Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiajam specialistui D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas K. L. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokatės L. G. (2017 m. liepos 4 d. atstovavimo sutartis), kreipėsi į teismą su skundu ir teismas 2017 m. liepos 31 d. priėmė nagrinėti šiuos pareiškėjo reikalavimus:

1.1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba, ir NŽT) 2017 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 1SS-1681-(7.5) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1SS-1681-(7.5));

1.2. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir NŽT Vilniaus m. skyrius) 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 49SF-89-(14.49.104) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 49SF-89-(14.49.104));

1.3. įpareigoti Tarnybą patikslinti Piliečių, pageidaujančių gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, eilę, įrašant H. D. (H. D.) pavardę į eilę naujam Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypui (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas) gauti už M. D. (M. D.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą pagal pirminio prašymo padavimo datą 1991 m. lapkričio 25 d.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas yra pretendento atkurti nuosavybės teises H. D. (H. D.), mirusio (duomenys neskelbtini), turto ir turtinių teisių perėmėjas. H. D. 1991 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 6 ha žemės. Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. 428-312 (toliau – ir sprendimas Nr. 428-312) nuspręsta atstatyti H. D. nuosavybės teises į žemę, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 20 arų žemės sklypą prie nuosavybės teisėmis priklausančių statinių (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdyba sprendimą patvirtino 1993 m. rugsėjo 23 d. potvarkyje Nr. 1786V (toliau – ir potvarkis Nr. 1786V).

2.2. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) priėmęs palikimą po savo motinos ir H. D. turto paveldėtojos G. L. mirties, pradėjo rūpintis nuosavybės teisių atkūrimu mirusio H. D. vardu. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teismo sprendimas) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. D. (M. D.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas – 4,92 dešimtinės (5,38 ha), ir atnaujino pareiškėjui terminą pateikti Tarnybai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

2.3. Pareiškėjas 2016 m. kreipėsi į NŽT Vilniaus m. skyrių su prašymu, kad H. D. būtų vėl įrašytas (grąžintas) į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti, kaip ir visi kiti pretendentai atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste.

2.4. NŽT Vilniaus m. skyrius sprendime Nr. 49SF-89-(14.49.104) nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnį neturi teisinio pagrindo įrašyti pretendento H. D. pavardės į piliečių eilę. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl sprendimo Nr. 49SF-89-(14.49.104), 2017 m. birželio 22 d. sprendime Nr. 1SS-1681-(7.5) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

2.5. Pasak pareiškėjo, NŽT sprendime pažymima, jog H. D. įgijo subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemę iki nacionalizacijos Vilniaus mieste valdė pastarojo motina M. D. (D.) (t. y. tapo pretendentu tik nuo 2010 m. spalio 25 d. ir atnaujinus terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą (šiuo atveju – teismo sprendimą)), kad H. D. turto ir turtinių teisių perėmėjai objektyviai neturėjo galimybės per Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., pakeisti jau išreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kadangi tuo metu H. D. nebuvo laikomas pretendentu, ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūra negalėjo būti tęsiama. Pareiškėjas remiasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusia iki 2012 m. sausio 31 d., taip pat šiuo metu galiojančio 21 straipsnio 5 dalies redakcija, nesutinka su paminėtais Tarnybos argumentais, nes H. D. tapo pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą jau 1991 m. lapkričio 25 d., kai buvo pateikti prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšį su L. D. (L. D.) patvirtinantys dokumentai bei nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai apie L. D. valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime 4,92 deš. ploto. Juridinę reikšmę turintis faktas, kas po L. D. mirties (duomenys neskelbtini) valdė jo žemės sklypą, galėjo turėti įtakos tik žemės plotui, į kurį H, D. galėjo pretenduoti, ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros užbaigimui, t. y. sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimui. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinės bylos Nr. A6-452-2001, Nr. A6-488-2001, Nr. A6-530-2001, Nr. A2-907-2003), nurodo, kad pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, gali ne tik tas asmuo, kuris buvo išreiškęs tokią valią, bet ir tas asmuo, kuriam teisė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo vėliau perduota paveldėjimo ar kitu įstatyme nustatytu teisių perdavimo būdu, tokią išvadą pagrindžia ir Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis. Taigi, ir H. D. ir po jo mirties (duomenys neskelbtini) jo turto ir turtinių teisių perėmėjai turėjo teisę reikšti arba keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir kompensacijos už valstybės išperkamą žemę būdo, nes visi šie veiksmai atliekami iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo.

2.6. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1057), jo 3 punktu (redakcija, galiojusia nuo 2003 m. vasario 6 d. iki 2003 m. spalio 18 d.), nurodo, kad H. D. turto ir turinių teisių perėmėjai iš tikrųjų neturėjo objektyvios galimybės iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeisti ar pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, suteikiant naują žemės sklypą individualiai statybai, tačiau ne dėl to, kad nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kas po L. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, o dėl to, kad institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą, neįvykdė nutarimo Nr. 1057 3 punkte nustatytos pareigos raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus įstatyme nustatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus ir neinformavo H. D. turto ir turtinių teisių perėmėjų apie šią galimybę. Tai yra svarbu ir tuo aspektu, kad Atkūrimo įstatymas nustatė galimybę piliečiams, per Atkūrimo įstatyme nustatytą laiką pateikusiems prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. Be to, dokumentų ir prašymų pateikimo terminas nuo 2004 m. tapo ne naikinamasis, o atnaujinamasis. Taigi, galima pagrįstai teigti, kad institucijai nustatytos pareigos neįvykdymas negali daryti įtakos pareiškėjo teisių suvaržymui, kad aplinkybė, jog ta valia nebuvo patikslinta, yra susijusi su institucijos neveikimu. Be to, remiantis LVAT administracine byla Nr. A858-2240/2014, nutarimo Nr. 1057 3 punkte įtvirtinta pareiga nėra savitikslė ar formali, šios pareigos nevykdymas negali būti laikomas nereikšmingu.

Institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusios savininkės M. D. (D.) nuosavybės teisėmis valdytą 4,92 deš. (5,38 ha) ploto žemės sklypą buv. (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje, H. D. turto ir turtinių teisių perėmėjų atžvilgiu nėra įvykdžiusios pareigos, nustatytos mutarimo Nr. 1057 3 punkte, Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. Šių pareigų nevykdymas negali būti laikomas nereikšmingu, o dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. D. (D.) nuosavybės teisėmis valdytą 4,92 deš. (5,38 ha) ploto žemės sklypą buv. (duomenys neskelbtini) kaime NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT nepagrįstai nurodo, kad H. D. negali būti grąžintas (vėl įrašytas) į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti. Pažymėtina, jog H. D. iki 2007 m. rugpjūčio 16 d. buvo įrašytas į eilę piliečių, pageidaujančių gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą H. D., nes jo prašyme buvo nurodytas atkūrimo būdas – ekvivalentinė natūra, o nuo 1997 m. liepos 1 d., įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, toks atkūrimo būdas neįtvirtintas.

2.7. Pasak pareiškėjo, NŽT nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme Nr. 2.3-8592-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-05 įsakymu „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ 1 priedo dalinio pakeitimo“ (toliau – ir 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas) H. D. pavardė buvo išbraukta, nes nebuvo pateiktas dokumentas, kas po L. D. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki 1940 m. nacionalizacijos valdė pastarojo turtą.

Pareiškėjas tapo H. D. turto ir turtinių teisių perėmėju 2009 m. rugsėjo 22 d., priėmęs palikimą po savo motinos G. L. mirties (duomenys neskelbtini), kai jam nebuvo suėję 18 m., tačiau iš karto pradėjo rūpintis nuosavybės teisių H. D. vardu atkūrimu, kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino sprendimui pateikti institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, atnaujinimo. Sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą, buvo priimtas 2010 m. spalio 25 d. Tokiu būdu priežastis, dėl kurios H. D. pavardė buvo išbraukta iš piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus mieste turėtą žemę, buvo pašalinta.

2.8. Pažymėtina, kad NŽT tik išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka sprendime Nr. 1SS-1681-(7.5) pasisako dėl 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo. Remiantis minėtu sprendimu, NŽT nuomone, 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas suteikia atsakovams teisę negrąžinti (neįrašyti po išbraukimo) H. D. pavardės į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus mieste turėtą žemę eilėje, remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsniu, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, suteikiant naują žemės sklypą individualiai statybai, bei tuo, kad atsakovas galėjo parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą iki 2012 m. sausio 31 d., o iki šios datos pareiškėjas nepateikė prašymo įrašyti H. D. į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai,

2.9. Pareiškėjui pateikus Teismo sprendimą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros mirusio pretendento H. D. vardu nėra pradedamos iš naujo. Atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad Vilniaus apskrities viršininkas buvo parinkęs H. D. nuosavybės teisių atkūrimo būdą – naujo žemės sklypo individualiai statybai suteikimą. Priežastys, dėl kurių buvo priimtas 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas yra pašalinta. 2010 m., kai NŽT Vilniaus miesto skyrius gavo Teismo sprendimą, pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kad į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai H. D. nebus grąžintas (įrašytas po išbraukimo).

2.10. Pažymėtina, kad pretendentų gauti žemės sklypus individualiai statybai už Vilniaus mieste turėtą žemę sąrašas iki šiol yra nemažas (apie 3 500), šiuo būdu nuosavybės teisių atkūrimas trunka ilgai ir H. D. gali būti grąžintas į eilę. Pagal NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 17 d. įsakyme Nr. 49VĮ-550-(14.49.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ (toliau – ir 2017 m. kovo 17 d. įsakymas) patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė) (įsakymo 1 priedas) piliečių, pateikusių prašymus atkurti nuosavybės teises 1991 m. lapkričio mėn. (pirminio prašymo padavimo data) nuosavybės teisės neatkurtos (nuo 2007 m. (t. y. kai H. D. (pateikęs prašymą 1991 m. lapkričio 25 d.) buvo išbrauktas iš eilės naujam žemės sklypui gauti dėl to, kad nebuvo pateiktas dokumentas, kas po savininko mirties (duomenys neskelbtini) valdė pastarojo žemę) nuosavybės teisės neatkurtos, nes nepriėjo eilė).

2.11. Atsakovo nuomonė, kad neturint duomenų apie tai, kas po L. D. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo ir valdė iki 1940 m. nacionalizacijos pastarojo žemę, Vilniaus apskrities viršininkas nepagrįstai įtraukė H. D. į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai, sąrašą, atmestina dėl išvardytų argumentų ir įsakymo, kuriame tvirtinamos eilės, vertinimo.

2.12. Pareiškėjas remiasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nutarime Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 37, 38 punktais, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirusio H. D. pavardė buvo įtraukta į Eilę pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį dar iki 2007 m., į šią eilę buvo įtraukiami visi pretendentai atkurti nuosavybės teises Vilniau mieste, taip pat ir nepateikę prašymų gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, tačiau atsakovas šią aplinkybę nuslepia.

