- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- A2.1.-166-816/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pažeidėjas
- R. D.
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos surašiusios protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus – atstovui V. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), remiantis bylos medžiaga – dirbančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RIVIL“ direktoriumi, nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D., dirbančiam UAB „RIVIL“ direktoriumi, buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas už tai, kad jis vadovaujamos įmonės statybos objekte, esančiame S. L. gatvėje, Vilniuje, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudaręs darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, leido nuo 2011-11-16 nelegaliai dirbti pagalbiniam darbininkui T. S. (gim. 1979-06-06), t. y. buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad T. S. objekte nedirbo jokio darbo. Jis galbūt ateidinėjo į objektą, ieškojo darbo, nes anksčiau pas jį yra dirbęs, gal laukė jo, nes jam buvo sakęs, kad bus kelioms dienoms darbo. Tai, kad T. S. savo paaiškinimuose tvirtino, jog dirbo objekte, negali būti tiesa, nes T. S. yra lenkas, nemoka rašyti lietuviškai. Mano, kad dėl kalbos barjero galėjo nesusikalbėti. Nurodė, kad tame objekte dažniausiai būna ir jį prižiūri A. G., kuris yra įmonės darbuotojas. Kitas darbuotojas S. Š. žino T. S.. Paaiškino, kad nuo 2011-11-17 iki 2011-12-05 darbai objekte nevyko, buvo sustabdyti po nelaimingo atsitikimo 2011-11-17 su S. Š. iki baigsis tyrimas. Įvykio dieną objekte dirbo du žmonės, darbų vadovas nėra paskirtas. Tame objekte dirbo S. Š. ir A. G.. 2011-11-17 objekte nebuvo A. G., nes tą dieną jis mokėsi Zarasuose. Pažymėjo, jog S. Š. buvo įspėjęs, kad jis vienas nedirbtų.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad dirba Valstybinės darbo inspekcijoje Vilniaus skyriuje, tyrė nelaimingą atsitikimą objekte dėl S. Š.. Tyrimo medžiaga išsiųsta į prokuratūrą, laukia išvadų dėl atitinkamos administracinės nuobaudos. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2011-11-17 d. 12.00 val. statybos objekte, esančiame S. L. gatvėje, Vilniuje, kur iš statomo namo antro aukšto (4,5 metrų) iškrito mūrydamas langą įmonės mūrininkas S. Š., kurį surado ten dirbęs T. S.. Nurodė, kad T. S. savo paaiškinime parašė, kad ten dirbo. Rašant jam paaiškinimą, su juo bendravo jis lietuvių kalba. Pirmas paaiškinimas buvo su klaidomis, pribraukytas, todėl paprašė, kad jis antrą kartą parašytų. Pažymėjo, jog objekte dirbo tik dviese – nukentėjusysis S. Š. ir T. S.. Tą nurodė savo paaiškinime ir pats nukentėjusysis. T. S. paaiškinime parašė, kad objekte dirbti pradėjo nuo 2011-11-16 d., o kitą dieną, t. y. lapkričio 17 d., įvyko nelaimingas atsitikimas. Paaiškinimas surašytas lapkričio 24 d., kai buvo gauta pažyma, jog nelaimingas atsitikimas sunkus ir pradėtas tyrimas, apklausiami liudytojai, nukentėjusysis. Su T. S. įmonėje nebuvo pravestas darbų saugos įvadinis instruktažas, jam nebuvo išduotos darbo priemonės, jo parašų šiuose žurnaluose nėra. Kai buvo rastas iškritęs S. Š. iš karto pirmas su juo bendravo T. S.. To žmogaus, kuris S. Š. nuvežė namo, nepavyko nustatyti. Antra po įvykio buvo žmona, kuri pamatė nukentėjusįjį po nelaimingo atsitikimo. Kai S. Š. klausė, kodėl iš karto nuvežė namo, o nekvietė greitosios medicinos pagalbos, tai sakė, jog buvo išsikrovęs mobilus telefonas ir jis buvo su purvinais drabužiais.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas T. S. parodė, kad su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu seniai pažįstami. R. D. pasiūlė jam darbą ir jie susitarė 17-tą dieną susitikti Pavilnyje, Lozoraičio gatvėje. Kai atvyko R. D. jau nebuvo, todėl jis apėjo objektą, apžiūrėjo, ką reikės dirbti. R. D. telefonu buvo sakęs, kad reikės kasti kanalizaciją. Tuo metu S. Š. nukrito. Kategoriškai neigė įvykio dieną dirbęs, nes buvo apsirengęs švariais rūbais, ne darbiniais. Dirbti pradėjo daug vėliau, o kada, tiksliai nepamena. Nurodė, kad inspektoriui V. S. paaiškinimą rašė, o ką ten rašė, tiksliai nepamena. Nurodė, kad 16-tą dieną objekte jo nebuvo. Patvirtino, jog po paaiškinimais yra jo parašas, bet jam inspektorius V. S. diktavo, o jis rašė, nes nelabai moka lietuvių kalbą. Po to iš juodraščio perrašinėjo savo paaiškinimus į švarraštį. Nurodė, kad tiesą sako teisme.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. Š. parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra jo darbdavys, įmonės, kur dirba, direktorius. Nurodė, kad jis visą laiką dirbo objekte su kitu darbuotoju Algirdu, bet tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis nedirbo, buvo išvykęs su reikalais. Tą dieną objekte dirbo vienas, mūrijo sieną. Kadangi buvo šerkšnas, paslydo ir iškrito pro langą. Tą dieną buvo atvykęs T. S., laukė direktoriaus. Jis nieko nedarė. Po nelaimingo atsitikimo T. S. pavežė jį namo, kur žmona iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nežino, kada T. S. pradėjo dirbti, nes po įvykio buvo nedarbingas, o kai jis dirbo, T. S. dar nedirbo. Nurodė matęs, kaip T. S. stovėjo su kastuvu rankose, sukinėjosi, bet jis buvo be spec. aprangos.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra jo darbdavys. Iš objekto išvyko lapkričio 16 dieną. Tą dieną objekte dirbo dviese su S. Š.. Darbo pabaigoje atvažiavo direktorius R. D., kuriam jis parašė prašymą dėl 17-os dienos. 17 dieną objekte nebuvo.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovas palaikė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes bei nuobaudos skyrimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).
Iš pirminio rašytinio S. Š. paaiškinimo, paimto iškart po įvykio 2011-11-18, matyti, kad S. Š. nurodė, jog įvykio dieną atvyko į objektą su porininku, vėliau darbo metu nukrito nuo pastolių ir, kadangi buvo su purvinais rūbais, porininkas Tomas (jis tuo metu kasė šulinį) parvežė jį namo (b. l. 12-13). Apklausos metu vertėjas nedalyvavo. Kaip žinia, šio asmens sveikatos būklė po įvykio buvo sunki.
Vėliau S. Š. nurodė, kad 2011-11-16 statybos objekte dirbo kartu su T. S., Tomas kasė kažką šalia šulinio, buvo apsirengęs nešvariais rūbais (b. l. 7, 8). Apklaustas vėlgi nedalyvaujant vertėjui.
Iš rašytinio T. S. paaiškinimo matyti, kad iki teismo jis patvirtino, kad minėtame statybos objekte pradėjo dirbti nuo 2011-11-16; darbą jam pasiūlė ir pasakė, kokius darbus jis turės dirbti, vadovas R. D. (b. l. 5 – 6). Paaiškinimas rašytas lietuvių kalba, nedalyvaujant vertėjui.
Pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie T. S. priėmimą į darbą pateiktas 2011-12-05, apie atleidimą iš darbo – 2012-01-30 (b. l. 9). Darbo sutarčių registravimo žurnale duomenų apie darbo sutarties sudarymą su T. S. laikotarpiu nuo 2011-11-16 iki 2011-12-05 nėra; taip pat nėra duomenų, kad įvykio dieną T. S. buvo instruktuojamas (b. l. 14, 15, 16).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jame kaip nustatytomis įvardintos aplinkybės paremtos rašytiniais S. Š. ir T. S. paaiškinimais, paimtais iki teismo, kai tuo tarpu teisme apklausus šiuos liudytojus jų parodymai iš esmės pasikeitė ir jie nurodė objektyvias, įtikinamas tokio pokyčio priežastis, t. y. netinkamą jų parodymų paėmimą. Atsižvelgiant į tai, jog administracinių teisės pažeidimų kodekse neaptariami tokie įrodymų vertinimo atvejai, remiantis ATPK 249 straipsniu, vadovaujamasi baudžiamojo proceso nuostatomis, pagal kurias įrodymais laikomi tik patikrinti ir tiesiogiai teismo posėdyje ištirti duomenys (BPK 20 str. 2 d., 301 str.). Kaip nustatyta, S. Š. ir T. S. paaiškinimai paimti nedalyvaujant vertėjui, nors, kaip įsitikinta teismo posėdžio metu, be vertėjo neįmanoma jų apklausti neiškraipant parodymų esmės. Kitų įrodymų, patvirtinančių protokole nurodytas aplinkybes, byloje nenustatyta. Liudytoju apklausto inspektoriaus V. S. parodymų teismas negali laikyti įrodymais, kadangi jis įvykio metu vietoje nebuvo, o jo išankstinės išvados dėl nelegalaus darbo fakto buvimo jokiais faktiniais duomenimis neparemtos. Be to, netgi rašytiniuose T. S. ir S. Š. paaiškinimuose nebuvo fiksuota, jog T. S. ir R. D. santykiai turėjo darbo sutarties požymių, t. y. jog darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus (nė vienas jų nebuvo nurodęs, jog susitarta su darbdaviu ar jo įgaliotu atstovu dėl darbo ir jo sąlygų); jog susitarta dėl darbo laiko ir apmokėjimo už darbą sąlygų, darbo pobūdžio (specialybės, kvalifikacijos). Objekte 2011-11-16 dirbęs A. G. apskritai nebuvo po įvykio apklaustas, o posėdžio metu jis patvirtino R. D., T. S. ir S. Š. teismui nurodytas aplinkybes, jog 2011-11-16 objekte dirbo tik jiedu su S. Š..
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus pripažintina, kad R. D. kaltė dėl nelegalaus darbo neginčytinai neįrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena R. D. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesurinkus pakankamai neginčytinų įrodymų pažeidimo įvykiui konstatuoti ir asmens kaltei pagrįsti (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257, 286 – 288, 250, 293 straipsnių nuostatomis,
nutaria:
nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos R. D. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nagrinėjimą, nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.