- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-14
- Bylos Nr.
- 1A-138-348-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 38-1-00091-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- V. Č.
- Kaltinamasis
- A. B., E. D., A. J. J.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-138-348/10
2010 m. rugsėjo 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Dūdai, gynėjams advokatams Vytautui Sirvydžiui, Vytautui Gineikai, Rasai Užkuraitienei, Ričardui Girdziušui, Evaldui Liutkevičiui, Kęstučiui Dobilui, nuteistajam V. Č., išteisintiesiems A. B., E. D., A. J. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo V. Č. apeliacinius skundus dėl 2009 m. gruodžio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 228 str. 1 d. (perkvalifikavus iš LR BK 228 str. 2 d.) (piktnaudžiavimas tarnyba, sudarant galimybę V. K. išvengti administracinės atsakomybės) - atėmimu teisės dirbti policijos pareigūnu 1 (vieneriems) metams;
pagal LR BK 300 str. 1 d. (dokumentų suklastojimas, sudarant galimybę V. K. išvengti administracinės atsakomybės) - 30 (trisdešimt) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) – 3750 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BVK 22 str. 2 d., nustatyta, kad V. Č. teismo paskirtą baudą privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. Č. pagal LR BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo, sudarant galimybę V. D. neteisėtai išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos), išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
A. B. pagal LR BK 228 str. 2 d., 228 str. 2 d., 228 str. 2 d., išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
E. D. pagal LR BK 228 str. 2 d., išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.), pagal LR BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 d., išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant inkriminuotą nusikaltimą (BPK 303 str. 5d. 2 p.).
V. B. pagal LR BK 227 str. 1 d., išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikaltimą (BPK 303 str. 5d. 2 p.).
G. A. pagal LR BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 d., išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant inkriminuotą nusikaltimą (BPK 303 str. 5d. 2 p.).
A. J. J. pagal LR BK 225 str. 1 d., išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant inkriminuotą nusikaltimą (BPK 303 str. 5d. 2 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Č. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini), tikslu patikrinti operatyvinę informaciją, kad (duomenys neskelbtini), veikia nelegali metalo supirktuvė, 2006-07-04 nuo 13.00 val. iki 14.30 val. kartu su (duomenys neskelbtini) A. K. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė įvairaus juodojo ir spalvotojo metalo, kurį paliko saugojimui V. K.. 2006-07-05 (duomenys neskelbtini) viršininkui A. B. pavedus V. Č. tęsti tyrimą dėl galimų V. K. pažeidimų, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, grubiai pažeisdamas 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos veiklos teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą policijos pareigūno pareigą – gavus pranešimą apie daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimui bei to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos pareigūno pareigą vykdyti ir kitas įstatymų jam nustatytas pareigas, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, tyčia suklastojo tikrus dokumentus: įrašė proceso dokumentuose – 2006-07-24 R. L. ir Ž. Z., 2006-07-25 A. Č. bei 2006-07-26 R. J. paaiškinimuose žinomai melagingas žinias, kad 2006-07-04 minėti asmenys metalą (duomenys neskelbtini), paliko be atlygio. Šių veiksmų pasekoje V. Č. 2006-07-28 parašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad nėra užfiksuotas pinigų judėjimo faktas, tai yra pilietis V. K. nesulaikytas perkant iš asmenų metalo laužą, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti LR ATPK 173 str., kadangi V. K. pateikė atitinkamus patalpų nuomos bei metalo pridavimo į supirktuvę dokumentus, nėra pagrindo taikyti kitų LR įstatymų sankcijas ir patikrinimą tikslinga baigti. 2006-07-28 Kauno m. VPK KP NTT ENTS viršininkui A. B. užrašius rezoliuciją „į bylą“, tyrimas dėl V. K. pažeidimų buvo nutrauktas ir V. K. išvengė administracinės atsakomybės. Dėl to didelės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais V. Č. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos - policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą.
Be to, V. Č. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, tirdamas 2006-07-04 patikinimo metu (duomenys neskelbtini), nustatytas aplinkybes, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrus dokumentus – 2006-07-24 R. L. ir Ž. Z., 2006-07-25 A. Č. bei 2006-07-26 R. J. paaiškinimus – įrašė šiuose proceso dokumentuose žinomai melagingas žinias, kad 2006-07-04 minėti asmenys metalą (duomenys neskelbtini), paliko be atlygio. Šių veiksmų pasėkoje 2006-07-28 tyrimas dėl galimų V. K. pažeidimų buvo nutrauktas.
V. Č. išteisintas pagal LR BK 228 str. 2 d. dėl kaltinimo tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-1578-06 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 213 str. 1 d., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, grubiai pažeisdamas 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos veiklos teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą policijos pareigūno pareigą gavus pranešimą apie daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimui bei to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos pareigūno pareigą vykdyti ir kitas įstatymų jam nustatytas pareigas, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos (sudaryti galimybę V. D. neteisėtai išvengti atsakomybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos, numatytos LR BK 213 str. 1 d.), tyčia suklastojo tikrą dokumentą, įrašė proceso dokumente - 2006-09-26 liudytojo G. S. apklausos protokole - žinomai melagingas žinias, kad 2006-09-12, atsiskaitydamas už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 100 Lt netikrą kupiūrą kasininkei pateikė ne V. D., o G. S.. Dėl to didelės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais V. Č. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos - policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą.
V. Č. išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl kaltinimo tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno m. VPK KP NTT ENTS tyrėju, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos (sudaryti galimybę V. D. neteisėtai išvengti atsakomybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 213 str. 1 d.), atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-01578-06, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą, įrašė proceso dokumente - 2006-09-26 liudytojo G. S. apklausos protokole – žinomai melagingas žinias, kad 2006-09-12, atsiskaitydamas už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 100 Lt netikrą kupiūrą kasininkei pateikė ne V. D., o G. S..
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas padarė išvada, kad V. Č. veikoje nėra jam inkriminuotų LR BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėčių požymių, todėl jį išteisino (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1p.).
A. B. išteisintas pagal LR BK 228 str. 2 d., kaltinant tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) viršininku, paprašytas pažįstamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. J. paimti L. P. įmonėje D. J. reikalingus dokumentus, dėl kurių tarp pastarojo ir L. P. buvo konfliktas, siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas D. J. prašymą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, grubiai pažeisdamas 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus policijos veiklos-demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo-principus, o taip pat grubiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas policijos pareigūno pareigas — gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, 2006-06-08 pasakė (duomenys neskelbtini) tyrėjams D. T. ir O. I., kad L. P. neteisėtai laiko statybos objekto, esančio Palangoje projektavimo dokumentus, nurodė šiems atlikti L. P. įmonėje patikrinimą bei surasti ir paimti reikalingus dokumentus. 2006-06-08 nuo 12.50 val. iki 15.00 val. tyrėjai D. T. ir O. I., vykdydami jo neteisėtą nurodymą, atvyko į L. P. įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), atliko joje patikrinimą ir paėmė trijų kompiuterių sisteminius blokus, poilsio namų, esančių Mokyklos g. 38, Palangoje projektavimo dokumentus. A. B. davė nurodymą tyrėjui D. T. grąžinti D. J. minėtų poilsio namų projektavimo dokumentus bei nesiųsti trijų L. P. įmonėje paimtų kompiuterių sisteminių blokų tyrimui. 2006-06-14 D. T., vykdydamas jo neteisėtą nurodymą, grąžino D. J. projektavimo dokumentus ir nesiuntė trijų kompiuterių sisteminių blokų tyrimui bei grąžino šiuos L. P. tik 2006-08-17. Dėl to didelės žalos patyrė L. P., kuriam neteisėtai atliktų veiksmų pasėkoje buvo apribotos konstitucinės žmogaus teisės į nuosavybės neliečiamumą, o taip pat didelės žalos patyrė ir valstybė, kadangi šiais veiksmais A. B. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos-policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą.
Apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. B. veikoje nėra inkriminuoto LR BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl jį išteisino (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
Be to, A. B. išteisintas pagal LR BK 228 str. 2 d., kaltinant tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) viršininku, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, grubiai pažeisdamas 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos veiklos teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą policijos pareigūno pareigą - gavus pranešimą apie daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimui bei to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos pareigūno pareigą – vykdyti ir kitas įstatymų jam nustatytas pareigas, 2006-10-17 nuo 15.00 val. iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini) tyrėjams D. C. ir A. K. atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Vilniaus g. 3 b, Karmėlavoje, Kauno r., ir paėmus patikrinimui dviejų kompiuterių sisteminius blokus ir vieną nešiojamąjį kompiuterį, ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens paprašius grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. M. minėtus kompiuterius, A. B., pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens prašymą (sudaryti galimybę K. M. neteisėtai išvengti atsakomybės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 21410 str.) 2006-10-19 apie 10.30 val. neteisėtai nurodė D. C. nesiųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtų dviejų kompiuterių sisteminių blokų ir vieno nešiojamo kompiuterio tyrimui ir grąžinti šiuos K. M.. D. Ch. gražinus kompiuterius K. M. ir parašius tarnybinį pranešimą apie tai, kad programinės įrangos dokumentai buvo pateikti ir medžiagą dėl kasos operacijų pažeidimo tikslinga nusiųsti į Kauno apskrities VMI, 2006-10-20 A. B. užrašė rezoliuciją „sutinku“ ir tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų, numatytų LR ATPK 21410 nutraukė ir K. M. išvengė administracinės atsakomybės. Dėl to didelės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais A. B. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos-policijos-funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą.
Apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. B. veikoje nėra inkriminuoto LR BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl jį išteisino (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
Be to, A. B. išteisintas pagal LR BK 228 str. 2 d., kaltinant tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini)viršininku, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, grubiai pažeisdamas 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus policijos veiklos teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą policijos pareigūno pareigą - gavus pranešimą apie daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimui bei to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos pareigūno pareigą – vykdyti ir kitas įstatymų jam nustatytas pareigas, 2006-12-18 nuo 14.30 val. iki 16.20 val. (duomenys neskelbtini) tyrėjams O. I. ir D. T. atlikus patikrinimą D. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) ir paėmus patikrinimui keturių kompiuterių sisteminius blokus ir du nešiojamuosius kompiuterius, 2006-12-19 D. P. paprašius grąžinti minėtus kompiuterius, A. B., pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas D. P. prašymą (sudaryti galimybę D. P. neteisėtai išvengti atsakomybės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 214 10 str.) 2006-12-20 apie 11.10 val. neteisėtai nurodė O. I. nesiųsti D. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ paimtų keturių kompiuterių sisteminių blokų ir dviejų nešiojamų kompiuterių tyrimui ir grąžinti šiuos D. P.. 2006-12-20 O. I. grąžinus keturių kompiuterių sisteminius blokus ir du nešiojamuosius kompiuterius D. P. bei parašius tarnybinį pranešimą, kad įmonė komercinėje veikloje naudoja teisėtas kompiuterinių programų kopijas ir jos veikloje nėra teisės pažeidimo ar nusikaltimo sudėties, tikslinga surinktą medžiagą perduoti saugojimui į (duomenys neskelbtini) raštinę, 2006-12-20 A. B. užrašė rezoliuciją „į bylą“ ir tyrimą dėl D. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų nutraukė ir D. P. išvengė administracinės atsakomybės. Dėl to didelės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais A. B. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos-policijos-funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą.
Apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. B. veikoje nėra inkriminuoto LR BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl jį išteisino (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
E. D. išteisintas pagal LR BK 228 str. 2 d., kaltinant tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) viršininko pavaduotoju, paprašytas žmonos I. D. brolio A. M. padėti atgauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), šiam nesumokėtą darbo užmokestį, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, grubiai pažeisdamas 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus policijos veiklos-demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo-principus, o taip pat grubiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas policijos pareigūno pareigas - gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas A. M. prašymą, 2006-05-17 pasakė (duomenys neskelbtini) tyrėjams D. T. ir O. I., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai neteisingai vedama buhalterinė apskaita, slepiamos gautos pajamos, neteisėtai naudojamos kompiuterines programos ir nurodė šiems atlikti netikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. 2006-05-17 D. T. ir O. I., vykdydami E. D. nurodymą, atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjus A. M. darbo užmokesčio, 2006-05-24 E. D. pasakė (duomenys neskelbtini) tyrėjams D. T. ir O. I., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. D. nešiojamajame kompiuteryje ir užrašuose galimai veda slepiamų pajamų, gautų už nelegaliai atliktus darbus, apskaitą, juose yra objektų, kuriuose nelegaliai atliekami darbai ir darbuotojų, kurie dirba nesudarę darbo sutarčių, sąrašai ir nurodė šiems atlikti dar vieną netikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. 2006-06-05 D. T. ir O. I., vykdydami jo nurodymą, atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) kur paėmė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo dokumentus ir nešiojamąjį kompiuterį. Po to E. D. nurodė D. T. ir O.I., kartu su darbo inspekcijos specialistu nuvykti ir patikrinti objektus, kuriuose dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. D. T. ir O. I., vykdydami E. D. nurodymą, kartu su Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyresniąja inspektore R. Č. nuvyko į E. K. įmonės stomatologinę kliniką „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ten nebuvo. Po to D. T. ir O. I., vykdydami E. D. nurodymą, kartu su R. Č. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kur, nustačius darbų saugos taisyklių pažeidimą, buvo surašytas patikrinimo aktas. 2006-06-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus A. M. 1315,32 Lt darbo užmokesčio, E. D. nurodė D. T. grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. D. visus 2006-06-05 patikrinimo metu paimtus dokumentus ir kompiuterį, kuriuos 2006-06-13 D. T. grąžino. Dėl tokių E. D. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais E. D. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos - policijos - funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą.
Apylinkės teismas padarė išvadą, kad E. D. veikoje nėra LR BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl jį išteisino, nes nepadaryta veika, kurios padarymu E. D. buvo kaltinamas (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
E. D. išteisintas pagal LR BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 d., kaltinant tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) viršininko pavaduotoju, 2006-06-23 apie 18.20 val., paprašytas savo pažįstamos V. B. padėti jos sūnui L. B. išvengti atitinkamos administracinės nuobaudos – galimo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už 2006-04-01 padarytą pakartotinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sutiko padėti duoti kyšį asmeniui, turinčiam įgaliojimus priimti sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, kad šis atitinkamai teisėtai veiktų vykdant įgaliojimus bei skirtų L. B. nuobaudą netaikant teises vairuoti transporto priemones atėmimo. 2006-06-27 apie 9.30 val. E. D., veikdamas V. B. prašymu, paprašė (duomenys neskelbtini) specialisto G. A. padėti L. B. išvengti atitinkamos administracinės nuobaudos. G. A. sutikus padėti, 2006-06-30 apie 12.00 val. Savanorių pr. 282, Kaune, E. D. paėmė iš V. B. 2200 Lt (duomenys neskelbtini) tyrėjo A. J. J. naudai ir 2006-06-30 apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiesiogiai perdavė 2200 Lt G. A. už pageidaujamą A. J. J. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuobaudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimą L. B., tuo E. D. padėjo V. B. duoti kyšį A. J. J. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
V. B. išteisinta pagal LR BK 227 str. 1 d., kaltinant tuo, kad ji, 2006-06-23 apie 18.20 val. paprašė savo pažįstamo (duomenys neskelbtini) viršininko pavaduotojo E. D. padėti jos sūnui L. B. išvengti atitinkamos administracinės nuobaudos – galimo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už 2006-04-01 sūnaus padarytą pakartotinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. E. D. sutikus padėti, 2006-06-30 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), V. B. davė E. D. 2200 Lt, kuriuos šis, padėdamas jai papirkime, turėjo perduoti asmeniui, turinčiam įgaliojimus priimti sprendimą dėl administracinės nuobaudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimo jos sūnui L. B..
