Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-02-02 · Civilinė byla Nr. 2-267-446/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-02
Bylos Nr.
2-267-446/2018
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-01164-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Atsakovas
L. J., V. A.
Trečiasis asmuo
S. M.
Ieškovas
Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos
  • 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-267-446/2018Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01164-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 2 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Kristinai Urbelienei,dalyvaujant ieškovo atstovui T. B.,atsakovams L. J., V. A.,trečiajam asmeniui S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. J., V. A., trečiajam asmeniui S. M. dėl laikino tėvų vadžios apribojimo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktu ieškiniu (b. l. 2-5) prašo laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams L. J. ir V. A. sūnus M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo po 60 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Ieškovo atstovas paaiškino, kad nėra emocinio ryšio tarp nepilnamečio ir jo motinos atsakovės L. J., vaiko tėvas atsakovas V. A. yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo. Atsakovė buvo teisiama už fizinio skausmo sukėlimą sūnui, po smurtavimo fakto nustatymo M. A. gyvena savo tetos namuose, jam nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskirta S. M.. Siekiant patenkinti nepilnamečio M. A. norus, jo interesais būtina laikinai apriboti tėvų valdžią vaiko tėvams. M. A. yra priešiškai nusiteikęs savo motinos atžvilgiu, jos paliepimų, nurodymų nevykdo, neklauso, pas tėvą gyventi taip pat nenori. M. A. gerai sutaria su S. M., jos sutuoktiniu, kartu su jais gyvenančia S. M. mama. Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų apie tėvų piktnaudžiavimą alkoholiu, neigiamos įtakos darymą sūnui neturi, todėl prašo tėvų valdžią apriboti laikinai.

Atsiliepimas

Atsakovė L. J. su ieškiniu sutiko. Ji paaiškino, kad nutraukus santuoką su V. A. jų nepilnametis sūnus liko gyventi su ja. Problemos su sūnumi prasidėjo paauglystėje. Kol ji gyveno santuokoje su R. J., M. elgesys jokių problemų nekėlė, jis klausė ir jos, ir patėvio, gerai mokėsi. Jai išsiskyrus su R. J., sūnaus elgesys pasikeitė, jis tapo nebevaldomas, jo elgesiui didžiulę įtaką ėmė daryti draugai, jis neklausė jos nei draudimų, nei prašymų. Iš namų nešė įvairius daiktus, atsivedęs į namus būrį draugų, suvalgydavo visus maisto produktus, praleidinėdavo pamokas, nesimokė, laiku, kartais ir naktimis, negrįždavo namo. 2016 m. birželio 25 d. įvykus konfliktui tarp jos ir sūnaus, ji nesusivaldė, ir sūnų sumušė, dėl ko ji ir jos draugas buvo teisiami. Po šio konflikto M. į namus nebegrįžo, apsigyveno S. M. namuose. S. M. jai netikra sesuo, jos tėvas buvo vedęs S. M. mamą, ji pati gerai sutaria tiek su S. M., tiek su jos mama, kurią taip pat vadina mama, jų santykiai geri, giminiški. Jos nuolatos bendrauja, ji lankosi namuose, kur šiuo metu gyvena S. M. su savo šeima ir mama. M. puikiai sutaria su S. M. sutuoktiniu, mama, kurią vadina močiute. Ji mananti, kad sūnui geriau gyventi S. M. šeimoje, todėl sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia. Apribojus valdžią ji ir toliau rūpinis sūnumi, pagal savo išgales jį išlaikys, padės įrengti jam kambarį, jį apstatyti baldais. Ji 20 metų dirba kepykloje, papildomai pragyvenimui užsidirba dirbdama įvairius buities darbus pas privačius asmenis – tvarkydama kambarius, aplinką, prižiūrėdama nusenusius asmenis. Ji stengiasi, kad jos vaikai būtų ir aprengti, ir pavalgę.

