Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovui advokato padėjėjui Erikui Rugieniui, dalyvaujant atsakovo Jungtinės profesinės sąjungos atstovui advokatui R. J., trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovei Jurgitai Baltauskienei, tretiesiems asmenims F. J., A. D., J. R., nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui Jungtinei profesinei sąjungai dėl nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo Jungtinės profesinės sąjungos komiteto sudėtį ir jo posėdžius įvykusius 2012 m. sausio 19 d. ir 2012 m vasario 1 d. pripažinti neteisėtais ir panaikinti priimtus nutarimus (VII t., 177-183).

Ieškinyje nurodė, kad sprendimus priėmė neteisėtas subjektas. Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga (kodas 302633089) yra savarankiška organizacija ir joks asmuo iš kitos juridinės organizacijos neturi teisės kištis į minėtos organizacijos vidaus reikalaus nei skiriant, nei atšaukiant valdymo organus. Juridinių asmenų registrų centro išraše matosi, kad Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga yra savarankiška profesinė sąjunga, viešasis juridinis asmuo, vienasmeniu juridinio asmens valdymo organu - pirmininke išrinkta A. G.. JAR nėra jokių duomenų, kad tai būtų padalinys (filialas ar atstovybė). Dėl to visiškai kitos profesinės sąjungos (Jungtinės profesinės sąjungos) vadovas kartu su grupe galimai suinteresuotų asmenų, atstovaujančių kitas profesines sąjungas, negali ir neturi teisės priimti sprendimus Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinėje sąjungoje, nes niekas jų nėra įgaliojęs ar išrinkęs. Mano, kad pateikti Jungtinės profesinės sąjungos protokolai ir jų nutarimai yra neteisėti, nes toks kolegialus valdymo organas - komitetas Jungtinėje profesinėje sąjungoje nebuvo ir nėra sudarytas. Nesuformuoto organo nutarimai ar sprendimai yra neteisėti. Dėl šios priežasties Jungtinės profesinės sąjungos (JPS) 2012-01-19 Nr.12-1 ir 2012-02-01 Nr.12-2 posėdžių protokolai yra pripažintini neteisėtais, o tariamo komiteto nutarimai pripažintini neteisėtais ir naikintini. Įvykęs 2012-01-19 JPS komiteto posėdis yra neteisėtas dar ir dėl to, kad buvo organizuotas pakartotinis JPS komiteto posėdis 2012-02-01, kuriame iš naujo svarstomas A. G. atšaukimo klausimas. Tuo paneigiamas buvusio anksčiau posėdžio sudėties ir sprendimų teisėtumas. Tai, kad JPS nebuvo ir nėra suformuoto tokio kolegialaus valdymo organo kaip komitetas, patvirtina išrašas iš VĮ Registrų centras Kauno filialo išrašas. 2012-01-19 JPS komiteto protokolo Nr.12-1 išraše nurodyta komiteto sudėtis yra neteisėta. Į posėdį nebuvo kviestas nei vienas minėtos profesinės sąjungos atstovas. Tuo buvo pasikėsinta į profesinių sąjungų lygybės principą. Tokie A. D. veiksmai riboja Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos veiklos laisvę, apibrėžtą Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnyje. Veikdamas Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos vardu, A. D. grubiai kišasi į jos veiklą, vidaus reikalus: neteisėtai veikdamas nušalina profesinės sąjungos pirmininkę, teikia dokumentus Juridinių asmenų registrui, perima visas vadovavimo funkcijas tuo trukdydamas stabdo Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos ir jos teisėtai išrinkto vadovaujančio organo pirmininkės veiklą. Profesinės sąjungos komitetas yra rimtas kolegialus valdymo organas. Komitetas privalo būti suformuotas atitinkamo profesinės sąjungos organo - konferencijos ir nustatytai kadencijai. Tokia praktika, kaip bando įdiegti A. D. yra neteisėta. Negalima sudaryti komitetą vienam kartui ir iš savo artimų asmenų. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, prieštarauja CK 2.81; 2.82 straipsnių nuostatoms. Vadovaujantis JPS įstatais (34.1 p.) konferencija šaukiama kas trys metai, o tai reiškia, kad tokios konferencijos turėtų būti ataskaitinės rinkiminės. Jokios JPS konferencijos nėra buvę sušaukta iki šiol. JPS pirmininko A. D. įgaliojimai senai pasibaigę, o pasibaigus įgaliojimams, jokie teisiniai veiksmai negali būti daromi. Dėl šios priežasties jokia komiteto veikla negalima, o vienkartinio (neišrinkto) komiteto nutarimai neteisėti. Juridinių asmenų registre nėra jokių duomenų, kad būtų atnaujinti įstatai, suformuoti juridinio asmens valdymo organai ir t.t. arba bent įregistruoti jos struktūriniai padaliniai turintys filialo, ar atstovybės teises. Įstatų 36 ir 37 punktuose aptariamas sąjungos komitetas ir jo kompetencija. Tačiau kaip komitetas atsiranda, kas jį renka jokios tinkamos ir suprantamos informacijos įstatuose nėra. Neesant suformuotam kolegialiam valdymo organui, jo vardu jokia asmenų grupė negali turėti teisėto pagrindo priimti jokių svarbių organizacijai sprendimų. Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga įregistruota 2011-05-30. Steigiamasis suvažiavimas įvyko 2011 m balandžio 28 d. Suvažiavimo delegatai Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke išrinko - A. G.. Mano, kad trečiaisiais asmenimis šioje byloje turi dalyvauti: F. J., A. R. kurie pagal Jungtinės profesinės sąjungos įstatus, turėtų būti Jungtinės profesinės sąjungos komiteto nariai, jei toks komitetas būtų buvęs suformuotas. A. D., kaip asmuo, savo veiksmais darantis žalą Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinei sąjungai ir tuo pačiu Jungtinei profesinei sąjungai. Valstybės Įmonės Registrų centro Kauno filialas - institucija, priėmusi ir vykdžiusi teisinę Jungtinės profesinės sąjungos pateiktų dokumentų registraciją. V. P., kaip asmuo savo aktyviais veiksmais darantis žalą Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinei sąjungai.