G. A. išteisintas pagal LR BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 d., kaltinant tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) specialistu, 2006-06-27 apie 9.30 val., paprašytas savo pažįstamo (duomenys neskelbtini) viršininko pavaduotojo E. D. padėti pastarojo pažįstamos V. B. sūnui L. B. išvengti atitinkamos administracinės nuobaudos – galimo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už 2006-04-01 padarytą pakartotinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pažadėjo padėti ir 2006-06-29 paprašė savo pažįstamo Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Eismo įvykių registravimo skyriaus tyrėjo A. J. J. padėti L. B. išvengti atitinkamos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. A. J. J. sutikus padėti, 2006-06-30 apie 13.00 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) G. A. paėmė iš E. D. 2200 Lt A. J. J. naudai ir šiuos pinigus ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje tiesiogiai perdavė A. J. J. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuobaudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimą L. B., tuo G. A. padėjo E. D., kuris veikė kaip V. B., darančios papirkimą, padėjėjas, duoti kyšį A. J. J. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
A. J. J. išteisintas pagal LR BK 225 str. 1 d., kaltinant tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, 2006-06-29 ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paprašytas savo pažįstamo (duomenys neskelbtini) specialisto G. A., sutiko padėti L. B. išvengti atitinkamos administracinės nuobaudos – galimo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už 2006-04-01 padarytą pakartotinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuobaudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimą iš G. A., kuris veikė kaip E. D., padedančio V. B. padaryti papirkimą, padėjėjas, tiesiogiai paėmė 2200 Lt kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimu.
Apylinkės teismas nustatė, kad V. B., E. D., G. A. ir A. J. J. veikose nėra jokių objektyviais duomenimis pagrįstų kaltės įrodymų, byloje išnaudojus visas procesines galimybes ir išsamiai ištyrus bylos duomenis, nepasitvirtino, kad jie dalyvavo padarant jiems inkriminuotus nusikaltimus, todėl juos išteisino (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo: Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-02 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, ir A. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d., (dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nurodant pavaldiems pareigūnams atlikti patikrinimą L. P. įmonėje, surasti bei paimti poilsio namų projektavimo dokumentus ir perduoti juos D. J., taip pat nesiųsti tyrimui trijų L. P. įmonėje paimtų kompiuterių sisteminių blokų) ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams; pripažinti kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d., (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai nurodant pavaldiems pareigūnams nesiųsti tyrimui patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu paimtų kompiuterių, grąžinti juos K. M., taip sudarant galimybę K. M. išvengti administracinės atsakomybės) ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pripažinti kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d., (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai nurodant pavaldiems pareigūnams nesiųsti tyrimui patikrinimo D. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ metu paimtų kompiuterių, grąžinti juos D. P., taip sudarant galimybę D. P. išvengti administracinės atsakomybės) ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., taikyti dalinį bausmių sudėjimą ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Žemesnės instancijos teismas
E. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d., (dėl piktnaudžiavimo tarnyba A. M. prašymu nurodant pavaldiems pareigūnams atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimus bei patikrinti objektus, kuriuose dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai) ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams; pripažinti kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d. - 227 str. 1 d., (dėl padėjimo papirkti) ir nubausti 40 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 42 str. 4 ir 5 d., 63 str. 1 d. ir 3 d., 65 str. 2 d., taikyti visišką bausmių sudėjimą ir paskirti dvi bausmes – 2 (dvejus) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir 40 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant E. D. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
V. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d., (dėl piktnaudžiavimo tarnyba, sudarant galimybę V. K. išvengti administracinės atsakomybės) ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams; pripažinti kaltu pagal LR BK 300 str. 1 d., (dėl dokumentų suklastojimo, sudarant galimybę V. K. išvengti administracinės atsakomybės) ir nubausti 40 MGL dydžio bauda; pripažinti kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d., (dėl piktnaudžiavimo tarnyba, sudarant galimybę V. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos) ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; pripažinti kaltu pagal LR BK 300 str. 1 d., (epizode dėl dokumentų suklastojimo, sudarant galimybę V. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos) ir nubausti 50 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 42 str. 4 ir 5 d., 63 str. 1 d. ir 4 d., 65 str. 2 d., taikyti dalinį bausmių sudėjimą ir paskirti dvi bausmes –3 (trejus) metus laisvės atėmimo ir 70 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant V. Č. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
V. B. pripažinti kalta pagal LR BK 227 str. 1 d., ir nubausti ją paskiriant 50 MGL dydžio bauda.
G. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 d., ir nubausti jį paskiriant 40 MGL dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
A. J. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 225 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviems metams, įpareigojant A. J. J. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d.,72 str. 2 d. 3 p. ir 5 d. kartu su bausme A. J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą ir konfiskuoti 2200 litų.
Dėl kaltinimo dėl A. B. piktnaudžiavimo tarnyba, nurodant pavaldiems pareigūnams atlikti patikrinimą L. P. įmonėje, surasti bei paimti poilsio namų projektavimo dokumentus ir perduoti juos D. J., taip pat nesiųsti tyrimui trijų L. P. įmonėje paimtų kompiuterių sisteminių blokų skunde nurodoma, jog apylinkės teismo išvada, kad A. B. veikoje nėra jam inkriminuoto BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, yra nepagrįsta.
Faktas, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai atliko patikrinimą L. P. įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), niekam nekelia abejonių, tai patvirtina surinkta medžiaga Nr. 20-8-P-76, šias aplinkybes patvirtino kaltinamasis A. B. ir visi su šiuo epizodu susiję liudytojai. Patikrinimo atlikimo faktas konstatuotas ir skundžiamame nuosprendyje. Ginčas yra tik dėl tokio patikrinimo inicijavimo ir atlikimo teisėtumo. Kadangi priešingai, nei teigiama nuosprendyje, 2006-06-08 D. T. tarnybiniame pranešime, kuris buvo pagrindu surašyti pavedimą dėl L. P. įmonės patikrinimo, nėra nurodoma aplinkybė apie galimą neteisėtą svetimų dokumentų valdymą, aptariamas tik galimas neteisėtas kompiuterinių programų naudojimas, todėl, formaliuoju požiūriu, tik šioje dalyje ir galėjo būti atliekamas patikrinimas. Skundo autoriaus nuomone, teismas nepagrįstai nevertino ikiteisminio tyrimo metu D. T. duotų parodymų apie tai, kad A. B. davė nurodymą grąžinti paimtus dokumentus būtent D. J. bei nesiųsti patikrinimui paimtų kompiuterių ir neaptarė kodėl nuosprendį grindžia būtent teisme duotais parodymais, nepateikė šių parodymų vertinimo jų teisingumo ar melagingumo aspektu, nors parodymai pakeistojoje dalyje yra esminiai vertinant A. B. veiksmus ir sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Prokuroro nuomone, iš nukentėjusiojo ir liudytojų, ir paties kaltinamojo parodymų darytina išvada, kad patikrinimas buvo atliktas išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. J. prašymu, kuris buvo betarpiškai perduotas A. B., tikslu perimti iš L. P. jo žinioje esančius dokumentus, dėl kurių tarp D. J. ir L. P. buvo kilę teisiniai ginčai, spręstini civilinio proceso tvarka. Tačiau, neturint teisės kištis į civilinį asmenų ginčą A. B. inicijavo policijos pareigūnų atliekamą patikrinimą ir iš L. P. buvo paimti projektavimo dokumentai, dėl kurių kilo ginčas, bei tie dokumentai A. B. iniciatyva perduoti D. J.. Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, kontroliuojant A. B. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu perduodamą informaciją, nustatyta, kad A. B. siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas D. J. prašymą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, davė sau pavaldiems pareigūnams neteisėtą nurodymą surasti ir paimti atitinkamus dokumentus, ko pasekoje D. T. ir O. I., vykdydami neteisėtą nurodymą, paėmė poilsio namų, esančių Mokyklos g. 38, Palangoje projektavimo dokumentus ir perdavė juos A. B. nurodymu D. J..
Dėl kaltinimo dėl A. B. piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai nurodant pavaldiems pareigūnams nesiųsti tyrimui patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu paimtų kompiuterių, grąžinti juos K. M., taip sudarant galimybę K. M. išvengti administracinės atsakomybės, skunde nurodoma, jog apylinkės teismo išvada, kad A. B. veikoje nėra BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, yra nepagrįsta ir prieštaringa. Prokuroro nuomone, byloje yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tyrėjai D. C. ir A. K. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, kurio metu paėmė kompiuterius, ir dėl to ginčo nėra. Nors D. C. teisme duodamas parodymus akcentavo, kad kompiuterius grąžino savo iniciatyva, tačiau jo parodymų duotų teisme melagingumą ir A. B. kaltę piktnaudžiavus tarnyba patvirtina vykdant slaptą administracinių patalpų – A. B. darbo kabineto sekimą užfiksuota informacija apie tai, kad 2006-10-19 10 val. 14 min. prasidėjusio pokalbio metu A. B. (duomenys neskelbtini) poskyrio viršininkui A. Č. nurodė perduoti tyrėjui D. C., kad pas šį ateis pilietis ir pastarajam reikės grąžinti kompiuterius, nes šis vakar 2006-10-18 nusipirko dokumentus, o dėl kasos aparato medžiagą privalo sprendimo priėmimui nusiųsti į mokesčių inspekciją. 2006-10-19 10 val. 28 min. prasidėjusio pokalbio tarp A. B. ir D. C. metu A. B. paklausė, ar D. C. darė patikrinimą ir paaiškino, kad patikrintos bendrovės atstovas rado „užtarėjų“ ir vakar susipirko legalios programinės įrangos dokumentus, todėl reikia atiduoti kompiuterius, o dėl kasos aparato pažeidimų medžiagą būtina išsiųsti mokesčių inspekcijai dėl sankcijų taikymo. Šie duomenys rodo, kad A. B., pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens prašymą 2006-10-19 apie 10.30 val. neteisėtai nurodė D. C. nesiųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtų dviejų kompiuterių sisteminių blokų ir vieno nešiojamo kompiuterio tyrimui ir grąžinti šiuos K. M., ko pasekoje K. M. išvengė administracinės atsakomybės.
Prokuroras pažymi, kad apylinkės teismas nors nutartimi pranešė prokurorui apie D. C. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d., ir tuo pripažino akivaizdų ir esminį jo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skirtingumą, tačiau visiškai neaptarė kodėl nuosprendį grindžia būtent teisme duotais parodymais, nepateikė šių parodymų vertinimo jų teisingumo ar melagingumo aspektu, nors parodymai pakeistojoje dalyje yra esminiai vertinant A. B. veiksmus ir sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat skunde prokuroras nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria A. B. išteisintas pagal LR BK 228 str. 2 d. dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai nurodant pavaldiems pareigūnams nesiųsti tyrimui patikrinimo D. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ metu paimtų kompiuterių, grąžinti juos D. P., taip sudarant galimybę D. P. išvengti administracinės atsakomybės. Kadangi tyrimo metu nustatyta, kad O. I. kompiuterių neapžiūrėjo, nepatikrino, ar kompiuteriuose įdiegtos tokios pat programos, kurių įsigijimo dokumentai pateikti ir 2006-12-20 pagal pakvitavimą grąžino kompiuterius D. P.. 2006-12-20 O. I. parašė tarnybinį pranešimą, kad, sutikrinus pateiktus dokumentus su kompiuteriuose įdiegtomis kompiuterinėmis programomis, nustatyta, kad naudojamos teisėtos kopijos. A. B. užrašė ant tarnybinio pranešimo rezoliuciją „į bylą“ ir tyrimą dėl D. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų nutraukė. Tačiau specialisto išvada Nr. 140-(1777)-IS1-8169 patvirtina, kad kompiuteriuose buvo nelegali programinė įranga. Be to, A. B. kaltę piktnaudžiavus tarnyba patvirtina ir vykdant slaptą administracinių patalpų – A. B. darbo kabineto sekimą nustatytos aplinkybės. Pokalbiuose yra akivaizdi A. B. iniciatyva ir aiškus nurodymas elgtis neteisėtai. Vis tai patvirtina, kad A. B., pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas D. P. prašymą 2006-12-20 apie 11.10 val. neteisėtai nurodė O. I. nesiųsti D. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ paimtų keturių kompiuterių sisteminių blokų ir dviejų nešiojamų kompiuterių tyrimui ir grąžinti šiuos D. P., užrašė rezoliuciją „į bylą“ ir tyrimą dėl D. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų nutraukė ir D. P. išvengė administracinės atsakomybės. Taip pat skunde teigiama, jog teismas priimdamas nuosprendį neaptarė kodėl nuosprendį grindžia būtent teisme O. I. duotais parodymais, nepateikė šių parodymų vertinimo jų teisingumo ar melagingumo aspektu.
Dėl kaltinimo dėl E. D. piktnaudžiavimo tarnyba A. M. prašymu nurodant pavaldiems pareigūnams atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimus bei patikrinti objektus, kuriuose dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai skunde nurodoma, kad teismo padaryta išvada, jog E. D. veikoje nėra BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, yra nepagrįsta. Prokuroro teigimu, teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti du patikrinimai. Abiejų patikrinimų iniciatorius buvo E. D. – tai pripažino ir jis pats ir patikrinimus atlikęs D. T.. Taip pat nustatyta, kad E. D., abiejų patikrinimų atvejais, nurodė tarnybinį pranešimą dėl pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašyti D. T., nors informaciją iš A. M. gavo pats. Tokį nurodymą D. T. davė tik po to, kai A. M. pasiskundė, dėl to, kad R. D. su juo neatsiskaito. Be to, visi iš R. D. paimti daiktai – dokumentai ir kompiuteris, grąžinti net neištirti, iš karto po to, kai buvo atsiskaityta su A. M.. Tai, kad E. D. inicijuoti patikrinimai buvo tiesioginė pasekmė to, kad neatsiskaitoma su jo žmonos broliu įrodo ir užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, tačiau teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė ir jų įrodymų visete neanalizavo, tik išvardino, nepateikdamas jokios pozicijos dėl jų vertinimo.
