Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsimokslinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. kaltinamas tuo, kad terorizavo žmogų, grasindamas padaryti jo gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką bei sistemingai baugino jį naudodamas psichinę prievartą, o būtent:

Nuo 2015-11-11 iki 2015-12-09, K. K., reikalaudamas sutuoktinės prisipažinimo dėl neištikimybės, sistemingai ir atvirai naudodamas psichinę prievartą, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasindamas padaryti savo sutuoktinės R. K. ir dviejų mažamečių vaikų gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką, terorizavo sutuoktinę:

2015-11-11 apie 13 val., konflikto su sutuoktine R. K. metu, grasindamas pasikarti, pakarti R. K. jų dvi jų mažametes dukras, reikalavo sutuoktinės prisipažinimo dėl neištikimybės.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2015-12-07, apie 13 val., konflikto su sutuoktine metu, reikalaudamas sutuoktinės prisipažinimo dėl neištikimybės ir grasindamas pasikarti, pakarti abi mažametes dukras bei pakarti R. K., bute ant virš kambario durų staktos įkalto tvirtinimo pakabinęs vaikiškų sūpynių virvę ir padaręs kilpą iš jos, bei ją uždėjęs sau ant kaklo, grasino pasikarti, po to sutuoktinei, pridėjęs virtuvinio peilio geležtę prie kaklo bei klausdamas: „ar jauti, kas vyksta?“, naudodamas psichinę prievartą, grasino padaryti savo sutuoktinei gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2015-12-09, apie 16 val., konflikto su sutuoktine metu, grasindamas pasikarti, pakarti abi mažametes dukras bei pakarti R. K., reikalavo sutuoktinės prisipažinimo dėl neištikimybės.

Tokiais veiksmais kaltinamasis K. K. terorizavo savo šeimos narį – sutuoktinę R. K., grasindamas padaryti jos bei dviejų mažamečių vaikų gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką bei sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą. Tokiu būdu K. K., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat K. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

K. K., 2015-11-11 apie 13 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sutuoktine R. K. metu, jai rankomis tyčia sudavė mažiausiai 10 kartų į galvos sritį bei 2 kartus į rankas;

2015-12-07, apie 13 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sutuoktine R. K. metu, kumščiais tyčia sudavė jai mažiausiai 10 kartų į rankas, 1 kartą į šoną, 15 kartų į galvos sritį, 2 kartus įspyrė į rankas, rankomis pešė ir išpešė kuokštais iš galvos plaukus, tampė už ausų;

2015-12-07, apie 16 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinei R. K., tyčia sudavė ranka du kartus į veidą;

2015-12-09, apie 16 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sutuoktine R. K. metu, kumščiu tyčia sudavė jai 2 kartus į pakaušį, 4 kartus į rankas, 10 kartų į galvą, smilkinius ir 2 kartus į nugarą.

Šiais smurtiniais veiksmais K. K. savo sutuoktinei R. K. padarė šiuos kūno sužalojimus: odos nubrozdinimą kairėje momeninėje srityje, poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose bei abipus užausinėse srityse, poodines kraujosruvas abipus kaktoje, dešinio smilkinio srityje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairio smilkinio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairio skruosto–žando bei abipus apatinio žandikaulio srityje, abipus pečių sąnarių srityje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairio riešo sąnario srityje, abiejose plaštakose, abipus krūtinės ląstoje, kairėje krūtyje, nugaros kairėje pusėje, dėl kurių nekentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu K. K., padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog šiuo metu šeimai yra labai sunkus laikotarpis. Per septynis santuokos metus, nieko panašaus nebuvo įvykę. Tokį jo elgesį išprovokavo sutuoktinės neištikimybė. Kaltinamasis labai gailisi. Su sutuoktine ikiteisminio tyrimo metu susitaikė, abu nori toliau kartu gyventi, auginti vaikus. Šeimai paskirta psichologo pagalba.

