Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-42/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-18
Bylos Nr.
1S-42/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rūta Mickevičienė
Kaltinamasis
D. T.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-42/ 2011
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1 (N)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 18 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Rūta Mickevičienė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. T. gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties, kuria D. T. , kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. sausio 30 d.

Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. kaltinamas tuo, kad 2010 m. balandžio 14 d. apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. V. , Klaipėdos mieste, Tiltų g. 3 namo laiptinės pirmame aukšte, turėdamas tikslą apiplėšti R. K. , tyčia ne mažiau dviejų kartų metaliniu strypu sudavė R. K. į galvą, taip padarydamas R. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. muštinę žaizdą kaktos kairėje su atviru įspraustiniu kaktikaulio kairės pusės lūžimu, galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą viršugalvio kairėje, po to pagrobė R. K. priklausantį 25300 Lt vertės turtą bei pasikėsino pagrobti 60000 Lt vertės turtą.

D. T. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. V. , padarė plėšimą panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ir pasikėsino padaryti didelės vertės turto plėšimą bei pagrobė fizinio asmens dokumentą, o būtent: 2010 m. balandžio 14 d. apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. V. , Klaipėdos mieste, Tiltų g. 3 namo laiptinės pirmame aukšte, turėdamas tikslą apiplėšti R. K. , tyčia ne mažiau dviejų kartų metaliniu strypu sudavė R. K. į galvos sritį ir sunkiai sužalojo pastarojo galvą. Taip panaudodamas fizinį smurtą ir atėmęs galimybę R. K. priešintis, nuplėšė jam nuo kaklo 20000 Lt vertės auksinę grandinėlę, išplėšė iš striukės vidinės kišenės 5000 Lt, pagrobė 300 Lt vertės raktus nuo buto ir automobilio BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr, C 552100. Taip pat pasikėsino pagrobti 60000 Lt už parduotą 2010-04-14 automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nežinojo, jog R. K. pinigai už parduotą automobilį dar nebuvo sumokėti, todėl jis (D. T. ) pinigų nerado. Viso pagrobė R. K. priklausantį 25300 Lt vertės turtą bei pasikėsino pagrobti 60000 Lt vertės turtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2010 m. balandžio 28 d. D. T. buvo sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi įtariamajam D. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas iki 2011 m. sausio 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartimi kaltinamajam D. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, kad nukentėjusiojo R. K. , liudytojo M. R. parodymai, asmens parodymo atpažinti, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog D. T. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymima, jog D. T. kaltinamas apysunkio, sunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos Baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis jauno amžiaus, nesukūręs šeimos, nors ir pradėtas procesas dėl M. S. gimusio sūnaus tėvystės pripažinimo, tačiau šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. T. kaltinamas prievartavęs turtą. Nors D. T. turi gyvenamąją vietą ir dirba, tačiau šie kaltinamojo socialiniai ryšiai akivaizdžiai nebuvo pakankami sulaikyti jį nuo galimo nusikaltimo padarymo, todėl, teismo manymu, jie nėra pakankami ir sulaikyti įtariamąjį nuo slėpimosi, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl, Klaipėdos apygardos teismas daro išvadą, kad, būdamas laisvėje, vengdamas gresiančios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės ir iš esmės nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, D. T. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog D. T. suimtas devynis mėnesius, tačiau ši aplinkybė sąlygota objektyvių priežasčių – bylos sudėtingumo ir apimties. Ikiteisminis tyrimas šiuo metu iš esmės baigtas, vyksta proceso dalyvių susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ikiteisminiam tyrimui pabaigti bei kaltinamajam aktui surašyti reikalingą laiką, teismas pagrįstu pripažino prokuroro prašymą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamojo D. T. gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį.

Gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas D. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, prokuroro pareiškime dėl suėmimo pratęsimo nurodytus motyvus traktuoja kitaip. Nurodo, jog akivaizdžiai nepagrįstą prokuroro pareiškime nurodytą motyvą, kad D. T. nesieja jokie socialiniai ryšiai su aplinka, pirmosios instancijos teismas socialinių ryšių buvimą pripažįsta, pažymėdamas, kad D. T. turi gyvenamąją vietą ir darbą, tačiau nemini D. T. studijų bei to, kad jis gyvena faktinėje santuokoje ir kad jo sugyventinė laukiasi, ir vertina šiuos ryšius kaip nepakankamus sulaikyti jį nuo galimo nusikaltimo padarymo ir slėpimosi. Mano, jog prokuroras akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis inicijuoti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimą, ignoruodamas dokumentais patvirtintas aplinkybes.

Be to, nors pirmosios instancijos teismui ir žinomas faktas, jog kaltinamajam D. T. gimė sūnus, tačiau teismas nelaikė, kad sūnaus gimimas yra tas faktas, kuris gali įtakoti teismo priimamą sprendimą termino pratęsimo klausimu. Gynėjo požiūriu, sūnaus gimimas yra dar viena aplinkybė, patvirtinanti socialinių ryšių buvimą. Nurodo, jog kaltinamasis negali atlikti jokių veiksmų tėvystės nustatymo procese. Pažymi, jog tęsiant suėmimo terminą komplikavosi D. T. studijos ir galimybė įgyti išsilavinimą bei profesiją.

Teismo posėdyje kaltinamojo D. T. gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. T. gynėjo skundas atmetamas.

Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog D. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiojo R. K. , liudytojo M. R. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, o analizuojami tik faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas.

Griežčiausia kardomoji priemonė taikoma esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 d. numatytam pagrindui. Pratęsdamas kaltinamojo D. T. suėmimo terminą trims mėnesiams, Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

D. T. kaltinamas padaręs apysunkį, sunkius ir labai sunkų nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupe, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, pastarajam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinio teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Sisteminiu požiūriu aiškinant šią teisės normą, darytina išvada, kad pakanka ir vienos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kuria remiantis galima spręsti apie šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą. Šio pagrindo buvimo nešalina ir gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis D. T. turi gyvenamąją vietą, darbą, studijuoja, turi draugę, kuri 2010-11-21 pagimdė sūnų, nes, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Be to, ikiteisminis tyrimas šioje byloje pasibaigęs, 2010-01-28 surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota Klaipėdos apygardos teismui, todėl bylai esant teisme suėmimo terminas neribojamas. Teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Remiantis formuojama teismų praktika svarbu pažymėti, kad viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę, todėl įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas D. T. , jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog žemesnės instancijos teismas, argumentuodamas suėmimo skyrimo pagrindą – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, rėmėsi ir tuo, jog šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme, kurioje D. T. kaltinamas prievartavęs turtą. Tačiau suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, yra skiriamas ar jo terminas pratęsiamas ne apskritai, o konkrečioje byloje esant konkretiems įtarimams ar kaltinimams, todėl suėmimo termino pratęsimas yra griežtai neleistinas motyvuojant tuo, kad asmens atžvilgiu yra atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai ar nagrinėjamos baudžiamosios bylos teismuose.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo sprendimas pratęsti D. T. suėmimo terminą nenaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo D. T. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rūta Mickevičienė