Dėl kaltinimo dėl V. B. papirkimo, siekiant padėti sūnui L. B. išvengti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo – skyrimo, E. D. ir G. A. padėjimo papirkti, A.J. J. kyšio priėmimo už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuobaudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – skyrimą, skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog neįrodyta, kad E. D., V. B., G. A. ir A. J. J. dalyvavo padarant inkriminuotą nusikaltimą, yra nepagrįsta. Apelianto teigimu administracinio teisės pažeidimo medžiaga, kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, taip pat vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą – kontroliuojant ir fiksuojant E. D. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu perduodamą informaciją, nustatyti neginčijami faktai dėl to, kad buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas ir L. B. grėsė administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Taip pat neginčijamai nustatyta ir tai, kad V. B. pagalbos dėl sūnui gręsiančios administracinės atsakomybės kreipėsi į E. D., o pastarasis – į G. A., kuris savo ruožtu kreipėsi į A. J. J., priėmusį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje skirti L. B. baudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. prisipažino kalta ir parodė perdavusi E. D. 2200 litų, t.y. sumą, kurią nurodė pats E. D., kaip kyšį, kuris turėjo būti perduotas jai nežinomiems asmenims už nuobaudos sūnui - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo neskyrimą. Tokius jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir sūnus L. B., detaliai nurodydamas bendravimo šiuo klausimu su motina ir G. A. bei A. J. J. aplinkybes. V. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausta dalyvaujant gynėjai advokatei, jos parodymai atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šie V. B. parodymai, dokumentai ir telefoninių pokalbių kontrolės metu užfiksuotos aplinkybės aiškiai iliustruoja laikotarpiu nuo 2006-06-23 iki 2006-07-04 vykusius V. B., E. D. ir G. A. pokalbius ir veiksmus. Vertinant šių duomenų visetą kaltinimui nekyla jokių abejonių, kad būtent 2006-06-30 E. D. iš V. B. paėmė 2200 litų ir tą pačią dieną perdavė juos G. A., kuris juos vėliau perdavė A. J. J. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuobaudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimą. Ištirti įrodymai patvirtina, jog kyšis buvo priimtas už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - nuobaudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimą, tokią nuobaudą nutarimu skyrė tokią teisę turintis A. J. J.. Aplinkybė, kad nutarimą dar turėjo sankcionuoti teismas, šiuo atveju neturi reikšmės, nes A. J. J. už kyšį atliko visus nuo jo priklausančius teisėtus veiksmus.
Taip pat skunde nurodoma, teismas nepagrįstai perkvalifikavo V. Č. veiksmus į BK 228 str. 1 d. ir pašalino iš kaltinimo aplinkybes, susijusias su 2006-07-04 G. K. paaiškinimo suklastojimu. Nors teismas nuosprendyje nurodė, jog teisme nepasitvirtino ta V. Č. inkriminuoto kaltinimo dalis, kad jis minimą veiką padarė siekdamas asmeninės naudos (sudaryti galimybę V. K. neteisėtai išvengti atsakomybės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 173 str.), tačiau prokuroras pažymi, jog dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas tarnyba visada padaromi veikiant tyčia, o šiuo konkrečiu atveju tyčia buvo nukreipta į tai, kad dokumentų klastojimo pasekoje V. K. neteisėtai išvengtų atsakomybės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 str., būtent tai ir vertintina kaip asmeninės naudos siekimas. Siekimas asmeninės naudos sudaro BK 228 str. 2 d. numatytos kvalifikuojančios aplinkybės turinį ir tais atvejais, kai neturtinio pobūdžio naudos siekiama kitam asmeniui. Be to, skunde nurodoma, kad nors G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi kardinaliai ir iš esmės, tačiau teismas neaptarė kodėl nuosprendį grindžia būtent teisme duotais parodymais, nepateikė šių parodymų vertinimo jų teisingumo ar melagingumo aspektu, nors parodymai pakeistojoje dalyje yra esminiai vertinant V. Č. veiksmus ir sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Dėl V. Č. piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo, sudarant galimybę V. D. neteisėtai išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, skunde nurodoma, kad teismo padaryta išvada, jog V. Č. veikoje nėra jam inkriminuotų BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėčių požymių, yra nepagrįsta.
Liudytojai G. S. ir V. D. teisme apklausiami paneigė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas visiškai neaptarė kodėl nuosprendį grindžia būtent teisme duotais parodymais šių liudytojų parodymais. Prokuroras pažymi, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai suabejojo liudytojos J. G. parodymais vien tik dėl tikslios įvykio datos neprisiminimo. Netikėti šiais kasininkės parodymais ir ikiteisminio tyrimo metu duotais G. S. bei V. D. parodymais nėra pagrindo. Jų parodytas aplinkybes akivaizdžiai patvirtina ir V. D. brolio S. D. 2006-10-02 pokalbis su A. B., kurio metu ne tik prašoma įtakoti ikiteisminį tyrimą, tačiau ir pateikiama informacija, kad netikru banknotu atsiskaitinėjo būtent V. D.. Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo paneigta, kad psichinės prievartos liudytojų atžvilgiu nebuvo. Dėl šių aplinkybių teismas priimdamas nuosprendį turėjo vadovautis liudytojų G. S. ir V. D. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroro nuomone, yra nustatyta, jog V. Č. pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos (sudaryti galimybę V. D. neteisėtai išvengti atsakomybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos, numatytos LR BK 213 str. 1 d.), tyčia suklastojo tikrą dokumentą, įrašė proceso dokumente - 2006-09-26 liudytojo G. S. apklausos protokole - žinomai melagingas žinias, kad 2006-09-12, atsiskaitydamas už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 100 Lt netikrą kupiūrą kasininkei pateikė ne V. D., o G. S..
Šalies argumentai
Nuteistasis V. Č. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-02 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį.
Skunde nurodoma, jog teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį savo išvadas grindė tik prielaidomis, nors visos nepašalintos abejonės dėl kaltės, turėjo būti vertinamos jo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas konstatavo, jog jis imdamas paaiškinimus iš R. L., Ž. Z., A. Č. ir R. J., rašė juose ne tai, ką aiškino minėti asmenys, o visiškai kitokius duomenis, tuo paaiškinimus klastodamas ir, kad tai darė turėdamas tikslą padėti išvengti administracinės atsakomybės V. K. bei šie jo veiksmai ir tikslai yra neginčijamai įrodyti minėtų asmenų, kurių paaiškinimai tariamai buvo suklastoti ir V. K. parodymais. Tačiau apelianto nuomone, tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes V. K. parodymai nėra nuoseklūs. Kadangi 2006-07-05 paaiškinime jis išdėstė savo versiją, kurią vėliau savo pirmuose paaiškinimuose palaikė praktiškai visi, vežusieji jam metalą: metalo jis nepirko, tik rinko ir pats parduodavo, o jeigu kas ir atveždavo, tai dykai, tiesiog norėdamas nereikalingu laužu, užimančiu kiemą, atsikratyti. Tačiau praėjus devyniems mėnesiams po šio paaiškinimo davimo, apklausiamas tyrėjo G. K., jau neneigė metalą supirkinėjęs ir dar parodė, kad po policijos apsilankymo jo supirktuvėje prašė metalą jam vežusių žmonių, kad policijoje sakytų pinigų už metalais jo negavę, o atveždavę jį išmesti. Šią aplinkybę jis patvirtino ir apklausiamas tyrėjos K. T..
Taip pat apeliantas nurodo, kad liudytojas R. L. 2006-07-24 paaiškinime nurodė, kad priduoti nuvežęs savo metalo laužą, jokio atlygio už kurį negavęs ir šių teiginių teisingumą patvirtino savo parašu. Tačiau praėjus daugiau kaip metams, 2007-10-05 jis jau teigė vežęs ne savo metalą, o padėjęs jį nuvežti kaimynui A. Z., žino, kad pastarajam buvo sumokėta, tik nežino kiek, duodamas man paaiškinimą, būtent taip ir pasakojęs, o paskui šį paaiškinimą pasirašęs neskaitydamas teksto. O 2009-04-23, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė pinigų mokėjimo nematęs ir tik spėjantis, kad už dyką vis tiek nevežė, kažkiek tai gavo. Taip pat liudytojas parodė, jog 2006-07-24 duotą paaiškinimą prieš pasirašydamas perskaitęs, po teismo ir prokuroro užduotų klausimų apie šią aplinkybę, ėmė abejoti lyg ir perskaitęs, po to pareiškė, kad greičiausiai rašėsi neskaitęs ir viską apibendrino teiginiu - neatsimenu, ar perskaičiau. Po to pareiškė, kad minėtą paaiškinimą davęs moteriai (duomenys neskelbtini) patalpose, be jos metalų klausimu daugiau su niekuo iš pareigūnų nebendravęs, o jo niekados gyvenime nėra matęs. Šios aplinkybės apelianto teigimu, leidžia teigti, kad R. L. parodymus laikyti nuosekliais ir nekeliančiais abejonių, bei grįsti jais apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo jokio pagrindo.
Be to, skunde nurodoma, jog nors Ž. Z., A. Č. ir R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme teigė paaiškinimus pasirašę jų neskaitę, tačiau A. Č., apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2009-04-23, parodė, kad paaiškinimą perskaityti jam buvo siūloma, tik jis nenorėjęs ir iš viso negali tvirtinti, kad paaiškinime surašyta netiesa, o Ž. Z. ir R. J., apklausti to paties posėdžio metu, taip ir nesugebėjo pagrįsti savo tariamo atsisakymo perskaityti trumpą tekstą, po kuriuo dėjo savo parašus ir raštu patvirtino, kad ten surašyta tiesa.
Skundo autoriaus nuomone, šios nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad jis pripažintas kaltu ir nuteistas remiantis vien nenuosekliais ir itin kritiškai vertintinais minėtų, jam paaiškinimus davusių asmenų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys faktiniai duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Išteisintojo A. B. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis atsikirtime į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl A. B. išteisinimo palikti galioti.
Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas itin kruopščiai ištyrė visas veikų aplinkybes, tinkamai įvertino visus įrodymus jų sąsajumo kontekste ir priėmė visiškai pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis V. Č. ir jo gynėjas advokatas E. Liutkevičius prašė nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti.
Išteisintasis A. B. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis, išteisintasis E. D. ir jo gynėjas advokatas R. Girdziušas, išteisintosios V. B. gynėjas advokatas V. Gineika, išteisintojo G. A. gynėjas advokatas K. Dobilas bei išteisintasis A.J. J. ir jo gynėja advokatė R. Užkuraitienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo V. Č. apeliaciniai skundai atmetami.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo
Dėl kaltinimo, kuriame A. B. kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, nurodant pavaldiems pareigūnams atlikti patikrinimą L. P. įmonėje, surasti bei apimti poilsio namų projektavimo dokumentus ir perduoti juos D. J., taip pat nesiųsti tyrimui L. P. įmonėje paimtų kompiuterių sisteminių blokų
A. B. buvo kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (toliau (duomenys neskelbtini)) viršininku, paprašytas pažįstamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. J. paimti L. P. įmonėje D. J. reikalingus dokumentus, dėl kurių tarp pastarojo ir L. P. buvo konfliktas, siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas D. J. prašymą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, grubiai pažeisdamas 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus policijos veiklos-demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo-principus, o taip pat grubiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas policijos pareigūno pareigas — gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, 2006-06-08 pasakė (duomenys neskelbtini)tyrėjams D. T. ir O. I., kad L. P. neteisėtai laiko statybos objekto, esančio Palangoje projektavimo dokumentus, nurodė šiems atlikti L. P. įmonėje patikrinimą bei surasti ir paimti reikalingus dokumentus. 2006-06-08 nuo 12.50 val. iki 15.00 val. tyrėjai D. T. ir O. I., vykdydami jo neteisėtą nurodymą, atvyko į L. P. įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), atliko joje patikrinimą ir paėmė trijų kompiuterių sisteminius blokus, poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini) projektavimo dokumentus. A. B. davė nurodymą tyrėjui D. T. grąžinti D. J. minėtų poilsio namų projektavimo dokumentus bei nesiųsti trijų L. P. įmonėje paimtų kompiuterių sisteminių blokų tyrimui. 2006-06-14 D. T., vykdydamas jo neteisėtą nurodymą, grąžino D. J. projektavimo dokumentus ir nesiuntė trijų kompiuterių sisteminių blokų tyrimui bei grąžino šiuos L. P. tik 2006-08-17. Dėl to didelės žalos patyrė L. P., kuriam neteisėtai atliktų veiksmų pasėkoje buvo apribotos konstitucinės žmogaus teisės į nuosavybės neliečiamumą, o taip pat didelės žalos patyrė ir valstybė, kadangi šiais veiksmais A. B. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos-policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo išvada, kad A. B. veikoje nėra nusikaltimo numatyto LR BK 228 str. 2 d. požymių, yra pagrįsta.
Kaltinimas A. B. piktnaudžiavimu tarnyba, nurodant pavaldiems pareigūnams atlikti patikrinimą L. P. įmonėje, surasti bei apimti poilsio namų projektavimo dokumentus ir perduoti juos D. J., taip pat nesiųsti tyrimui L. P. įmonėje paimtų kompiuterių sisteminių blokų yra pagrįstas ne neginčijamais įrodymais, o tik nepakankamai motyvuotomis prielaidomis.
Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį itin kruopščiai išanalizavo visus baudžiamosios bylos duomenis ir motyvuotai juos įvertino.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal LR BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t.y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.
LR BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
Nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog A. B. siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas D. J. parašymą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas suteiktus įgaliojimus, davė sau pavaldiems pareigūnams neteisėtą nurodymą surasti ir paimti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius projektavimo dokumentus, ko pasėkoje D. T. ir O. I., vykdydami neteisėtą nurodymą, paėmė poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini)projektavimo dokumentus ir A. B. nurodymu perdavė D. J..
Teisiamojo posėdžio metu duotais kaltinamojo A. B. parodymais nustatyta, kad 2006 m. jam dirbant (duomenys neskelbtini)viršininku, pas jį atvyko D. J., kurio anksčiau nepažinojo ir paprašė padėti atgauti dokumentus. Minėtas asmuo papasakojo savo problemas su L. P. įmone. A. B. ant lapelio susirašė D. J. duomenis bei telefonu numerį, išsikvietęs poskyrio viršininką pasakė, kad į jį kreipėsi pilietis D. J., kuris pranešė apie galimą teisės pažeidimą L. P. individualioje įmonėje. Taip pat kaltinamasis pareigūnui D. T. pasakė, kad L. P. įmonėje gali būti daromi teisės pažeidimai. Pareigūnas D. T. atlikęs L. P. įmonės patikrinimą veikė savo nuožiūra, nes jis jokių nurodymų jam nedavė, o tik pasakė pradinę informaciją apie galimus teisės pažeidimus, kurią sužinojo iš D. J.. Kaltinamojo teigimu D. J. buvo sakęs, kad L. P. įmonėje buvo naudojami ir kompiuteriai. O ar juose buvo legali ar nelegali programinė įranga – tokios informacijos prieš patikrinimą nebuvo. Po L. P. įmonę patikrino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentacija buvo paimta ir pristatyta į skyrių, o vėliau grąžinta D. J., kaip tų dokumentų savininkui.
Nors prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, jog byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių, jog L. P. įmonės patikrinimas buvo atliktas siekiant tik paimti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus ir juos perduoti D. J., tačiau iš byloje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados jog būtent šiuo tikslu buvo atliktas minėtas patikrinimas ir kad patikrinimą atlikti nurodė būtent A. B..
Nors nukentėjusysis L. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2006-06-08 (duomenys neskelbtini)pareigūnai D. T. ir O. I. atlikdami L. P. individualios įmonės patikrinimą suradę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius projektavimo dokumentus kitų dokumentų nereikalavo bei pasėmę įmonėje buvusius tris kompiuterius išvyko. Vėliau nukentėjusysis L. P. sužinojo jog minėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektavimo dokumentai buvo grąžinti D. J., su kuriuo nukentėjusysis nesutarė dėl dokumentų gražinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš šių nukentėjusiojo L. P. parodymų negalima daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamasis A. B. piktnaudžiaudamas tarnyba, nurodė pavaldiems pareigūnams atlikti patikrinimą L. P. įmonėje, surasti bei apimti poilsio namų projektavimo dokumentus ir juos perduoti D. J., taip pat nesiųsti tyrimui L. P. įmonėje paimtų kompiuterių sisteminių blokų.