Nukentėjusioji R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad susitaikė su kaltinamuoju. Nori užbaigti šį procesą, kadangi per septynerius metus nieko panašaus nebuvo. Sutuoktinis jai pažadėjo, kad tai, kas įvyko, daugiau nepasikartos. Savo ruožtu ji taip pat jam pasižadėjo būti ištikima. Dėl savo elgesio ji taip pat labai gailisi. Jie nori gyventi kartu, auginti vaikus ir nenaudoti vienas prieš kitą fizinio ir psichologinio smurto. Ji tiki, kad sutuoktinis daugiau taip nesielgs, ji neduos tam pagrindo. Kaltinamasis nors ir grasino, tačiau niekada negalėtų pakelti rankos prieš vaikus. Jis rūpestingas ir geras tėvas. Vaikai niekada nebuvo skriaudžiami, nebuvo naudojamas ir fizinis smurtas. Šeima iki šiol gyveno draugiškai, o tokį sutuoktinio elgesį išprovokavo jos neištikimybė. Sutuoktiniai ketina lankytis pas šeimos psichologą.

Ikiteisminio tyrimo metu K. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su sutuoktine R. K. ir 2 mažamečiais vaikais ((duomenys neskelbtini),) gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini),. 2015 m. vasarą K. K. išvyko 3 mėnesiams dirbti į užsienį. 2015-10-19 grįžo į namus ir pastebėjo žmonos pasikeitimą. Jis įtarė jos neištikimybę. Rado jos telefone SMS žinutes ir skambučius kitiems vyrams. Tikrino jos telefono pokalbių išklotines. K. K. pradėjo reikalauti, kad ji prisipažintų esanti jam neištikima. Tokie konfliktai, santykių aiškinimasis tęsėsi kelias savaites. Jis vis ką nors naujo išsiaiškindavo, ko sutuoktinė jam buvo neprisipažinusi ir vėl kildavo konfliktai. Kelis kartus šių konfliktų metu jis sutuoktinę sumušė. Nuo 2015-11-11 iki 2015-12-09, siekdamas priversti sutuoktinę prisipažinti dėl neištikimybės, grasino pasikarti, pakarti sutuoktinę ir abu jų vaikus. Taip pat, siekdamas įbauginti sutuoktinę, ant kaklo sau dėjosi vaikiškų sūpuoklių virvės kilpą, gąsdindamas pasikarti. Siekdamas sutuoktinės prisipažinimo, jai prie kaklo buvo pridėjęs virtuvinio peilio geležtę. Ką jai sakė, pridėjęs peilį prie kaklo, nežino. Visus šiuos veiksmus darė norėdamas išgauti prisipažinimus dėl neištikimybės, tačiau grasinimų (pasikarti, pakarti sutuoktinę ir vaikus, perpjauti jai gerklę) neketino įgyvendinti, norėjo tik įbauginti ją. K. K. taip pat prisipažino, kad 2015-11-11, apie 13 val., 2015-12-07, 13 val. ir 16 val. bei 2015-12-09, apie 16 val., sumušė sutuoktinę, suduodamas smūgius jai rankomis ir gal kelis kartus kojomis į įvairias kūno vietas, yra pešęs jai už plaukų. Ausų jai netapė, gal yra uždavęs, kai mušė per galvą. Pripažįsta, kad šiais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė jai kūno sužalojimus (64– 66,73–74 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad su sutuoktiniu K. K. ir dviem mažamečiais vaikais ((duomenys neskelbtini), metų amžiaus) gyvena (duomenys neskelbtini),. 