio automobilio, matė, kaip V. E. prieina prie mikroautobuso, tada su vairuotoju prieina prie mikroautobuso galo ir tikrina pateiktus dokumentus, matė, kaip V. E. vartė vairuotojo pateiktus dokumentus ir vairuotojui kažką rodė. Maždaug po minutės V. E. su vairuotoju atėjo į tarnybinį automobilį ir paprašė jos peržiūrėti pateiktus dokumentus, tarp kurių buvo V. E. rasti pinigai, jis paprašė nufotografuoti pateiktus dokumentus, pasakė atsargiai paimti dokumentus, nes tarp jų yra įdėti pinigai - 20 Eur. V. E. automobilyje paklausė vairuotojo, ar tie pinigai jam, vairuotojas atsakė taip, bet iš karto pradėjo aiškinti, kad pinigai ne jo ir kad jie čia galėjo pakliūti atsitiktinai su dokumentais (b. l. 121,122).

Prekių sulaikymo protokolas patvirtina, kad vežėjo P. M. automobilyje ,,MB Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytame kelio Nr. 135, devintajame kilometre, detaliai patikrinus prekes, rasta 360 vnt. vyriškų marškinių be įsigijimo dokumentų (b. l. 14).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir daikto apžiūros protokolų matyti, kad V. E. pateikė 20 Eur nominalo banknotą Nr. UE0061652015 (b. l. 20-21,23-26).

Kaltinamasis neigia papirkęs pareigūną. BPK jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodymine prasme liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (BPK 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete. Vertinant kaltinamojo parodymus kaip įrodymų šaltinį, atsižvelgtina ir į tai, kad jo parodymai yra jo gynybos priemonė, todėl jie turi būti itin kruopščiai patikrinami visų įrodymų kontekste.

Šiame kontekste vertinant kaltinamojo duodamus parodymus, pažymėtina, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad už A. L. prekes mokėjo jis ir gautą grąžą paliko prie sąskaitų, skiriasi nuo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų apie tai, kad vis tik už prekes jau buvo sumokėjusi A. L., 20 Eur buvo pridėti prie jos sąskaitos kad permoka už prekes. Nors esminės reikšmės ši aplinkybė neturi, tačiau kaltinamojo duodamų parodymų nenuoseklumas kelia pagrįstas abejones dėl jo duodamų parodymų teisingumo ir paties kaltinamojo nuoširdumo. Kaltinamasis neneigia žinojęs, kad tarp prekių įsigijimo dokumentų yra pinigai – 20 Eur, o pareigūnui paprašius pateikti gabenamų prekių dokumentus, pateikė šiuos pinigus kartu su sąskaitomis. Iš liudytojo V. E. parodymų matyti, kad P. M., pateikdamas jam gabenamų prekių sąskaitas, paprašė jas imti atsargiai, o pareigūnui pervertus sąskaitas, pamačius ten buvusius 20 Eur ir paklausus pas vairuotoją, ar šitie pinigai skirti jam, P. M. patvirtino, kad pinigai skirti jam. Aplinkybę, kad P. M. patvirtino, kad pinigai, esantys sąskaitose skirti pareigūnui nurodė girdėjusi ir liudytoja L. L., todėl liudytojų V. E., L. L. parodymai patvirtina, kad P. M., nurodydamas, kad sąskaitose esantys pinigai skirti pareigūnui, taip davė jam kyšį. Netikėti liudytojų V. E., L. L. parodymais nėra jokio pagrindo: šie liudytojai kaltinamojo nepažinojo, vykdė savo funkcijas, jų parodymai nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes liudytojai atsiminė ir detaliai papasakojo ir teisminio nagrinėjimo metu, jų nurodomos aplinkybės loginiu ryšiu susisieja su byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl vien tai, kad jie yra pareigūnai, į kurių funkcija įeina tokių nusikalstamų veikų prevencija, jų identifikavimas, nėra pakankamas pagrindas netikėti šių liudytojų parodymais.

Kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis neketino duoti kyšio, jis buvo pamiršęs apie pinigus esančius sąskaitose, logiškai nesisieja su kitais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, todėl atmestini kaip nepatikimi ir jais grįsti nuosprendį nėra pagrindo. P. M. prašymas pareigūnui imti sąskaitas atsargiai patvirtina, kad jis sąskaitų padavimo metu puikiai prisiminė apie ten esančius pinigus ir tokiu prašymu nenorėjo, kad pinigai iš sąskaitų iškristų. Be to, liudytojui V. E. paklausus, ar šitie pinigai skirti jam, P. M. tai patvirtino, kad pinigai skirti jam ir tai leidžia spręsti, kad jis tikrai prisiminė apie pinigus ir turėjo tyčią juos įduoti pareigūnui. Kaltinamojo paaiškinimas, kad pareigūnas jo paklausė, ar dokumentai skirti jam ir jis atsakė, kad dokumentai skirti jam yra visiškai nelogiškas nustatytų aplinkybių kontekste: muitinės pareigūnas siekė patikrinti, ar gabenamos prekės turi įsigijimą (gabenimą) patvirtinančius dokumentus; P. M. prekes iš Lenkijos Respublikos veža nebe pirmąjį kartą ir šią procedūrą puikiai žinojo, paprašytas pateikti dokumentus iš karto juos pateikė; šiame kontekste pareigūnui klausti, ar dokumentai jam, kai jis jų prašė ir turi rankose, o kaltinamajam atsakyti, kad dokumentai yra jam, kai jis juos padavė, nebuvo jokio pagrindo.

Kaltinamojo gynėjo argumentai, kad P. M. neturėjo jokio pagrindo duoti kyšį pareigūnai, nes buvo įsitikinęs, kad gabena prekes su sąskaitomis (buvo įsitikinęs, kad dalis sąskaitų važiuoja paskui jo mikroautobusą), be to, tuo metu pareigūnai net nežinojo, kad trūksta kokių nors dokumentų ir kalbos apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą net nebuvo. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo visiškai su šiuo gynėjo argumentu sutikti. Pinigų perdavimo metu pareigūnas nežinojo apie dokumentų trūkumą, tačiau iš P. M. parodymų matyti, kad jis pats žinojo, kad daliai prekių dokumentų neturi, nes jo vežamų prekių savininkai jam buvo perdavę tik prekes be dokumentų ir buvo pažadėję vykti jo mikroautobusui iš paskos. Pareigūnams sustabdžius P. M. mikroautobusą, šiam supratus, kad bus atliekamas prekių ir dokumentų tikrinimas, žinant, kad visų sąskaitų gabenamoms prekėms neturi, o prekių savininkams neprivažiavus prie jo, jis suprato, kad kils problemų dėl gabenamų prekių dokumentų, todėl jo pasiūlymas pareigūnui pasilikti tarp sąskaitų esančius pinigus buvo logiškas veiksmas siekiant, kad pareigūnas neatliktų detalaus prekių ir sąskaitų tikrinimo. Šis P. M. nuogąstavimas pasitvirtino, nes atliktus detalų prekių ir dokumentų patikrinimą buvo nustatyta, kad P. M. gabeno dalį prekių be įsigijimą (gabenimą) patvirtinančių dokumentų, dėl ko P. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 214 straipsnio 3 dalį ir 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu jam paskirta 1 000 Eur bauda (b. l. 99). Įvertinus tai, P. M. pinigų perdavimo momentu tikėjosi, kad duodamus pinigus pareigūnui sulauks jo palankumo ir jis neatliks detalaus prekių ir dokumentų patikrinimo. Atsižvelgus į tai, patikslintinos kaltinime nurodytos aplinkybės, kad tiesiogiai duodamas 20 Eur kyšį, P. M. siekė neteisėto pareigūno neveikimo vykdant įgaliojimus – gabenamų prekių ir jų įsigijimą (gabenimą) patvirtinančių dokumentų detalaus patikrinimo.

Visi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad P. M. 2018 m. kovo 30 d. sustabdytas gabenamų prekių ir jų įsigijimą (gabenimą) patvirtinančių dokumentų patikrinimui, siekdamas pageidaujamo veiksmo, neteisėto policijos pareigūno neveikimo, t. y. norėdamas, kad detali prekių ir turimų dokumentų patikra nebūtų atliekama, davė 20 Eur kyšį muitinės pareigūnui. Pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio 1 dalį muitinės pareigūnas - statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims, todėl yra valstybės tarnautojas. Jo duotas kyšis – 20 Eur yra mažesnės negu vieno minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) vertės, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnio 4 dalį kaip valstybės tarnautojo papirkimas siekiant neteisėto pareigūno neveikimo vykdant įgaliojimus, kai duotas kyšis yra mažesnės nei 1 MGL vertės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas MGL dydis – 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 707 redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). P. M. neteistas (b. l. 29), per pastaruosius penkerius metus vos keletą kartų baustas administracine tvarka (b. l. 29,99-101), todėl spręstina, kad nėra linkęs daryti teisės pažeidimų ir ši nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė. P. M. duotas kyšis yra žymiai mažesnės vertės nei 1 MGL, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, todėl jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, žymiai mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes aukščiau aptartos kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibudinančios aplinkybės leidžia spręsti, kad tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ir šis turtas turi būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į tai P. M. pareigūnui perduoti 20 Eur konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46) panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje ir nubausti jį 30 (trisdešimties) minimalių gyvenimo lygių (1 500 Eur) dydžio bauda.

Baudą nustatyti sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo die­nos.

Konfiskuoti 20 Eur (dvidešimt eurų) (banknotas Nr. UE0061652015).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finan­sų ministerijos ((j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 6801. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priė­musio teismo išduotą vykdomąjį raštą.