Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant L. J., dalyvaujant privačiam kaltintojui-nukentėjusiajam J. S. (pagal 2014-03-04 išduotą asmens pasą pavardė S.), gynėjams G. G. ir A. P. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Č. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, bedarbis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.;

G. I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) mieste, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, aukštojo išsilavinimo, niekur nedirbanti, neįgali (II grupė), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.;

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, bedarbis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-04-25 apie 17 val. prie namo (duomenys neskelbtini) Č. R. iš asmeninių paskatų, konflikto metu tyčia sudavė ranka J. S. į petį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais kaltinamasis Č. R. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Be to, Č. R., G. I. I. ir A. T. kaltinti tuo, kad 2013-04-25 apie 17-19.45 val. prie namo (duomenys neskelbtini) jie veikdami bendrai, tyčia užpuolė J. S., mėtė į jį akmenimis, užpjudė šunimi, kuris įkando į kairės kojos blauzdą bei suplėšė nukentėjusiojo kelnes. Smurto panaudojimo pasekoje J. S. jautė fizinį skausmą bei buvo sužalota kairės kojos blauzda.

Tokiais veiksmais Č. R., G. I. I. ir A. T. kaltinti padarę nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Privatus kaltintojas-nukentėjusysis J. S. parodė, kad kaltinamieji yra jo kaimynai. Su G. I. I. ir A. T. gyvena tame pačiame name, tik jo buto durys yra kitoje namo pusėje, o Č. R. gyvena netoliese nuosavame name. Paskutiniu metu su jais pastoviai konfliktuoja. 2013-04-25 apie 17 val. jis išėjo iš namų parauti triušiams žolės. Kai grįždinėjo, ėjo pro G. I. I. buto duris, kur stoviniavo Č. R.. Tuo metu kieme žmonių daugiau nebuvo. Č. R. jam pastojo kelią ir pareiškė priekaištus dėl kažkokių apkalbų. Stengęsis jį apeiti ir išvengti konflikto, bet Č. R. ėmė šaukti, o po to ir muštis. Č. R. sugriebė jam už drabužių ir ranka sudavė į krūtinę, į dešinę petį. Atgal nekirtęs, vengęs konflikto ir bandęs pabėgti. Tuo metu jį pradėjo vytis Č. R. šuo. Šuo jį vijosi be komandos, nes, kai vyksta konfliktas, šuo pats puola. Šuo įkando į kairės kojos blauzdą bei suplėšė kelnes. Iš paskos bėgo ir Č. R.. Jį vijosi iki buto durų, bet spėjęs pabėgti ir užsirakinti. Prasidėjus konfliktui į lauką buvo išėję A. T. ir G. I. I.. Kai nubėgdinėjęs link savo buto, šie į jį pradėjo mėtyti akmenis. Pataikė į nugarą, kojas. Metė 3-4 kartus. Dėl to mėlynių nebuvo, bet tuo metu jautęs skausmą. Dėl šuns įkandimo buvo žaizdos, todėl persirengęs nuėjo į ligoninę, kur suteikė pagalbą, paskiepijo. Iš ligoninės nuėjo tiesiai į policijos komisariatą, kur dėl įvykio surašytas protokolas-pareiškimas. Protokolą skaitęs, po to pasirašęs. Šiame protokole-pareiškime nepaminėtas konflikte dalyvavęs A. T., bet taip galėjo atsitikti dėl susijaudinimo. Kai grįžo į namus, kaltinamieji vėl kabinėjosi prie jo, bet nesimušė. Tai matė kiti kaimynai S. N. ir R. J.. Apie buvusį konfliktą jiems nepasakojo. Dėl kaltinamųjų elgesio sutriko miegas, atsirado nervinė įtampa, jautė pažeminimą, kentė skausmą, todėl prašantis pareikštus civilinius ieškinius žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš kiekvieno kaltinamojo po 5000-6000 Lt.

Kaltinamasis Č. R. parodė, kad su kaimynu J. S. konfliktuoja visi kaimynai, jo nemėgsta. 2013-04-25 apie 17 val. iš namų ėjo į parduotuvę. G. Š. g. 11, Alytuje. Eidamas sutiko J. S., kuris jį pavadino įžeidžančiu žodžiu. Dėl pasakyto žodžio supykęs ir praeidamas jį pastūmęs ranka, suduodamas į petį. Tuomet J. S. griebęs už šalimais stovėjusios metalinės kėdės, bet ją koja išmušęs jam iš rankų. Konflikto metu matė, kad į lauką išėjo G. I. I.. A. T. lauke nematęs. Prasidėjus konfliktui iš kažkur atbėgo jo (kaltinamojo) prižiūrimas šuo. Jam komandos pulti nedavė, bet užteko triukšmo. Kai J. S. bėgo link savo namų, jo pats nesivijęs, nepastebėjo, kad paskui jį būtų bėgęs šuo. G. I. I. ar A. T. J. S. nesivijo ir akmenimis nemėtė, A. T. kieme iš viso nebuvo. Tą dieną su J. S. daugiau nekonfliktavęs. Dėl to, kad konflikto metu J. S. užpuolė ir įkando šuo, policija nubaudė, skyrė baudą. Su pareikštu civiliniu ieškiniu žalai atlyginti, nesutinkantis.

Kaltinamoji G. I. I. parodė, kad su J. S. konfliktuoja dauguma kaimynų. Įvykio metu buvusi namuose. Kai išgirdo triukšmą, kažkas barėsi, išėjo į lauką. Būdama tarpduryje pamatė, kaip J. S. pasiėmė lauke stovėjusią jos kėdę ir užsimojo kirsti Č. R.. Tuomet Č. R. sugriebė ranka J. S. už peties. Metęs kėdę J. S. nubėgo namo. Nepastebėjo, ar jį nusivijo šuo, kurį prižiūrėjo Č. R.. A. T. lauke nebuvo, tuo metu jo iš viso nebuvo namie. Nubėgančio J. S. niekas nesivijo ir akmenimis į jį nemėtė. Jai buvo atlikta kojos operacija, įdėtas protezas, todėl net negalėtų pasilenkti, kad paimti akmenį nuo žemės. Vėliau jai Č. R. papasakojo, kad konfliktas kilo dėl to, kad J. S. jį pavadino įžeidžiančiu žodžiu. Su J. S. civiliniu ieškiniu nesutinkanti, nes jam nieko nepadariusi.

Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu nebuvo net namuose. Gyvena kartu su G. I. I., ji yra jo motina. Su J. S. nekonfliktuoja, neturi jokių reikalų, nebendrauja. Apie įvykusį konfliktą sužinojo prasidėjus teismo posėdžiams, nesupranta, kodėl esąs kažkuo kaltinamas. Iš Č. R. pasakojimo žinantis, kad jis nubaustas neva dėl to, kad jo šuo konflikto metu įkando J. S.. Su J. S. civiliniu ieškiniu nesutinkantis, nes jam nieko nepadaręs.

Liudytojas K. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantis pas dukrą, apie trejus metus. 2013-04-25 buvo namuose, kai lauke išgirdo triukšmą. Iš balsų pažino, kad barėsi Č. R. ir J. S.. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad Č. R. ranka stūmė J. S. už peties. Metęs kėdę J. S. pabėgo namo. Lauke, įvykio vietoje stovėjo kaimynė G. I. I.. Ji tik stovėjo prie savo buto durų, kažką kalbėjo, nieko nedarė. Kieme matė lakstantį šunį. A. T. kieme nematė. Nematė, kad kas būtų apmėtęs J. S. akmenimis. Konflikto vietoje nėra net akmenų.

Liudytojas P. S. N. parodė, kad apie 2014-04-25 konfliktą prie(duomenys neskelbtini) namo nieko nežino, niekas nepasakojo. Pats gyvenantis(duomenys neskelbtini) . Šalia namų yra dviračių takas, kuris padarytas prieš du metus. Jokios skaldos likučių nėra, takas apdėtas bordiūrais.

Liudytoja R. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini), parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Ji dažnai mato prie (duomenys neskelbtini) namo atvažiavusią policiją, bet nesidominti, dėl ko. Žino, kad dažnai kyla konfliktai tarp J. S. ir jo kaimynų, bet jai tiesiogiai niekas nesiskundė.

Liudytojas A. S. parodė, kad eidamas pas draugą į (duomenys neskelbtini) namą pamatė konfliktuojančius J. S. ir Č. R.. Matė, kad J. S. buvo užsimojęs su kėde, o Č. R. ją atiminėdamas sugriebė J. S. ranka už peties. Savo buto tarpduryje tuo metu stovėjo G. I. I., bet ji į konfliktą nesikišo. A. T. prie (duomenys neskelbtini) namo nematė. Pasibaugus konfliktui J. S. nuėjo link savo namų, niekas jo nesivijo, šuns nematė. Žino, kad prie (duomenys neskelbtini) namo laikosi šuo, nes jį šeria visi to namo gyventojai.

Šios bylos dokumentuose esančiais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Medicinos dokumentų išraše (b. l. 10, 11-12) užfiksuota, kad 2013-04-25 17.22 val. J. S. kreipėsi į Alytaus apskrities S. K. ligoninę dėl traumos buityje. Nurodyta, kad užpuolė ir įkando šuo, rastos kastinės žaizdelės. Suteikta pagalba, skiepytas, pranešta policijai.

Medicinos dokumentų išraše (b. l. 65) nurodyta, kad 2009-08-17 G. I. I. atliktas kairio klubo sąnario endoprotezavimas.

Administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentais nustatyta:

2013-08-26 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados tyrėjo nutarimu (b. l. 1) Č. R. nubaustas dėl to, kad 2013-04-25 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) esančio namo jo mišrios veislės šuo, būdamas palaidas, įkando J. S. į kairės kojos blauzdą, tuo sukeldamas žalos jo sveikatai. Č. R. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 110 str. 10 d., nubaustas 500 Lt bauda.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 2-3) užfiksuota, kad Č. R. su pažeidimu sutiko, gailėjosi.

Tyrimas byloje pradėtas pagal tarnybinį pranešimą policijai (b. l. 5). Jame nurodyta, kad 2013-04-25 gautas pranešimas iš ligoninės priėmimo skyriaus, kad kreipėsi J. S., kurį apie 17 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) užpuolė kaimynų šuo. Nustatyta kairės blauzdos kastinė žaizda.

2013-04-25 J. S. paaiškinime (b. l. 7) nurodyta, kad jis šią dieną prie namo kieme sutiko Č. R., kuris užsipuolė dėl nežinomų dalykų. Jam pasitraukus į šalį, į kiemą išbėgo su šunimi G. I.. Ji pradėjo šaukti, apmėtė akmenimis. G. I. ir Č. R. užpjudė šunį, kuris įkando į kairės kojos blauzdą, sudraskė kelnes

Paaiškinime policijai (b. l. 8) G. I. nurodė, kad būdama lauke išgirdo kaimyno J. S. šauksmą, kad jam įkando šuo. Matė perplėštas jo kelnes. Pati šuns neturinti, žino, kad šunį buvo parsivedęs kaimynas Č. R..

Paaiškinime policijai (b. l. 9) Č. R. nurodė, kad jis šėrė išsikėlusių žmonių paliktą šunį. Jis priprato prie jo, kartu vaikščiojo paskui. Kaip įkando J. S., nematė.

Policijos tyrimo medžiagoje dėl viešosios tvarkos pažeidimo dokumentais nustatyta:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados tyrėjo nutarimu (b. l. 1) nepradėta administracinio teisės pažeidimo teisena dėl 2013-04-25 apie 19.45 val. įvykusio konflikto kieme prie (duomenys neskelbtini) tarp J. S. ir G. I., A. T. bei Č. R., nenustatyta viešosios tvarkos bei žmonių rimties pažeidimas, nenustatyti pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 str., požymiai. (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai jokios informacijos apie konfliktą nepateikė.

Paaiškinime (b. l. 5) Č. R. nurodė, kad konfliktavo su J. S. dėl asmeninių dalykų. Pašaliniai asmenys konflikto negirdėjo.

Paaiškinime (b. l. 6) A. T. nurodė, kad minėto konflikto nematė, negirdėjo, nes tuo metu buvęs namuose, kambaryje. Vėliau atvažiavo policija, tačiau nieko neišsiaiškinusi, išvažiavo.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros atlikto J. S. pareiškimo tyrimo medžiagoje nustatyta:

2013-11-14 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroras, atlikęs J. S. pareiškime nurodytų 2013-04-25 17 val. ir 19.45 val. įvykių tyrimą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, dėl kurių turėtų būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, požymių. Nenustatyti policijos pareigūnų pažeidimai atliekant įvykių tyrimą.

Šiais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis Č. R., suduodamas smūgį ranka į petį, smurtavo prieš nukentėjusįjį J. S., ko pasekoje pastarasis jautė fizinį skausmą. Prieš nukentėjusįjį smurtauta tyčia, pykčio pasekoje. Kaltinamasis nurodė ir to priežastį – prieš jį pasakyti įžeidžiantys žodžiai. Pripažintina, kad ši nusikalstama veika įrodyta tiek jo paties prisipažinimu, tiek teisme apklaustų liudytojų, pakviestų pačių kaltinamųjų nurodymu, K. T. ir A. S., kaltinamosios G. I. I. parodymais, kurie patvirtino matę vykusį konfliktą, smurto momentą. Įvertinus aplinkybių visumą kaltinamojo Č. R. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis Č. R. buvo kaltinamas atlikęs ir kitus nusikalstamus veiksmus bendrininkaudamas su kaltinamaisiais G. I. I. ir A. T.: apmėtė nukentėjusįjį J. S. akmenimis, užpjudė šunimi, kuris įkando į kairės kojos blauzdą ir suplėšė kelnes, t. y. kaltinti bendrais veiksmais padarę nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Tačiau nukentėjusiojo J. S. kaltinimas šioje kaltinimo dalyje byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis nepatvirtintas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuotina, kad niekas neneigė 2013-04-25 apie 17 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kieme vykusio buitinio konflikto tarp Č. R. ir J. S. bei jo metu nukentėjusiajam į petį suduoto smūgio. Aplinkybės dėl užpjudymo šunimi nepripažino nei vienas kaltinamasis. Šią aplinkybę teisme paneigė ir nukentėjusysis J. S., nurodydamas, kad įvykio vietoje buvęs šuo pats jį puolė be komandos, tiesiog reaguodamas į kilusį triukšmą. Taigi, nenustatyti jokie kaltinamųjų tyčiniai veiksmai dėl šuns panaudojimo konfliktui spręsti, o dėl netinkamo šuns laikymo, Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklių pažeidimo, ko pasekoje sužalotas nukentėjusysis bei suplėšytos jo kelnės, kaltinamasis Č. R. jau nubaustas administracine tvarka (Administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 1). Dėl aplinkybės, kad konflikto metu nubėgantį nukentėjusįjį J. S. kaltinamieji G. I. I. ir A. T. apmėtė akmenimis, patvirtinimo taip pat nesurinkta objektyvių įrodymų. Kaltinamasis A. T. iš viso neigė, kad konflikto dieną apie 17 val. buvęs namuose. Jo buvimo įvykio vietoje fakto nepatvirtino nei vienas apklaustas teisme liudytojas. Tikėtina, kad jų parodymai yra teisingi, nes nukentėjusysis apie kaltinamojo A. T. dalyvavimą konflikte 17 val. ir apie padarytus kokius nors veiksmus jo atžvilgiu nieko neužsiminė tą pačią įvykio dieną policijoje surašytuose dokumentuose: protokole-pareiškime, paaiškinime (Administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 6, 7). Šiuose dokumentuose net neminima A. T. pavardė. Kaltinamojo A. T. pavardė paminėta tik J. S. 2013-04-25 pareiškime policijai bei protokole-pareiškime dėl 19.45 val. toje pačioje vietoje kieme prie namo įvykusio buitinio konflikto, kurio metu nebuvo smurtaujama, vyko tik žodinis konfliktas (Policijos tyrimo medžiaga dėl viešosios tvarkos pažeidimo, b. l. 3, 4). Taigi, šios nustatytos aplinkybės paneigia, kad kaltinamasis A. T. dalyvavo nusikaltimo, kuriuo jis kaltinamas, padaryme, ir atliko kokius nors smurto veiksmus J. S. atžvilgiu. Nenustatyta, kad prieš J. S. būtų smurtavusi (mėčiusi akmenis) ir kaltinamoji G. I. I.. Kaltinamoji savo kaltę neigė. Konfliktą 17 val. matę liudytojai K. T. ir A. S. nukentėjusiojo J. S. nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Tiek kaltinamųjų prašymu pakviestas liudytojas K. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini), tiek nukentėjusiojo prašymu pakviestas liudytojas P. S. N. parodė, kad konflikto vietoje nėra jokių akmenų. Abejotina, ar kaltinamoji G. I. I. būtų galėjusi atlikti nurodytus kaltinime veiksmus, nes jos nurodyta aplinkybė, kad dėl sveikatos problemų, po klubo sąnario operacijos, jai apsunkinta galimybė pasilenkti ar atsitūpti, patvirtinta medicinos dokumentų išrašu, kur nurodyta, jog jai buvo atliktas kairio klubo sąnario endoprotezavimas (nagrinėjamos bylos medžiaga, b. l. 65).