Pasak pareiškėjo, per visą laikotarpį po to, kai Vilniaus apskrities viršininkas parinko H. D. nuosavybės teisių atkūrimo būdą, įrašydamas jo pavardę į Eilę, institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą, įsakymuose nuolat tikslina Eilę (praktiškai kasmet). H. D. pavardės įrašymas po išbraukimo į Eilę atsakovo nepagrįstai vertinamas kaip nuosavybės teisių atkūrimo būdo parinkimas iš naujo. Pažymėtina, kad pats atsakovas ginčijamame sprendime nurodo, kad NŽT Vilniaus m. skyriuje 2011 m. liepos 13 d. – 2013 m. kovo 29 d. nebuvo atliekami jokie veiksmai, susiję su Eile ir sklypų skirstymu dėl policijos institucijoje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teisių atkūrimo bylų poėmio.

Pareiškėjo nuomone, H. D. grąžinimas į Eilę vertintinas kaip nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų mirusio H. D. vardu tęsimas pagal VAVA parinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – naujo žemės sklypo individualiai statybai suteikimas pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama NŽT Vilniaus m. skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1.1. Remiantis NŽT Vilniaus m. skyriuje saugoma nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), H. D. (L. D. sūnus, miręs (duomenys neskelbtini)) 1991 m. lapkričio 25 d. tuometei Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, nuosavybės teisių atkūrimo būdą nurodė „ekvivalentine natūra“, tačiau nenurodė buvusio žemės savininko. Remiantis Lietuvos Valstybinio archyvo 1993 m. birželio 1 d. pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės sklypų savininkų 1925 m. sąraše įrašytas L. D. (L. D.), (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 4,92 dešimtinių žemės plotą. Vilniaus miesto valdyba 1993 m. liepos 16 d. rašte, adresuotame H. D., nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai nepateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, t. y. dokumentai, iš kurių būtų galimybė nustatyti, koks asmuo (asmenys) po L. D. mirties (t. y. po (duomenys neskelbtini)) paveldėjo ir iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) valdė pastarojo turtą, tačiau Vilniaus miesto valdyba sprendime Nr. 428-312 H. D. nusprendė atstatyti jo nuosavybės teises į žemę, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 20 arų žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini). Sprendimas Nr. 428-312 patvirtintas potvarkyje Nr. 1786V.

1.2. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, išnagrinėjusi VAVA pateiktą medžiagą dėl galimų teisės aktų pažeidimų, atkuriant nuosavybės teises į L. D. turėtą žemę (t. y. nesant nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, koks asmuo (asmenys) paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė L. D. turtą, 2006 m. vasario 9 d. rašte informavo VAVA, kad dėl procedūrinių pažeidimų, padarytų atkuriant nuosavybės teises į L. D. turėtą žemę, netikslinga ginti viešąjį interesą (t. y. naikinti sprendimus, kuriuose H. D. atkurtos nuosavybės teisės, t. y. suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 20 arų žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančių statinių Vilniaus mieste).

1.3. VAVA Žemės tvarkymo departamento (toliau – ir VAVA ŽTD) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 1998 m. spalio 21 d. rašte Nr. 31/98/22-688 informavo E. D. (H. D., mirusio (duomenys neskelbtini), turto ir turtinių teisių perėmėją), kad tolimesniam nuosavybės teisių atkūrimo proceso vykdymui būtina pateikti dokumentus, iš kurių būtų galimybė nustatyti, koks asmuo (asmenys) po L. D. mirties paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė pastarojo turtą.

1.4. VAVA, neatsižvelgusi į tai, kad į nuosavybės teisių atkūrimo bylą nepateikti dokumentai, iš kurių būtų galimybė nustatyti, koks asmuo (asmenys) po L. D. mirties paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė pastarojo turtą, savo nuožiūra parinko H. D. nuosavybės teisių atkūrimo būdą, t. y. nepagrįstai įrašė jo pavardę į Eilę (patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. 2.3-907-01 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ (toliau – ir 2007 m. vasario 5 d. įsakymas)), tačiau vėliau įvertinus, kad atkūrimo procesas H. D. atžvilgiu negali būti tęsiamas, kol nebus pateikti paminėti dokumentai, iš Eilės H. D. pagrįstai buvo išbrauktas 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme, apie šį įsakymą E. D. informuota VAVA ŽTD Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. S22-1128. E. D. sprendimo išbraukti H. D. iš Eilės teisės aktuose nustatyta tvarka neskundė.

1.5. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D. (D.) po L. D. mirties priėmė jo palikimą ir iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,38 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. NŽT Vilniaus m. skyrius neginčija aplinkybės, kad pareiškėjas realios galimybės iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo neturėjo, tačiau kritiškai vertintina pareiškėjo pozicija, kad Tarnyba neįvykdė nutarimo Nr. 1057 3 punkte nustatytos pareigos iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus įstatyme nustatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus ir neinformavo H. D.: iki Teismo sprendimo nebuvo aišku, kas ginčo žemę valdė nacionalizacijos metu. Minėta, kad pareiškėjas apie tokią valstybinės žemės patikėtinės poziciją buvo informuotas.

1.6. Pareiškėjas 2010 m. lapkričio 4 d. ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštuose kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir prašė grąžinti buvusios savininkės M. D. (D.) valdytą žemę natūra turėtoje vietoje, taip pat pareiškėjas 2012 m. kovo 16 d. rašte kreipėsi į NŽT Vilniaus m. skyrių su analogiško turinio prašymu grąžinti buvusios savininkės M. D. (D.) valdytą žemę natūra turėtoje vietoje. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo prašymus, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjimu momentu laisvos valstybinės žemės buvusio rėžinio kaimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje nėra, todėl prašymai negalėjo būti tenkinami.

1.7. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.), 2011 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 49SF-494 informavo pareiškėją, kad atsižvelgus į tai, jog buvusio rėžinio kaimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima suformuoti grąžinimui natūra žemės sklypus, nėra, nuosavybės teisės H. D. gali būti atkurtos Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytais būdais, tačiau pareiškėjas iki naikinamojo termino (iki 2012 m. sausio 31 d., t. y. iki tos datos, kai Tarnyba galėjo parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą) nenurodė pageidavimo, kokiu Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytu būdu H. D. turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės.

1.8. NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjas 2015 m. birželio 26 d. patvirtino pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. 49PAŽ-66, kurioje nurodyta, kad H. D. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės M. D. (D.) Vilniaus mieste valdytą 4,8801 ha žemės plotą.

2.1. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, darytina išvada, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra hipotetinė teisė, t. y. Atkūrimo įstatyme įtvirtinta galimybė per šiame įstatyme nustatytus terminus šią teisę realizuoti ir vykdyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą; asmuo norintis realizuoti šią teisę, turi veikti aktyviai, teikti prašymus, o valstybinės žemės patikėtinė (Tarnyba), atsižvelgdama į išreikštą asmenų valią, pradeda atitinkamas administracines procedūras. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas (įgaliotas atstovas) per įstatymuose nustatytus terminus neišreiškė valios gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.

2.2. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d. ir redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. vasario 1 d. sisteminė analizė leidžia teigti, kad pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo arba pakeisti jau išreikštą valią; po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu institucijai, vykdžiusiai (vykdančiai) nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimą. Be to, jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, būdą dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki 2012 m. sausio 31 d. (naikinamasis terminas) parinkti turėjo teisę žemės reformą vykdžiusi institucija. Minėta, Tarnyba iki 2012 m. sausio 31 d. nebuvo gavusi pareiškėjo prašymo suteikti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.

2.3. Prašymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo, kuriame be kitų duomenų buvo būtina įvardyti pageidaujamo grąžinti turto būdą, forma buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarime Nr. 331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos (toliau – ir Padavimo tvarka) 1 priede. Prašymo formoje buvo nurodyti galimi pasirinkti turto grąžinimo būdai, kurie buvo įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), tačiau priimtame Atkūrimo įstatyme keli anksčiau nustatyti galimi turto grąžinimo būdai (turto grąžinimas ekvivalentine natūra ir išpirkimas, suteikiant valstybės vienkartines išmokas) nebebuvo įtvirtinti, todėl piliečiai, kurie buvo pareiškę valią, jog jiems nuosavybės teisės būtų atkurtos šiais būdais, per Atkūrime įstatyme nustatytus terminus privalėjo tikslinti (pakeisti) savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo. Tuo atveju, jeigu per Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus piliečiai nepatikslino savo pareikštos valios, pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį institucija, priimanti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuo 2012 m. vasario 1 d. įgijo teisę šiems piliečiams atkurti nuosavybės teises, atlyginant pinigais.

2.4. Pagal Atstatymo įstatymo (galiojusio nuo 1993 m. liepos 28 d. iki 1994 m. sausio 26 d., t. y. sprendimų privatizuoti 0,20 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmimo metu) 5 straipsnį piliečiai už mieste turėtą žemę, kurios sugrąžinti natūra nėra galimybės, turėjo teisę į vieną iš 3 alternatyvų: arba gauti žemės ūkio paskirties žemę ekvivalentine natūra kaime, arba gauti naudojamą namų valdos žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių statinių mieste (t. y. kitoje vietoje, negu iki nacionalizacijos buvo žemė), arba gauti naują žemės sklypą individualiai statybai mieste. Pažymėtina, kad H. D. 0,20 ha namų valdos žemės sklypas sugrąžintas natūra turėtoje vietoje pagal Atstatymo įstatymo 1 straipsnio 1 punktą.

2.5. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad H. D. iki 2007 m. rugpjūčio 16 d. buvo įrašytas į Eilę, t. y. VAVA parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą H. D., nes jo prašyme buvo nurodytas atkūrimo būdas – ekvivalentinė natūra, o įsigaliojus Atkūrimo įstatymui tokio atkūrimo būdo pavadinimo nebuvo numatyta: valstybinės žemės patikėtinis savo valią pakeitė 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme, išbraukdamas pilietį iš Eilės. Minėta, kad 2007 m. vasario 5 d. įsakyme H. D. buvo įrašytas į Eilę nepagrįstai (per klaidą). Pažymėtina, kad pagal pirmiau galiojusį Atstatymo įstatymo 5 straipsnį ekvivalentinė natūra bei galimybė gauti naują žemės sklypą individualiai statybai buvo įtvirtinti kaip 2 skirtingi ir savarankiški nuosavybės teisių atkūrimo būdai ir pagal Atstatymo įstatymą ekvivalentine natūra buvo galimybė gauti tik žemės ūkio paskirties žemę kaimo gyvenamojoje vietovėje.