2015-11-07, sutuoktinis jos telefone surado susirašinėjimą su kitu vyru ir pradėjo tikrinti visus jos telefoninius skambučius, SMS žinutes, telefono pokalbių išklotines, susirašinėjimus „Facebook“ socialiniame tinklapyje. Pradėjo reikalauti iš jos prisipažinimo dėl neištikimybės. Ji jam vis ką nors papasakodavo, tačiau ne viską. Sutuoktinis tikrindamas informaciją vis ką nors surasdavo naujo, ko ji jam nebuvo pasakojusi ir vėl reikalaudavo paaiškinimo. Tai tęsėsi kelias dienas. Reikalaudamas prisipažinimo ir paaiškinimo, jis grasino pasikarti, pakarti abu vaikus ir ją. Grasinimai buvo nevienkartiniai. Sutuoktinis jai sakė, kad jeigu ji viską jam papasakos, jis viską jai atleis ir vėl gražiai kartu gyvens. 2015-11-11 ji grįžo namo iš darbo pietų apie 12 val. Sutuoktinis vėl pradėjo priekaištauti, reikalauti prisipažinimo, paaiškinimo. Konflikto metu jis ją mušė kumščiais ir delnais per galvą; sudavė į galvą mažiausiai 10 kartų, į rankas 2 kartus. Po to ant veido ir ant rankų jai buvo mėlynės. Kadangi ji buvo sumušta, į darbą neišėjo. Paskambino savo viršininkui V. M. ir paprašė atostogų. Sutuoktinis ir toliau rinko apie ją duomenis ir vis grasindavo pasikarti, ją ir vaikus pakarti. 2015-12-07 ji iš darbo grįžo į namus pietų. Sutuoktinis vėl pradėjo ją terorizuoti, grasindamas pasikarti. Šio konflikto metu jis nuėjo prie įėjimo į vieną kambarį, virš kurių kabėjo vaikų sūpynės. Jis sau ant kaklo uždėjo sūpynių virvę ir gąsdindamas pasikarti, reikalavo prisipažinimo. Po to, jie pradėjo tarpusavyje bartis ir šio konflikto metu (apie 13 val.) sutuoktinis vėl ją sumušė – sudavė mažiausiai 10 kartų kumščiais ir delnais į rankas, 15 kartų į galvą, veidą, smilkinius, 2 kartus įspyrė į rankas, rankomis pešė ir išpešė kuokštais iš galvos plaukus, tampė už ausų, 1 kartą sudavė į šoną stiprų smūgį. Po to jis paėmė virtuvinį peilį ir jį ( geležte) įrėmęs jai į kaklą sakė: „ar jauti, kas vyksta?“, tuo leisdamas suprasti, kad perpjaus gerklę ir reikalavo pasiaiškinimų. Po to jis peilį metė ant grindų, nuo smūgio peilio geležtės smaigalys sulinko. Vėliau tą pačią dieną atvyko jo motina ir prie jos vėl vyko santykių aiškinimasis. Jo metu, apie 15.30-16.30 val., sutuoktinis jai ranka dar 2 kartus sudavė į veidą. 2015-12-09, apie 16 val., sutuoktinis konflikto metu vėl ją sumušė – kumščiais 2 kartus sudavė į pakaušį, 4 kartus į rankas, į galvą, į smilkinius mažiausiai 10 kartų, į nugarą 2 kartus. Po to vakare nuvežė ją pas jos tėvus į Grigiškes. Ten reikalavo, kad ji viską papasakotų savo tėvams. Ji viską pasakojo. Sutuoktinis pasakė, kad jos į namus nepriims ir paliko pas tėvus. Naktį apie 4 val. sutuoktinis jai skambino telefonu ir vėl pradėjo aiškintis santykius, reikalauti, kad ji prisipažintų tai, ką dar yra nuo jo nuslėpusi. Vėliau grasino paskambinti jos viršininkui ir papasakoti kokia ji negera moteris ir motina. Ryte ji pati paskambino savo viršininkui ir viską jam papasakojo. Viršininkas pasiūlė kreiptis į policiją. Ji į namus bijojo grįžti, galvojo, kad sutuoktiniui sutriko psichika, todėl ir kreipėsi į policiją (1-2, 28-31 b. l.).