Tai, kad L. P. individualios įmonės patikrinimo metu nebuvo siekiama surasti ir paimti tik dokumentus susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina tiesiamojo posėdžio metu duoti liudytojų D. T., O. I. bei M. K. parodymai.
Liudytojų D. T. ir O. I. parodymais nustatyta, jog L. P. įmonės tikrinimo metu buvo paimti visi įmonės dokumentai, tarp jų buhalteriniai. Tarp paimtų dokumentų galėjo būti ir dokumentai, susiję UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektavimu. Taip pat, buvo patikrinti ir kompiuteriai, tikslu nustatyti, ar juose įmonės komercinėje veikloje naudojamos teisėtos programinės įrangos. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. taip pat parodė, jog 2006-06-08 atvykę du policijos darbuotojai tikrino L. P. įmonės kompiuterius, ar juose įdiegtos programos buvo teisėtos, tikrino segtuvuose esančius dokumentus, teiravosi visų buhalterinių dokumentų, tame tarpe gali ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Be to, kad patikrinimo metu nebuvo siekiam paimti būtent tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusių dokumentų patvirtina ir pati patikrinimo medžiaga (t.1 b. l. 146-182).
Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos bei teisiamojo posėdžio ištirtų įrodymų negalima daryti išvados, jog kaltinamasis A. B. po L. P. įmonėje atliko patikrinimo D. T. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus grąžinti D. J. ir nesiųsti paimtų kompiuterių detalesniam tyrimui. Tiek iš L. P. įmonės patikrinimo medžiagos tiek iš liudytojo D. T. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog D. T. nustatęs, jog paimtuose kompiuteriuose programinė įranga nebuvo naudojama komercinei veiklai, 2006-10-12 surašė tarnybinį pranešimą apie tai, jog veikloje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir tikslinga patikrinimą nutraukti. O kaltinamasis A. B. uždėjo tik vizą – į bylą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo D. T. parodymais apie tai, jog visus sprendimus susijusius su L. P. įmonės patikrinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų gražinimu D. J., kompiuterių ne siuntimu tolimesniam tyrimui, priėmė savarankiškai ir niekieno neįtakotas.
Kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.).
Kolegijos nuomone, tiek pačiame kaltinime, kiek apeliaciniame skunde yra deklaratyviai nurodyta, jog kaltinamasis A. B. atlikdamas tam tikrus veiksmus siekė asmeninės naudos.
Žemesnės instancijos teismas
Nors prokuroras tvirtina, jog kaltinamojo A. B. kaltę patvirtina ir vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, užfiksuoti duomenys, tačiau kolegijos nuomone šis apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas, nes iš tarp kaltinamojo A. B. ir D. J. užfiksuotų telefoninių pokalbių negalima daryti tokios išvados. Minėti pokalbiai patvirtina tik tai, jog A. B. skambino D. J. ir sakė, kad šis gali atvykti pasiimti dokumentų, o kito pokalbio metu A. B. D. J. davė tyrėjo telefono su kuriuo gali derinti dokumentų atsiėmimą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai nesivadovavo liudytojo D. T. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Apylinkės teismo padarytos išvados dėl šio lydytojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu yra teisingos ir pagrįstos. Kadangi pagal formuojamą teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas tik parodymais, gautais parodymus duodančius asmenis apklausus teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį asmens, kuris nebuvo apklaustas teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjo dalyvaujant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, parodymais, būtų pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte bei BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisė užduoti klausimus kaltinimui naudingus parodymus duodantiems liudytojams.
Dėl A. B. piktnaudžiavimo tarnyba
neteisėtai nurodant pavaldiems pareigūnams nesiųsti tyrimui patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu paimtų kompiuterių, grąžinti juos K. M., taip sudarant galimybę K. M. išvengti administracinės atsakomybės
A. B. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) viršininku, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, grubiai pažeisdamas 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos veiklos teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą policijos pareigūno pareigą—gavus pranešimą apie daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimui bei to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos pareigūno pareigą – vykdyti ir kitas įstatymų jam nustatytas pareigas, 2006-10-17 nuo 15.00 val. iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini) D. C. ir A. K. atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir paėmus patikrinimui dviejų kompiuterių sisteminius blokus ir vieną nešiojamąjį kompiuterį, ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens paprašius grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. M. minėtus kompiuterius, A. B., pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens prašymą (sudaryti galimybę K. M. neteisėtai išvengti atsakomybės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 214¹⁰ str.) 2006-10-19 apie 10.30 val. neteisėtai nurodė D. C. nesiųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtų dviejų kompiuterių sisteminių blokų ir vieno nešiojamo kompiuterio tyrimui ir grąžinti šiuos K. M.. D. C. gražinus kompiuterius K. M. ir parašius tarnybinį pranešimą apie tai, kad programinės įrangos dokumentai buvo pateikti ir medžiagą dėl kasos operacijų pažeidimo tikslinga nusiųsti į Kauno apskrities VMI, 2006-10-20 A. B. užrašė rezoliuciją „sutinku“ ir tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų, numatytų LR ATPK 214¹⁰ nutraukė ir K. M. išvengė administracinės atsakomybės. Dėl to didelės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais A. B. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos-policijos-funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada, jog kaltinamojo A. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 2 d. sudėties požymių, yra pagrįsta išsamiai ir ypač detaliai ištyrus visus duomenis ir juos tinkamai įvertinus.
Nors prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl A. B. kaltės, tačiau kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo abejoti motyvuotu apylinkės teismo sprendimu ir tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis A. B. neprisipažino kaltu ir dėl šio kaltinimo bei parodė, jog apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą jam nieko nėra žinoma. Jo niekas neprašė grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu paimtų kompiuterių, jis taip pat nedavė nurodymų juos grąžinti. Jis kaip skyriaus viršininkas galėjo konsultuoti tyrėjais įvairias klausimais, tame tarpe ir kaip pasielgti su patikrinimo medžiaga. Be to, A. B. parodė, jog jeigu patikrinimo metu įmonės kompiuteriuose buvo naudojama programinė įranga, bet jos įsigijimo dokumentai būdavo pateikiami vėliau, t.y. nesutapdavo programinės įrangos įsigijimo ir įmonės patikrinimo datos, dar nereikšdavo pažeidimo ir tai iš karto neužtraukdavo teisinės atsakomybės. Po įmonės patikrinimo tyrėjas surašydavo tarnybinį pranešimą, kad tyrimas baigiamas, o jis sutikdavo su šiuo tyrėjo sprendimu arba ne. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo jam abejonių, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nekilo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo medžiagos jam nebuvo jokių pretenzijų, ar skundų, nors šią patikrinimo medžiagą dar galėjo tikrinti kiti pareigūnai pagal kompetenciją. Kaltinamasis A. B. dėl pokalbių užfiksuotų jo kabinete parodė, kad apie pokalbį užfiksuotą tarp jo ir D. C. apie tai, kad patikrintos įmonės atstovas rado „užtarėjų“ ir kad reikia jam atiduoti kompiuterius, nieko negali paaiškinti ir nežino, iš kur tas pokalbis, nepamena, nei kas rado „užtarėjų“, nei kas „nusipirko legalios programinės įrangos dokumentus“.
Teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojo D. C. parodymais nustatyta, jog jis atliko įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Kurio metu buvo tikrinami įmonės dokumentai, buvo žiūrima, ar įmonės kompiuteriuose buvo legalios programos, tikrinama įmonės kasa. Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė dokumentų dėl programinės įrangos įsigijimo, dėl to buvo paimti kompiuteriai. Po kelių dienų atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pateikė dokumentus, įrodančius programinės įrangos įsigijimą, todėl jis kompiuterius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui grąžino. Jo niekas neprašė grąžinti kompiuterių, A. B. jokių nurodymų nedavė. O tai, kad nesutampa programinės įrangos įsigijimo data su patikrinimo data, dar nereiškia automatiško teisės pažeidimo. Taip pat liudytojo parodymais nustatyta, jog jis patikrinimo metu pats nustatė, kad įmonės kompiuteriuose yra įdiegta Windows operacinė sistema, naudojama Office programa, bet patikrinimo metu nebuvo pateikta jų įsigijimo dokumentai. Ar šie kompiuteriai buvo naudojami įmonės komercinei veiklai, jam patikrinimo metu nebuvo žinoma. Tai, kad po įmonės patikrinimo jis priėmė sprendimą, jog nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, jis konsultavosi su A. B., kuris patarė kompiuterius grąžinti, jei yra visi reikalingi programinės įrangos įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Jis neatsimena, ar dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo medžiagos jis ką nors kalbėjo su poskyrio viršininku A. Č., nepamena, ar dėl šios medžiagos A. Č. jam liepė eiti pas A. B.. Paprastai pas A. B. eidavo konsultuotis. Jeigu liudytojas ir buvo nuėjęs pas A. B., tai pokalbio turinys buvo tik konsultacinio pobūdžio.
Liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. B. buvo jo tiesioginis vadovas. Jam A. B. jokių nurodymų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo nedavė. Dėl patikrinimo surinktos medžiagos baigties poskyrio tyrėjas klausimą derino su A. B. arba jo pavaduotoju, o ne su poskyrio viršininku, nes šis neturėjo parašo teisės. Dėl telefoninių pokalbių liudytojas parodė, jog nežino apie ką buvo kalbama užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose.
Liudytojas K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. B. nepažįsta. Buvo atliktas jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas. Kurio metu policijos pareigūnai tikrino įmonės kasą ir įmonėje buvusius kompiuterius, ar juose yra legali programinė įranga. Patikrinimo metu jis pareigūnams pateikė dalį programinės įrangos įsigijimo dokumentų, o dalies nepateikė. Po patikrinimo pareigūnai išsinešė 3 kompiuterius, dar 3 liko įmonės patalpose. Kitą dieną K. M. dalį trūkstamų dokumentų pristatė į Kauno m. VPK. Dalį reikalingų dokumentų surado, o kitą dalį įsigijo, t.y. nusipirko oficialiai iš kompiuterinėmis programomis prekiaujančios įmonės. Jis su A. B. dėl kompiuterių nebendravo. Dėl kompiuterių grąžinimo bendravo su vienu iš patikrinimą atlikusių tyrėjų. Kai dokumentus pristatė tyrėjui, pastarasis nieko nesakė apie tai, jog dokumentai įsigyti per vėlai ar kad dokumentai netinkami. Jis dėl kompiuterių greitesnio gražinimo su niekuo nebendravo, tyrėjas kuriam pristatė dokumentus, iš jo nereikalavo jokio atlygio, neminėjo, kad reikia ieškoti pažįstamų ar pan.
Šie aukščiau aptarti kaltinamojo A. B. bei liudytojų D. C., A. Č. bei K. M. nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių t.y. to, kad A. B. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršindamas jam suteiktus įgaliojimus, siekdamas asmeninės naudos, nurodė policijos tyrėjui D. C. nesiųsti tyrimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtų kompiuterių sisteminių blokų ir vieno nešiojamo kompiuterio ir grąžinti juos K. M..
Žemesnės instancijos teismas
Nors prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, jog liudytojo D. C. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, melagingumą bei kaltinamojo A. B. kaltę patvirtina medžiaga gauta vykdant A. B. darbo kabineto sekimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš prokuroro minimų duomenų negalima daryti tokios išvados. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog pokalbis tarp A. B. ir liudytojo A. Č. yra nekonkretus, keliose vietose pokalbis nesuprantamas (t. 2 b. l. 58). Nors iš pokalbio tarp A. B. ir L. C. matyti, jog jame buvo kalbama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, tačiau negalima laikyti neginčijamu kaltinamojo A. B. kaltės įrodymu, nes šiame pokalbyje yra daug nekonkretumo, kai kurie išsireiškimai yra nesuprantami. Dėl to, teismas pagrįstai pažymėjo, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino liudytojo D. C. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus teisingais ir jais rėmėsi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad savarankišku įrodymų šaltiniu gali būti pripažįstami tik ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, pagarsinti teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo parodymai teismui įrodomosios reikšmės neturi, jie yra reikšmingi tik tikrinant ir vertinant kitus byloje esančius įrodymus. Priimdamas nuosprendį teismas negali konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi, kodėl jais remiamasi priimant nuosprendį. Šie parodymai yra reikšmingi tik formuojantis teismo vidiniam įsitikimui galutinai įvertinti įrodymus.
Aukščiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis A. B. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo byloje nepriėmė jokių procesinių sprendimų. Tai, kad ant D. C. tarnybinio pranešimo dėl patikrinimo medžiagos pabaigimo užrašė rezoliuciją – sutinku bei medžiagą išsiuntė Kauno apskrities VMI dėl administracinio poveikių priemonių taikymo negali būti vertinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir turimų įgaliojimų viršijimu.
Kolegijos nuomone, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, nei prokuroras apeliaciniame skunde nenurodė, kokios asmeninės naudos siekė kaltinamasis A. B.. Kaip jau buvo minėta aukščiau siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.). Liudytojo K. M. parodymais nustatyta, jog jis kaltinamojo A. B. nepažinojo, jo neprašė, jog būtų gražinti įmonės kompiuteriai. Dėl to, nesant kitų duomenų, nepasitvirtino ir ši A. B. inkriminuoto kaltinimo dalis.
Kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamojo A. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 2 d. sudėties požymių, todėl apylinkės teismas pagrįstai A. B. išteisino ir dėl šios nusikalstamos veikos.
Dėl A. B. piktnaudžiavimo tarnyba
neteisėtai nurodant pavaldiems pareigūnams nesiųsti tyrimui patikrinimo D. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ metu paimtų kompiuterių, grąžinti juos D. P., taip sudarant galimybę D. P. išvengti administracinės atsakomybės
A. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) viršininku, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, grubiai pažeisdamas 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus policijos veiklos teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą policijos pareigūno pareigą—gavus pranešimą apie daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimui bei to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos pareigūno pareigą – vykdyti ir kitas įstatymų jam nustatytas pareigas, 2006-12-18 nuo 14.30 val. iki 16.20 val. (duomenys neskelbtini) tyrėjams O. I. ir D. T. atlikus patikrinimą D. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) ir paėmus patikrinimui keturių kompiuterių sisteminius blokus ir du nešiojamuosius kompiuterius, 2006-12-19 D. P. paprašius grąžinti minėtus kompiuterius, A. B., pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas D. P. prašymą (sudaryti galimybę D. P. neteisėtai išvengti atsakomybės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 214 ¹⁰ str.) 2006-12-20 apie 11.10 val. neteisėtai nurodė O. I. nesiųsti D. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ paimtų keturių kompiuterių sisteminių blokų ir dviejų nešiojamų kompiuterių tyrimui ir grąžinti šiuos D. P.. 2006-12-20 O. I. grąžinus keturių kompiuterių sisteminius blokus ir du nešiojamuosius kompiuterius D. P. bei parašius tarnybinį pranešimą, kad įmonė komercinėje veikloje naudoja teisėtas kompiuterinių programų kopijas ir jos veikloje nėra teisės pažeidimo ar nusikaltimo sudėties, tikslinga surinktą medžiagą perduoti saugojimui į (duomenys neskelbtini) raštinę, 2006-12-20 A. B. užrašė rezoliuciją „į bylą“ ir tyrimą dėl D. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų nutraukė ir D. P. išvengė administracinės atsakomybės. Dėl to, didelės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais A. B. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos-policijos-funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą.
Kaltinamojo A. B. parodymais nustatyta, jog 2006-12-20 pas jį į darbą atėjo jam nepažįstamas D. P., kuris nurodė, kad jo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas. Kaltinamasis jam pasakė, kad apie tai nieko negali pasakyti, nes nematė medžiagos, todėl paaiškino įstatymą. Tą pačią dieną apie pietus pas jį vėl atėjo D. P., kuriam jis paaiškino, jog buvo atliktas įmonės patikrinimas, kurį atliko Kauno apskrities VMI kartu su policijos pareigūnais, kad patikrinimo metu paimti kompiuteriai bus nusiųsti į ekspertizę, bus nustatoma juose esančių programinės įrangos vertė. Be to, D. P. paaiškino, kad jeigu bus pristatyti programinės įrangos įsigijimo dokumentai, tai paimti kompiuteriai bus grąžinti. Dėl to, jis D. P. patarė eiti pas tyrėją ir tyrėjui pristatyti reikiamus dokumentus. Kaltinamojo teigimu, jis tyrėjui pasakė, kad jeigu D. P. pristatys dokumentus ir jie bus tvarkingi, tai gali kompiuterius grąžinti. Tačiau šiuo atveju tyrėjas galėjo elgtis laisvai, nes tai nebuvo nurodymas. D. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo medžiaga buvo tikrinama kitų pareigūnų, tačiau administracinių teisės pažeidimų nebuvo nustatyta. Tyrėjo procesinę veiklą kontroliuoja prokuroras, o procesinę veiklą dėl administracinės teisenos – poskyrio viršininkas. Dėl šios įmonės patikrinimo medžiagos ir joje priimtų sprendimų jokių pretenzijų nekilo.
Tai, kad D. P. kreipėsi į kaltinamąjį A. B. dėl jo įmonės patikrinimo ir kompiuterių gražinimo patvirtina tiek pas D. P., tiek informacija užfiksuota vykdant slaptą A. B. darbo kabineto sekimą (t. 2 b. l. 145-147). Tačiau iš to negalima daryti kategoriškos išvados, jog kaltinamasis A. B. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršindamas jam suteiktus įgaliojimus, siekdamas asmeninės naudos, nurodė policijos tyrėjui O. I. nesiųsti tyrimui D. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ paimtų keturių kompiuterių sisteminių blokų ir dviejų nešiojamų kompiuterių bei grąžinti juos D. P., kas, sukėlė pavojingus padarinius.
Tai, kad A. B. nedavė jokių neteisėtų nurodymų patvirtina ir liudytojo O. I. parodymai. Minėtas liudytojas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis kartu su kolega D. T. atliko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Tai buvo eilinis patikrinimas pagal gautą operatyvinę informaciją. Šio patikrinimo metu buvo paimti 5 kompiuteriai, nes D. P. nepateikė programinės įrangos įsigijimo dokumentų. Atlikus buhalterinę dokumentų analizę, paimti kompiuteriai buvo grąžinti, nes D. P. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą. Jis pastebėjo, kad pagal ją programinė įranga buvo nupirkta vėliau, negu kad atliktas patikrinimas, tačiau tai neturėjo reikšmės, nes visų anksčiau pateiktų buhalterinių dokumentų turinys leido daryti išvadą, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriuose naudojama programinė įranga yra legali. Todėl ta viena PVM sąskaita-faktūra nesudarė reikšmės. Jo nuomone, dėl to paimtus kompiuterius reikėjo D. P. grąžinti. Skyriaus viršininkas A. B. tam pritarė, uždėdamas rezoliuciją. Prieš tai jis su A. B. kalbėjo, kad paimtus kompiuterius reikėtų grąžinti, tačiau A. B. jokių nurodymų dėl to liudytojui nedavė. Administracinės teisės pažeidimo protokolo liudytojas nesurašė, nes nenustatė ATP sudėties. Nors vėliau visas tokio pobūdžio medžiagas patikrina kiti pareigūnai, tačiau dėl šio patikrinimo „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje jokių problemų nebuvo.
Liudytojo D. P. parodymais nustatyta, jog 2006 m. gruodžio mėn. įmonėj (duomenys neskelbtini) VMI pareigūnai atliko patikrinimą, kurie iškvietė (duomenys neskelbtini)pareigūnus. Pastarieji atvykę tikrino kompiuteriuose esančių programinių įrangų teisėtumą. Kadangi jis negalėjo greitai rasti ir pateikti programinės įrangos įsigijimo dokumentų, todėl ENTS pareigūnai surašė patikrinimo aktą, daiktų paėmimo protokolą ir iš įmonės paėmė bei išsinešė kompiuterius. Po šio patikrinimo jis surado programinės įrangos įsigijimo dokumentus, nuvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių ir pareigūnų prašė grąžinti paimtus kompiuterius, kadangi jų būtinai reikėjo įmonės veiklai. Tyrėjai jam paaiškino, kad paimtus kompiuterius siųs į ekspertizę ir tai užtruks. Tada jis tyrėjų paprašė parodyti, kur yra jų viršininkas. Jis nusprendė pakalbėti su viršininku, kurio anksčiau nepažinojo, kadangi iš savo darbo patirties žino, jog skyriaus vadovas turi užtikrinti skyriaus normalią veiklą. Bendra tvarka, o ne per kokius nors pažįstamus, kreipęsis į skyriaus viršininką A. B.. Kuriam paaiškino įvykių eigą, pasakė, kad ne jis, o jo įmonės darbuotoja į kompiuterį instaliavo „Corel“, „Fotoshop“ programas. Todėl paprašė paskubinti paimtų kompiuterių atidavimą. Skyriaus viršininkas A. B. jam atsakė, kad nieko negali padėti, nes neturi atlikto įmonės patikrinimo medžiagos. Tada jis paprašė skyriaus viršininko A. B., kad šis duotų savo telefono numerį, kuriuo būtų galima paskambinti. Tą pačią dieną paskambino, bet jokio atsakymo taip pat negavo. Todėl kitą dieną vėl nuvyko pas ENT skyriaus viršininką A. B., jau turėdamas programinės įrangos įsigijimo dokumentus. Viršininkas jį nukreipė pas tyrėjus, kuriems jis pristatė dokumentus ir pagal pakvitavimą atgavo kompiuterius. Skyriaus viršininkas jam nedavė jokių nurodymų kaip reikia elgtis esamoje situacijoje, ir greičiausiai nenurodė, kad reikia nusipirkti programinę įrangą. Susitikimo su A. B. ar tyrėjais metu nebuvo jokio pokalbio, kad už kompiuterių grąžinimą jam reikės kokia nors forma atsiskaityti. Jam pačiam apie kokį nors atsiskaitymą net nekilo minčių, nes jis turėjo visus reikalingus programinės įrangos įsigijimą patvirtinančius dokumentus ir nieko neteisėto padaręs nesijautė. Be to, dėl įmonėje atlikto patikrinimo jis nebuvo nubaustas, joks administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas. Užfiksuotame jo pokalbyje su A. B., jis neteisėtus programinės įrangos nelegalumu vadino ne savo, o būtent jo įmonėje dirbusios vadybininkės neteisėtus veiksmus, nes ji į kompiuterį instaliavo „Corel“, „Fotoshop“ programas. Už tai šiai vadybininkei buvo paskirtas papeikimas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti tiek kaltinamojo, tiek liudytojų O. I., D. P. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, nes minėtų parodymų nepaneigia byloje esantys kiti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Iš aukščiau aptartų kaltinamojo, liudytojų parodymų seka, jog kaltinamasis A. B. nedavė tyrėjui O. I. jokių neteisėtų nurodymų. Sprendimą, grąžinti D. P. kompiuterius, O. I. priėmė savarankiškai, bet prieš tai pasitaręs su viršininku, t.y. kaltinamuoju A. B.. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog A. B. rezoliucijos „į bylą“ uždėjimas negali būti vertinamas kaip neteisėtų nurodymų davimas siekiant asmeninės naudos. O tai, jog tyrėjas O. I. konsultavos su skyriaus viršininku, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimu tarnyba ar neteisėtų nurodymų davimas.
Specialisto išvadoje nustatyta, kad tik viename iš pateiktų kompiuterių sisteminių blokų standžiųjų diskų (PC4-HD1 standžiajame diske) buvo įdiegta Microsoft Windows XP Profesional programinė įranga; ten ji buvo aktyviai naudojama iki pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytos datos (t.y. 2006-12-19). Nei viename iš pateiktų kompiuterio sisteminių blokų nebuvo rasta įdiegtos Microsoft Office 2003 Professional programinės įrangos (2 t., b. l. 194-206). Tačiau ši aplinkybė neturi jokios reikšmės sprendžiant A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nes byloje nustatyta, jog ne jis priimdavo sprendimus dėl administracinės atsakomybės, o tyrėjas. Nagrinėjamu atveju sprendimą priėmė tyrėjas O. I..
Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog A. B. siekė asmeninės naudos, tokių duomenų nenurodė ir prokuroras savo apeliaciniame skunde. Nors slapta įrašytuose pokalbiuose yra užfiksuota tai, kad D. P. yra kaltinamojo A. B. žmonos pažystamas, tačiau ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu taip ir liko išsamiai neištirta. Tiek pačiame kaltinime, tiek prokuroro apeliaciniame skunde nėra pateikta kokia tai buvo nauda: ar tai turtinio pobūdžio ar, tai ne turtinio pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
Nors prokuroras skunde tvirtina, jog apylinkės teismas turėjo vadovautis liudytojo O. I. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metus, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo šio liudytojo parodymų vertinimu. Pažymima tai, jog apylinkės teismas išsamiai ir nuosekliai įvertino ne tik liudytojo O. I. parodymus, bet iš visus byloje esančius įrodymus. LR BPK 301 str. 1 d. numatyta, jog teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Liudytojo O. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje tirti nebuvo. Todėl nuosprendžio grindimas ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo O. I. parodymais, pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas bei BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse įtvirtintas teisės ir rungimosi principą.
Dėl E. D. kaltinimo piktnaudžiavimu tarnyba A. M. prašymu nurodant pavaldiems pareigūnams atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimus bei patikrinti objektus, kuriuose dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai
Žemesnės instancijos teismas
E. D. buvo kaltinamas pagal LR BK 228 str. 2 d., t.y. tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) viršininko pavaduotoju, paprašytas žmonos I. D. brolio A. M. padėti atgauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), šiam nesumokėtą darbo užmokestį, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, grubiai pažeisdamas 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus policijos veiklos-demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo-principus, o taip pat grubiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas policijos pareigūno pareigas - gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas A. M. prašymą, 2006-05-17 pasakė (duomenys neskelbtini)tyrėjams D. T. ir O. I., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai neteisingai vedama buhalterinė apskaita, slepiamos gautos pajamos, neteisėtai naudojamos kompiuterines programos ir nurodė šiems atlikti netikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. 2006-05-17 D. T. ir O. I., vykdydami E. D. nurodymą, atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjus A. M. darbo užmokesčio, 2006-05-24 E. D. pasakė (duomenys neskelbtini) tyrėjams D. T. ir O. I., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. D. nešiojamajame kompiuteryje ir užrašuose galimai veda slepiamų pajamų, gautų už nelegaliai atliktus darbus, apskaitą, juose yra objektų, kuriuose nelegaliai atliekami darbai ir darbuotojų, kurie dirba nesudarę darbo sutarčių, sąrašai ir nurodė šiems atlikti dar vieną netikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. 2006-06-05 D. T. ir O. I., vykdydami jo nurodymą, atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) kur paėmė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo dokumentus ir nešiojamąjį kompiuterį. Po to E. D. nurodė D. T. ir O. I., kartu su darbo inspekcijos specialistu nuvykti ir patikrinti objektus, kuriuose dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. D. T. ir O. I., vykdydami E. D. nurodymą, kartu su Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyresniąja inspektore R. Č. nuvyko į E. K. įmonės stomatologinę kliniką „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ten nebuvo. Po to D. T. ir O. I., vykdydami E. D. nurodymą, kartu su R. Č. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kur, nustačius darbų saugos taisyklių pažeidimą, buvo surašytas patikrinimo aktas. 2006-06-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus A. M. 1315,32 Lt darbo užmokesčio, E. D. nurodė D. T. grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. D. visus 2006-06-05 patikrinimo metu paimtus dokumentus ir kompiuterį, kuriuos 2006-06-13 D. T. grąžino. Dėl tokių E. D. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais E. D. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos - policijos - funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą,
Prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės kaltinamojo E. D. kaltę grindžia vien tik duomenimis užfiksuotais vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, tačiau nepateikia kitų teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų vertinimo.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas betarpiškai, išsamiai teisiamojo posėdžio metu ištyręs visus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo E. D. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. sudėties.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai, veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas.
Nors kaltinime nurodyta, jog E. D. piktnaudžiaudamas tarnyba 2006-05-17 pasakė sau pavaldiems policijos tyrėjam D. T. ir O. I., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai neteisėtai vedama buhalterinė apskaita, slepiamos gaunamos pajamos, neteisėtai naudojamos kompiuterinės programos ir šiems tyrėjams nurodė atlikti netikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Be to, 2006-05-24, tiems patiems policijos tyrėjams E. D. vėl pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius veda slepiamų pajamų apskaitą, darbų sąrašus ir nurodė šiems policijos tyrėjams atlikti dar vieną netikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Vėliau, 2006-06-07, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus A. M. darbo užmokestį, E. D. nurodė D. T. grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui visus patikrinimo metu paimtus dokumentus ir kompiuterį. Šiuos veiksmus anot kaltinimo jis atliko piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas A. M. prašymą.
Kaltinamasis E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinime nurodyta aplinkybė, kad „paprašytas žmonos“ yra išgalvota. Jo niekas nieko neprašė, o jis jokios paslaugos A. M., kaip svainiui, neatliko. Apie pastarojo darbinius reikalaus sužinojo apie 1-3 mėnesius iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo. A. M. jam pasakojo apie atlyginimo neišmokėjimas, darbus objektuose, su kuriais nėra sudarytos sutartys, apie sunaudotų statybinių medžiagų sąnaudų vedamą apskaitą tik pieštuku, o vėliau šią apskaitą ištrinant. Dėl savo problemų jis A. M. patarė kreiptis į advokatą, net nurodė konkrečią advokatų kontorą. Jis apie galimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimus, pranešė policijos pareigūnams ir pasakė, kad reikia susisiekti su VDI pareigūnais, tikslu patikrinti gautą informaciją. Paprastai per metus būdavo dešimtimis skaičiuojamų bendrų policijos ir VDI atstovų patikrinimų, todėl tai nebuvo vienetinis ir tik vienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtas atvejis. Jis nesidomėjo kaip ta informacija vėliau buvo tikrinama, ar buvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimai. Jis pamena, kad tikrinant įmonę, jam paskambino tikrinimą atlikę policijos pareigūnai ir prašė paklausti to operatyvinės informacijos šaltinio, kur dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai. Todėl jis paskambino A. M. ir iš jo gautas žinias perdavė tikrintojams. A. M. buvo operatyvinės informacijos šaltinis. Todėl jis, iš jo gavęs informaciją apie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimus buhalterijos pažeidimus, vadovavosi Operatyvinės veiklos ir Policijos veiklos įstatymais, tą informaciją užregistravo, tačiau patikrinimų neskirstė. Tai darydavo tik skyriaus viršininkas A. B.. Operatyvinės veiklos įstatymas nenustato jokių ribojimų dėl informacijos šaltinio. Todėl gavęs duomenis apie galimus teisės pažeidimus ir niekaip nereagavęs jis pažeistų savo pareigas. Tai, kad operatyvinė informacija buvo gauta iš svainio A. M., jis nematė reikalo nusišalinti nuo tyrimo, nes tyrimo jis neatliko. Jis tik ant D. T. tarnybinio pranešimo užrašė rezoliuciją „patikrinti informaciją“, nes darbe tuo metu nebuvo skyriaus viršininko A. B., o jis jį pavadavo. Jis įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinusiems policijos pareigūnams jokių nurodymų kur važiuoti ir ką konkrečiai tikrinti nedavė, tyrimo eigos niekaip neįtakojo, o tik atsakė į D. T. klausimus, kur dirba įmonės darbininkai, kokiuose konkrečiai objektuose. Tai, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. D. neatsiskaito su A. M., patikrinimui jokios reikšmės neturėjo.
Liudytojai D. T. ir O. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog E. D. jokių nurodymų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo nedavė. D. T. gavęs informaciją apie galimus teisės pažeidus patikrino ir surašė tarnybinį pranešimą ant kurio E. D. uždėjo vizą – patikrinti.
Tai, kad E. D. gavęs informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ daromus teisės pažeidimus nurodė tyrėjams D. T. ir O. I. atlikti patikrinimus, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas tarnyba ar įgaliojimų viršijimas. Kadangi LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. E. D. kaip policijos pareigūnui numatė pareigą gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Būtent šiomis nuostatomis vadovaudamasis E. D. gautą informaciją užregistravo nustatyta tvarka ir davė nurodymą atlikti patikrinimą. Kad ši informacija buvo užregistruota tinkamai patvirtina ir duomenys gauti iš Kauno apskrities VPK (t. 11 b. l. 21-25). Teisės aktuose nustatyta tvarka ši informacija buvo tikrinama. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyti pažeidimai patvirtino liudytojas R. D..
Liudytojas A. M. parodymais nustatyta, jog jis su E. D. yra svainiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 1999 iki 2006 m., iš darbo išėjo savo noru. Paskutiniais jo darbo metais dažnai jam neprimokėdavo darbo užmokesčio dalies. Dėl to jis guodėsi E. D.. Pastarasis nurodė, jog dėl tokios problemos reikia kreiptis į advokatą. Tada jis nuėjo pas advokatą G., kurio pavardės nežino. Jam papasakojo, kad darbe jam neprimoka visos algos, daro spaudimą dėl darbo kokybės ir terminų. Advokatas surašė Valstybinei darbo inspekcijai prašymą patikrinti įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Po kiek laiko gavo atsakymą, kad įmonė buvo patikrinta. Jis žinojo, jog įmonę tikrino ir policijos pareigūnai, tačiau ar jie buvo E. D. pavaldūs- nežino. Buvo toks atvejis, kad jam skambino policijos pareigūnai, klausė informacijos apie objektus, kuriuose dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai. Jo nuomone, policijai galėjo pranešti advokatas, nes jis pasirašė kelis advokato ruoštus prašymus. Vėliau jam buvo išmokėta visas darbo užmokestis, o patikinimai su tuo nėra susiję. Po patikrinimų E. D. jam yra paskambinęs ir pranešęs, kad patikrinimo metu buvo nustatyti darbų saugos pažeidimai, kad darbininkai dirbo aukštyje be šalmų. Jis E. D. neprašė padaryti ką nors neteisėto, kad darbo užmokestis būtų išmokėtas.
Kolegijos nuomone, jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog pat A. M. ar kaltinamojo E. D. žmona būtų prašę E. D. pasinaudoti savo tarnybine padėtimi, tam kad A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)‘ išmokėtų jam teisėtai priklausantį darbo užmokestį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. M. kreipėsi pagalbos į advokatą dėl su darbo santykiais iškilusių problemų. Šią aplinkybę patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. D.. Kuris parodė, jog buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį su A. M.. Pastarasis kreipėsi dėl darbo teisinių santykių. Jis skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir siūlė ginčą spręsti taikiai. Tačiau pastarasis nesutiko, dėl to parašė pareiškimą Valstybinei darbo inspekcijai.
Priešingai nei teigia prokuroras apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nuosprendyje ne tik išvardijo telefoninių pokalbių turinį, bet išsamiai juos įvertino. Kolegijos nuomone, iš šių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, jog E. D. paprašytas svainio A. M. piktnaudžiavo tarnyba ir viršijo įgaliojimus. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog nei viename užfiksuotame pokalbyje nėra užfiksuota, kad A. M. prašytų E. D. atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, o E. D. tokį prašymą tenkintų. Vien tik tai, kad E. D. su A. M. telefonu aiškinosi, kokiose vietose dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o E. D. apie tai gautą informaciją telefonu perdavinėjo sau pavaldiems pareigūnams D. T. ir O. I., dar neįrodo, kad E. D. veikė priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos ir vykdydamas A. M. prašymą.
Apeliacinės instancijos nuomone apylinkės teismo išvada, jog E. D. nepadarė neteisėtų veiksmų yra teisėta ir pagrįsta išsamiu bylos faktiniu aplinkybių įvertinimu, todėl E. D. pagal LR BK 228 str. 2 d. išteisintas, nustačius, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika pagrįstai.
Dėl kaltinimo dėl V. B. papirkimo, siekiant padėti sūnui L. B. išvengti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo – skyrimo, E. D. ir G. A. padėjimo papirkti, A.J. J. kyšio priėmimo už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuobaudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - skyrimą
E. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 d., t.y. tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini)viršininko pavaduotoju, 2006-06-23 apie 18.20 val., paprašytas savo pažįstamos V. B. padėti jos sūnui L. B. išvengti atitinkamos administracinės nuobaudos – galimo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už 2006-04-01 padarytą pakartotinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sutiko padėti duoti kyšį asmeniui, turinčiam įgaliojimus priimti sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, kad šis atitinkamai teisėtai veiktų vykdant įgaliojimus bei skirtų L. B. nuobaudą netaikant teises vairuoti transporto priemones atėmimo. 2006-06-27 apie 9.30 val. E. D., veikdamas V. B. prašymu, paprašė (duomenys neskelbtini) specialisto G. A. padėti L. B. išvengti atitinkamos administracinės nuobaudos. G. A. sutikus padėti, 2006-06-30 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), E. D. paėmė iš V. B. 2200 Lt (duomenys neskelbtini) tyrėjo A. J. J. naudai ir 2006-06-30 apie 13.00 val. bute, esančiame Guobų g. 93-1, Kaune, tiesiogiai perdavė 2200 Lt G. A. už pageidaujamą A.J. J. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuobaudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimą L. B., tuo E. D. padėjo V. B. duoti kyšį A.J. J. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
V. B. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 1 d., t.y. tuo, kad ji 2006-06-23 apie 18.20 val. paprašė savo pažįstamo (duomenys neskelbtini)viršininko pavaduotojo E. D. padėti jos sūnui L. B. išvengti atitinkamos administracinės nuobaudos – galimo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už 2006-04-01 sūnaus padarytą pakartotinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. E. D. sutikus padėti, 2006-06-30 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), V. B. davė E. D. 2200 Lt, kuriuos šis, padėdamas jai papirkime, turėjo perduoti asmeniui, turinčiam įgaliojimus priimti sprendimą dėl administracinės nuobaudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimo jos sūnui L. B..
G. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 d., t.y. tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini)specialistu, 2006-06-27 apie 9.30 val., paprašytas savo pažįstamo (duomenys neskelbtini) viršininko pavaduotojo E. D. padėti pastarojo pažįstamos V. B. sūnui L. B. išvengti atitinkamos administracinės nuobaudos – galimo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už 2006-04-01 padarytą pakartotinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pažadėjo padėti ir 2006-06-29 paprašė savo pažįstamo (duomenys neskelbtini) tyrėjo A. J. J. padėti L. B. išvengti atitinkamos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. A.J. J. sutikus padėti, 2006-06-30 apie 13.00 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini)G. A. paėmė iš E. D. 2200 Lt A.J. J. naudai ir šiuos pinigus ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje tiesiogiai perdavė A.J. J. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuobaudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimą L. B., tuo G. A. padėjo E. D., kuris veikė kaip V. B., darančios papirkimą, padėjėjas, duoti kyšį A.J. J. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
A. J. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 225 str. 1 d., t.y. tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, 2006-06-29 ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paprašytas savo pažįstamo (duomenys neskelbtini) specialisto G. A., sutiko padėti L. B. išvengti atitinkamos administracinės nuobaudos – galimo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už 2006-04-01 padarytą pakartotinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuobaudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimą iš G. A., kuris veikė kaip E. D., padedančio V. B. padaryti papirkimą, padėjėjas, tiesiogiai paėmė 2200 Lt kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
Kaltinamoji V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dėl sūnaus L. B. 2006-04-01 padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo kreipėsi informacijos į apie 10 metų pažįstamą ir policijoje dirbantį E. D. bei jo klausė ką daryti. Ji nieko neprašė atlikti ką neteisėto, tai buvo tik informacijos rinkimas apie tai, ar už sūnaus pažeidimo padarymą gali būti skiriamos kokios nors kitos nuobaudos, o ne teisių atėmimas. Telefonu E. D. jai patarė, kad sūnus eitų į policiją ir ten rašyti motyvuotą prašymą neatimti vairuotojo pažymėjimo. Sūnus L. B. taip ir padarė, nuėjo į policiją, parašė prašymą. E. D. jai neminėjo, kokius konkrečiai dokumentus reikėtų pridėti prie prašymo, kur nueiti, ką kalbėti policijoje. Taip pat jis nesakė, kad reikia mokėti 2200 Lt. Ji niekam jokių pinigų nedavė ir jų mokėti niekas jos neprašė. Nors kaltinime nurodyta, jog ji 2006-06-20 perdavė pinigus, tačiau iš tikrųjų niekas pas ją nebuvo atvykęs. Vėliau sužinojo, kad sūnui L. B. buvo paskirta tik piniginė nuobauda, o teisė vairuoti transporto priemones, kaip administracinė nuobauda, nepaskirta. Sprendžiant sūnaus L. B. administracinę bylą, E. D. buvo užvažiavęs pas ją į darbą, nes tuo metu E. D. įmonėje užsakinėjo komodą pagal individualų užsakymą. Ji 2006-06-30 po pietų skambino E. D., kad šis atvyktų dėl baldų užsakymo, tačiau jis neatvyko. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kaltinamoji parodė, jog jai buvo daromas psichologinis policijos pareigūnų S. ir K. spaudimas ir gąsdinimas, todėl po jos apklausos ji pasirašė protokolą, viso jo neperskaičiuosi, bijojo, kad bus suimta. Anksti ryte į jos namus atvykę policijos pareigūnai sakė, jog atvyko apklausti dėl jos darbo, tačiau apklausos metu klausinėjo kitų dalykų. Tik daug vėliau ją apklausė tyrėją T.. Todėl viso ji buvo apklausinėjama apie 4 val., o ne 1 val., kaip kad pažymėta jos įtariamojo apklausos protokole. Dėl to jos apklausos protokole užrašyti parodymai apie 2200 Lt perdavimą yra neteisingi, jokių pinigų ji niekam neperdavusi. Be to, apklausos protokole yra taisymų, kurie padaryti ne prie jos ir prie kurių ji nėra pasirašiusi. Tai tyrėjos T. parašas. Minėti pareigūnų veiksmai jai sukėlė šoką, jis tikėjosi, kad šie pareigūnų veiksmai bus ištirti ir įvertinti. Jokia teisė jai pasirinkti gynėją prieš apklausą nebuvo išaiškinta, tai buvo padaryta į apklausos pabaigą.
Kaltinamasis E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2006 m. birželio mėn. jam paskambino V. B.. Sakė, kad jos sūnui gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, klausė, ar yra galimybė neskirti šios administracinės nuobaudos. Jis pasakė, kad nieko paaiškinti negali. Patarė rašyti motyvuotą prašymą kelių policijai. Visų dalykų klausė pas G. A., t.y. klausė, ar yra galimybė netaikyti teisių atėmimo, nes pats to nežino. Šis pasiūlė duoti savo mobilaus telefono numerį, kurį jis davė V. B.. Jo manymu, dėl to jis nieko neteisėto nepadarė. Tuo metu jis nesidomėjo V. B. sūnaus administracinės bylos tyrimo eiga, tačiau savo iniciatyva domėjosi apie pažeidėjo V. B. sūnaus automobilio markę, modelį, valst. numerį. Su G. A. yra kalbėjęs apie 2200 pinigų sumą, nes jo automobiliui Mercedes Benz 2005 m. laidos reikėjo priekinio bamperio. Todėl šią detalę jis paprašė gauti G. A.. Kadangi pastarasis detalės nesurado, todėl ir pinigų neperdavė. Daugiau jokių veiksmų jis dėl V. B. sūnaus L. B. neatliko. Jis niekada V. B. nesakė, kad reikia mokėti pinigus, o V. B. jam jokių pinigų neperdavė. Su G. A. jis nekalbėjo apie kompiuterius. Pas jį namuose nebuvo ir jokių pinigų jam neperdavė. 2006-06-30 po pietų V. B. skambino jam dėl baldų užsakymo, tačiau tą dieną jis pas ją nenuvažiavo ir susitikę nebuvo.
Kaltinamasis G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2006 m. birželio mėn. jam paskambino E. D. ir pasiteiravo, kokios būna administracinės nuobaudos už greičio viršijimą ir ką reikėtų daryti, kad išspręsti dėl jo draugės sūnaus padaryto KET pažeidimo. Jis iš savo patirties, nes jis taip pat buvo padaręs KET pažeidimą, paaiškino įstatymą. Po to pats nuvyko į kelių policiją, nes ten kaip kolegas pažįsta kiekvieną policijos pareigūną, pasidomėti L. B. padarytu pažeidimu. Administracinės bylos nerado. Po kelių dienų vėl nuvyko, susipažino su administracine byla. Tada telefonu E. D. pranešė, kad nuobaudos klausimą išspręs tik teismas, patarė, kad pats pažeidėjas eitų į kelių policiją ir ten parašytų motyvuotą prašymą. Taip pat pasakė, kad E. D. pažeidėjui L. B. turėtų duoti G. A. mobilaus telefono numerį, tačiau jis su L. B. ar V. B. nekalbėjo, su jais susitikęs nebuvo. Su E. D. ne kartą kalbėjo apie pinigus. Dėl 2200 Lt pinigų sumos ėjo kalba apie E. D. automobiliui reikalingos detalės suradimą. Tačiau ar šią sumą iš E. D. gavo, ar negavo – nepamena, nes šalia tarnybos policijoje užsiima ir dėvėtų automobilių verslu. Su E. D. nebuvo kalbama apie kompiuterį, kaip labdarą kelių policijai. 2006-06-30 apie 13 val. E. D. jam neperdavė jokių pinigų ir atvykęs į namus nebuvo. Nei A.J. J., nei kiti policijos pareigūnai negali įtakoti sprendimo dėl ATPK 30¹ str. taikymo, todėl jis A.J. J. niekada nėra perdavęs 2200 Lt. Tai, kas buvo parašyta jo apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu yra netiesa, nes jam buvo daromas spaudimas, tyrėja T. jam grasino. Todėl jis pasakė, kad tyrėja galinti į protokolą rašyti viską, ką reikia, o jis pasirašys. Jis į apklausą iš darbo (duomenys neskelbtini) skyriuje atvyko ne savo valia, joks šaukimas jam nebuvo įteiktas ką gali paliudyti jo bendradarbiai. Tik pradėjus kelioms valandoms nuo jo pristatymo į (duomenys neskelbtini)skyrių, jis buvo apklaustas tyrėjos K. T..
Kaltinamasis A. J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2006 m. birželio mėn. pas jį į darbą kelių policijoje atėjo G. A., klausė, ar yra naujovių taikant ATPK 30¹, 302² str. Šis atsakė, kad jokių naujovių nėra, esant pagrindui, surašomas motyvuotas nutarimas, kuris persiunčiamas teismui. G. A. domėjosi apie konkrečią administracinę bylą, klausė, ar joje įmanoma taikyti ATPK 30¹ str. Jis atsakė, kad taip, jei būtų tam pagrindas. Bet tą dieną bylos nerado. Po kelių dienų G. A. vėl atėjo, paprašė, kad kai ateis tas pažeidėjas, viską jam išaiškinti, t.y. jo teises ir pareigas. Po kelių dienų atėjo pažeidėjas L. B., atsinešė dokumentus, paklausė, kaip rašyti prašymą. Jis jį nukreipė į koridorių ir patarė vadovautis ten esančiu prašymo pavyzdžiu. L. B. pagal tą pavyzdį surašė prašymą. Tada jis L. B. išaiškino, kad prašymą priduotų į raštinę. Kitą dieną jis gavo L. B. prašymą, pavizuotą viršininko. Tada surašė nutarimą, jį pateikė (duomenys neskelbtini) teismui, kuris nutarimą sankcionavo. Apie šį sprendimą jis pranešė L. B.. Apie jokius pinigus nebuvo kalbos. Galutinį sprendimą dėl ATPK 30¹ str. taikymo, kuris taikomas gana dažnai, priima tik teismas.
Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį turėjo vadovauti kaltinamųjų V. B., G. A., A. J. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes kaltinamųjų iškeltas versijas dėl parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu paneigė teisiamojo posėdžio metu apklausti K. T., D. S., G. K.. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Apylinkės teismas išanalizavęs tiek teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamųjų parodymus, tiek pagarsintus jų duotus parodymus apklausiant įtariamaisiais, pagrįstai konstatavo, jog policijos tyrėjui duoti ir teisiamajame posėdyje pagarsinti parodymai nėra įrodymas ir jais negalima grįsti teismo nuosprendžio. Kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai įrodymais yra tik tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ne ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Kolegija sutinka su prokuroro nuomone, jog administracinio teisės pažeidimo medžiaga, kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, taip pat vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą – kontroliuojant ir fiksuojant E. D. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu perduodamą informaciją, nustatyta, jog buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas ir L. B. grėsė administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Dėl to, kaltinamoji V. B. pagalbos dėl sūnui gręsiančios administracinės atsakomybės kreipėsi į E. D., o pastarasis – į G. A., kuris savo ruožtu kreipėsi į A. J. J..
Tačiau kolegija negali sutikti su prokuroro tvirtinimu, jog asmenų parodymai, dokumentai ir telefoninių pokalbių kontrolės metu užfiksuotos aplinkybės aiškiai iliustruoja laikotarpiu nuo 2006-06-23 iki 2006-07-04 vykusius V. B., E. D. ir G. A. pokalbius ir veiksmus ir, kad vertinant šių duomenų visetą kaltinimui nekyla jokių abejonių, kad būtent 2006-06-30 E. D. iš V. B. paėmė 2200 litų ir tą pačią dieną perdavė juos G. A., kuris juos vėliau perdavė A. J. J. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuobaudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimą. Kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog V. B. 2006-06-30 apie 12 val., (duomenys neskelbtini) davė E. D. 2200 litų, o E. D. tuo pat metu ir toje pat vietoje paėmė iš V. B. 2200 Lt ir po 1 valandos, t.y. 2006-06-30 apie 13 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus perdavė G. A. bei, kad G. A. 2006-06-30 apie 13 val. savo bute (duomenys neskelbtini), paėmė iš E. D. 2200 Lt A. J. J. naudai, A.J. J. G. A. prašymu sutikęs padėti L. B. išvengti administracinės nuobaudos – galimo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš G. A. paėmė 2200 Lt kyšį. Šių aplinkybių nepatvirtina nei teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai nei informacija gauta vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą – kontroliuojant ir fiksuojant E. D. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. 8-687-80005, perduodamą informaciją. Nors pokalbio tarp E. D. ir G. A. užfiksuota, jog metu buvo kalbama apie 2200 Lt, tačiau nebuvo nustatytas ir užfiksuotas nei vienas kaltinimuose nurodytas pinigų perdavimo ir priėmimo faktas. Be to, nebuvo surastas ir paimtas bei apžiūrėtas nusikaltimo dalykas – kaltinimuose nurodyti - 2200 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkte yra išaiškinęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Visa tai įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog iš byloje esančių įrodymų galima daryti tik prielaidą, o ne kategorišką išvadą, kad kaltinamieji V. B., E. D., G. A. bei A. J. J. dalyvavo padarant jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Dėl to, apylinkės teismas juos pagrįstai išteisino LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu.
Dėl V. Č. piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo, sudarant galimybę V. K. išvengti administracinės atsakomybės
V. Č. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, jog būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini)tyrėju, tikslu patikrinti operatyvinę informaciją, kad (duomenys neskelbtini), veikia nelegali metalo supirktuvė, 2006-07-04 nuo 13.00 val. iki 14.30 val. kartu su (duomenys neskelbtini) tyrėju A. K. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė įvairaus juodojo ir spalvotojo metalo, kurį paliko saugojimui V. K.. 2006-07-(duomenys neskelbtini) viršininkui A. B. pavedus V. Č. tęsti tyrimą dėl galimų V. K. pažeidimų, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, grubiai pažeisdamas 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta policijos veiklos teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą policijos pareigūno pareigą – gavus pranešimą apie daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimui bei to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos pareigūno pareigą vykdyti ir kitas įstatymų jam nustatytas pareigas, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, tyčia suklastojo tikrus dokumentus: įrašė proceso dokumentuose – 2006-07-24 R. L. ir Ž. Z., 2006-07-25 A. Č. bei 2006-07-26 R. J. paaiškinimuose žinomai melagingas žinias, kad 2006-07-04 minėti asmenys metalą Veiverių g. 182, Kaune, paliko be atlygio. Šių veiksmų pasekoje V. Č. 2006-07-28 parašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad nėra užfiksuotas pinigų judėjimo faktas, tai yra pilietis V. K. nesulaikytas perkant iš asmenų metalo laužą, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti LR ATPK 173 str., kadangi V. K. pateikė atitinkamus patalpų nuomos bei metalo pridavimo į supirktuvę dokumentus, nėra pagrindo taikyti kitų LR įstatymų sankcijas ir patikrinimą tikslinga baigti. 2006-07-28 (duomenys neskelbtini) viršininkui A. B. užrašius rezoliuciją „į bylą“, tyrimas dėl V. K. pažeidimų buvo nutrauktas ir V. K. išvengė administracinės atsakomybės. Dėl to didelės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais V. Č. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos - policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą.
Be to, jis nuteistas ir už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno m. VPK KP NTT ENTS tyrėju, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, tirdamas 2006-07-04 patikinimo metu Veiverių g. 182, Kaune, nustatytas aplinkybes, savo darbo kabinete, esančiame Vytauto pr. 91-416, Kaune, tyčia suklastojo tikrus dokumentus – 2006-07-24 R. L. ir Ž. Z., 2006-07-25 A. Č. bei 2006-07-26 R. J. paaiškinimus – įrašė šiuose proceso dokumentuose žinomai melagingas žinias, kad 2006-07-04 minėti asmenys metalą Veiverių g. 182, Kaune, paliko be atlygio. Šių veiksmų pasėkoje 2006-07-28 tyrimas dėl galimų V. K. pažeidimų buvo nutrauktas.
Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu V. Č. veiksmus perkvalifikuoti iš LR BK 228 str. 2 d. į LR BK 228 str. 1 d. bei su iš kaltinimo pašalinta aplinkybe susijusia su 2006-07-04 G. K. paaiškinimo suklastojimu.
LR BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, o pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
Prokuroras skunde tvirtinas, jog V. Č. tyčia buvo nukreipta į tai, kad dokumentų klastojimo pasėkoje V. K. neteisėtai išvengtų atsakomybės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 str., būtent tai ir turi būti vertinama kaip asmeninės naudos siekimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu prokuroro aplinkybių vertinimu.
Teismų praktikoje siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.). Būtent, apylinkės teismas įvertindamas formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgęs į tai, jog nebuvo nustatyta V. Č. dėl suklastotų paaiškinimų ir piktnaudžiavimo tarnyba turėjo ar galėjo turėti turtinės ar neturtinės naudos, pagrįstai kaltinamojo V. Č. veiką iš LR BK 228 str. 2 d. perkvalifikavo į LR BK 228 str. 1 d.
Dėl 2006-07-04 G. K. paaiškinimo suklastojimo pašalinimo iš kaltinimo prokuroras tvirtina, jog teismas turėjo vadovautis liudytojo G. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jis parodymus davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Tačiau kolegija nesutinka su tokia prokuroro pozicija.
Kaltinamasis V. Č. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad 2006-07-04 su kolega A. K. nuvyko į metalo laužo supirktuvę Veiverių pl. 182, Kaune. Kažkokius tai asmenis jis įvykio vietoje apklausė, paėmė iš jų paaiškinimus. Kitus asmenis, susijusius su šiuo įvykiu, apklausė ir savo darbo vietoje. Į apklausiamų asmenų paaiškinimus įrašė tik tai, ką jam žmonės sakė, pats nieko neišgalvojo ir rašytinių paaiškinimų neklastojo. Surašytus paaiškinimus žmonės perskaitydavo, pasirašydavo, pretenzijų neturėjo. Kodėl žmonės jam paaiškino vienaip, o vėliau visai kitaip – negali atsakyti.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. K. parodė, jog 2006-07-04 apie 13.00 val. jis savo automobiliu WV LT 28 nuvežė metalo laužą į supirktuvę, esančią Veiverių pl. 182, Kaune, tačiau jokių pinigų už atvežtą metalą jis negavo ir būtent taip paaiškino policijos pareigūnui.
Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas pagarsino G. K. paaiškinimą. Liudytojas G. K. parodė, kad jame esantis tekstas yra teisingas, po tekstu yra jo parašai bei prierašas su žodžiais „paaiškinimas iš mano žodžių surašytas teisingai papildymų neturiu. G. K.“. Į klausimą kodėl ikiteisminio tyrimo metu jo kaip liudytojo apklausos protokole buvo nurodyta, kad jis už metalo laužą gavo pinigus apie 50 Lt, jis atsakė, kad jis taip sakyti negalėjo, iš tikrųjų jis jokių pinigų už metalo pridavimą negavo.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą dėl liudytojo G. K., nes teisiamojo posėdžio metu jo duotų parodymų nepaneigia jokie kiti byloje esantys duomenys.
Kaip jau nekartą buvo pažymėta, jog kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai įrodymais yra tik tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ne ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir iš kaltinimo pašalino aplinkybes susijusias su 2006-07-04 G. K. paaiškinimo suklastojimu.
Dėl V. Č. piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo, sudarant galimybę V. D. neteisėtai išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos
V. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2d., t.y. tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-1578-06 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 213 str. 1 d., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, grubiai pažeisdamas 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos veiklos teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą policijos pareigūno pareigą gavus pranešimą apie daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimui bei to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos pareigūno pareigą vykdyti ir kitas įstatymų jam nustatytas pareigas, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos (sudaryti galimybę V. D. neteisėtai išvengti atsakomybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos, numatytos LR BK 213 str. 1 d.), tyčia suklastojo tikrą dokumentą, įrašė proceso dokumente - 2006-09-26 liudytojo G. S. apklausos protokole - žinomai melagingas žinias, kad 2006-09-12, atsiskaitydamas už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 100 Lt netikrą kupiūrą kasininkei pateikė ne V. D., o G. S.. Dėl to didelės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais V. Č. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos - policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą.
Be to, jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1d., t.y. tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos (sudaryti galimybę V. D. neteisėtai išvengti atsakomybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 213 str. 1 d.), atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-01578-06, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą, įrašė proceso dokumente - 2006-09-26 liudytojo G. S. apklausos protokole – žinomai melagingas žinias, kad 2006-09-12, atsiskaitydamas už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 100 Lt netikrą kupiūrą kasininkei pateikė ne V. D., o G. S..
Kolegija negali sutikti su prokuroro nuomone apie tai, jog V. Č. kaltę patvirtina liudytojos J. G. teisme duoti parodymai ir G. S. bei V. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat duomenys gauti atliekant techninių priemonių panaudojimą apie tai, kad 2006-10-02 nuo 9 val. 54 min. iki 10 val. 5 min. A. B. kabinete Nr. 420, (duomenys neskelbtini), įvyko pokalbis tarp A. B. ir S. D.. Šio pokalbio metu S. D. prašė A. B. įtakoti ikiteisminį tyrimą Nr. 26-1-01578-06, kurį atliko (duomenys neskelbtini) tyrėjas V. Č.. Iš šių prokuroro skunde nurodytų duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, jog V. Č. pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos (sudaryti galimybę V. D. neteisėtai išvengti atsakomybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos, numatytos LR BK 213 str. 1 d.), tyčia suklastojo tikrą dokumentą, įrašė proceso dokumente - 2006-09-26 liudytojo G. S. apklausos protokole - žinomai melagingas žinias, kad 2006-09-12, atsiskaitydamas už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, 100 Lt netikrą kupiūrą kasininkei pateikė ne V. D., o G. S..
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo kaltinamasis V. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, jog atliko ikiteisminį tyrimą byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 213 str. 1 d. Jis liudytoju apklausė G. S.. Minėtą liudytoją įsiminė dėl to, jog jis buvo labai žemo ūgio. Apklausos metu G. S. sakė, kad netikru banknotu atsiskaitė „Senukų“ prekybos centre. Liudytojo parodymus jų neiškraipydamas įrašė į liudytojo apklausos protokolą. Taip pat atsiminė, kad į jo darbo vietą G. S. apklausai atvyko kartu su V. D., kuris buvo ūkvedys. Tačiau V. D. nebuvo apklaustas, kadangi jis tam nematė reikalo. Atlikus visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byla buvo išsiųsta prokurorui.
Liudytojas G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2006 m. rugsėjo mėn. apsipirkinėjo „Senukų prekybos centre“. Kadangi turi fizinę negalią, tai į pagalbą pasikvietė V. D.. Parduotuvėje su prekių vežimėliu privažiavus prie kasų, jis nuėjo į šalį prie kitų prekių, o V. D. liko prie kasos. Po 1-2 minučių jis grįžo prie kasos ir ant slenkančio prekystalio ant paskutinė prekės padėjo V. D. du banknotus po 100 Lt, viso 200 Lt. Šiuos pinigus jis gavo iš įmonės kasos pagal avansinio mokėjimo išrašą. Vieną 100 Lt banknotą kasininkė įtarė padirbtu. Tuo metu jis stovėjo už V. D. ir kasininkei paaiškino, kad šiuos pinigus davė būtent jis, o ne V. D.. Po to jis pasirašė ir PVM sąskaitoje-faktūroje, o tuo tarpu V. D. su prekių vežimėliu išėjo ir prekybos centro. Policijos pareigūnui V. Č. jis paaiškino, kad būtent jis ant prekystalio padėjo pinigus, o juos nuo prekystalio paėmė pati kasininkė. V. D. tų pinigų savo rankose net nelaikė. Kadangi kasininkė netikro pinigo nepriėmė, tai trūkstamą 100 Lt sumą paskolino V. D.. Būtent šias faktines aplinkybes jis paaiškino V. Č..
Dėl parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nesutapimo, liudytojas parodė, atliekant ikiteisminį tyrimą jam policijos pareigūnai liepė sakyti, jog netikru 100 Lt banknotu atsiskaitė tik V. D.. Apie tokį pareigūnų bauginimą liudytojas sakė tyrėjai K. T. ir jai papasakojo tikrąsias įvykio aplinkybes, tačiau tyrėja pakeltu tonu pasakė, kad jis meluoja ir kad jam kils baudžiamoji atsakomybė. Dėl tokių pareigūnų veiksmų jis pasirašė tyrėjos surašytą apklausos protokolą..
Liudytojas V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkvedžiu. 2006 m. rudenį jis kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju G. S., kuris yra itin mažo ūgio, nuvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ apsipirkti įmonės reikmėms. Jis sudėjo prekes į vežimėlį ir po to priėjo prie kasų, kur jis iškrovė prekes, o G. S. už jas sumokėjo. Jis už prekes nemokėjo, nes įmonės pinigais nedisponavo. Vienas 100 Lt banknotas buvo netikras ir kasininkė iškvietė apsaugą. Todėl už prekes trūkstamą sumą primokėjo jis. G. S. pinigus, tame tarpe ir netikrą 100 Lt banknotą, buvo padėjęs ant prekystalio ant paskutinės prekės. Šiuos pinigus turėjo G. S., nes jie buvo paimti iš įmonės, o G. S. prieš tai turėjo išsirašyti avansinį mokėjimą. Kasininkė, įtarusi netikrą banknotą, reiškė pretenzijas jam, o ne G. S., nes šis stovėjo už V. D., be to, buvo neaukšto ūgio, todėl kasininkė galimai G. S. nepastebėjo.
Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam policijos pareigūnai darė spaudimą, liepė šnekėti tik tai, ką jiems reikėjo, grasino jį uždaryti 48 valandoms. Apklausos protokolo pats neperskaitė, nes neturėjo akinių. Po apklausų tyrėjas jam perskaitė protokolo tekstą ir davė pasirašyti, jis ir pasirašė. Po kelių dienų jį vėl apklausinėjo policijos tyrėja. Jai irgi paaiškino tai, ką buvo parodęs pirminės liudytojo apklausos metu, nes bijojo ir norėjo kuo greičiau išeiti iš apklausos pastato. Dėl šių aplinkybių jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi. Visą tiesą parodė teisiamojo posėdžio metu.
Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jo brolis V. D. kartu su G. S. 2006 m. rugsėjo mėn. vyko į „(duomenys neskelbtini)“ įmonės reikmėms apsipirkti. Dabar jau iš G. S. ir V. D. žino, kad netikru 100 Lt banknotu atsiskaitė būtent G. S.. Anksčiau tik iš nuogirdų žinojo, kad šiuo netikru banknotu galėjo atsisakyti arba G. S., arba V. D., tačiau kuris konkrečiai atsiskaitė – nežinojo, nes iki ikiteisminio tyrimo apklausos jis su V. D. ir G. S. nekalbėjo, o šie apie pastarąjį įvykį nieko nepasakojo. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad sužinojo, jog jo brolis V. D. atsiskaitydamas už prekes pateikė netikrą 100 Lt banknotą, buvo tik nuogirdos, o ne tikslios žinios.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. G. parodė, kad jai dirbant „Senukų“ prekybos centro kasoje ir jai baigus skanuoti prekes, klientas iš piniginės išsiėmė pinigus ir padavė atsiskaityti už prekes. Ji matė, kaip klientas, stovėdamas šalia, piniginėje vartė banknotus. Ji įtarusi, jog vienas 100 Lt banknotas yra netikras ir į tai atkreipė kliento dėmesį. Šis atsakė, kad žino, jog banknotas netikras ir jį nešiojasi jau du metus. Jai banknotą pašvietus ultravioletiniais spinduliais, banknoto netikrumas pasitvirtino, todėl ji iškvietė apsaugą. Klientas susimokėjo kitais pinigais. Po to ji išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje klientas pasirašė. Liudytojos teigimu tas klientas buvo normalaus apie 1,70 m. ūgio, apie 40 metų amžiaus. Apie šį atsiskaitymą netikru pinigu ji buvo vieną kartą apklausta Kauno m. VPK ir apklausos metu tyrėjui ji papasakojo tas pačias aplinkybes, kurias dabar pasakoja teismui.
Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros SS Nr. 08824509378, kad ją pasirašė ne V. D., o G. S.. Be to, byloje nustatyta, kad prieš vykdamas į „(duomenys neskelbtini)“, G. S. iš įmonės pasiėmė pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojos J. G. parodymus, nes minėta liudytoja apklausiama teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti ne tik įvykio tikslios datos, bet net nenurodė apytikslio laiko. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog liudytojai dirbančiai kasininke tai buvo ne primas atvejis, kai pirkėjai bando atsiskaityti netikrais pinigais. Šią aplinkybę patvirtino ir pati liudytoja.
Kolegijos nuomone, aukščiau aptarti kaltinamojo V. Č., liudytojų G. S., V. D., S. D. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu bei rašytiniai duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog kaltinamasis V. Č. pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, siekdamas asmeninės naudos (sudaryti galimybę V. D. neteisėtai išvengti atsakomybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos, numatytos LR BK 213 str. 1 d.), tyčia suklastojo tikrą dokumentą, įrašė proceso dokumente - 2006-09-26 liudytojo G. S. apklausos protokole - žinomai melagingas žinias, kad 2006-09-12, atsiskaitydamas už prekes UAB „Senukų prekybos centras“, Draugystės g. 8 K, Kaune, 100 Lt netikrą kupiūrą kasininkei pateikė ne V. D., o G. S..
Prokuroro nuomone, apylinkės teismas priimdamas nuosprendį turėjo vadovautis liudytojų G. S., V. D. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes minėti liudytojų parodymai atitiko kitus bylos duomenis be to, teisiamojo posėdžio metu apklausti ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai D. K., K. T. bei M. D. paneigė liudytojų nurodytas aplinkybes apie psichologinio smurto naudojimą.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada dėl liudytojų G. S. ir V. D. yra pagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas Baudžiamųjų bylų skyrius formuodamas vienodą teismų praktiką 2007-06-28 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje nurodė, jog kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai įrodymais yra tik tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ne ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Be to, G. S. ir V. D. apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, įtariamieji ar jų gynėjai neturėjo galimybės užduoti jiems klausimų. Dėl to priėmus nuosprendį vadovaujantis minėtų liudytojų parodymais duotais ikiteismini tyrimo metu, būtų pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojui bei LR BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse įtvirtintos teisės ir būtų pažeistas rungimosi principas.
Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog V. Č. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų LR BK228 str. 2 d., 300 str. 1 d. požymių ir jį pagrįstai išteisino LR BK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.
Dėl nuteistojo V. Č. apeliacinio skundo
Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas V. Č. atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Kaltinamojo V. Č. kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais pirmosios instancijos teisme, kurie nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir padarytos teisingos išvados.
Baudžiamosios bylos medžiaga teisingai nustatyta, kad V. Č., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, tikslu patikrinti operatyvinę informaciją, kad (duomenys neskelbtini), veikia nelegali metalo supirktuvė, 2006-07-04 nuo 13.00 val. iki 14.30 val. kartu su (duomenys neskelbtini) tyrėju A. K. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė įvairaus juodojo ir spalvotojo metalo, kurį paliko saugojimui V. K.. 2006-07-05 (duomenys neskelbtini)viršininkui A. B. pavedus V. Č. tęsti tyrimą dėl galimų V. K. pažeidimų, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, grubiai pažeisdamas 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta policijos veiklos teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą policijos pareigūno pareigą – gavus pranešimą apie daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimui bei to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos pareigūno pareigą vykdyti ir kitas įstatymų jam nustatytas pareigas, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, tyčia suklastojo tikrus dokumentus: įrašė proceso dokumentuose – 2006-07-24 R. L. ir Ž. Z., 2006-07-25 A. Č. bei 2006-07-26 R. J. paaiškinimuose žinomai melagingas žinias, kad 2006-07-04 minėti asmenys metalą (duomenys neskelbtini), paliko be atlygio. Šių veiksmų pasekoje V. Č. 2006-07-28 parašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad nėra užfiksuotas pinigų judėjimo faktas, tai yra pilietis V. K. nesulaikytas perkant iš asmenų metalo laužą, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti LR ATPK 173 str., kadangi V. K. pateikė atitinkamus patalpų nuomos bei metalo pridavimo į supirktuvę dokumentus, nėra pagrindo taikyti kitų LR įstatymų sankcijas ir patikrinimą tikslinga baigti. 2006-07-28 (duomenys neskelbtini) viršininkui A. B. užrašius rezoliuciją „į bylą“, tyrimas dėl V. K. pažeidimų buvo nutrauktas ir V. K. išvengė administracinės atsakomybės. Dėl to didelės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais V. Č. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos - policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą.
Be to, jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, tirdamas 2006-07-04 patikinimo metu (duomenys neskelbtini), nustatytas aplinkybes, savo darbo kabinete, esančiame Vytauto pr. 91-416, Kaune, tyčia suklastojo tikrus dokumentus – 2006-07-24 R. L. ir Ž. Z., 2006-07-25 A. Č. bei 2006-07-26 R. J. paaiškinimus – įrašė šiuose proceso dokumentuose žinomai melagingas žinias, kad 2006-07-04 minėti asmenys metalą Veiverių g. 182, Kaune, paliko be atlygio. Šių veiksmų pasėkoje 2006-07-28 tyrimas dėl galimų V. K. pažeidimų buvo nutrauktas.
Nors nuteistasis V. Č. nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, tačiau jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms.
Priešingai nei teigia nuteistasis V. Č., jo kaltė patvirtina nuoseklūs liudytojų V. M. (buvusi pavardė K.), R. L., A. Z., Ž. Z., A. Č., R. J. parodymai.
Liudytojo R. L. parodymais nustatyta, kad kaimynas A. Z. paprašė į metalo laužą nuvežti porą senų bidonų, dar gal kokį metalo laužą. Jis žinojo, kad (duomenys neskelbtini), veikė metalo supirktuvė, žinojo, kad kaimynas A. Z. už priduotus bidonus gavo pinigų, nes už dyką ten metalo laužo niekas neveža. Po to, buvo rašomas jo paaiškinimas, tačiau nepamena, ar po jo tekstu pasirašė paaiškinimą perskaitęs, ar jo neperskaitęs. Peržiūrėjęs paaiškinimą, pripažino, kad jame yra jo parašai ir kad po šiuo paaiškinimu tekstą „paaiškinimas perskaitytas, surašytas teisingai, papildymų neturiu“ parašė savo ranka pats, tačiau iš tikrųjų, greičiausiai, šį tekstą jis parašė paaiškinimo neskaitęs. Šiuos žodžius, kad „paaiškinimas perskaitytas, surašytas teisingai, papildymų neturiu“ parašyti jam liepė ar patarė policijos pareigūnas.
Liudytojas A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nusprendęs parduoti į metalo laužą nereikalingus daiktus – kiaurą pieno bidoną, seną puodą, keptuvę, gal dar kažką, paprašė kaimyno R. L. šį laužą nuvežti į metalo supirktuvę, esančią Veiverių g. 182, Kaune. Nuvežę su R. L. automobiliu, metalą pridavė ir A. Z. už tai gavo kelis litus, tačiau ar jam buvo išduotas koks kvitas ar čekis – nepamena. Kiek gavo pinigų, kaimynui R. L. nesakė.
Liudytojas Ž. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad užsiima metalo laužo pirkimu-pardavimu ir tai yra jo pragyvenimo šaltinis. 2006 m. liepą vežė metalą priduoti į (duomenys neskelbtini), esančią metalo laužo supirktuvę. Atvežęs į (duomenys neskelbtini), metalo laužą pardavė jaunuoliui, vardu V.. Už metalo laužo pardavimą kažkiek gavo pinigų, tačiau tikslios sumos nepamena. Vėliau dėl šio fakto jis buvo apklausiamas Kauno m. VPK ir apklausos metu minėjo, kad už metalo laužo pardavimą gavo pinigų. Liudytojas patvirtino, kad po paaiškinimo tekstu yra jo parašai ir prierašas „paaiškinimas perskaitytas, surašytas teisingai, papildymų neturiu“, tačiau iš tikrųjų parašus jis padėjo neskaitęs paaiškinimo teksto, nes policijos pareigūnu pasitikėjo, o teksto dalis, kad pinigų už metalo laužo pridavimą jis negavo, yra neteisinga. Iš tikrųjų jis pinigus gavo, yra metalo laužą pridavęs ir anksčiau ir visada tik už pinigus.
Liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2006-07-04 jis pridavė metalo laužą į metalo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Už metalo laužą jam sumokėjo 500 Lt. Po to jis buvo apklausiamas (duomenys neskelbtini). Apklausos metu tyrėjas V. Č. rašė paaiškinimą. Jis šį paaiškinimą pasirašė jo neperskaitęs, nes pasitikėjo, kad jame yra teisingas tekstas, surašytas pagal jo paaiškinimą. Prieš pasirašydamas paaiškinimo tekstą, liudytojas dar V. Č. paklausė, ar tikrai viskas yra taip surašyta, kaip jis paaiškino. V. Č. pasiūlė perskaityti paaiškinimą tekstą, tačiau jis teksto neskaitė, pareigūnu pasitikėjo.
Liudytojas R. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2006 m. liepos mėn. su kaimynu E. B. su priekaba vežė metalo laužą į supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Už atvežtą metalo laužą gavo apie 30 Lt, tikslesnės sumos nepamena. Jau bevažiuojant namo, sustabdė policijos pareigūnai. R. J. jiems paaiškino, kad pridavė metalo laužą ir už tai gavo apie 30 Lt. Po to R. J. dėl šio įvykio davė paaiškinimą ir Kauno m. VPK. Čia pareigūnui taip pat paaiškino, kad už metalo laužo pardavimą gavo apie 30 Lt. Buvo rašomas paaiškinimas, kurį rašė policijos pareigūnas. Jam surašius paaiškinimą, teksto neskaitė. Teisėjui pagarsinus R. J. paaiškinimą (4 t., b.l. 13-14), R. J. parodė, kad teksto dalis, jog pinigų negavo, yra neteisinga. Iš tikrųjų R. J. pinigų už metalo laužą gavo, ir būtent taip pat pasakė paaiškinimą surašiusiam pareigūnui. Be to, į šią supirktuvę atveža metalo laužą jau ne pirmą kartą ir kiekvieną kartą gauna pinigų.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymų, nes jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė visas aplinkybes. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog V. Č. tyčia suklastojo tikrus dokumentus t.y. įrašė proceso dokumentuose – 2006-07-24 R. L. ir Ž. Z., 2006-07-25 A. Č. bei 2006-07-26 R. J. paaiškinimuose žinomai melagingas žinias, kad 2006-07-04 minėti asmenys metalą Veiverių g. 182, Kaune paliko be atlygio, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais V. Č. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos - policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą ir pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.
LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo V. Č. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais nukentėjusiojo, liudytojo parodymais bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis.
Kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo V. Č. apeliacinius skundus atmesti.