Kadangi nukentėjusiojo J. S. parodymai yra prieštaringi kitiems byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms, todėl visos kylančios abejonės dėl kaltinamųjų kaltumo traktuojamos kaltinamųjų naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais, jis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas. Teismas savo išvadas gali grįsti tik patikimais įrodymais bei vertinant jų visumą.

Esant nustatytoms aplinkybėms kaltinamieji G. I. I. ir A. T. išteisintini, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.), o iš kaltinamajam Č. R. reiškiamo kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad jis apmėtė nukentėjusįjį J. S. akmenimis, užpjudė šunimi, kuris įkando į nukentėjusiojo kairės kojos blauzdą ir suplėšė kelnes.

Nukentėjusiojo J. S. pareikšti byloje civiliniai ieškiniai kaltinamųjų G. I. I. ir A. T. atžvilgiu žalai atlyginti atmestini, nes neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo darant nusikalstamą veiką (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys, pareikštas kaltinamojo Č. R. atžvilgiu dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies, nes žala atsirado kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje (LR CK 6.263 str.). Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Spręstinas žalos atlyginimo klausimas tik toje dalyje, kuri tik tiesiogiai susijusi su šiuo nuosprendžiu pripažintinos nusikalstamos veikos padarymu. Pripažintina, kad kaltinamasis Č. R. savo nusikalstamais veiksmais – tyčiniu smūgio sudavimu nukentėjusiajam į petį, turtinės žalos nepadarė, dėl šių veiksmų nukentėjusysis jautė tik fizinį skausmą, todėl spręstina tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusysis kentė skausmą, pažeminimą, nerimą, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Priteistinos sumos dydis nustatytinas vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamų veiksmų pasekmes, į tai, į kokias vertybes buvo kesintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kaltinamasis Č. R. padarė nesunkų, tačiau tyčinį nusikaltimą, nusikalstamų veiksmų pasekoje nesukelta žymių pasekmių, smurtas panaudotas abipusio žodinio konflikto metu. Įstatymas įpareigoja atsižvelgti ir į turtinę kaltinamojo padėtį, todėl vertintina ir tai, kad Č. R. šiuo metu niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, pragyvena tik iš gaunamos socialinės pašalpos. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas nevertina ankstesniu laikotarpiu, iki šio nusikaltimo padarymo, buvusių konfliktų, bei tų aplinkybių, kurios šalintinos iš Č. R. kaltinimo.

Nagrinėjant bylą kaltinamieji Č. R. ir G. I. I. naudojosi advokatų, paskirtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad G. I. I. išteisintina, o Č. R. yra valstybės socialiai remtinas, advokatų G. G. ir A. P. darbo apmokėjimo išlaidos valstybės naudai iš kaltinamųjų neišieškotinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

Sprendžiant kaltinamojo Č. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad jis kaltu dėl nusikaltimo, dėl kurio šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkų nusikaltimą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinus nurodytas aplinkybes skirtina bausmė – laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Č. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir nuteisti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šiuo laikotarpiu įpareigoti:

-be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

-būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš Č. R. nukentėjusiojo J. S. naudai 400 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

G. I. I. ir A. T. išteisinti, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

J. S. civilinius ieškinius G. I. I. ir A. T. atžvilgiu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.