2.6. Pasak pareiškėjo H. D. tapo pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą jau 1991 m. lapkričio 25 d., pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšį su L. D. patvirtinančius dokumentus. Atsakovės įsitikinimu, H. D. įgijo subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą 2010 m. spalio 25 d., kad iki nacionalizacijos žemę Vilniaus mieste valdė pastarojo motina M. D. (D.) ir atnaujinus terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą. Nors H. D. turto ir turtinių teisių perėmėjai objektyviai neturėjo galimybės per Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nes tuo metu H. D. nebuvo laikomas pretendentu ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūra negalėjo būti tęsiama, tačiau iki 2012 m. sausio 31 d. nuosavybės teisių atkūrimo būdą galėjo parinkti žemės reformą vykdanti institucija. Paminėtina, kad nuo 2010 m. spalio 25 d. (kai buvo priimtas Teismo sprendimas) iki 2012 m. sausio 31 d. pareiškėjas pateikė 2 prašymus (2010 m. lapkričio 4 d. ir 2011 m. rugpjūčio 31 d.) sugrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 49SF-494 nurodė, kad buvusio rėžinio kaimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje laisvos valstybinės žemės grąžinimui natūra nėra ir pažymėjo, kad nuosavybės teisės H. D. gali būti atkurtos Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytais būdais. Taigi, Tarnyba tinkamai informavo pareiškėją apie Atkūrimo įstatyme įtvirtintą galimybę prašyti gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, tačiau šia galimybe iki 2012 m. sausio 31 d. (t. y. kol Atkūrimo įstatymas suteikė teisę žemės reformą vykdančiai institucijai parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą) pareiškėjas nepasinaudojo.

2.7. Taigi, darytina išvada, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. H. D. turto ir turtinių teisių perėmėjai neturėjo subjektinės teisės keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, o nuo 2010 m. spalio 25 d. įgijęs teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjas išreiškė pageidavimą susigrąžinti žemę natūra, tai reiškia, kad pareiškėjas iki 2012 m. sausio 31 d., t. y. iki tol, kol žemės reformą vykdanti institucija galėjo parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nesikreipė į Tarnybą, prašydamas įrašyti H. D. į Eilę, o visi vėlesni pareiškėjo prašymai įtraukti į Eilę realių teisinių pasekmių neturi dėl minėto naikinamojo termino (2012 m. sausio 31 d.) žemės reformą vykdančiai institucijai parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

1. Teismo posėdyje pareiškėjas K. L. ir jo atstovė advokatė L. G. iš esmės rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovas NŽT Vilniaus m. skyriaus vyriausiasis specialistas D. K. (NŽT direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. 1Į-432-(1.9)) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Pareiškėjas yra savo motinos G. L., mirusios (duomenys neskelbtini), testamente nuodyto turto (be kita ko, 0,2000 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų 7 statinių, esančių (duomenys neskelbtini)) įpėdinis ((duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą liudijimas, notarinio reg. (duomenys neskelbtini)). G. L. buvo savo motinos E. D., mirusios (duomenys neskelbtini), viena iš paveldėtojų ((duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), o E. D. – savo vyro H. D. (D.), mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja (paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, registras Nr. (duomenys neskelbtini)). H. D. yra L. D., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (gimimo liudijimas, (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)).

2. H. D. 1991 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 6 ha žemės ekvivalentine natūra, buvusio žemės savininko nenurodė (žr. prašymą).

3. Remiantis Lietuvos Valstybinio archyvo 1993 m. birželio 1 d. pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės sklypų savininkų 1925 m. sąraše įrašytas L. D. (L. D.), (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 4,92 dešimtinių žemės plotą

4. Vilniaus miesto valdyba 1993 m. liepos 16 d. rašte, adresuotame H. D., nurodė, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę negali būti nagrinėjamas, nes nepateikti įrodymai apie žemės sklypo valdymą nuosavybės teise po L. D. mirties.

5. Vilniaus miesto valdyba 1993 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. 428-312 H. D. atkūrė jo nuosavybės teises į žemę, suteikdama neatlygintinai nuosavybėn 20 arų žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); sprendimas Nr. 428-312 patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugsėjo 23 d. potvarkyje Nr. 1786V. Žemės sklypas perduotas H. D. turto paveldėtojai E. D. VAVA 1999 m. sausio 8 d. įsakyme Nr. 24-01.

6. VAVA ŽTD Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 1998 m. spalio 21 d. rašte Nr. 31/98/22-688 informavo E. D., kad tolimesniam nuosavybės teisių atkūrimo proceso vykdymui būtina pateikti dokumentus, įrodančius, kas nuosavybės teise valdė žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) po L. D. mirties nuo (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos.

7. VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2003 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 31/03/22-3541 informavo E. D., kad nepakanka dokumentų atkurti nuosavybės teises į turėtą L. D. (duomenys neskelbtini) kaime žemės sklypą ir prašė iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti dokumentą, įrodantį, kas nuosavybės teise valdė žemės sklypą po savininko L. D. mirties iki nacionalizacijos, tačiau nepaisydamas to, Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. 2.3-907-01 patvirtino 1 priedą – Piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtą Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, eilę, kurios (duomenys neskelbtini) eilutėje įrašytas H. D. (žr.2007 m. vasario 5 d. įsakymą).

8. Vilniaus apskrities viršininkas, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigė nuosavybės teisių įrodančių dokumentų pateikimo terminas bei pakartotinai įvertinęs nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus ir nustatęs, kad nepateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, kas po buvusio savininko L. D. mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, kad E. D., mirusio pretendento H. D. testamentinei turto paveldėtojai, Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. sausio 8 d. įsakyme Nr. 24-01 buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn namų valdos 0,2000 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme Nr. 2.3-8592-01 iš dalies pakeitė 2007 m. vasario 5 d. įsakymo 1 priedą, išbraukiant H. D. pavardę iš Eilės pozicijos Nr. (duomenys neskelbtini). E. D. apie minėtą sprendimą (pateikiant 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą) informuota VAVA ŽTD Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. S22-1128.

