Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant skundą padavusio asmens Y. H. atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Y. H., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. vasario 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-51846866-16 (ROIK: 16055421271).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius Y. H. 2016 m. vasario 18 d. surašė protokolą Nr. 10P-51776284-16 (ROIK: 16055421271) už tai, kad jis 2016 m. vasario 18 d., apie 17.30 val. Žirnių g. 56, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir apsisukdamas neįvertino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio automobiliui BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam priešinga kryptimi tiesiai, susidūrė ir sugadino abu automobilius. Už tai Y. H. 2016 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 10N-51846866-16 (ROIK: 16055421271) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje paskirta 42 Eur bauda.

Nesutikęs su nutarimu, Y. H. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog 2016-02-18, apie 17.30 val. jis vairuodamas automobilį ir apsisukinėjo kelio vietoje, kurioje kelio ženklai leidžia tai daryti, laikydamasis visų Kelių eismo taisyklių, atsižvelgė į tai, kad automobiliai važiuojantys priešais praleido Y. H. vairuojamą automobilį. Y. H. įsitikino, kad buvo saugu apsisukinėti, tačiau nematydamas ir negalėdamas numanyti, kad kelkraščiu važiuos automobilis, susidūrė su BMW automobiliu, kuris važiavo neleistina kelio dalimi, t.y. kelkraščiu. Taigi, šiuo atveju BMW automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė pavojų eismo saugumui, ko pasėkoje padarė materialinės žalos Y. H.. Nors dėl susiklosčiusio įvykio buvo kaltas BMW automobilio vairuotojas, kuris sukėlė pavojų eismo saugumui, nepagrįstai nubaustas buvo Y. H.. Y. H. pažeidimo nepadarė, t.y. savo veiksmais nepažeidė KET 101 p. ir 109 p., todėl jam paskirta bauda ir kvalifikuota veika pagal ATPK 127 str. 2 d. yra neteisėtos.

Sprendžiant klausimą ar Y. H. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų grindžiančių Y. H. kaltę ir įvykęs automobilių susidūrimas nebuvo kito asmens, o būtent, BMW automobilio vairuotojo pavojingo vairavimo sukelti padariniai.

Y. H. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį ir apsisukdamas, neįvertino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui važiuojančiam priešinga krytimi tiesiai, susidūrė ir sugadino abu automobilius. Su tokia specialisto R. Č. nuomone sutikti negali, nes Y. H. tinkamai įvertinęs, kad tiesiai važiuojantys automobiliai saugiai praleidžia, apsisukinėjo nemanydamas ir negalėdamas numatyti, kad kelkraščiu gali važiuoti automobilis. Šiuo atveju automobilių susidūrimo kaltininkas yra BMW automobilio vairuotojas, kuris važiuodamas neleistina kelio dalimi, sudarė pavojų eismo saugumui ir tokiais savo veiksmais padarė ATPK 124¹ str. 2 d. ir KET 125 p. numatytus pažeidimus, t.y. nesilaikė kelio ženklinimo ir važiavo neleistina kelio dalimi. Taigi, šiuo atveju BMW automobilio vairuotojas yra kaltas dėl įvykusio įvykio, taip pat padarė žalą materialinę Y. H. ir administracinės teisės pažeidimą.

Policijos pareigūnai Y. H. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nutarimą priėmė visiškai neįvertinę įvykio aplinkybių bei neišsiaiškinę faktinių ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių visumos. Policijos pareigūnai neišsiaiškino priežastinio ryšio, kuris lėmė įvykio padarinius, šiuo atveju priežastinis ryšis kodėl transporto priemonės susidūrė yra BMW vairuotojo neteisėti veiksmai, kurie sukėlė eismo saugumą ir automobilių susidūrimą. Taigi, patys policijos pareigūnai šiuo atveju neatliko savo funkcijų išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

Šiuo atveju būtent dėl nevisapusiškai išaiškintų aplinkybių Y. H. buvo pripažintas kaltu dėl transporto priemonių susidūrimo, o tikrasis kaltininkas, kuris ne tik sukėlė Y. H. materialinę žalą, bet ir savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui, buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Y. H. gindamasis nuo nepagrįstų ir neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, kurie pasireiškė nepagrįstai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, Y. H. neturi pareigos įrodinėti kito assmens kaltės dėl įvykio, tačiau siekiama paaiškinti faktines bylos aplinkybes, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko dėl BMW vairuotojo neteisėtų veiksmų, kurių Y. H. negalėjo numatyti, ko pasėkoje nebuvo sąlygų išvengti susidūrimo.

Šiuo atveju policijos pareigūnai nenustatė faktinių įvykio aplinkybių, to pasėkoje ir priežastinio ryšio tarp sukeltų padarinių, kad BMW vairuotojas pažeisdamas Kelių eismo taisykles įsirėžė į Y. H. vairuojamą automobilį. Visiškai nesuprantama kodėl Y. H. pripažįstamas kaltu dėl įvykio, nors laikėsi visų Kelių eismo taisyklių, buvo atidus ir įsitikino, kad vairuotojai leidžia jam saugiai apsisukti kelyje. Taip pat visiškai nelogiška ir prieštarauja teisingumo bei protingumo principams tai, kad BMW vairuotojas važiuodamas draudžiama kelio dalimi, taip šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir sukėlęs materialinę žalą Y. H. yra pripažįstamas kaip nukentėjęs.

Remiantis įrodymų visuma, spręstina, kad Y. H., apsisukinėdamas tam skirtoje kelio vietoje, įsitikinęs, kad tai daryti saugu, nes automobiliai, važiuojantys priešinga kryptimi tiesiai, davė kelią Y. H., taigi Y. H. nematė ir negalėjo numatyti, kad kas nors važiuos kelkraščiu lenkdamas automobilių kamštį, tokiais savo veiksmais nepažeidė Kelių eismo taisyklių, remiantis šių duomenų visuma negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kad Y. H. yra kaltas dėl automobilių susidūrimo. Vertinant Y. H. veiksmus, būtina pažymėti, kad faktinių aplinkybių visuma grindžia tai, kad pažeidimo sudėties inkriminuojamam administracinės teisės pažeidimui Y. H. veiksmuose nėra. Vadovaujantis nuoseklia teismų praktika ir teismų pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, Y. H. negali būti nubaustas grindžiant nutarimą vien prielaidomis. Šiuo atveju nėra ir negali būti rodyta Y. H. kaltė dėl transporto priemonių susidūrimo. Atsižvelgiant į tai, kad Y. H. veiksmuose nėra teisės pažeidimo požymių, taip pat tai, kad policijos pareigūnai nevisapusiškai įvertindami faktines bylos aplinkybes nustatė Y. H. kaltus veiksmus, administracinio teisės pažeidimo byla Y. H. atžvilgiu turi būti nutraukta, o nutarimas panaikintas ir priteisti Y. H. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens atstovas Mindaugas Paukštė parodė, kad mano, kad policijos pareigūnai priėmė neteisingą sprendimą ir šią situaciją traktavo kaip pagrindinio ir šalutinio kelių priešpriešą, tačiau šiuo atveju yra visiškai kita situacija. Buvo specialiai įrengta salelė, t.y. kelio praplatėjimas skirtas apsisukimui greito eismo gatvėse, kad netrukdytų eismui, sukant į kairę automobiliai turi padaryti kilpą ir toliau susilieti su eismu. Šiuo atveju BMW vairuotojas, kuris buvo nurodytas kaip nekaltas šiame įvykyje, važiavo kelkraščiu, t.y. važiavo už ištisinės juostos, kurią kirsdamas jis visą laiką turi praleisti keliu važiuojančius automobilius. Žiūrint į eismo įvykio vietos schemą, matyti, kad ištisinė juosta yra tiek palei pagrindinės gatvės (Žirnių gatvės) kelkraštį ir ištisinė juosta nueina aplink tą kilpą, kurioje vykdomas apsisukimas, t.y. norėdamas važiuoti tiesiai BMW automobilis kerta ištisinę juostą ir tas ištisinės juostos kirtimas nurodo, kad iš už kelkraščio važiuodamas automobilis turi įsitikinti ir praleisti automobilius važiuojančius pagrindine kelio danga. Šiuo atveju situaciją turime traktuoti kaip BMW automobilio įvažiavimą iš kelkraščio, tokiu atveju automobilis turi įsitikinti, kad netrukdo keliu važiuojantiems automobiliams. Jeigu automobilis būtų važiavęs pirma eismo juosta, tada tai būtų susidūrimas šalutiniu ir pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, bet šiuo atveju visiškai kita situacija. Mano, kad praktika turėtų būti formuojama taip, kad žmonės lenkiantys kamštį per kelkraštį neturėtų pranašumo, nes susidaro teisiškai ydinga situacija, kai žmogus nusižengęs taisyklėms, t.y. važiuojantis kelkraščiu neįsitikina ir įvažiuoja į pagrindinį kelią nežiūrėdamas, kas ten vyksta, todėl mano, kad skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Prašo teismo panaikinti VPK nutarimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. Č. parodė, kad yra Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos specialistas. Kas sudarė eismo įvykio schemą nepamena. Žirnių gatvėje vienas vairuotojas suko į kairę, o kitas vairuotojas važiavo tiesiai Žirnių gatve link Minsko plento, važiavo priešinga kryptimi. Ten yra apsisukimas į kairę, vairuotojas ten apsisukinėjo, kiek pamena apsisukinėjo Ukrainos pilietis, o lietuvis važiavo tiesiai į Minsko plentą, kitas vairuotojas jo nepraleido ir automobiliai susidūrė. Lietuvis važiavo kelkraščiu. Audi automobilio turėjo būti apgadinta priekinė dešinė pusė. Negalėtų pasakyti, kad ten buvo didelis greitis, vienas automobilis gal ir buvo nuo smūgio apsisukęs. Nuo smūgio automobilį užmetė apie 17 metrų. Negali pasakyti, kad BMW greitis buvo didelis ar ženkliai viršytas. Apgadinimai, kiek pamena, buvo nemaži. Kaip eismo įvykio schemoje pažymėta tokie ir buvo apgadinimai. Po eismo įvykio vairuotojai dažniausiai pasimeta, nėra taip, kad po smūgio vairuotojas iš karto spaudžia stabdžio pedalą ir mašina iš karto sustoja. BMW stabdymo kelio nepamena, jeigu eismo įvykio schemoje nėra pažymėta reiškia jo nebuvo. Kelkraščiu važiuoti draudžiama, tačiau jeigu ištisinė linija žymi kelkraštį ją galima kirsti. Ištisinę liniją draudžiama kirsti tada, kai ji skiria priešingų krypčių transporto priemonių srautus.