- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-170-368/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Liudvika Tupienė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
- Kategorijos
- 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Jurgelienė Procesinio sprendimo kategorija 44.3; 121.18
NUTARTIS
2007 m. gegužės 29 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei L. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės L. K. 1110 Lt žalos atlyginimo už savavališkai iškirstus medžius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 14 d. atsakovė savavališkai, neturėdama nei teisės, nei leidimo, nupjovė 2 beržus, augusius prie jos sodybos (duomenys neskelbtini). Beržai augo ne namų valdoje. Todėl medžių nukirtimui buvo reikalingas Joniškio rajono savivaldybės administracijos kraštotvarkos ir architektūros skyriaus leidimas. Pažeidėjai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta administracinė nuobauda. Po pažeidimo atsakovė žalos neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
Joniškio rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ginčo esmę byloje apsprendžia tokių pagrindinių aplinkybių nustatymas, kaip žemės sklypo, kuriame augo nupjauti medžiai, savininko ar teisėto valdytojo konstatavimas, oficialaus leidimo medžių pjovimui reikalingumas, žalos gamtai padarymo nustatymas. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė esminės aplinkybės, kuria grindė savo reikalavimus, t. y. kad atsakovė du beržus nupjovė savavališkai kaimo vietovėje, neturėdama įregistravusi privačios namų valdos, ir dėl to atsirado žala gamtai. Ieškovas, formindamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei vėliau pateikdamas ieškinį atsakovei, nepadarė jokio įvykio vietos plano, nenustatinėjo žemės sklypo ribų ir konkrečiai nenurodė, kam priklausančioje žemėje augo nupjauti medžiai, nors būtent tokių duomenų nustatymas lemia ieškovo nurodytų norminių aktų taikymą ir žalos gamtai konstatavimą. LR Aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus, sužalojus atlyginimo tvarkos“ pakeitimo“ 2.1 punktas numato, kad saugotini želdiniai yra augantys miestų, miestelių, kaimų, sodininkų bendrijų bendro naudojimo teritorijoje ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijoje bei privačios žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius privačių namų valdose ir sodininkų bendrijų privačiuose žemės sklypuose. O tos pačios tvarkos 3.8. ir 3.10 punktai nustato privačios namų valdos sąvoką - atitinkamą žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. L. K. privačios namų valdos nebuvimas įvykio metu ir apsprendė atsakovės kaltę dėl žalos gamtai padarymo, nupjovus du beržus augančius prie jos gyvenamosios sodybos. Ieškovo teigimu, jei atsakovė laiku ir tinkamai būtų sutvarkiusi žemės pirkimo dokumentus ir įforminusi pasodybinio žemės sklypo nuosavybę atitinkamame nekilnojamojo turto registre, ji nebūtų laikoma pažeidėja, atsakovei nereikėtų leidimo medžių nupjovimui savo sodyboje. Atitinkamai ir žalos gamtai nebūtų padaryta, nes norminiai aktai nereikalauja leidimo medžių kirtimui kaimo privačioje namų valdoje. Tokius argumentus teismas vertino kaip formalų ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, požiūrį į atsakovės veiksmų neteisėtumą ir žalos gamtai padarymą.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nebūdama pasodybinio žemės sklypo savininke, visgi buvo teisėta to nekilnojamojo daikto valdytoja, ir toks žemės sklypas prilygintinas privačiai namų valdai. Teismas tokią išvadą grindė atsakovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais duomenimis, iš kurių matyti, kad medžių nupjovimo dieną gyvenamasis namas su ūkiniais ir kitais pagalbiniais pastatais, esantys tame žemės sklype, buvo atsakovės asmeninė privati nuosavybė, įgyta pagal 1985-05-14 pirkimo-pardavimo sutartį, o iki pasodybinio žemės sklypo nuosavybės įteisinimo ji mokėjo nuomos mokesčius valstybei už naudojimąsi žeme. Atsakovė 0,15 ha namų valdos sklypą teisėtai valdė nuo 1993 m., kai jai oficialiai buvo suteikti 3 ha asmeninio ūkio žemės, už žemės privatizavimą ji dar 1994 m. atsiskaitė su valstybe gautais investiciniais čekiais. Atsakovė, kaip pirkėja, atliko būtiniausius veiksmus valstybinės žemės pirkimo sandorio sudarymui, kuris baigtas forminti tik 2006-11-13. Ne dėl atsakovės kaltės daugiau kaip 12 metų nebuvo sutvarkyti visi reikalingi valstybinės žemės pirkimo dokumentai. Todėl teismas, remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į paties ieškovo nurodytą formalų valstybės interesų pažeidimą – savavališką medžių kirtimą, nesant atsakovės registruotos privačios namų valdos, konstatavo, kad ieškinys dėl žalos gamtai padarymo nėra pagrįstas.
Be to, teismas padarė išvadą, kad atsakovės, kaip teisėtos žemės sklypo valdytojos, dviejų medžių nupjovimo veiksmus sąlygojo siekimas apsaugoti didesnį turtą – savo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, ir tai vertino kaip būtinąjį reikalingumą (LR CK 6.253 str. 1 d., 6 d., 6.274 str.). Teismas nustatė, kad abu augantys beržai L. K. sodyboje savo šakomis lietėsi į atsakovės pastatus, gadino jų sienas bei stogus, be to, vienas beržas kamieno pasvirimu kėlė didelį pavojų asmens turtui ir medžių nupjovimas tomis aplinkybėmis buvo atsakovei vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas konstatavo, kad tokius atsakovės veiksmus įtakojo ir bloga atsakovės materialinė padėtis, neleidžianti atsakovei atlikti net pastatų remonto darbų. Dėl šių aplinkybių teismas atsakovei netaikė civilinės atsakomybės (LR 6.253 str. 1 d., 6 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais.
Atsakovė L. K. tik 2006 m. lapkričio 13 d. nusipirko iš valstybės 1,95 ha, 0,46 ha, 0,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypus ir 0,15 ha namų valdą. Iki žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo L. K. buvo laikoma minėtų sklypų nuomininke. Nupjauti beržai augo ne nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, todėl medžių pašalinimui buvo reikalingas Joniškio rajono savivaldybės administracijos kraštotvarkos ir architektūros skyriaus leidimas. Tokio leidimo atsakovė neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
LR Aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 274 ,,Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos patvirtinimo” 2.1 punktas numato, kad saugotini yra želdiniai, augantys miestų, miestelių, kaimų, sodininkų bendrijų bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose bei privačios žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius privačių namų valdose ir sodininkų bendrijų privačiuose žemės sklypuose. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, kad atsakovė tik 2006 m. lapkričio 13 d. nusipirko iš valstybės 1,95 ha, 0,46 ha, 0,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypus ir 0,15 ha namų valdą. Iki to laiko ji buvo šių žemės sklypų nuomininke, nupjauti beržai augo ne nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, jų pašalinimui buvo reikalingas Joniškio rajono savivaldybės administracijos kraštotvarkos ir architektūros skyriaus leidimas.
Pripažintina, kad atsakovė 0,15 ha namų valdos žemės sklypą, kuriame ir buvo nukirsti du beržai, asmenine nuosavybe įregistravo tik 2006-11-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-6516 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 388 (b. l. 59). Tačiau iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Joniškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos matyti, kad Joniškio rajono Skaistgirio apylinkės tarybos sprendimu Nr. 1 atsakovei L. K. dar 1993 m. kovo 19 dieną buvo skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės. Už asmeninio ūkio žemės 2,91 ha ir namų valdos žemės 0,15 ha sklypus atsakovė sumokėjo 1994 m. gruodžio 1 d. valstybės vienkartinėmis išmokomis (b. l. 17, 61). Medžių nukirtimo laikotarpiu atsakovė buvo teisėta šių sklypų valdytoja, iki 2006-11-13 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo L. K. buvo laikoma šių sklypų nuomininke (b. l. 85). Atsakovė įvykdė jai tenkančias pirkėjo pareigas - už jai paskirtą žemę valstybei sumokėjo nustatyto dydžio įmoką, tačiau dėl užsitęsusio žemės reformos vykdymo, valstybės institucijų biurokratizmo formalus nuosavybės įteisinimas užsitęsė 12 metų. Įvertinant nustatytas aplinkybes, jog atsakovė už jai paskirtą žemę yra atsiskaičiusi, šia žeme naudojosi ir ją valdė, su parengtu žemės sklypo planu buvo supažindinta ir jame pasirašė 2005 m. spalio 10 d. (b. l. 78, 87), laikytini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovė dar iki medžių nupjovimo turėjo pagrindą manyti, kad žemės nuosavybės įteisinimas nebeužtruks. Be to, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeisti ir atsakovės teisėti lūkesčiai.
Atsižvelgiant į tai, kad teisinė nuosavybės registracija nekilnojamojo turto registre nėra faktinio nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas, apylinkės teismas tinkamai ieškovo reikalavimą traktavo tik kaip formalų, visiškai neparemtą faktiškai susiklosčiusiais santykiais. Įstatymas nustato teismui pareigą aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (LR CPK 3 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos šalių ginčą, neapsiribojo vien formaliu teisinių santykių vertinimu. Teismas, remdamasis surinktais įrodymais, liudytojų parodymais, išsamiai ištyrė faktines aplinkybes, susijusias su žemės sklypo savininko ar teisėto valdytojo nustatymu, taip pat išanalizavo santykius tarp žalos gamtai padarymo bei siekimo apsaugoti didesnį turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (būtinojo reikalingumo sąlygų nustatymas). Konstatuotina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai taikė įstatyme numatytus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą vertina kaip teisėtą ir pagrįstą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išsamiu ir objektyviu šių aplinkybių vertinimu. Apelianto nurodytais argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.