9. VAVA ŽTD Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. kovo 20 d. rašte Nr. S22-209, adresuotame E. D., H. D. turto paveldėtojai, nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnį ji turi teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kas ir kokio dydžio nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę po L. D. mirties.

10. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D. (M. D.) po L. D. mirties priėmė jo palikimą ir iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,38 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat atnaujino pareiškėjui terminą Tarnybai pateikti M. D. (M. D.) nuosavybės teisę į 5,38 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime patvirtinančius dokumentus.

11. Pareiškėjas su 2010 m. lapkričio 4 d. prašymu (atstovaujamas įgalioto asmens) ir su 2011 m. rugpjūčio 31 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir prašė grąžinti žemę, dėl kurios prašymą 1991 m. lapkričio 25 d. pateikė H. D., su analogiško turinio 2012 m. kovo 16 d. prašymu pareiškėjas (atstovaujamas įgalioto asmens) kreipėsi į NŽT Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių. Tarnyba (jos padaliniai), atsakydama į minėtus prašymus, 2010 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. SS22-326, 2011 m. spalio 12 d. rašte Nr. 49SF-522 ir 2012 m. kovo 28 d. rašte Nr. 49SF-(14.49.104)-531, be kita ko, paaiškino pareiškėjui nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą tvarką, nurodė, kad: atsižvelgiant į tai, jog juridinę reikšmę turintis faktas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pagal Atkūrimo įstatymą nustatytas tik 2010 m. spalio 25 d., kai Vilniaus miesto savivaldybėje jau buvo suformuoti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nustatyti bendro (duomenys neskelbtini) ha ploto natūra grąžintini žemės sklypai rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje, nėra teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo H. D. į paminėtus suformuotus žemės sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje; NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo 21 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas informuoti, ar dar bus papildomai suformuoti laisvoje (neužstatytoje) žemėje sklypai grąžinimui natūra buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. A51-45588 (2.14.2.12-MP8) pranešė, kad suprojektavus visų namų valdų naudojamus žemės sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, atsirastų nagrinėtini papildomi tarp valdų likę laisvi (neužstatyti) žemės plotai, kuriuos būtų galima projektuoti grąžinimui natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise (pažymėtina, kad NŽT Vilniaus m. skyriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-531, Tarnybos direktorius 2012 m. liepos 26 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-58, išnagrinėjęs pareiškėjo 2012 m. balandžio 6 d. skundą, nepanaikino).

12. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 49SF-494 informavo pareiškėją, kad atsižvelgus į tai, jog buvusio rėžinio kaimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima suformuoti grąžinimui natūra žemės sklypus, nėra, nuosavybės teisės H. D. gali būti atkurtos Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytais būdais.

13. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 15 d. rašte Nr. 49SF-(14.49.104.)-330, be kita ko, informavo pareiškėją, kad: atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo nuostatas, įsigaliojusias nuo 2012 m. vasario 1 d., piliečiai, nustatyta tvarka pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais; jeigu pareiškėjas pageidauja pasinaudoti Atkūrimo įstatyme įtvirtinta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, jis turi NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui iki 2012 m. birželio 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais.

14. Remiantis NŽT Vilniaus m. skyriaus vadovo 2015 m. birželio 26 d. pažyma Nr. 49PAŽ-66 „Dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų“ H. D. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės M. D. Vilniaus miesto ribose buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 4,8801 ha žemės plotą.

15. Pareiškėjas, atstovaujamas M. Z. (2016 m. vasario 29 d. įgaliojimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė NŽT Vilniaus m. skyriui 2016 m. rugsėjo 9 d. prašymą, kuriame prašė: panaikinti 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą, vadovaujantis kuriuo H. D. pavardė buvo išbraukta iš eilės pozicijos Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad pasibaigė nuosavybės teisių įrodančių dokumentų pateikimo terminas; įtraukti H. D. įtraukti į sąrašą asmenų, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai.

16. NŽT Vilniaus m. skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymą, 2016 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 49SF-3345-(14.49.104) (toliau – ir 2016 m. lapkričio 21 d. raštas), be kita ko, nurodė:

16.1. Pretendentas H. D. iki 2003 m. balandžio 1 d. (žr. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnį) valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į buvusios savininkės M. D. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę nepakeitė (t. y. valios gauti naują žemės sklypą neišreiškė), nuosavybės teisių atkūrimo būdą, parinko atkūrimą vykdžiusi institucija (VAVA): H. D. įrašytas į Eilę, o pretendento turto paveldėtojai E. D. suteiktas nuosavybėn 0,2000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

16.2. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT Vilniaus m. skyriui iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nebuvo pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, pretendentas H. D. 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme buvo išbrauktas iš Eilės.

16.3. NŽT Vilniaus m. skyrius, vadovaudamasis Teismo sprendimu ir Atkūrimo įstatymu, 2014 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 49SF-(14.49.104.)-5063 informavo H. D. turto paveldėtoją apie Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, įsigaliojo nuo 2014 m. lapkričio 1 d.) 4 dalyje įtvirtintą galimybę iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje.

16.4. Pareiškėjas, 2015 m. vasario 17 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus m. skyrių su prašymu parengti išvadą dėl žemės perkėlimo į kaimo vietovę, kurį patikslino 2015 m. gegužės 13 d.

16.5. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus Tarnyba negali parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t y. įrašyti H. D. pavardės į Eilę. Nuosavybės teisės į žemę H. D. gali būti atkuriamos tik natūra, pinigais arba perduodant lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje.

16.6. NŽT Vilniaus m. skyriuje yra gauti planai ir kita dokumentacija apie laisvus (neužstatytus) natūra grąžintinus žemės sklypus, esančius buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir vadovaudamasis Tvarkos 106¹ punktu, tęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, t. y. pareiškėją ir kitus rėžinio kaimo pretendentus, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, raštu pakvies susipažinti su pateiktais dokumentais ir duomenimis bei paaiškins apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuotų natūra grąžintinų žemės sklypų dalių, o pretendentams nesutarus dėl suformuoto natūra grąžinamo sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžinė sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje bus grąžinta natūra pretendentams, proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

17. NŽT Vilniaus m. skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. sausio 23 d. prašymą, kuriame pareiškėjas prašė kuo skubiau grąžinti H. D. į Eilę, 2017 m. vasario 9 d. sprendime Nr. 49SF-89-(14.49.104) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė neturįs teisinio pagrindo įrašyti H. D. pavardę į Eilę. Sprendime Nr. 49SF-89-(14.49.104), be kita ko, nuodyta:

17.1. Pareiškėjui rūpimu klausimu buvo atsakyta 2016 m. lapkričio 21 d. rašte. Atkūrimo įstatymo nuostata, leidžianti institucijai parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, galiojo iki 2012 m. sausio 31 d. Remdamasis Teismo sprendimu, pareiškėjas pats ir atstovaujamas M. Z., pateikė 2010 m. lapkričio 4 d., 2011 m. rugsėjo 7 d. ir 2012 m. kovo 16 d. prašymus NŽT Vilniaus m. skyriui dėl žemės grąžinimo natūra (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, pageidavimas gauti naują sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste minėtose prašymuose nebuvo išreikštas.

17.2. Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisių atkūrimo bylų poėmio, skyriuje 2011 m. liepos 13 d. – 2013 m. kovo 29 d. nebuvo atliekami jokie veiksmai, susiję su Eile ir sklypų skirstymu (ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario 2011 m. liepos 13 d. pareiškimo apie galimai neteisėtus VAVA veiksmus, tvirtinant 2010 m. vasario 9 d. piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę).

18. NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjas 2017 m. kovo 17 d. įsakyme Nr. 49VĮ-550-(14.49.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtino Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilę (įsakymo 1 priedas), kurioje H. D. nėra įrašytas, kartu pripažino netekusiu galios 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2.) dėl Eilių patvirtinimo.

19. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo (H. D. turtinių ir neturtinių teisių perėmėjo) 2017 m. vasario 15 d. prašymą grąžinti H. D. į Eilę, 2017 m. birželio 22 d. sprendime Nr. 1SS-1681-(7.5) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ nurodė neturinti teisinio pagrindo įrašytu H. D. į Eilę ir atkurti nuosavybės teises, perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai. Sprendime Nr. 1SS-1681-(7.5), be kita ko, pateikė detalią informaciją, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimo procesu pagal H. D. 1991 m. lapkričio 25 d. pateiktą prašymą, nurodė konkrečiam laikotarpiui aktualias teisės normas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu į iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, taip pat akcentavo, kad: atsižvelgiant į sprendime nurodytas aplinkybes bei į tai, kad, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas kalendorine data apibrėžtas naikinamasis terminas (t. y. 2003 m. balandžio 1 d.), iki kurio piliečiai galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (taip pat ir pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę), jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bei į tai, kad minėtame straipsnyje taip pat buvo įtvirtinta galimybė žemės reformą vykdančiai institucijai iki 2012 m. sausio 31 d. savo iniciatyva parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, darytina išvada, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. H. D. turto ir turtinių teisių perėmėjai neturėjo subjektinės teisės keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, o nuo 2010 m. spalio 25 d. įgijęs teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjas išreiškė pageidavimą susigrąžinti žemę natūra, tai reiškia, kad pareiškėjas iki 2012 m. sausio 31 d. (tol, kol žemės reformą vykdanti institucija galėjo parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą (pavyzdžiui, įrašyti H. D. į Eilę) tokia galimybe nepasinaudojo (nors buvo tinkamai informuotas apie žemės reformą vykdančios institucijos galimus parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdus), todėl visi pareiškėjo vėlesni (pateikti po 2012 m. sausio 31 d.) prašymai įrašyti H. D. į Eilę (atkurti nuosavybės teises, perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai) negali sukurti teisinės pareigos žemės reformą vykdančiai institucijai įrašyti H. D. į Eilę.

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. (K. L.) skundą nagrinėjama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 1SS-1681-(7.5) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 19 punktą), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 49SF-89-(14.49.104) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 17 punktą), taip pat įpareigoti Tarnybą patikslinti Piliečių, pageidaujančių gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, eilę, įrašant H. D. (H. D.) pavardę į eilę naujam Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypui (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas) gauti už M. D. (M. D.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą pagal pirminio prašymo padavimo datą 1991 m. lapkričio 25 d.