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. Č. parodė, kad KET įpareigoja sukant į kairę, apsisukant praleisti visus eismo dalyvius, nėra išskirta, kad atvažiuojančių kelkraščiu galima nepraleisti. BMW vairuotojui taip pat buvo surašytas protokolas, jį baudė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Be abejonės, abiejų vairuotojų veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui. Pagal ATPK 127 straipsnį baudė tą vairuotoją, kuris apsisukinėjo, pagal KET jis turi praleisti visus eismo dalyvius. Sunku pasakyti, ar vairuotojas įvažiuodamas į šia sankryžą, kur galima apsisukti galėjo pamatyti kitus automobilius. Nagrinėjamu atveju susidūrimas įvyko pačiame apsisukime, ten yra ištisinė linija, ją galima kirsti, jeigu ji žymi kelio kraštą, šiuo atveju ji žymi kelio kraštą, reiškia ją kirsti galima, bet važiuoti kelkraščiu draudžiama. Kai atvažiavo ten buvo didelis kamštis, judėjimas vyko pavažiuojant, sustojant, po to vėl pavažiuojant, buvo judantis kamštis. Daug žmonių taip daro, kai kurių neįleidžia, kitiems sugebėjimai neleidžia įsirikiuoti, dar kiti gudrauja įjungia posūkio signalus, kad toliau pravažiuoti. Greitis tikrai nebuvo išskirtinis. Tokioje vietoje važiuojant 70-80 km/h ir susidūrus būtų kitokie padariniai. Stabdymo žymių gali nebūti dėl to, kad vairuotojas nestabdė, galbūt jis kito automobilio nematė.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. L. parodė, kad yra Kelių patrulių rinktinės specialistas. Atvažiavo į eismo įvykį, pamatė du apgadintus automobilius, apklausė abu vairuotojus. Vienas vairuotojas paaiškino, kad apsisukinėjo, o kitas važiavo tiesiai kelkraščiu. Tas, kuris važiavo tiesiai kelkraščiu atsitrenkė į tą, kuris apsisukinėjo. Dabar nepamena kokie buvo automobilių apgadinimai. Automobilio Audi, t.y. to kuris apsisukinėjo buvo apgadintas priekinis dešinys šonas, o automobilio BMW buvo apgadintas priekis. Jeigu schemoje taip pažymėta, tai reiškia taip ir buvo. Prie schemos yra dar kitas lapas, kur surašyti apgadinimai. Aprašė tuos apgadinimus, kuriuos matė, vidinių apgadinimų nežiūrėjo. Kokiu greičiu važiavo BMW negali pasakyti. Jam reikėtų pamatyti nuotraukas, kaip mašinos apgadintos, galbūt tada galėtų pasakyti, kokiu maždaug greičiu jos galėjo judėti. Apgadinimams didelio greičio nereikia. Jeigu nepažymėta, reiškia BMW stabdymo kelio nebuvo. Galbūt BMW vairuotojas net nespėjo stabdyti, jeigu automobilis Audi pasirodė pakankamai greitai Jei matytųsi stabdymo žymės būtų pažymėję. Įvykio metu buvo blogas oras, lijo, buvo slidu. Jeigu būtų didesnis greitis, būtų stipresni sugadinimai.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. L. parodė, kad mano, kad ten labai stipraus smūgio nebuvo. Nusprendė, kad kaltas automobilio Audi vairuotojas, nes vadovavosi KET. Kelių eismo taisyklėse parašyta, kad vairuotojas sukdamas į kairę, apsisukdamas turi praleisti priešpriešai atvažiuojančius automobilius. Pagal bendrą praktiką vienas vairuotojas baudžiamas už tai, kad važiavo kelkraščiu, o kitas už tai, kad nepraleido. Surašė protokolą, nutarimo nepriėmė, nutarimą priėmė specialistai, kurie tyria avarijas. Dėl eismo įvykių paprastai būna kalti abu vairuotojai, tačiau protokolai surašomi vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis. Jeigu automobilis BMW nebūtų važiavęs, to įvykio nebūtų buvę, nes vairuotojas negalėjo tikėtis, kad netikėtai pasirodys automobilis, bet įvertinus KET protokolą dėl eismo įvykio surašė Audi vairuotojui. Teoriškai Audi vairuotojas važiuodamas galėjo nepamatyti kelkraščiu atvažiuojančio BMW. Dažniausiai tokiose situacijose tas, kuris nori apsisukti nemato atvažiuojančio automobilio. Šiuo atveju kaltė yra Audi vairuotojo.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. Ž. parodė, kad tą dieną buvo stiprus lietus. Važiavo automobiliu BMW 320 su mechanine pavarų dėže. Važiavo, atrodo, 3 pavara, greičio tiksliai negali pasakyti, maždaug iki 60-66 km/h, ten net nėra kur įsibėgėti. Nusileido nuo IKEA viaduko, įsuko į greitėjimo juostą, kadangi buvo kamštis, niekas nepraleido, pagalvojo pavažiuos kelkraščiu, nes žino, kad ten yra apsisukimas. Galvojo važiuos kelkraščiu, įvažiuos į tą apsisukimą ir ten įsilies į eismo srautą, bet automobilis Audi užstojo kelią. Iš pradžių kažkiek stabdė. Smūgis buvo į priekinį automobilio ratą, automobilis tik išlindo, nebuvo laiko nei galvoti, nei stabdyti, kiek buvo įmanoma išsuko į dešinę. Atsitrenkė į automobilio Audi priekinį ratą. Neužfiksavo koks automobilis stovėjo pirmoje eismo juostoje. Priekyje stovėjęs automobilis galėjo užstoti automobilį Audi. Automobilį pastebėjo tada, kai Audi priekis tik išlindo, jis tik išlindo ir iš karto buvo smūgis.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. Ž. parodė, kad po eismo įvykio pirma išėjo pasižiūrėti ar viskas gerai, prisipažino, kad yra kaltas, pasakė, kad važiavo per ištisinę liniją. Net buvo pradėję pildyti eismo įvykio deklaraciją, nes manė, kad yra kaltas, bet atvažiavus evakuatoriui jo vairuotojas M. Ž. pasakė, jog neseniai buvo įvykusi panaši situacija ir kaltas buvo tas vairuotojas, kuris apsisukinėjo. Tada pasakė, kad pažeidė taisykles, sako kviečiam policiją, tegul jie nustato kaltininką. Neneigė to, kad pažeidė taisykles, už tai gavo baudą ir ją sumokėjo. Negali spręsti, ar tuo atveju jo kaltė buvo didesnė. Automobilį jau pardavė, jis jau pradėtas ardyti, nemano, kad ekspertas kažką galėtų nuspręsti.

Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-kuopos 1-jo būrio specialisto E. L. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-02-18, apie 17.30 val. atvyko Žirnių g. 56, kur Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas paaiškino, kad suko į kairę, kiti automobiliai važiuojantys priešpriešiais stovėjo ir baigdamas manevrą pajuto smūgį į dešinį šoną. Jam iš dešinės kelkraščiu atlėkė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir trenkėsi. Audi vairavo Y. H., gim. (duomenys neskelbtini) m. BMW vairuotojas M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. paaiškino, kad išvažiavo iš „IKEA“ parduotuvės, buvo spūstis, niekas neįleido įsirikiuoti į pirmą eismo juostą, dėl to važiavo kelkraščiu. Važiuodamas tiesiai pamatė kaip iš kairės išvažiavo Audi, stabdė ir trenkėsi. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, liudininkų nėra (b. l. 57).

Iš Eismo įvykio schemos matyti, kad automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukinėjo Žirnių gatvėje link Liepkalnio gatvės, o automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo kelkraščiu (b. l. 60).

Papildomi duomenys apie eismo įvykį: automobiliui BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, užpakalinis kairės pusės sparnas, šoninis kairės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriau grotelės, o automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, jas įvertino ir, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone, daro išvadą, kad 2016-02-18, apie 17.30 val. Y. H. vairuodamas automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasukdamas į apsisukimą Žirnių g. 56, Vilniuje, leistinoje vietoje, į Lydos plento pusę, laikėsi Kelių eismo taisyklių 101 ir 109 punktų reikalavimų.

Teismui nekelia abejonių, kad Y. H. prieš pradėdamas manevrą, Žirnių gatvėje sukdamas į kairę, atsižvelgė į tai, jog automobiliai važiuojantys priešais tiek pirmoje, tiek ir antroje eismo juostoje sustojo ir praleido Y. H. vairuojamą automobilį, bei, kad Y. H. būdamas įsitikinęs, jog apsisukinėti yra saugu, pradėjo manevrą, taip kaip nustatyta Kelių eismo taisyklių 101 punkte. Jog Y. H. važiavo atsargiai ir lėtai įrodo Y. H. parodymai, eismo įvykio metu automobilių apgadinimų pobūdis. Buvo apgadinta Y. H. vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinė dalis. Teismo nuomone, Y. H. padarė viską, kad jo manevras, įvažiavimas į apsisukimą Žirnių g. 56, Vilniuje, būtų saugus.