Trečiasis asmuo F. J. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad JPS vadovas A. D. sutapatino save su profesine sąjunga ir veikdamas jos vardu nesilaikė Lietuvos Konstitucijos 50 str. įteisinto Profesinių sąjungų lygybės principo: Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Iš Valstybės įmonės Registrų centro, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašo pateikto prie ieškinio matosi, kad jokių filialų, atstovybių (padalinių) juridinių asmenų registre neužregistruota. Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga įsteigta 2011-04-28, o Juridinių asmenų registre įregistruota 2011-05-30, kaip savarankiška, profesinė sąjunga. Jokių įrašų, kad tai būtų kažkoks padalinys - nėra. Mano, kad grubiai pažeisti šie Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisinti principai. JPS nuo pat įkūrimo dienos iki ginčo kilimo dienos 2012-01-19 nebuvo sukūrusi jokių kolegialių valdymo organų, konkrečiai komiteto. Tai taip pat matosi iš Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašo. Kad komitetas suformuotas įsitikino ir trečiasis asmuo pats šioje profesinėje sąjungoje bendradarbiaudamas. A. D. vienasmeniškai pagamino trečiajam asmeniui pažymėjimą paskyręs jį JPS pirmininko pavaduotoju Šiaurės Lietuvos regionui. Tačiau į klausimą, kas ir kada priėmė tokį sprendimą atsakymo negavo. A. D. autoritarinį valdymo stilių, nušalinant nuo darbo, valdymo profesinėje sąjungoje jos narius, ir nesuformavus nė vienoje konferencijoje tokių valdymo organų, o visą valdžia sukoncentravus savo rankose, patvirtina ir tas faktas, jog pateikiant įgaliojimus veikti profesinės sąjungos vardu įgalioja ne profesinė sąjunga, bet išskirtinai jos pirmininkas. Mano, kad visos profesinės sąjungos turi lygias teises, jos turi teisę rengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laivai rinkti savo atstovus, organizuoti aparatą, ir veiklą bei formuoti savo veiklos programą. Šiam principui ir priešinasi asmeniškai A. D., J. R. ir V. P.. Per laikotarpį nuo 2011 metų pradžios, bendradarbiaujant su JPS ir jos aktyvu susidarė nuomonę, kad šioje profesinėje sąjungoje yra autoritarinis valdymo stilius, pats pirmininkas A. D. nežino kas yra kolegialūs valdymo organai, kaip jie formuojami. Tiek 2012 m. sausio 19 d. tiek 2012 m. vasario 1 d. pateikti neva JPS komiteto protokolai nėra komiteto protokolai, o tik protokolai A. D. pritariančių asmenų susiėjimo protokolai, todėl jie yra niekiniai ir teismo turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Bylą nagrinėjant iš esmės nurodė, kad komitetas nebuvo tinkamai suformuotas – neaišku kodėl nedalyvavo vienos didžiausių sąjungų Geležinkeliečių sąjungos pirmininkas (duomenys neskelbtini), mano, kad Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku vis dar buvo A. R., bet posėdyje nedalyvavo, trečiasis asmuo ir pats nebuvo kviestas, nors dar buvo savo padalinio pirmininku.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl reikalavimų pagrįstumą, palieka spęsti teismo nuožiūra. Papildomai akcentavo, kad juridinių asmenų registro paskirtį, objektus, Juridinių asmenų registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, objektų registravimą, tvarkymą, reorganizavimą, likvidavimą, darbo tvarką ir tvarkymo procedūras reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatai (patvirtinti 2003 m. lapkričio 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1407) ir Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklės (patvirtintos 2007 m. gruodžio 3 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-503). Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 42 punktas nustato, kad Registro tvarkytojas, gavęs profesinės sąjungos duomenis ir dokumentus, netikrina pateiktų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams. Taigi Registro tvarkytojas neturi jokio teisinio suinteresuotumo, kad profesinės sąjungos priimti nutarimai būtų pripažinti negaliojančiais, be to įstatymai Registro tvarkytojui nesuteikia teisės vertinti profesinių sąjungų priimtų sprendimų ar nutarimų teisėtumo.

Trečiasis asmuo bylą nagrinėjant iš esmės J. R. bylą nagrinėjant iš esmės nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga įsteigta 2011 m. balandžio 28 d., Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. gegužės 30 d. A. G. (steigiamajame LSPTDPS suvažiavime išrinkta pirmininke (b.l. 36, t. VII). 2012 m. sausio 19 d. įvykusio Jungtinės profesinės sąjungos komiteto posėdyje (b.l. 151-153, t. VIII) buvo nuspręsta už Jungtinės profesinės sąjungos įstatų pažeidimus, veiklą, kenkiančią sąjungos interesams, vienbalsiai nedelsiant atšaukti LSPTDPS pirmininkės A. G. įgaliojimus. 2012 m. vasario 1 d. vykusiame Jungtinės profesinės sąjungos komiteto posėdyje (b.l. 154-155, t. VIII) nutarta pakartotinai atšaukti A. G. įgaliojimus, pašalinti ją iš Jungtinės profesinės sąjungos ir sąjungos narių, atšaukti LSPTDPS komiteto, suformuoto pažeidžiant Jungtinės profesinės sąjungos ir LSPTDPS įstatus, nutarimus, patvirtinti Jungtinės profesinės sąjungos pirmininko sprendimą skirti V. P. eiti LSPTDPS pirmininko pareigas iki LSPTDPS konferencijos sušaukimo, pavesti jam organizuoti ir šaukti LSPTDPS pagrindinių padalinių konferencijas ir suformuoti LSPTDPS komitetą, ypatingos skubos tvarka sušaukti LSPTDPS konferenciją.

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2012-01-19 ir 2012-02-01 Jungtinės profesinės sąjungos komiteto priimtų nutarimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais.

Ieškovė ir jos atstovas bylą nagrinėjant iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus, kuriais ieškovė ginčija JPS komiteto 2012-01-19 Nr. 12-1 priimtus nutarimus: dėl JPS komiteto pirmininko ir sekretoriaus išrinkimo; dėl Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko A. R. ir Lietuvos švietimo ugdymo ir socialinių paslaugų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės J. G. atsistatydinimo; dėl pasitikėjimo JPS pirmininku A. D.; dėl JPS šakinio padalinio Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės A. G. įgaliojimų atšaukimo, bei JPS komiteto 2012-02-01 Nr. 12-2 priimtus nutarimą dėl pakartotinio Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės A. G. atšaukimo, pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti (b.l. 177-183, VII t.).

Pažymėtina, kad 2012-01-19 posėdžio metu priimti nutarimai (dėl Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko A. R. ir Lietuvos švietimo, ugdymo ir socialinių paslaugų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės J. G. atsistatydinimo; dėl pasitikėjimo JPS pirmininku A. D.) nėra susiję su ieškovės teisėmis ir pareigomis, ir jų panaikinimas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas dėl jų panaikinimo atmestinas (CPK 5 str.).

Ištyręs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ginčijamo 2012-02-01 JTS komiteto nutarimo, kuriuo buvo nutarta pakartotinai atšaukti A. G. kaip LSPTDPS pirmininkės įgaliojimai, panaikinimas taip pat nesukurs jokių materialių pasekmių, kadangi šiuo nutarimu nebuvo sukurti jokie nauji santykiai, o tik dar sykį patvirtinta komiteto narių 2012-01-19 posėdžio metu išreikšta valia.

Susipažinus su ieškovės argumentais nustatyta, kad ieškovė iš esmės ginčija JTS komiteto sprendimą atšaukti jos kaip Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės įgaliojimus.

Iš teismui pateikto 2012-01-19 komiteto posėdžio protokolo, matyti, kad posėdžio metu buvo nutarta remiantis JPS Įstatų 37.8 punktu, už JPS įstatų pažeidimus, veiklą kenkiančią Sąjungos interesams, vienbalsiai nedelsiant atšaukti Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės A. G. įgaliojimus. Nustatyta, kad Jungtinės profesinės sąjungos (atsakovo) pirmininkas A. D. informavo komiteto narius, „kad A. G. savavališkai perkėlė JPS šakinio padalinio Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos būstinę į savo privatų butą. Ten išnešti Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos įstatų originalas, anspaudas, dokumentai. Namuose laikoma ir narių duomenų bazės kopija, kuri sudaro grėsmei narių privačių duomenų apsaugai. Į daugkartinius reikalavimus laikyti visą tai oficialioje būstinėje, nereaguojama. Paskutiniu metu A. G. iš viso būstinėje nesirodo. A. G. sąmoningai vilkino šakos kolektyvines derybas pradėtas JPS ir po 2011 m. vasaros jų neatnaujino. Jos pagrindinis vilkinimo motyvas - esą derybos gali pakenkti „projektui". Pats „projektas" buvo ruošiamas už JPS pinigus, tačiau slapta nuo JPS valdybos ir parodytas tik po gerų 2 mėnesių sistemingų JPS pirmininko reikalavimų. Nesuformuotas įstatuose būtinas Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos komitetas, nesuformuoti teritoriniai šakiniai padaliniai, kas A. G. ne kartą buvo raginama padaryti. Teritorinių šakinių padalinių nesuformavimas tiesiogiai įtakojo ir daugelio JPS teritorinių padalinių ir jų komitetų sunykimą. Nesant komiteto ir jo kontrolės, įtarimus kėlė ir tai, kad A. G. „projekto" finansininku buvo numačiusi savo dukterį, o numatytos konkurso sąlygos renkantis bendrovę kuri vykdys „projektą" galimai pritrauktos prie konkrečios bendrovės. Marijampolės krašto profesinės sąjungos pirmininkas T. R. patvirtindamas pateikė komitetui elektroninį laišką, kurį A. G. buvo 2012-01-18 išsiuntusi nariams, kuriuo A. G. siekė suskaldyti JPS. Išsakyta ir daugiau kritiškų pastabų A. G. atžvilgiu“ (b.l.152, VIII t.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga yra savarankiška organizacija, todėl visiškai kitos profesinės sąjungos (Jungtinės profesinės sąjungos) organas neturi teisės priimti sprendimus Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinėje sąjungoje.