2015-12-14 nukentėjusioji R. K. ir K. K. pateikė susitaikymo sutartį. (75-76 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad R. K. dirba jo vadovaujamoje bendrovėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),. 2015 m. lapkričio viduryje, ryte jam paskambino R. K. ir paprašė kelių dienų atostogų. Iš balso girdėjosi, kad prieš tai ji verkė, buvo susijaudinusi. Jis pasiteiravo, ar viskas tvarkoje, gal kas atsitiko. Ji pasakė, jog nieko neatsitiko. K. R. grįžo į darbą, jis paklausė ar jos nemušė vyras. Ji atsakė, kad mušė. Vėliau pokalbių metu ji pasakojo, kad sutuoktinis ją kelis kartus gąsdino, kad pats pasikars ir vaikus pakars. Jis suprato, kad ji sutuoktinio bijo. 2015-12-07 R. K. po pietų vėl jam paskambino ir pasakė, kad į darbą negali ateiti ir kelias dienas neateis. Jis klausė, kas vėl atsitiko. Ji sakė, kad nieko neatsitiko. Sekančią dieną jis jai paskambino ir pasakė, kad ji reikalinga darbe. Ji atsakė, jog negali ateiti, yra išvažiavusi. Sekančią dieną vėl jos niekaip neprisikvietė į darbą. V. M. suprato, kad ji vėl yra sumušta. Sekančią dieną ji pati paskambino ir pasakė, kad ją vyras sumušė ir su daiktais išvežė pas jos tėvus į Grigiškes ir dabar ji yra Grigiškėse (37-39 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Č. davė analogiškus, kaip ir V. M., parodymus (42-44 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-12-10 specialisto išvadoje Nr.G 4163/15 (01) konstatuoti R. K. padaryti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas kairėje momeninėje srityje, poodinės kraujosruvos abiejų ausų kaušeliuose bei abipus užausinėse srityse, poodinės kraujosruvos abipus kaktoje, dešinio smilkinio srityje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairio smilkinio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairio skruosto-žando bei abipus apatinio žandikaulio srityje, abipus pečių sąnarių srityje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairio riešo sąnario srityje, abiejose plaštakose, abipus krūtinės ląstoje, kairėje krūtyje, nugaros kairėje pusėje. Odos nubrozdinimas kairėje momeninėje srityje, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, melsvos ir violetinės spalvos poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje krūtinės ląstos pusėje yra 1-2 parų senumo; murzinai gelsvos spalvos poodinė kraujosruva kairėje krūtyje yra maždaug 1-3 savaičių senumo, likusios poodinės kraujosruvos padarytos prieš 3-6 paras iki apžiūros. Visi sužalojimai bendrai ir kiekvienas jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau, kaip 32 trauminiais poveikiais, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis bei kojomis (12-13 b. l.).

2015-12-11 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, ant vaikų kambario durų staktos viršaus pritaisyti du kabliukai. Koridoriuje ties durimis į vaikų kambarį matyti laminuotų grindų sugadinimas. Bute virtuvėje rastas ir paimtas peilis „BergHoff“, kurio bendras ilgis 34 cm., geležtės ilgis 20 cm, peilio smaigalys užlenktas (14-23 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 145 straipsnio 2 dalyje, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią, pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo bei nukentėjusiosios teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo K. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. K. K. veikos teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis K. K. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, dėl įvykių gailėjosi, su sutuoktine susitaikė. R. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia, tiki juo, kad psichologinio ir fizinio smurto daugiau nebus. Kaltinamasis ir nukentėjusioji teigė, kad nori toliau kartu gyventi, stengsis su specialistų pagalba išspręsti šeimoje kilusius nesutarimus, neištikimybę, smurtą. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. K. K. anksčiau nebuvo teistas, šeimoje nesmurtavo. Šeimai paskirta psichologo pagalba. Teismo vertinimu, K. K. nėra pavojingas visuomenei. Be to, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos K. K. elgesiui, kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas K. K. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies, nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, K. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigoti 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

2015-12-11 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (51-52 b. l.).

Peilį, 2015-12-14 perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui Kvitu B serija BBB Nr. ŠIRPK000169, grąžinti nukentėjusiajai R. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. K., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja R. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, K. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigoti 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (51-52 b. l.).

Peilį, 2015-12-14 perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui Kvitu B serija BBB Nr. ŠIRPK000169, grąžinti nukentėjusiajai R. K..

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.