Taigi ne Y. H. veiksmai lėmė, kad įvyko eismo įvykis, o M. Ž. padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nes M. Ž. vairuodamas BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį važiavo kelkraščiu pažeisdamas KET 125 punkto reikalavimus, nes 2016 m. vasario 18 d., apie 17.30 val. tamsiu paros metu, lyjant lietui važiavo maždaug 60-66 km/h greičiu per ištisinę liniją lenkdamas spūstyje stovinčius automobilius. Pagal KET reikalavimus, išvažiavęs iš „IKEA“ parduotuvės stovėjimo aikštelės, M. Ž. privalėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, nekirsti ištisinės linijos ir nevažiuoti kelkraščiu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime nurodoma, kad kelkraštis yra kelio elementas (KET I skyrius 3.8 p.) ir draudimas važiuoti kelkraščiu nėra absoliutus, tam tikros rūšies transporto priemonėms, pvz. dviračiams ir motoriniams dviračiams leidžiama važiuoti kelkraščiu (KET 57, 66 p.). Teismas pastebi, kad Y. H. ėmėsi visų privalomų veiksmų, kad jo manevras būtų saugus ir pagal 2016 m. vasario 18 d., apie 17.30 val. susidariusią situaciją jis būtų pastebėjęs važiuojantį dviratį ar motorinį dviratį, nes jų judėjimo greitis nedidelis. Taip pat teismas įsitikinęs, kad Y. H. būtų pastebėjęs atvažiuojančius greitosios pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ar policijos automobilius ir būtų tinkamai įvykdęs Kelių eismo taisyklių 109 punktų reikalavimą. Tačiau, įvertinus tai, kad pirmoje ir antroje eismo juostose stovėję automobiliai apsunkino ar padarė visai neįmanomą pastebėti kelkraščiu važiuojančią maždaug iki 60-66 km/h greičiu BMW, todėl ir pareigos duoti kelią laikymąsi padarė visiškai neįmanomu dalyku.

Pagal teismų praktiką, suformuotą analogiškose eismo įvykio bylose, eismo dalyvis, kuriam tenka pareiga duoti kelią, šią pareigą turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymą net ir tuo atveju, kai, šio dalyvio manymu, kiti eismo dalyviai pažeidžia KET. Neduodantis kelio eismo dalyvis nuo atsakomybės galėtų būti atleidžiamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, jei kitas eismo dalyvis, pavyzdžiui, elgtųsi visiškai neprognozuojamai ir tai padarytų pareigos duoti kelią laikymąsi visiškai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimą neturėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. NI2-1030/2005).

Neabejotina, kad Y. H. susiklosčiusios aplinkybės yra ypatingos, nes M. Ž. elgėsi visiškai neprognozuojamai ir Y. H. pareigos duoti kelią laikymąsi padarė visiškai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimą neturėjimo.

Teismas daro išvadą, kad Y. H. įsitikinęs, jog apsisukinėti buvo saugu, pradėjo manevrą, todėl nepažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimų, taip pat, kad Y. H. nematė ir negalėjo numanyti, nors ir privalėjo, kad kelkraščiu greitai važiuoja automobilis BMW, todėl negalėjo sukdamas į kairę ne sankryžoje, įvykdyti pareigos duoti kelią priešinga kryptimi važiavusiam BMW, todėl nepažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punktų reikalavimo.

Y. H. skunde prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas pastebi, kad LR ATPK nenumato galimybės iš proceso šalių priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Y. H. skundo tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-51846866-16 ir dėl Y. H. bylą nutraukti, jo veikoje nesant Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²-302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.