Pažymėtina, kad bylos rašytinė medžiaga paneigia šiuos ieškovės argumentus. Pagal 2011 m. gegužės 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų LSPTDPS įstatų (b.l.52, t. VII) nuostatas LSPTDPS yra Jungtinės profesinės sąjungos šakinis padalinys, veikiantis šakiniu ir teritoriniu šakiniu principu (Įstatų 1 punktas). LSPTDPS padaliniai įeina į Jungtinės profesinės sąjungos kraštų ir rajonų struktūras (Įstatų 4 punktas). LSPTDPS savo veikloje vadovaujasi be kita ko Jungtinės profesinės sąjungos bei savo įstatais (Įstatų 3 punktas). Sprendžiant klausimą dėl LSPTDPS buvimo Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos struktūrine dalimi pažymėtina, kad remiantis įstatų 22 punktu nariu LSPTDPS laikomas asmuo, parašęs prašymą ir įtrauktas į Jungtinės profesinės sąjungos sąrašus. Narystė įsigalioja nuo prašymo parašymo dienos. LSPTDPS narys yra tuo pačiu ir Jungtinės profesinės sąjungos nariu.

Ieškovės manymu, ji buvo atleista netinkamai sudaryto valdymo organo, kadangi Jungtinėjė profesinėje sąjungoje niekada neveikė joks komitetas, toks organas nėra įregistruotas ir VĮ „Registrų centre“; jai nebuvo pranešta apie 2012-01-19 posėdį bei jai nežinomos priežastys, dėl kurių ji atleista iš Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pareigų.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad, kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie iš jų yra renkamieji, kokia jų išrinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į konkrečios profesinės sąjungos įstatus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. (R.) v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, bylos Nr. 3K-3-556/2004; 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. P. v. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, bylos Nr. 3K-3-142/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ v. UAB „Švarinta“, bylos Nr. 3K-3-426/2010).

