Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. O. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-iame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2014-10-21 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. O., gim. 1978-02-07, nuteistas 2009-07-14 Jonavos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1d., 233 str. 1d., 63 str. 2d., 5d.2p., galutinė paskirta bausmė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011-09-11, bausmės pabaiga – 2016-03-10. Anksčiau teistas du kartus.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas konstatavo, kad išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Nuteistasis G. O. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2014-10-21 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad argumentas, jog nuteistasis G. O. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus ir sunkaus nusikaltimo padarymą, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo. Teigia, kad minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos apylinkės teismo priimant nuosprendį. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo argumentu, jog nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė. Nurodo, kad šiuo metu ja yra atlikęs Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. numatytą bausmės terminą. G. O. teigia, kad išėjęs į laisvę gyvens iš sąžiningai uždirbtų pinigų dirbdamas mūrininku. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktus argumentus ir teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes. Nuteistojo teigimu, ankstesnės nuobaudos, kurios šiuo metu negalioja, nesudaro pagrindo atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. G. O. teigimu, apylinkės teismas nevertino jo pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu piliečiu. Skunde taip pat remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu (toliau – EŽTT), kuriame išaiškinta, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių arba įdiegtų alternatyvių bausmės priemonių sistemą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. O. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. O. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau vien formalių kriterijų lygtino paleidimo taikymui nepakanka. Pažymima, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

G. O. pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip vidutinė – 42 balai pagal OAsys programą. Bausmę nuteistasis atlieka už tyčinių, tame tarpe ir sunkaus, smurtinio nusikaltimo padarymą. G. O. nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nors ankstesnė padaryta veika bei veika už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę yra labai skirtingos savo pobūdžiu, tačiau iš dalies parodo nuteistojo nenorą mokytis iš savo klaidų, pasitaisyti, bei apibūdina nuteistąjį kaip linkusį nusikalsti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis padarė devynis režimo reikalavimo pažeidimus, aštuonis kartus baustas, iš jų tris kartus buvo paskirta nuobauda – 15 parų uždarytas į baudos izoliatorių, vieną kartą paskatintas. Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai rodo jo polinkį ignoruoti jam taikomas poveikio priemones bei neleidžia jo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką vertinti kaip nepriekaištingą. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, yra susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomonės. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo, siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą ar grasinimus smurtu. G. O. linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, ignoruodamas ilgalaikes problemas. Remiantis Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos psichologinės tarnybos išvada, matyti, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje yra nuteistojo nuostatos bei savivokos stoka.

Dėl skundo argumento, jog aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas ir atlieka bausmę, yra vertinamos pakartotinai. Apygardos teismas pažymi, kad, kaip paminėta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas vertina aplinkybių visumą, t. y., jis privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį ( BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, atsižvelgė į kurias būtina atsižvelgti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistojo G. O. dar negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Skunde, nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės bei argumentas jog valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių arba įdiegtų alternatyvių bausmės priemonių sistemą, nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. O. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.