Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-321-963/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-24
Bylos Nr.
II-321-963/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01041-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Advokatai
Egidijus Giedraitis, Pranas Rimgaudas Mickus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-321-963/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01041-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei, Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui L. R., jos įgaliotam atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui,

asmeniui, kurio atžvilgiu buvo prašoma pradėti administracinę teiseną P. Š., jo įgaliotam atstovui advokatui Pranui Rimgaudui Mickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. R. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. liepos 31 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. liepos 31 d. nutarimu nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal L. R. pareiškimą nesant įvykio sudėties. Nutarime nustatyta, kad 2018 m. liepos 10 d. buvo gautas L. R. pareiškimas dėl grasinimų ir nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. 2018 m. liepos 26 d. buvo bendrauta su P. Š., kuris nurodė, kad nesikeikė necenzūriniais žodžiais, niekam negrasino, o pareiškėja jį išvadino necenzūriniais žodžiais bei nuolat jį filmuoja. Šiuo atveju kaltinimai grindžiami tik pareiškėjos L. R. ir buvusios kaimynės, kuri nurodytu adresu nebegyvena jau pusę metų ir apie įvykius, kurie įvyko liepos mėnesį papasakoti negali, todėl kaimynės D. N. parodymai gali būti netikslūs. L. R. pareiškime nurodė, kad kaip jai P. Š. grasino susidoroti ir išvadino necenzūriniais žodžiais turi padariusi garso įrašą, tačiau paprašius atsiųsti garso įrašą, atsiuntė, kuriame girdisi tik užkurto automobilio variklio garsas. P. Š. pateikė fotonuotrauką, kurioje matoma, kaip L. R. jį filmuoja arba fotografuoja. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms medžiagoje surinktoms aplinkybėms, darytina išvada, kad turimoje medžiagoje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad P. Š. veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 481 straipsnyje, įvykis ir sudėtis. (b. l. 7-8).

2018 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas L. R. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. liepos 31 d. nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. liepos 31 d. nutarimu nesutinka, nes nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nutarimas yra naikintinas, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas įpareigotinas pardėti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, tyrimą P. Š. atžvilgiu. Atsisakęs pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pripažįsta, kad nėra surinkęs pakankamai įrodymų, patvirtinančių P. Š. kaltę dėl įvykio, o tai reiškia, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės bei procesiniais veiksmai tokiems įrodymams gauti. Pažymima, kad nebuvo apklausta pareiškėja, nebuvo išreikalauta vaizdo medžiaga. Daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, todėl priėmė neteisingą, neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. (b. l. 3-5).

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018 m. rugpjūčio 29 d. atsiliepime nurodė, kad su L. R. skundu nesutinka. Paaiškino, kad medžiagos tyrimo metu buvo nustatyta, kad konfliktas tarp L. R. ir P. Š. kyla ne pirmą kartą, todėl manytina, kad tarp jų kilę tarpusavio santykiai. Liudytojų nenustatyta. L. R. pateikė garso įrašą, kuriame girdisi keiksmažodžiai, garso įraše nėra galimybės nustatyti, kas kalba, kada ir kur garso įrašas padarytas. Nurodė, kad P. Š. pateikė fotonuotrauką, kurioje užfiksuota, kad L. R. jį fotografuoja ir filmuoja, bei dokumentus, patvirtinančius, kad jo dukters buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, balkone esanti vaizdo kamera yra muliažas. Mano, kad P. Š. veika yra santykių aiškinimasis, o ne visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, konfliktas truko trumpą laiką, nusiskundimų iš kitų asmenų bei pašalinių asmenų dėl viešosios tvarkos pažeidimo nebuvo gauta, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad P. Š. savo veiksmais tyčia pažeidinėjo viešąją tvarką nenustatyta.

Teismo posėdžio metu L. R. nesutiko su nutarimu. Paaiškino, kad P. Š. nuolat ją užgaulioja, persekioja, grasina. Nors jis ten negyvena, tačiau jis vaikšto apie jos langus, grasina, įžeidinėja. Kaimynė neapsikentė ir išsikraustė, nes jis nuolat jas persekiojo, grasino. Todėl ji visada vaikšto su telefonu. Ji padarė trumpą įrašą, kurį pateikė policijai. Policija jai pasakė, kad įraše nieko nesigirdi, tačiau ji mano, kad viskas puikiai girdisi, kaip jis ją keikia. Be to, nurodė, kad kieme yra kamera, ją nuolat filmuoja. Policija visus prašymus atmetė. Kaimynė patvirtino, kad ir ji buvo persekiojama, kad ir jai buvo grasinama. Taigi yra ir liudytojai, kurių neapklausė, t. y. D. R., jos dukra, bei buvusi kaimynė D. N., kuri patvirtino, kad kamera veikia. Apie kameros veikimą užfiksavo antstoliai. Prašė patenkinti skundą.

Teismo posėdžio metu L. R. įgaliotas atstovas advokatas Egidijus Giedraitis paaiškino, kad ginčo dėl įvykio laiko nėra. Ginčas yra dėl jų susitikimo metu įvykių. Pareigūnai priimdami nutarimą nurodė, kad garso įraše girdisi tik variklio garsas. Pažymėjo, kad garso įraše girdisi keiksmažodžiai. Atsiliepime policija nurodė, kad garso įraše kažką išgirdo ir net nurodė, ką išgirdo. Tačiau policija neišsikvietė P. Š. ir jo nepaklausė, ar garso įraše yra jo balsas. Taigi akivaizdu, kad policija neatliko tyrimo iki galo. Pažymėjo, kad L. R. be jokios priežasties buvo iškeikta. Dėl vaizdo kameros pažymėjo, kad policija turi įgaliojimą patikrinti, ar kamera neveikia, ar tai tikrai yra muliažas, policija turi pareigą tai patikrinti. Tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo padaryta, policijos pareigūnai neišsprendė situacijos, pripažino, kad nesurinko pakankamai įrodymų. Prašė skundžiamą nutarimą panaikinti. Šio teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad kaip nurodė, pats P. Š., byloje pateiktas garso įrašas yra suklastotas, todėl šį faktą policijos pareigūnai taip pat turėjo patikrinti. Mano, kad policijos pareigūnai nevisapusiškai, neobjektyviai atliko tyrimą, nepašalino abejonių, kurias teismo posėdžio metu kelia net ir pats P. Š.. Pažymėjo, kad priimdami skundžiamą nutarimą policijos pareigūnai nurodė, kad graso įraše nieko negirdėti, tačiau atsiliepime jau nurodė, kad girdi tam tikrus žodžius. Pažymėjo, kad teismas posėdžio metu taip pat išgirdo tam tikrus žodžius. Dėl kameros byloje nėra įrodymų, kad po įvykio ta kamera buvo veikianti ar neveikianti. Anksčiau buvo gautos pažymos, tačiau policijos pareigūnai turėjo pagal ANK nuostatas atlikti atitinkamus veiksmus, išimti kamerą ir nustatyti ar kamera yra muliažas ar ne, o ne tikėti kažkieno paaiškinimais. Vėliau kameros nebeliko, tačiau neaišku, kodėl. Galbūt todėl, kad kamera iš tikro veikė? Prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą.

Teismo posėdžio metu P. Š. parodė, kad nebuvo jokio konflikto kieme. Mano, kad įvykis ištirtas teisingai. Parodė, kad buvo apklaustas tyrėjos. Nurodė, kad jo dukra nebuvo apklausta. Įvykio metu buvo namuose jo vaikaitės auklė, tačiau ji nieko negirdėjo. Jis pakabino kamerą, kuri atrodė, kaip tikra, bet ji neveikė, tai yra tik muliažas. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai nebuvo atvykę apžiūrėti kameros. Po įvykio jis nuėmė kamerą. Nurodė, kad jis klausė byloje esančio garso įrašo, tačiau nieko jame negirdėjo, be to, mano, kad garso įrašas yra klastotė. Pažymėjo, kad jis nekalbėjo kieme, nieko nekeikė.

Teismo posėdžio metu P. Š. įgaliotas atstovas advokatas Pranas Rimgaudas Mickus paaiškino, kad tyrėja priėmėm pagrįstą ir teisėtą nutarimą, nes ANK reikalauja įrodymus ištirti visapusiškai ir objektyviai. Mano, kad garso įrašas, pateiktas byloje, įrodymu negali būti, nes garso įraše jokių P. Š. žodžių nesigirdi, girdisi tik automobilio garsas, durelių garsas, nuvažiuojančio automobilio garsas. Taip pat pažymėjo, kad jeigu kamera būtų veikianti, byloje būtų buvę pateikti vaizdo įrašai, nes jie būtų naudingi P. Š.. Be to, prieš L. R. niekada joks vaizdo įrašas nebuvo panaudotas. Taigi nutarimas priimtas pagrįstai, o L. R. skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).

Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. liepos 31 d. nutarimu nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal L. R. pareiškimą nesant įvykio sudėties. Nutarime nustatyta, kad 2018 m. liepos 10 d. buvo gautas L. R. pareiškimas dėl grasinimų ir nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. 2018 m. liepos 26 d. buvo bendrauta su P. Š., kuris nurodė, kad nesikeikė necenzūriniais žodžiais, niekam negrasino, o pareiškėja jį išvadino necenzūriniais žodžiais bei nuolat jį filmuoja. Šiuo atveju kaltinimai grindžiami tik pareiškėjos L. R. ir buvusios kaimynės, kuri nurodytu adresu nebegyvena jau pusę metų ir apie įvykius, kurie įvyko liepos mėnesį papasakoti negali, todėl kaimynės D. N. parodymai gali būti netikslūs. L. R. pareiškime nurodė, kad kaip jai P. Š. grasino susidoroti ir išvadino necenzūriniais žodžiais turi padariusi garso įrašą, tačiau paprašius atsiųsti garso įrašą, atsiuntė, kuriame girdisi tik užkurto automobilio variklio garsas. P. Š. pateikė fotonuotrauką, kurioje matoma, kaip L. R. jį filmuoja arba fotografuoja. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms medžiagoje surinktoms aplinkybėms, darytina išvada, kad turimoje medžiagoje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad P. Š. veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 481 straipsnyje, įvykis ir sudėtis. (b. l. 7-8).

Teismo posėdžio metu L. R. paaiškino, kad su nutarimu nesutinka, nes policijos pareigūnai neatliko visų veiksmų, kad išsiaiškinti tą situaciją, t. y. neišklausė jos pateikto garso įrašo, nepatikrino kameros, esančios P. Š. dukters V. Š. buto balkone, veikimo, neapklausė liudytojų jos dukters D. R., buvusios kaimynės D. N.. Prašė tenkinti jos skundą ir nutarimą panaikinti. Teismo posėdžio metu P. Š. neigė iškeikęs L. R., pažymėjo, kad jis garso įraše jokių žodžių negirdi, mano, kad garso įrašas yra klastotė. Nurodė, kad policijos pareigūnai jo dukters neapklausė, jo pakabintos kameros netikrino. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai priėmė teisingą nutarimą.

Susipažinus su administracinio nusižengimo byla nustatyta, kad tiriant L. R. 2018 m. liepos 10 d. pareiškimą buvo atlikti šie veiksmai - paimtas P. Š. paaiškinimas, prie kurio jis pateikė L. R. fotonuotrauką, 2018 m. gegužės 21 d. „Vaizdo kameros būklės įvertinimo aktą“, V. Š. raštą valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (b.l. 19-24).

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad P. Š. dukters V. Š. buto balkone esanti kamera 2018 m. kovo 14 d. buvo veikianti, tai patvirtina 2018 m. kovo 14 d. antstolės Redos Vizgaudienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F18-6 (b. l. 16). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2018 m. gegužės 21 d. P. Š. dukters V. Š. buto balkone esanti kamera neveikė, nes buvo sugadinta mechaniškai, tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 21 d. Dėl kameros būklės įvertinimo aktas (b. l. 22). Atkreiptinas dėmesys, kad įvykis, dėl kurio L. R. kreipėsi į policiją su pareiškimu, įvyko 2018 m. liepos 10 d. – byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, ar 2018 m. liepos 10 d. minėta vaizdo kamera P. Š. dukters V. Š. buto balkone veikė ir ar buvo išreikalautas šios vaizdo kameros 2018 m. liepos 10 d. vaizdo įrašas. Be to, teismo posėdžio metu buvo išklausytas L. R. bylioje pateiktas garso įrašas, kuriame girdisi vyriškas balsas sakantis: „Pas psichiatrą eik, kekše, tu blet“, bet nėra nustatyta ar tai P. Š. balsas.

Taigi, siekiant nustatyti, ar 2018 m. liepos 10 d. L. R. pareiškime nurodytos aplinkybės yra pagrįstos, ar jame nurodytuose P. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis, teismo nuomone, reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. apklausti liudytojus, galimai mačiusius tą įvykį - D. R., D. N., V. Š., ištirti byloje pateiktą garso įrašą, nustatyti, ar P. Š. dukters V. Š. buto balkone esanti kamera 2018 m. liepos 10 d. veikė ir ar yra išlikę šios dienos vaizdo įrašas bei atlikti kitus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. liepos 31 d. nutarimas naikintinas, o byla grąžintina Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš naujo tirti, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Skunde yra pateiktas L. R. prašymas priteisi iš institucijos - t.y, iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso normos (ANK 666 straipsnis). Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nenumato galimybės išieškoti proceso išlaidų iš institucijos, pradėjusios ikiteisminį tyrimą. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad dėl gynėjo dalyvavimo patirtos išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Atsižvelgiant į tai, L. R. prašymas priteisti iš institucijos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Skundu L. R. taip pat prašo teismą įpareigoti instituciją išspręsti jos pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. ANK 642 straipsnio nuostatos nenumato galimybės teismui, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą dėl skundo įpareigoti instituciją išspręsti pareiškimą dėl asmens paduoto pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl šis skundas šioje dalyje atmestinas. L. R. išaiškintina, kad šiuo atveju, dėl įpareigojimo pradėti ikiteisminį tyrimą ji turi kreiptis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

L. R. skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. liepos 31 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš naujo tirti.

Kitoje dalyje L. R. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė