Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą,pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių, byloje dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nusta tė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k onstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) įregistravo santuokąŠirvintų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 6, 7). Šalys santuokoje susilaukė trijų vaikų – N. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9, 10). Šeima gyvena (duomenys neskelbtini) 4 kambarių bute, pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. sudarytą (duomenys neskelbtini)būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12-14).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2017 m. negrįždavo naktimis, teigdama, kad būna pas drauges, o nuo 2018 m. sausio mėn. paliko šeimą ir gyvena su sugyventiniu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko nebendrauja su vaikais, jais nesirūpina, neprisideda prie jų išlaikymo. Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytoja, atsakovės motina. V. V., patvirtinusi, kad būtent atsakovė paliko šeimą, išvykdama gyventi su kitu vyru, šeima nesirūpina, ir nepaisant jos (liudytojos) ir ieškovo pastangų, į šeimą negrįžo. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kadatsakovei palikus šeimą, sutuoktiniai kartu nebegyvena ir nevedabendro ūkio. Atsakovė atsiliepimo byloje nepateikė ir nurodomų ieškovo aplinkybių neginčijo. Į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės nagrinėjamu klausimu neišreiškė.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismaspripažįsta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka yra iširodėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto neįgijo (b. l. 15), kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovas prašo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovui 200 Eur vertės automobilį Audi A6 Avant, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės trijų durų įmontuotą spintą, 100 Eur vertės televizorių „Samsung“, 30 Eur vertės lovą, 30 Eur vertės tris vaikų lovas, 50 Eur vertės dvi vaikų spintas, 50 Eur vertės virtuvės baldus (spinteles), 50 Eur vertės stacionarų kompiuterį, 50 Eur vertės prieškambario baldus, t. y. viso turto už 760 Eur. O atsakovei priteisti 100 Eur vertės šaldytuvą „Beko“, 100 Eur vertės skalbimo mašiną „Elektroliux“, 100 Eur vertės svetainės baldų komplektą (sofa-lova, 2 foteliai ir stalas), t. y. viso turto už 300 Eur. Ieškovas paaiškino, kad minėtą automobilį naudoja pats, juo važiuoja į darbą, veža vaikus. Dalį buities daiktų, svetainės baldų komplektą ieškovas siūlo priteisti atsakovei. Paaiškino, kad svetainės baldų komplektą padėjo įsigyti atsakovės motina. Iš dalintino kilnojamojo turto sąrašo matyti, kad dalį dalintinų daiktų naudojami vaikų poreikiams. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, o dalintinas turtas yra menkavertis. Atsakovė atsiliepimo byloje nepateikė, taigi, siūlomam turto padalijimo modeliui neprieštaravo, verčių neginčijo.Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad tiek automobilis, tiek siūlomi ieškovui priteisti kiti daiktaiyra naudojamine tik ieškovo, bet ir vaikų reikmėms, teismas tenkina ieškovo prašymą dėl turto padalijimo būdo ir priteisia ieškovui 200 Eurų vertės automobilį Audi A6 Avant, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės trijų durų įmontuotą spintą, 100 Eur vertės televizorių „Samsung“, 30 Eur vertės lovą, 30 Eur vertės tris vaikų lovas, 50 Eur vertės dvi vaikų spintas, 50 Eur vertės virtuvės baldus (spinteles), 50 Eur vertės stacionarų kompiuterį, 50 Eur vertės prieškambario baldus, t. y. viso turto už 760 Eur, o atsakovei – 100 Eurų vertės šaldytuvą „Beko“, 100 Eur vertės skalbimo mašiną „Elektroliux“, 100 Eur vertės svetainės baldų komplektą (sofa-lova, 2 foteliai ir stalas), t. y. viso turto už 300 Eur. Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, ieškovo turtinę padėtį, kompensacija atsakovei nepriteisiama.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakove tvarkos nustatymo

Nagrinėjamu atveju, 2018 m. sausio mėn. atsakovei palikus šeimą, vaikai toliau gyvena su ieškovu. Atsakovė ryšys su vaikais yra atšalęs. Atsakovė išėjusi iš namų su dukromis nebendravo. Mergaitės nenori bendrauti su motina, o sūnus bendrauja retai. Atsakovė neprisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovo, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo, liudytojos V. V. parodymai patvirtina, kad ieškovas tinkamai rūpinasi vaikais, vaikai nori gyventi su ieškovu.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaikų interesus, teismo vertinimu, yra pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų N. S., G. S. ir L. S. gyvenamąją vietą su jų tėvu (ieškovu) (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis).

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Pirmiau minėta, kad atsakovei palikus šeimą, ji su vaikais nuo 2018 m. sausio mėn. nebendravo (tik su sūnumi telefonu), jais nesirūpino. Ieškovo, liudytojos, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo teigimu, vaikai nenori bendrauti su motina. Visgi, teismo vertinimu, vaikai turi būti auklėjami abiejų tėvų ir motinos ryšys su vaikais jų vystymuisi yra svarbus ir reikalingas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo vaikų bendravimui su jų motina, tačiau mano, kad jų bendravimas vyktų nedalyvaujant atsakovės sugyventiniui, kuris, ieškovo teigimu, buvo teistas už tyčinius nusikaltimus ir gali neigiamai paveikti vaikus. Tokiai ieškovo nuomonei pritarė ir vaikų močiutė (liudytoja V. V.). Atsakovė dėl bendravimo su vaikais tvarkos savo pozicijos nepareiškė. Vaiko teisių apsaugos institucija pritarė ieškovo siūlomai bendravimo su vaikais tvarkai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos, nustatant, kad kas antrą savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje arba šalių iš anksto susitartoje vietoje ir iš anksto susitartu laiku vaikai bendraus su motina: šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val. (termino pradžią skaičiuojant nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos), bendravimo metu nedalyvaujantatsakovės partneriui R. Č.; kiekvieną Motinos dieną, motinos gimtadienio dieną bei vaikų gimtadienių dienomis atsakovė bendraus su vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje arba šalių iš anksto susitartoje vietoje iš anksto susitartu laiku, nedalyvaujant R. Č..

Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaikais tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui po 150Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų galimybes.

Byloje nustatyta, kad ieškovas dirba, gauna minimalias pajamas (b. l. 54-56). Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovui nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. buvo mokama išmoka vaikui bei socialinė pašalpa (b. l. 19). Ieškovo, liudytojos V. V. teigimu, ieškovui vaikus padeda auginti (remia) ir artimieji (ieškovo tėvai, atsakovės motina). Kaip minėta, abi šalys nekilnojamojo turto neturi; ieškovas su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Sodros duomenimis, atsakovė nedirba (b. l. 57). Liudytoja V. V. teismo posėdyje nurodė, kad bendraujant telefonu su atsakove, ši nurodė, jog dirba. Visgi, šioje byloje duomenų, apie atsakovės šiuo metu gaunamas pajamas ar turimus kreditorius, nėra. Kita vertus, nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovei būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai, todėl teismo vertinimu, atsakovė, būdama sveika, jauno amžiaus, privalo savo vaikams užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas ir prisidėti prie jų poreikių patenkinimo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko tėvui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga. CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašydama priteisti iš atsakovėspo 150Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, pateikė pagrindinių lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui per mėnesį, paskaičiavimus300 Eur sumai, taip pat kvitus, mokėjimo nurodymus, pagrindžiančius pavienius mokėjimus už vaikų darželio paslaugas, buto nuomą bei administravimą, šildymą, interneto, televizijos, prekes vaikams (drabužiai, dviratis), suteiktą elektros energiją (b. l. 20-27). Todėl atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, į atsakovės jauną ir darbingą amžių, pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, teismo vertinimu, 300Eur vaiko išlaikymo suma per mėnesį atitinka protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir nepilnamečių vaikų N. S., G. S. ir L. S. išlaikymui iš atsakovės priteisia po 150Eur per mėnesįkiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. balandžio 18 d.) iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 straipsnis). Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal CK 3.208 straipsnį, išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams nuo 2018 m. sausio 1 d. Tai laikytina išlaikymo įsiskolinimu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaikųmotina šeimą paliko 2018 m. sausio mėn. ir nuo tada nesirūpino vaikais, neprisidėjo prie jų išlaikymo. Šias aplinkybes patvirtino bylos nagrinėjimo metu ir atsakovės motina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir aukščiau nurodytas teisės normas, ieškovui iš atsakovės priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už 3 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kuris sudaropo 450 eurų kiekvienam vaikui, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 150Eur kas mėnesį, t. y. viso 1 350 Eur.

Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovas skirtinas iš atsakovės priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti šalims jų santuokines pavardes. Atsakovė atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei minėtą teisės normą, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina S. pavardė, o atsakovei – S. pavardė.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Byloje pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, atsakovė neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 92 eurus žyminio mokesčio (b. l. 28, 40, 68). Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės(CPK93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovaibylose dėl išlaikymo priteisimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosiišlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl valstybei iš atsakovės priteistina 162Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (450Eur (150Eur x3 mėn.) x 12 mėn. x 3 proc.), 41Eur (1 350Eur x 3 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 203Eur žyminio mokesčio (CPK 93, 96 straipsniai).

Valstybei iš atsakovės priteisiama 5,53 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 32) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Patikslintas ieškinys su priedais buvo pateiktas per EPP, todėl teismas žyminį mokestį apskaičiavo, kaip elektroninėje byloje, nors užvesta buvo popierinė byla. Patikslintas ieškinys buvo teikiamas per EPP, siekiant sumažinti mokėtiną žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

n usprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. S. (a. k(duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės R. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. S. S. pavardę, R. S. – S. pavardę.

Priteisti A. S. 200 Eurų vertės automobilį Audi A6 Avant, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės trijų durų įmontuotą spintą, 100 Eur vertės televizorių „Samsung“, 30 Eur vertės lovą, 30 Eur vertės tris vaikų lovas, 50 Eur vertės dvi vaikų spintas, 50 Eur vertės virtuvės baldus (spinteles), 50 Eur vertės stacionarų kompiuterį, 50 Eur vertės prieškambario baldus, t. y. viso turto už 760 Eur.

Priteisti atsakovei R. S. 100 Eurų vertės šaldytuvą „Beko“, 100 Eur vertės skalbimo mašiną „Elektroliux“, 100 Eur vertės svetainės baldų komplektą (sofa-lova, 2 foteliai ir stalas), t. y. viso turto už 300 Eurų.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu A. S. jo gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovės R. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. S., G. S., L. S. tvarką: 1) Kas antrą savaitgalį vaikų gyvenamojoje vietoje arba šalių iš anksto susitartoje vietoje ir iš anksto susitartu laiku vaikai bendraus su motina: šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val. (termino pradžią skaičiuojant nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos), bendravimo metu nedalyvaujantatsakovės partneriui R. Č.; 2) Kiekvieną Motinos dieną, motinos gimtadienio dieną bei vaikų gimtadienių dienomis atsakovė bendrauja su vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje arba šalių iš anksto susitartoje vietoje iš anksto susitartu laiku, nedalyvaujant atsakovės partneriui R. Č..

Priteisti iš atsakovės R. S. nepilnamečių vaikų N. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150Eur per mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 18 d., iki vaikų pilnametystės, pervedant pinigus už einamąjį mėnesį ne vėliau kiekvieno mėnesio 30 dienos į A. S. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Luminor banke,priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės R. S. 1 350 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 208 m. sausio mėn. iki ieškinio padavimo dienos – 2018 m. balandžio 18 d.

Paskirti uzufrukto teise ieškovą A. S. nepilnamečiams vaikams N. S., G. S., L. S. lėšų tvarkytoju.

Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės R. S. 92Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. S. 203 Eur žyminio mokesčio ir 5,53Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimo dalį, dėl išlaikymo priteisimo, vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.