Kauno apygardos teismo nutartis

2016-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1085-478/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-29
Bylos Nr.
1S-1085-478/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1085-478/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2016 m. liepos 8 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-773 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus galutine subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2005 m. kovo 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 7 d.2016 m. liepos 8 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-773 nutarta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, iš viso sumažėjo nuo 49 iki 22 balų pagal OASys metodiką. Nuteistasis yra motyvuotas prasmingam užimtumui, pataisos namuose dirbo, mokėsi, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, be to, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė 2016 m. liepos 12 d. pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos A. B. nepatvirtinimo.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistojo padarytu nusikaltimu buvo sukelti negrįžtami padariniai – atimta kito žmogaus gyvybė. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, kas leido apylinkės teismui abejoti lygtinio paleidimo taikymo efektyvumu. Skunde nuteistasis A. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 8 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes neteisingai aiškintos ir taikytos teisės normos. Liko neaptartos jo galimybės integruotis į visuomenę, jo asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, taip pat pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Toks teismo sprendimas yra nesuderinamas su teisingumo ir protingumo principais. Apylinkės teismas neįsigilino, kad jam suteikus trumpalaikes išvykas į namus, nebuvo taikoma jokia apsauga, ir jis jokių nusikalstamų veikų išvykų metu nepadarė, jo elgesys nekelia rizikos visuomenei. Skunde pažymima, kad bausmės atlikimo metu jis iš viso skatintas dvidešimt kartų, palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, paleistas lygtinai, grįš gyventi pas motiną, taigi, turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis nesutinka, jog teismas turėtų vertinti jo likusios neatliktos bausmės dalį, tačiau turėtų atsižvelgti į tai, kad pataisos namuose jis dirba dviejose darbo vietose, paskirtą darbą atlieka be priekaištų, rodo iniciatyvą sprendžiant būryje kylančius buitinio pobūdžio klausimus. Su administracijos darbuotojais bendrauja atvirai ir mandagiai. Be to, bausmės atlikimo metu jis dalyvavo daugelyje akcijų, konkursų, pataisos programų. Šiais metais įgijo suvirintojo specialybę.Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Prokurorės skundas nėra objektyvus, matyti, jog ji nėra susipažinusi su visa bylos medžiaga. A. B. teigimu, jau atliktas bausmės laikas jam padarė poveikį visam gyvenimui. Jis padarė kategorišką išvadą, jog ateityje niekada nenusikals, o jo elgesio keitimuisi į gerąją pusę padėtų teigiama šeimos aplinka. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė, jog jis yra padengęs ieškinį iš savo gaunamo atlyginimo ir šiuo metu skolų neturi, taigi, bausmė jau realizuota.Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Pateiktoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 22 balai. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.Nors skunde apygardos teismui A. B. teigia, kad bausmės atlikimo metu jis padarė kategorišką, tvirtą išvadą, jog daugiau niekada gyvenime nenusikals, nes atlikta bausmės dalis jam padarė pakankamą poveikį, tačiau tokius teiginius aukštesnysis teismas vertina tik kaip deklaratyvius. Apygardos teismas vertina objektyvius byloje esančius duomenis, kurie atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo puoselėjamas vertybes bei pasiruošimą integruotis į visuomenę. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, A. B. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Sutiktina, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų pataisos aspektų, tačiau jie nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos ir visuomenės intereso gyventi saugioje aplinkoje.Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga liudija, kad A. B. pastaruoju metu stengiasi elgtis pavyzdingai, laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, administracijos nurodymų, priima specialistų siūlomas paslaugas ir pats aktyviai prisideda prie įvairių iniciatyvų įgyvendinimo. Pataisos namuose jis įgijo staliaus, elektriko ir suvirintojo specialybes, dirbo įvairius darbus – pasiuntiniu, būrio tvarkdariu, nuteistųjų klubo tvarkdariu-vedėju. A. B. dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, už gerą elgesį, sąžiningą, stropų darbą buvo skatintas dvidešimt vieną kartą, pareiškiant padėką, suteikiant papildomus pasimatymus, leidžiant išvykti į namus atostogų metu. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skunde apygardos teismui tai traktuoja pats A. B., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad nuteistajam yra išskiriami du kriminogeniniai rizikos veiksniai – su alkoholio vartojimu susijusios problemos bei su mąstymu ir elgesiu susijusios problemos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis kartą baustas dėl alkoholio ar jo surogatų vartojimo, be to, ir pats A. B. pataisos įstaigos darbuotojams yra pripažinęs, kad alkoholis turėjo įtakos darant nusikalstamas veikas. Paskutinis nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Nepaisant to, oficialiai pildant savęs vertinimo metodiką, nuteistasis nepažymėjo, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Priklausomybę nuo alkoholio A. B. neigia, jam tai tiesiog atsipalaidavimo priemonė. Jokiose su alkoholio vartojimo prevencija susijusiose programose nuteistasis nedalyvavo. Taigi, daroma išvada, kad nuteistasis turimų problemų negeba identifikuoti, kas neleidžia mažinti šio kriminogeninio veiksnio rizikos, kuri yra akivaizdi. Jo impulsų kontrolė, ypač apsvaigus nuo alkoholio, yra silpna.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu. Nuobaudų bei paskatinimų išsidėstymo tvarka rodo, jog nepriekaištingą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį A. B. nepavyksta. Kartą nuteistasis buvo baustas ir griežčiausia nuobaudos rūšimi – 15 parų buvo uždarytas į baudos izoliatorių už mobilaus ryšio telefono turėjimą. Paskutinė nuobauda skirta 2014 m. gruodžio 4 d. taip pat už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą – Tele2 modemo ir (duomenys neskelbtini) GB disko turėjimą. Ši nuobauda panaikinta 2015 m. kovo 26 d. Nors po to A. B. buvo paskatintas dar keturis kartus, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Pažymėtina, jog drausmine tvarka nuteistasis net tris kartus buvo baustas iš esmės už analogiško pobūdžio pažeidimus, tai rodo, jog A. B. savo asmeninės gerovės, naudos siekia piktybiškai nepaklusdamas nustatytai tvarkai. Pažymėtina, kad nuo ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pakito, t. y. sumažėjo, tačiau iš šiuo metu nustatytų 22 balų pagal OASys metodiką tik 7 balai yra statiniai, likę 15 balų – dinaminiai. Taigi, koreguoti savo elgesį bei mąstyseną, tokiu būdu mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, yra visos galimybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nors likusi neatlikta nuteistojo bausmės dalis dar yra pakankamai didelė, tačiau šis kriterijus nelėmė apylinkės teismo sprendimo, šios aplinkybės nevertina ir aukštesnysis teismas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgerdas Urbšys