Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, neatlikta pagal 2009 m. gegužės 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, ir E. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 7 p., 67 str. 2 d. 4 p., 71 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. K. atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinį įrodymą – automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti E. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 22 d. apie 0 val. 55 min., Šiauliuose, iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio vilkiko „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovinčio ties (duomenys neskelbtini) namu, įsibraudamas į saugyklą – nukirpęs metalo žirklėmis kuro bako užrakinimo mechanizmą, pasikėsino pagrobti iš kuro bako 206 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 673,62 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – atvyko policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. K. jau yra teistas tris kartus, visus kartus jam buvo skirtos griežtos bausmės. Nurodoma, kad atliekant bausmę pagal paskutinį nuosprendį E. K. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 6 mėnesių 14 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nepasibaigus lygtinio atleidimo terminui padarė naują nusikalstamą veiką. Prokuroras akcentuoja, kad E. K. visus kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei vėl padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, vadinasi, bausmės tikslai nebuvo pasiekti – išvadų dėl įvykdytų nusikaltimų E. K. nepadarė, naujo nusikaltimo padarymas yra logiškas jo gyvenimo būdo rezultatas, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir todėl BK 75 str. normas teismas taikė netinkamai.

Taip pat apeliantas siūlo kritiškai vertintinti IĮ (duomenys neskelbtini) pateiktą E. K. charakteristiką, nes šioje įmonėje E. K. pradėjo dirbti 2010-12-01, charakteristika pateikta tą pačią dieną, tai yra pirmąją darbo dieną.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad E. K. vykdyti nusikalstamos veikos atvyko A. Ž. vardu registruotu automobiliu „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis buvo įgijęs iš jo, tačiau nesusitvarkęs oficialių pirkimo-pardavimo dokumentų. Nurodoma, kad E. K. iš Panevėžio į Šiaulius atvyko apie 1⁰⁰ val. jau pasiruošęs vykdyti nusikalstamą veiką, turėjo su savimi pasiėmęs gumines pirštines (naudotas grobiant kurą iš automobilio kuro bako), plastikinę žarną (naudotą kuro išsiurbimui), žirkles metalui kirpti (naudotas kuro bako dangtelio užraktui nukirpti), tai yra įrankius, kurių turėjimas paneigia kaltinamojo versiją dėl ketinimų pirkti kurą. Apeliantas reiškia nuomonę, kad automobilis turi būti pripažintas nusikaltimo padarymo priemone, nes juo kaltinamasis atvyko į nusikaltimo vietą iš anksto numatydamas, kad naudos automobilį pagrobtiems daiktams gabenti. Taip pat nurodo, kad iš bylos medžiagos yra aišku, kad be minėtos transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs gabenti didelio kiekio dyzelino (12 vnt. 20 l tūrio plastikinių talpų, iš kurių 9 jau buvo spėjęs užpildyti kuru), t. y. be transporto priemonės panaudojimo nusikalstamos veikos dalyko gabenimas būtų neįmanomas. Apelianto teigimu, E. K. automobilį sąmoningai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, kurios nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl teismas, nepripažindamas automobilio „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo priemone bei jo nekonfiskuodamas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, nuteistasis E. K. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, E. K. pripažino kaltu pasikėsinus įvykdyti kvalifikuotą vagystę pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo sprendimu, atidėti E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir, apelianto nuomone, nepagrįstai netaikyta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo E. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, konstatavo, kad jis skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą apysunkį nusikaltimą pasikėsino padaryti neišnykus teistumui, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, pagrįstai jį laikė recidyvistu (BK 27 str. 1 d.) ir paskyrė griežčiausią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kolegija pritaria E. K. paskirtos bausmės rūšiai, nes recidyvistas yra asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, todėl tokiam asmeniui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Apylinkės teismas akcentavo ir tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus (nusikaltimo padarymo metu 20 metų amžiaus), kitus teigiamai E. K. asmenį apibūdinančius duomenis, kad dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, nenustatė kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad atlygino padarytą žalą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir nustatė laisvės atėmimo bausmės terminą mažesnį už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį. Visgi, kolegija mano, kad paskirta bausmė nėra tinkamai individualizuota. Be jau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tokias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaip nusikaltimo stadija (E. K. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje), pakankamai nedidelę pasikėsinimo dalyko vertę, todėl darytina išvada, kad E. K. paskirta bausmė turi būti mažinama (BPK 328 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visumą jau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė išvadą, kad bausmės tikslus pavyks pasiekti E. K. realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės, todėl paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. Su tokiu teismo sprendimu kategoriškai nesutinka prokuroras ir kolegija pritaria apelianto nuomonei.

Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį į byloje esančius duomenis apie E. K. darbinius santykius, kad jis 2010-12-01 (po nusikaltimo padarymo) pradėjo dirbti IĮ (duomenys neskelbtini) ir jau tą pačią dieną pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas, kaip sąžiningas ir drausmingas darbuotojas, nes taip užsirekomendavo save dirbdamas įmonėje ankščiau (113 b. l.). Byloje yra duomenų, kad E. K. IĮ (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas nuo 2010-08-17 iki 2010-09-16 – po to, kai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, įpareigojant įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje (79 b. l.). Iš aptartų duomenų susidaro įspūdis, kad E. K. apie legalų pragyvenimo šaltinį ir pajamas pradeda galvoti tik verčiamas objektyvių aplinkybių – įvykdęs teismo įpareigojimą, po mėnesio nutraukia darbo santykius ir toliau daro turtinius nusikaltimus. Kolegijos nuomone, E. K. teiginiai apie pasikeitusias gyvenimiškas vertybes yra tik deklaratyvūs jo pareiškimai, neleidžiantys daryti išvados apie smerktiną savo poelgių įvertinimą ateities požiūriu.

Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Bausmė – tai valstybės taikoma prievartos priemonė nusikaltusiam asmeniui, todėl savaime suprantama, kad įpareigojimais ribojamos tam tikros asmens teisės ir laisvės. Suprantama, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos kaltininko socialiniams ryšiams, tačiau savaime tai negali lemti teismo sprendimo neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės, nes tai kaltininkui formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą, ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d, aiškiai pasiekti nepavyktų. Kaip buvo minėta, E. K. yra darbingas jauno amžiaus žmogus ir negalima nekreipti dėmesio, kad teigiamus socialinius ryšius pastarasis formuoja siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį ar vykdydamas teismo įpareigojimus, kas, be kita ko, leidžia manyti ir apie piktnaudžiavimą savo amžiumi ir dirbtinai sukuriamais socialiniais ryšiais.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat galima daryti išvadą, kad teismas, spręsdamas apie nuteistojo asmenį, nepakankamai atidžiai įvertino tą faktą, kad E. K. jau ne sykį buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, ir naują nusikalstamą veiką, vėlgi nuosavybei, jis padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nepraėjus nei pusei metų po paleidimo iš pataisos įstaigos (74-76; 79 b. l.). Maža to, naują tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. K. padarė neišnykus teistumui pagal visus ankstesnius teismų nuosprendžius, vadinasi, ankščiau paskirtos realios bausmės (areštas, terminuotas laisvės atėmimas) jam pozityvaus poveikio nedaro – jis toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tai, kas išdėstyta, rodo, kad E. K. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai viso jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ir savo elgesio neadekvataus suvokimo. Taigi kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslus pavyks pasiekti atidėjus E. K. paskirtos bausmės vykdymą, tuo labiau, kad pagal BK 64 str. nuostatas, skundžiamu nuosprendžiu paskyrus bausmę ir pastarąją subendrinus su E. K. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta realia laisvės atėmimo bausme, kurios dalies jis neatliko – galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas būtų nepateisinamas ankstesniu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu taikytos baudžiamosios atsakomybės požiūriu.

Dėl visų išdėstytų aplinkybių kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 str.), todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, skiriant E. K. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. (BPK 328 str. 1 p.).

Pagal BK 67 str. nuostatas turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, tam tikrais atvejais privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Teismas privalo kaltininkui skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais BK 72 str. numatytais atvejais. Minėtas straipsnis numato, kad konfiskuojamas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nekonfiskuoti automobilio „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo, kaip nustatyta bylos medžiaga, E. K. ketino gabenti pagrobtą dyzelinį kurą, argumentavo tuo, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, realiai dyzelinis kuras nebuvo gabenamas ir nebuvo paneigta nuteistojo versija, kad į Šiaulius jis atvyko nusipirkti dyzelinio kuro. Kitaip tariant, apylinkės teismas nelaikė minėtos transporto priemonės nusikaltimo padarymo priemone ir jos nekonfiskavo. Kolegija nesutinka su tokiomis išvadomis.

Pirmiausia pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo priemonė yra daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką ar kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai, tačiau palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad iš Panevėžio į Šiaulius automobiliu „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) E. K. atsivežė 12 vnt. plastikinių talpų po 20 l, iš kurių 9 buvo spėjęs pripildyti dyzeliniu kuru, o iš viso kėsinosi pagrobti 206 l dyzelinio kuro. Akivaizdu, kad tokio kiekio dyzelinio kuro E. K. vienu kartu nunešti į kitą vietą, o tuo labiau nugabenti iš Šiaulių į Panevėžį (apie 80 km – www.maps.lt) be transporto priemonės nebūtų pavykę. Konkrečiu atveju, neturi reikšmės, ar nuteistasis jau buvo sukrovęs talpas su dyzeliniu kuru į automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ar jis vykdamas į Šiaulius jau buvo sumanęs dyzelinį kurą pagrobti. Faktas tas, kad, būtent, minimam automobiliui kaltininkas buvo suteikęs specifinę nusikalstamą paskirtį ir nėra svarbu, kada jis sumanė pagrobti svetimą turtą, ar jis neteisėtą savo veikimą galėjo įgyvendinti su kitomis transporto priemonėmis, nes turto konfiskavimo klausimas sprendžiamas dėl konkretaus turto.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra regisruotas A. Ž. vardu (73 b. l.), tačiau taip pat nustatyta, jog realiai automobilis jam nebepriklauso, nes jo sūnus A. Ž. minimą automobilį pardavė asmeniui (nustatyta – E. K.) iš Panevėžio (101 b. l.). Šie duomenys neprieštarauja nuteistojo E. K. pareiškimams ir parodymams, kuriuose jis automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvardijo kaip savo ir įsipareigojo saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo (71; 121 b. l.).

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad automobilis „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris laikomas nusikaltimo padarymo priemone, realiai priklauso nuteistajam E. K., todėl privalo būti konfiskuotas. Kolegija sutinka su tuo, kad minimas automobilis galimai buvo naudojamas kitiems nenusikalstamiems E. K. sumanymams realizuoti, tačiau nuteistasis, aiškiai suvokdamas savo nusikalstamo veikimo esmę, pats pasirinko elgesio variantą, kas užtraukia atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones.

Kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 str. nuostatas, todėl ir šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendį:

E. K. pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 7 p., 67 str. 2 d. 4 p., 71 str., E. K. bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pastarąją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., E. K. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, neatlikta pagal 2009 m. gegužės 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įvykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2 p., E. K. priklausantį, A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą E. K., konfiskuoti.