Teismas, susipažinęs su Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos ir Jungtinės profesinės sąjungos įstatais, nustatė, kad LSPTDPS savo veikloje vadovaujasi Jungtinės profesinės sąjungos bei savo įstatais (Įstatų 3 punktas). LSPTDPS pirmininką renka LSPTDPS konferencija (LSPTDPS įstatų 35.6 punktas, JPS įstatų 44.3 p., 47.1 p.), tačiau Jungtinės profesinės sąjungos komitetui suteikta teisė už įstatų pažeidimus, veiklą kenkiančią Jungtinės profesinės sąjungos interesams, 2/3 balsų dauguma, atšaukti padalinio pirmininko įgaliojimus (įstatų 37.8 punktas, VII t., b.l. 48). Vadovaujantis Jungtinės profesinės sąjungos įstatais Sąjungos komitetą sudaro pagrindinių padalinių pirmininkai ir atstovai, taip pat Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas (įstatų 39.4. p.) ir iždininkas (įstatų 40.1). Nutarimai teisėti, jeigu apie komiteto posėdį pirmininko buvo pranešta iš anksto ir dalyvauja ne mažiau pusė komiteto narių. Kaip jau minėta, komiteto kompetencijai priskirta už įstatų pažeidimus, veiklą kenkiančią Sąjungos interesams 2/3 balsų dauguma atšaukia padalinio pirmininko įgaliojimus. Komiteto posėdžiai šaukiami prireikus (JPS įstatų 36 punktas, VII t., b.l. 48). Iš Jungtinės profesinės sąjungos darbo reglamento nustatyta, kad JPS pagrindinius padalinius sudaro: 1. Kauno apskrities profesinė sąjunga, 2. Klaipėdos krašto profesinė sąjunga, 3. Marijampolės krašto profesinė sąjunga, 4. Telšių krašto profesinė sąjunga, 5. Šiaulių krašto profesinė sąjunga, 6. Panevėžio krašto profesinė sąjunga, 7. Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga, 8. Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga, 9. Lietuvos transporto darbuotojų profesinė sąjunga, 10. Lietuvos bibliotekininkų sąjunga. Komiteto nariai, kurie išrinkti kelių pagrindinių padalinių pirmininkais, atstovauja padalinius, kuriuose yra išrinkti. Balsuojant balsai skaičiuojami pagal atstovaujamus padalinius. Atstovaudamas kelių padalinių interesus Komiteto narys balsuodamas kelis kartus tuo pačiu klausimu gali balsuoti skirtingai, pasisakydamas už ir prieš tame pačiame balsavime. Paskyrus asmenį eiti pirmininko pareigas, jis tampa Komiteto nariu ir atstovauja padalinį Komitete nuo paskyrimo momento. Skaičiuojant Komiteto kvorumą įskaitomi atstovaujami padaliniai, JPS pirmininkas ir iždininkas (b.l. ).

Iš ginčijamo JPS komiteto 2012-01-19 posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo JPS pirmininkas A. D., JPS iždininkė E. K., Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas J. R., Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė I. J., Lietuvos bibliotekininkų sąjungos pirmininkas J. R., Kauno apskrities profesinės sąjungos pirmininkas A. D., Klaipėdos krašto profesinės sąjungos pirmininkas G. U., Marijampolės krašto profesinės sąjungos pirmininkas T. R., t.y. į posėdį susirinko aštuoni iš dvylikos komiteto narių (10 pagrindinių padalinių atstovų, pirmininkas ir iždininkas). Kaip jau minėta vadovaujantis JPS įstatų 37.8 punktu, komitetas 2/3 balsų dauguma turi teisę už įstatų pažeidimus, veiklą kenkiančią Sąjungos interesams atšaukti padalinio pirmininko įgaliojimus. 2012-01-19 posėdyje dalyvavus 8/12 narių, laikytina, kad sprendimas dėl ieškovė įgaliojimų atšaukimo priimtas JPS įstatuose numatyta kvalifikuota 2/3 balsų dauguma. Pažymėtina, kad teismas VĮ Registrų centro duomenų bazėje patikrino Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos bibliotekininkų sąjungos, Klaipėdos krašto profesinės sąjungos, Marijampolės krašto profesinės sąjungos, Kauno apskrities profesinės sąjungos pirmininkų duomenis (IX t., b.l. 167-171, CPK 179 str. 3 d.).

Atmestinas ieškovės argumentas, kad posėdyje dalyvavusios Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės I. J. įgaliojimai kelia abejonių, nes ji paskirta prieš pat komiteto posėdį. Teismo nuomone, komiteto posėdyje dalyvavusi ir balsavusi I. J. Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke išrinkta nežeidžiant JPS įstatų. Pažymėtina, įstatų 39.10 punktas numato, kad padaliniui netekus pirmininko sąjungos pirmininkas skiria asmenį laikinai jį pavaduojantį. Iš teismui pateikto 2012-01-19 komiteto posėdžio protokolo matyti, kad buvęs Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. R. atsistatydina iš pirmininko pareigų ir gražino pirmininko pažymėjimą, todėl Sąjungos pirmininkas A. D. pagrįstai paskyrė laikiną pirmininkę (b.l. 152, VIII t.). Bylą nagrinėjant iš esmės trečiasis asmuo J. R. patvirtino, kad A. R. į komiteto posėdžio pradžią atvyko, tačiau pareiškė atsistatydinąs ir išvyko.

Teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad sprendimą priėmė neaiškus valdymo organas, kadangi toks kolegialus valdymo organas - komitetas Jungtinėje profesinėje sąjungoje nebuvo ir nėra sudarytas, ir tai patvirtina VĮ Registrų centro išrašas. Vadovaujantis CK 2.81 str. numato, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pažymėtina, kad ginčo komiteto veikimo teisėtumui neturi reikšmės, jog jis kaip valdymo organas nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, nes įstatyme nenustatyta, kad valdymo organas laikomas veikiančiu teisėtai, jei jis įregistruotas CK 2.66 str. nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir žodinių dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų visuma, teismo nuomone, leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog ieškovė buvo informuota apie 2012-01-19 organizuojamą komiteto posėdį. Tai patvirtina į bylą pateikta skambučių išklotinė, kuri patvirtina, kad 2012-01-17 ir 2012-02-19 buvo skambinta ieškovei į tel. 865076338, sms žinutės turinys, ieškovės rašytas elektroninis laiškas, kuriame ji patvirtina žinanti apie galimą jos atstatydinimą iš pirmininkės pareigų, trečiojo asmens J. R. duoti paaiškinimai 2014-11-04 teismo posėdyje (b.l. 112-115,VII t.). Pažymėtina, kad ieškovė teigdama, kad ne tik jai nebuvo pranešta apie organizuojamą posėdį, nes nedalyvavo ir kiti nariai, turi įrodyti šias aplinkybes, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2. 82 str. 4 d.). Tai reiškia, tiek įstatymas, reikalauja, jog nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų.

Tuo tarpu pažymėtina, kad ieškovė ginčydama nurodytą nutarimą, remiasi tik procedūriniais nutarimo priėmimo pažeidimais, tačiau neginčija nutarimo materialinių pagrindų. Atkreiptinas dėmesys, kad JTS komitetas pagal įstatų punktą padalinio pirmininko įgaliojimus atšaukti turi teisę ne bet kada, o nustačius pirmininko veikloje įstatų pažeidimus ar veiklą kenkiančią Sąjungos interesams. Komiteto nariams konstatavus tam tikrą, komiteto narių nuomone, Sąjungos interesams kenkiančią ieškovės veiklą, ieškovė teisme neneigė posėdžio protokole nurodytų aplinkybių ir/ar neįrodinėjo, kad nurodyta veika nekenkia Sąjungos interesams ir nepažeidžia įstatų.

Pažymėtina, kad teismo nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į ieškovės įtaką balsavimo rezultatams jeigu, ji vis dėlto būtų dalyvavusi ginčo posėdyje arba jeigu toks posėdis būtų organizuojamas iš naujo. Teismas pažymi, kad už ieškovės atleidimą nubalsavus 8 iš 12 komiteto narių, laikytina, kad priimtas sprendimas dėl ieškovės įgaliojimų atšaukimo atitiko tikrąją komiteto daugumos narių valią, kurią jie išreiškė apsvarstę šį klausimą. Taip pat teismas pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai, jog, LSPTDPS įstatų 4.5.2. punkte nustatyta tvarka, 2014-01-14 vykusioje LSPTDPS konferencijoje dalyvavę 17 (iš 20 išrinktų) delegatų vienbalsiai nutarė išrinkta naują LSPTDPS pirmininkę – V. G. (IX t., b.l. 44-47). Ieškovei neginčijant šio nutarimo, darytina išvada, kad prašomų panaikinti nutarimų panaikinimas ieškovei nesukels jokių materialių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nuomone, ginčijamo nutarimų pripažinimas negaliojančiais vien dėl formalių priežasčių prieštarautų protingumo ir ekonomiškumo principams

Vadovaujantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad atmetus ieškovės argumentus dėl komiteto sudėties ir veiklos neteisėtumo, ieškovė neįrodė, kad ginčo nutarimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str., CK 2. 82 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Šalys per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.