2. Teismas pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. įvykusios nacionalizacijos M. D. (M. D.) valdytą žemę, nėra: to neginčija atsakovė, nes Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D. (M. D.) po L. D. mirties priėmė jo palikimą ir iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,38 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat atnaujino pareiškėjui terminą Tarnybai pateikti M. D. (M. D.) nuosavybės teisę į 5,38 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime patvirtinančius dokumentus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 10 punktą). Tačiau ginčas kyla būtent dėl to, kad pareiškėjas siekia gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, įrašant H. D. (H. D.) pavardę į eilę naujam Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypui (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas) gauti už M. D. (M. D.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą pagal pirminio prašymo padavimo datą 1991 m. lapkričio 25 d. Kitaip tariant, ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

3. Teismas pabrėžia, kad iki paminėto Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo nei pareiškėjas, nei prieš tai buvę pretendentai į M. D. (M. D.) žemę nepareiškė valios atkurti nuosavybės teisių gaunant naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, o, be to, valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galima buvo aiškiai išreikšti tik tada, kai buvo nustatyti aiškūs juridiniai faktai (t. y. po 2010 m. spalio 25 d.), t. y. kai pilnai buvo galima pradėti tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Taigi, nei pareiškėjas, nei prieš tai buvę pretendentai į M. D. (M. D.) žemę nepareiškė valios atkurti nuosavybės teisių gaunant naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste iki 2010 m. spalio 25 d. Pažymėtina, kad pirminiame 1991 m. lapkričio 25 d. prašyme H. D. nurodė, jog pageidauja nuosavybės teises į žemę atkurti ekvivalentine natūra (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą), o tai nebuvo ir nėra prašymas atkurti nuosavybės teises gaunant naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, nes tai yra du skirtingi nuosavybės teisių atkūrimo būdai (žr. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Atstatymo įstatymas) 5 straipsnio (galiojusio nuo 1993 m. liepos 28 d.) nuostatas). Tokią išvadą teismas daro ir dėl to, kad pagal Atstatymo įstatymo (galiojusio nuo 1993 m. liepos 28 d. iki 1994 m. sausio 26 d., t. y. sprendimų privatizuoti 0,20 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmimo metu) 5 straipsnį piliečiai už mieste turėtą žemę, kurios sugrąžinti natūra nėra galimybės, turėjo teisę į vieną iš 3 alternatyvų: arba gauti žemės ūkio paskirties žemę ekvivalentine natūra kaime, arba gauti naudojamą namų valdos žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių statinių mieste (t. y. kitoje vietoje, negu iki nacionalizacijos buvo žemė), arba gauti naują žemės sklypą individualiai statybai mieste. Pažymėtina, kad H. D. 0,20 ha namų valdos žemės sklypas sugrąžintas natūra turėtoje vietoje pagal Atstatymo įstatymo nuostatas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą).

Atitinkamai, atsakovai taip pat neturėjo pareigos iki 2010 m. spalio 25 d. siūlyti pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nes nebuvo aišku, ar apskritai tiek pareiškėjas, tiek kiti pretendentai galėjo atkurti nuosavybės teises į žemę, kurią valdė L. D., miręs (duomenys neskelbtini) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 4, 6, 7, 9 punktus).

4. Šiame kontekste ypač svarbu ir tai, kad pareiškėjo skunde minimame Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme Nr. 2.3-8592-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-05 įsakymu „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ 1 priedo dalinio pakeitimo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą) H. D. pavardė buvo išbraukta, nes nebuvo pateiktas dokumentas, kas po L. D. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki 1940 m. nacionalizacijos valdė pastarojo turtą. Teismas atkreipia dėmesį, kad šio įsakymo pretendentai neapskundė per įstatyme nustatytą terminą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą). Dar daugiau, nors pareiškėjas K. L. ir šioje administracinėje byloje bandė skųsti minėtą įsakymą (jo dalį), tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartyje atsisakė šią skundo dalį priimti. Todėl teismas vertina kaip visiškai nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad, esą, jis turi kokius nors teisėtus lūkesčius dėl paminėto Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 2.3-8592-01 ir ypač Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 2.3-907-01, kuris buvo priimtas neteisėtai (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punktą).

5. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra grindžiamas ir aktyviais asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises, veiksmais, kad atkūrimo procesas negali būti beribis laike. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d. ir redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. vasario 1 d. sisteminė analizė leidžia teigti, kad pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo arba pakeisti jau išreikštą valią; po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu institucijai, vykdžiusiai (vykdančiai) nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimą. Be to, jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, būdą dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki 2012 m. sausio 31 d. (naikinamasis terminas) parinkti turėjo teisę žemės reformą vykdžiusi institucija. Tarnyba iki 2012 m. sausio 31 d. nebuvo gavusi pareiškėjo prašymo suteikti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 11, 12, 13, 16 punktus). Prašymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo, kuriame be kitų duomenų buvo būtina įvardyti pageidaujamo grąžinti turto būdą, forma buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarime Nr. 331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos 1 priede. Prašymo formoje buvo nurodyti galimi pasirinkti turto grąžinimo būdai, kurie buvo įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tačiau priimtame Atkūrimo įstatyme keli anksčiau nustatyti galimi turto grąžinimo būdai (turto grąžinimas ekvivalentine natūra ir išpirkimas, suteikiant valstybės vienkartines išmokas) nebebuvo įtvirtinti, todėl piliečiai, kurie buvo pareiškę valią, jog jiems nuosavybės teisės būtų atkurtos šiais būdais, per Atkūrime įstatyme nustatytus terminus privalėjo tikslinti (pakeisti) savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo. Teismas ypač pabrėžia, kad eilės gauti sklypui individualiai statybai Vilniaus mieste jau sudarytos (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 18 punktą), pareiškėjas tų administracinių aktų neskundė.

6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Tarnybą patikslinti Piliečių, pageidaujančių gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, eilę, įrašant H. D. (H. D.) pavardę į eilę naujam Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypui (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas) gauti už M. D. (M. D.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą pagal pirminio prašymo padavimo datą 1991 m. lapkričio 25 d., taip pat panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 1SS-1681-(7.5) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 49SF-89-(14.49.104) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. L. (K. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.