Atsakovas V. A. su ieškiniu sutiko. Jis paaiškino, kad gyvena savo motinos namuose, kur taip pat gyvena ir jo sesuo su savo dukra. Sūnus gyventi su juo nenori, nes nesutaria su jo motina, be to, namuose, kur jis šiuo metu gyvena, nėra tokių gerų sąlygų, kad patiktų sūnui. Su sūnumi susitinka, pabendrauja, pasikalba. Jis dažnai lankosi S. M. namuose, nes giminiški santykiai su buvusios sutuoktinės L. J. giminėmis, nenutrūko. Jis duoda sūnui pinigų, neseniai nupirko mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, apmoka telekomunikacijų paslaugas. Jis dirba ūkininko L. J. ūkyje, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Įsitikinęs, kad sūnui gyventi S. M. namuose gerai, jis tokių sąlygų suteikti negali, todėl sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia.

Trečiasis asmuo S. M. su ieškiniu sutinka. Ji paaiškino, kad nuo 2016 m. vasaros M. A. gyvena jos namuose, kuriuose ji gyvena su savo sutuoktiniu ir mama V. P.. M. lengvai pasiduodantis kitų įtakai, nemokantis apsiginti, neturintis savo nuomonės, tačiau priešiškai nusiteikęs mamos atžvilgiu. Susipykęs su mama, jis dažnai ir anksčiau atbėgdavęs pas juos. Labiausiai jis sutaria su jos mama V. P., kurią vadina močiute, su ja daugiausiai pasikalba, jos nuomonės labiausiai klauso. L. J. dažnai lankosi jų namuose, su sūnumi bendrauja, rūpinasi juo, pergyvena, kad jis nesimoko, kad sūnus skriaudžiamas, rūpinasi, kad sūnui nieko netrūktų.

Nepilnametis M. A. paaiškino, kad šiuo metu jis mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre, visą savaitę gyvena bendrabutyje, Šiauliuose, savaitgaliais grįžta į tetos S. M. namus. Su mama jis nesusipykęs, jo mama nepiktnaudžiauja alkoholiu, yra tvarkinga ir rūpestinga mama, tačiau jam gyventi geriau tetos namuose. Jis puikiai sutaria su močiute, S. M. vyru. Tuose namuose jam rengiamas atskiras kambarys. Pas mamą gyventi jis nenori, nes jam nepatinka mamos draugas, kuris nors ir negyvena kartu su jo mama, tačiau lankosi jų namuose. Jam nepatinka, kad mamos draugas nurodinėja jam kokius darbus ir kaip reikia dirbti. Tėvas dažnai lankosi tetos namuose, su tėvu bendrauja, pasikalba, tėtis duoda jam pinigų, neseniai nupirko mobiliojo ryšio telefoną. Namuose, kur gyvena tėtis, jis nenori gyventi, nes jam nepatinka tėčio mama, kuri kartą jį apšaukė ir nuo tos dienos jis pas tėtį ir jo mamą nebesilanko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys nepagrįstas ir netenkintinas.

Iš gimimo įrašo (b. l. 6) matyti, kad M. A. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina – atsakovė L. A., tėvas – atsakovas V. A.. 2005 m. birželio 6 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu, nutraukus santuoką tarp atsakovų, patvirtina jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią jų sūnaus M. A. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina, tėvas įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis. Iš santuokos ir ištuokos liudijimų (b. l. 9, 10) matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) susituokė su R. J., (duomenys neskelbtini) jų santuoka nutraukta. Iš 2016 m. liepos 8 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio (b. l. 54-57) matyti, kad L. J. ir A. L. buvo patraukti baudžiamojon atsakomybė už tai, kad jie suduodami smūgius sukėlė nukentėjusiajam M. A. fizinį skausmą, L. J. pripažinta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius. 2016 m. birželio 30 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (b. l. 19) M. A. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2016 m. birželio 28 d., S. M. paskirta M. A. rūpintoja (b. l. 19). 2016 m. liepos 7 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (b. l. 20) L. J. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl to, kad sūnui nustatyta laikinoji rūpyba.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, CK 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo atstovo, atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimus, išklausius nepilnamečio M. A. nuomonės, teismas neturi pagrindo išvadai, kad nepilnamečio M. A. tėvai, atsakovai, netinkamai vykdė savo pareigas, vaiku visiškai nesirūpino ir kaltais savo veiksmais įgyvendino priešingą vaiko interesams tėvų valdžią. Tokią išvadą leidžia daryti byloje nustatytos aplinkybės. Po atsakovų santuokos nutraukimo jų nepilnametis sūnus M. liko gyventi su motina, įsiteisėjusiu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (b. l. 52-53). Vaiko motina 2015 metais pati kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių pripažindama, kad sūnus jos neklauso, jai sunkiai sekasi rasti bendrą kalbą su sūnumi, baiminosi, kad dėl bendravimo su netinkamo elgesio draugais gali kilti rimtų problemų jos sūnui, prašė pagalbos (b. l. 12, 13). Iš paties nepilnamečio, atsakovės ir trečiojo asmens S. M. paaiškinimų matyti, kad L. J. dėjo visas pastangas, kad jos sūnus elgtųsi dorai, mokytųsi, būtų tinkamai apsirengęs ir pavalgęs. Nors akivaizdu, kad motinos pokalbiai, nuolatinis jos rūpestis, pastangos nedarė teigiamos įtakos vaikui, negalima teigti, kad motina nesirūpina vaiku, o juo labiau spręsti dėl būtinumo apriboti jos valdžią. Iš atsakovės L. J. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir teismo nuosprendžio (b. l. 54-57) matyti, kad smurtą prieš sūnų ji panaudojo praradusi savitvardą, išvesta iš pusiausvyros netinkamo sūnaus elgesio, dėl ko ji vėliau labai pergyveno ir gailėjosi, su vaiku susitaikė. Vaiko tėvas taip pat nuolatos bendrauja su sūnumi, teikia jam išlaikymą, perka daiktus, duomenų, kad jis būtų pažeidinėjęs teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, vengęs bendrauti su sūnumi, neteikęs jam išlaikymo ar daręs neigiamą poveikį, nenustatyta. Visuma aplinkybių laidžia daryti išvadą, kad atsakovai rūpinasi sūnumi pagal savo supratimą ir galimybes. Duomenų dėl atsakovų piktnaudžiavimo alkoholiu, jų netinkamo elgesio, kuris tiesiogiai turėtų įtakos nepilnamečiui, byloje nenustatyta. Į socialinės rizikos šeimų sąrašą L. J. šeima buvo įtrakta po konflikto su sūnumi dėl to, kad jos sūnui buvo nustatyta laikinoji rūpyba.

Pažymėtina, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas ir nesant CK 3.180 straipsnyje išvardytų sąlygų, kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Nagrinėjamu atveju dėl laikinos tėvų valdžios apribojimo į teismą kreiptasi tik 2017 m. lapkričio 30 d., kai atsakovų sūnui M. A. jau buvo suėję 17 metų, nors duomenys apie M. elgesį buvo gauti jau 2015 metais. Daryti išvadą, kad pritaikius laikiną tėvų valdžios apribojimą ir M. A., kuris 2018 m. kovo 20 d. taps pilnamečiu, bus pasiekti laikino tėvų valdžios apribojimo tikslai, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad šiuo metu (iki pilnametystės likus mažiau nei dviem mėnesiams) vaiko charakteris ir požiūris į gyvenimą, moralinės vertybės ir kt. jau susiformavę, todėl net ir pritaikius laikiną tėvų valdžios apribojimą nei vaiko, nei tėvų elgesys nepasikeis, todėl nagrinėjamu atveju CK 3.180 straipsnio taikymas praranda prasmę. M. A. yra sulaukęs tokio amžiaus, kad jis, susitarus su mama, giminėmis, gali gyventi tetos ir močiutės namuose. Apribojus tėvų valdžią yra galimybė ne apsaugoti, bet iš esmės pakenkti vaiko interesams, tolimesniems vaiko ir tėvų tarpusavio santykiams.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Kaip jau minėta, įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai nevykdytų pareigos išlaikyti savo sūnų M. A., nenustatyta. Priešingai, iš aptartų aplinkybių visumos matyti, kad atsakovė L. J. dirbanti, visokeriopai rūpinasi vaiko materialine gerove, tokiu būdu tinkamai vykdo pareigą išlaikyti vaiką, todėl priteisti iš jos išlaikymą nėra pagrindo. Reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovo V. A. nepagrįstas, kadangi vaiko tėvo, su kuriuo vaikas negyvena, išlaikymo dydis nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė